Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. 2-946-585/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-2315-657/2016Nutartis · 2016-10-11Kauno apygardos teismas
  3. B2-2268-657/2016Nutartis · 2016-10-11Kauno apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-12-20Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-01-12Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-01-12Lietuvos apeliacinis teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-03-22Lietuvos apeliacinis teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-06-07Lietuvos apeliacinis teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-06-07Lietuvos apeliacinis teismas
  10. ApeliacijaNutartis · 2019-04-05Kauno apygardos teismas
  11. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-07-29Lietuvos apeliacinis teismas
  12. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-09-24Lietuvos apeliacinis teismas
  13. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-09-24Lietuvos apeliacinis teismas
  14. B2-55-657/2019Sprendimas · 2019-10-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
2-946-585/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00231-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Pareiškėjas
A. Š.
Civilinė byla Nr. 2-946-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.5.; 3.3.1.11.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-836-657/2015 dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-836-657/2015 (dabartinis Nr. B2-55-657/2019), panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-836-657/2015 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad A. M. reikalavimo pagrindu Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Timera“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotas“ (toliau – ir bankroto administratorė). Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi pripažino BUAB „Timera“ bankrotą tyčiniu. Kauno apygardos teismas konstatavo, jog byloje yra nustatyti bent keli tyčinio bankroto požymiai, numatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nutartis įsiteisėjo, o šios nutarties pagrindu pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184, 209, 223 straipsnius. Kauno apygardos teismas panaikino preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012, taikė restituciją, įpareigodamas A. M. grąžinti iš BUAB „Timera“ jo naudai išieškotus 11 131 Lt, kurių pagrindu A. M. buvo pripažintas UAB „Timera“ kreditoriumi. Lietuvos apeliacinis teismas nutartį dėl preliminaraus sprendimo paskelbė 2018 m. lapkričio 20 d. (Nr. e2A-574-407/2018). Po šio sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjo, jog A. M. prašymu Kauno apygardos teismas be pagrindo buvo iškėlęs bankroto bylą UAB „Timera“, kadangi A. M. neturėjo realios reikalavimo teisės į BUAB „Timera“. BUAB „Timera“ niekada nebuvo bankrutuojanti, todėl jos bankrotas negalėjo būti pripažintas tyčiniu. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nes įsiteisėję teismų sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-1747-259/2016 ir Nr. e2A-574-407/2018 atskleidžia, jog A. M. neturėjo realios reikalavimo teisės į BUAB „Timera“. Teismui neidentifikavus pagrindo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą, procesas atnaujintinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nurodė, kad minėti teismų sprendimai, kurių pagrindu buvo panaikinta A. M. reikalavimo teisė, pareiškėjui tapo žinomi po Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties įsiteisėjimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo BUAB „Timera“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo), atstovaujamas bankroto administratorės, prašė taikyti senaties terminą ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-836-657/2015, kuria UAB „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu, proceso atnaujinimo, nusprendus netaikyti senaties termino, atmesti pareiškėjo prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-836-657/2015, kuria UAB „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu, proceso atnaujinimo kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei BUAB „Timera“ iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad priimant Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį nebuvo padaryta nei viena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 nurodyta klaida, galinti lemti CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo išimtį. Kartu su prašymu pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog visi ar kuris nors vienas iš dokumentų, kuriais rėmėsi teismas priimdamas 2015 m. liepos 8 d. nutartį, vėliau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažinti suklastotais. Pareiškėjas prašyme nenurodė ir kartu su juo nepateikė įrodymų, egzistavusių 2015 m. liepos 8 d. nutarties priėmimo metu, apie kurių egzistavimą procese dalyvaujančios šalys nežinojo, kuriuose galėjo būti atspindimos reikšmingos bylai aplinkybės, paneigiančios aplinkybes, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu. 2008 m. vasario 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 egzistavimo, jų (ne)galiojimo ir/ar panaikinimo faktas nėra susijęs su 2015 m. liepos 8 d. nutartimi ir neįtakoja teismo padarytos išvados dėl UAB „Timera“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apie prašyme nurodytas aplinkybes, tariamai sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjas žinojo dar iki 2018 m. lapkričio 21 d., todėl 2019 m. vasario 21 d. pateikė prašymą teismui praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tokiam prašymui pateikti. 2015 m. liepos 8 d. nutartimi UAB „Timera“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu remiantis nuosprendžiais, kuriuose įtvirtinti prejudiciniai faktai dėl pareiškėjo, kaip UAB „Timera“ vadovo, neteisėtų (nusikalstamų) veikų, sąlygojusių didelės vertės bendrovės turto praradimą, taip pat vadovaujantis duomenimis, patvirtinančiais pareiškėjo neveikimą, nemokant privalomų mokėti mokesčių, nesiimant veiksmų išsaugoti bendrovės turtą ir dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-836-657/2015 dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, kuria UAB „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškimą ir bylos medžiagą nustatė, kad nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo taikyti senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neatskyrė bei neįvardino aplinkybių, patvirtinančių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytų pagrindų atnaujinti procesą buvimą.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties priėmimo nepaneigia įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimis konstatuoto pareiškėjo netinkamo fiduciarinių pareigų įmonei vykdymo, dėl ko UAB „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu.

8. Teismas pažymėjo ir tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio nuostatas savaime nereiškia šios įmonės nusikalstamo bankroto pagal BK 209 straipsnį. Dėl to aplinkybę, jog Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. nutarimu nutraukta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17662-15 dalis pareiškėjo atžvilgiu, nesant duomenų, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, 184 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo vertinti kaip proceso atnaujinimo pagrindą, įtvirtintą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą dėl UAB „Timera“ bankroto pripažinimo tyčiniu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nepateikė teismui įrodymų apie Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžių, kurių pagrindu buvo konstatuotos aplinkybės, kad pareiškėjas ėmėsi priešingų bendrovės interesams ir tikslams teisės draudžiamų verslo sprendimų (įmonės patalpose vykdė nusikalstamą veiką, bendrovės veiklą finansavo iš nusikalstamų būdu gautų lėšų, etc.), dėl ko buvo konfiskuotas bendrovės turtas, kas vienareikšmiai turėjo įtakos bendrovės mokumui, o jos kreditoriai atitinkamai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į tą turtą, panaikinimo. Pareiškėjo nurodytais Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1787-259/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-574-407/2018 nebuvo panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas priimti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį dėl UAB „Timera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą dėl UAB ,,Timera“ bankroto pripažinimo tyčiniu taikant CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-836-657/2015. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. BUAB „Timera“ bankroto procedūra yra neteisėta. A. M. 2012 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teismo preliminaraus sprendimo pagrindu prisiteisė 266 500 Lt ir kreipėsi į teismą dėl UAB „Timera“ bankroto bylos iškėlimo. 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje e2A-574-407/2018 konstatuota, jog A. M. iš UAB „Timera“ gautus pinigus privalo grąžinti bankrutuojančiai įmonei. Po šio sprendimo įsiteisėjimo tapo akivaizdu, jog A. M. prašymu Kauno apygardos teismas visiškai be jokio pagrindo buvo iškėlęs bankroto bylą BUAB „Timera“.

10.2. Kitoje civilinėje byloje sandoris pripažintas niekiniu, o A. M. įpareigotas BUAB „Timera“ grąžinti 14 480 Eur į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Taigi, BUAB „Timera“ niekada nebuvo nemokumo būsenoje.

10.3. Pažymėjo, jog 2015 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto ir apgaulingos apskaitos tvarkymo buvo nutrauktas, tad 2019 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismas nutartyje nepagrįstai sprendė, jog vis dar egzistuoja pagrindai dėl BUAB „Timera“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

10.4. Nors Kauno apygardos teismas atsisakė atnaujinti civilinį procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau visos aukščiau nurodytos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą dėl BUAB „Timera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau 2015 m. liepos 8 d. jos nebuvo nustatytos. Pareiškėjui, o taip pat ir Kauno apygardos teismui, šie nurodomi prejudiciniai teismų sprendimai, kurių pagrindu buvo panaikinta A. M. reikalavimo teisė, tapo žinomi tik įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarčiai, t. y. po 2016 m. lapkričio ir 2018 m. lapkričio 20 d. teismų sprendimų. Šie įsiteisėję sprendimai turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą dėl BUAB „Timera“ bankroto pripažinimu tyčiniu, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas, nes A. M. nebūtų galėjęs reikšti ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, o po to jau ir negalėtų reikalauti bankrotą pripažinti tyčiniu.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atskirojo skundo argumentai dėl bankroto bylos UAB „Timera“ iškėlimo neteisėtumo yra nepagrįsti, grindžiami tik prielaidomis ir neatitinkantys objektyvios tikrovės duomenų.

Šalies argumentai

11.2. Pareiškėjas savo prašymą grindžia tik 2016 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1787-259/2016, įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 13 d., ir Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.A2-928-480/2017, kuriuo ieškovo A. M. ieškinys atsakovei UAB „Timera“ dėl skolos priteisimo buvo atmestas. Tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, prašyme nurodytos aplinkybės neegzistavo 2015 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr.B2-836-657/2015 priėmimo metu.

11.3. Tiek 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime, tiek ir 2017 m. lapkričio 7 d. sprendime nurodytos aplinkybės nėra niekaip susijusios su bendrovės bankroto pripažinimu tyčiniu ir šiam procesui neturi jokios reikšmės ir įtakos.

11.4. Pareiškėjas prašo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą, numatantį pagrindą atnaujinti procesą, kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Tačiau byloje nėra nei vieno šios kategorijos panaikinto teisės akto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 1) duomenų suvestinę pagal UAB „Timera“ PVM deklaracijoje nurodytus duomenis; 2) duomenų suvestinę pagal UAB „Timera“ gautas paskolas iš fizinių asmenų; 3) 2008 m. rugpjūčio 27 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo kopija.

14. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas nepagrindė pateikiamų įrodymų sąsajumo su byla, pateikti nauji įrodymai neturi reikšmės nagrinėjamam pareiškėjo atskirajam skundui nagrinėti, o yra susiję su UAB „Timera“ bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėjamomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų nustatymo

16. Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa bylos šalims privalomas (įgyja res judicata galią) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Toks sprendimas yra privalomas ne tik bylos šalims, bet ir valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

17. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (CPK 365 straipsnis). Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.).

18. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas.

19. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

20. Vienas iš civilinio proceso atnaujinimo pagrindų, kuriuo pareiškėjas ir grindė prašymą, yra nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte – tai civilinio proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, turinčios esminę reikšmę priimant 2015 m. liepos 8 d. nutartį dėl BUAB „Timera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, yra aplinkybės, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1787-259/2016 buvo pripažinta niekine 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. M. (pardavėjo) ir UAB „Timera“ (pirkėjo), kuria buvo perleistas nekilnojamas turtas, ir taikyta restitucija, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-574-407/2018 buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-928-480/2017, kuriuo nuspręsta, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 netenka teisinės galios, o A. M. ieškinys dėl skolos priteisimo atmetamas. Pareiškėjo teigimu, panaikinus Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminarų sprendimą tapo aišku, jog A. M., neturintis reikalavimo teisės UAB „Timera“ atžvilgiu, negalėjo inicijuoti bankroto proceso bendrovei, todėl šio juridinio asmens bankrotas negalėjo būti pripažintas tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu netenkino, konstatavęs, kad pareiškėjo nurodyti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1787-259/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-574-407/2018 nėra susiję su Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi, kuria UAB „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

21. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017).

22. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

23. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 tenkino ieškinį ir priteisė ieškovui A. M. iš atsakovo UAB „Timera“ 250 000 Lt skolos, 16 250 Lt delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 163 Lt žyminio mokesčio. 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismas, tenkindamas ieškovo A. M. pareiškimą, iškėlė UAB „Timera“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu priėmė naują sprendimą – ieškovo A. M. ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 neteko teisinės galios. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-574-407/2018). 2018 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi A. M. buvo išbrauktas iš UAB „Timera“ kreditorių sąrašo.

24. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir bendraieškio A. Š. ieškinius atsakovams A. M., BUAB „Timera“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, pripažino niekine 2008 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. M. (pardavėjo) ir UAB „Timera“ (pirkėjo), kuria buvo perleistas nekilnojamas turtas ir taikė restituciją priteisiant BUAB „Timera“ iš A. M. 14 481 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. pakeitė Kauno apygardos teismo sprendimą ir pripažino niekine 2008 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. M. (pardavėjo) ir UAB „Timera“ (pirkėjo), kuria perleistas nekilnojamas turtas, bei taikė restituciją priteisdamas BUAB „Timera“ iš A. M. 17 704,76 Eur. Lietuvos Aukščiausias Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, taip pat pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, ir sumažino BUAB „Timera“ iš A. M. priteistiną sumą iki 14 481 Eur. Nustatęs šias reikšmingas bylai aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jos yra svarbios UAB „Timera“ nemokumo būsenos nustatymui bei bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstumui.

25. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi pripažindamas UAB „Timera“ bankrotą tyčiniu, nustatinėjo tyčinio bankroto pagrindų egzistavimą, todėl analizavo pareiškėjo, kaip bendrovės vadovo, veiksmus valdant UAB „Timera“. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartyje konstatavo, kad administracijos vadovas (pareiškėjas) ėmėsi priešingų bendrovės interesams ir tikslams teisės draudžiamų verslo sprendimų (įmonės patalpose vykdė nusikalstamą veiką, bendrovės veiklą finansavo iš nusikalstamų būdu gautų lėšų, etc.), dėl ko buvo konfiskuotas bendrovės turtas, kas vienareikšmiai turėjo įtakos bendrovės mokumui, o jos kreditoriai atitinkamai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į tą turtą, kas yra pagrindas BUAB „Timera“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Akcentuotina, kad nagrinėjant tyčinio bankroto instituto taikymo klausimą, nebuvo vertinamos paties bankroto iškėlimo pagrįstumo aplinkybės, todėl anksčiau nurodytų procesinių sprendimų, kuriais buvo konstatuotas UAB „Timera“ įsipareigojimų nepagrįstumas A. M., panaikinimas neturi įtakos tyčinio bankroto fakto nustatymui. Pareiškėjas naujų aplinkybių, galinčių pakeisti priimtą sprendimą būtent dėl tyčinio bankroto taikymo, teismui nėra pateikęs.

26. CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriuo rėmėsi pareiškėjas, numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Taigi pagal šiame punkte nustatytą pagrindą gali būti atnaujinta byla, jeigu buvo panaikinti atitinkami teismų dokumentai ar valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl civilinės bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra nepagrįsti ir atmetami, nes anksčiau aptarti teismo procesiniai sprendimai, kuriais A. M. grindė savo reikalavimus UAB „Timera“ atžvilgiu, ir juose nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo pagrindas priimti nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

28. Įvertinus pareiškėjo atskirojo skundo ir prašymo atnaujinti procesą turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu, neįrodė, kad egzistuoja teismo nustatytos minėtose civilinėse bylose ar kitos konkrečios faktinės aplinkybės, kurias galima pripažinti naujai paaiškėjusiomis ir kurios, jeigu būtų žinomos pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo teisme metu, galėjo turėti esminę įtaką sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat neįrodė ir nepagrindė, kad jo nurodomi teismo procesiniai sprendimai, kurie, nors ir buvo panaikinti, buvo pagrindas ginčijamai teismo nutarčiai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priimti. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti procesą, neturėjo, negalėjo turėti ir neturi reikšmės UAB „Timera“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo išsprendimui, todėl pareiškėjui neįrodžius CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytų pagrindų egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino.

29. Nagrinėjamoje bylos proceso stadijoje teismas neperžiūri teismo nutarties dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teisėtumo, o tiria ar egzistuoja pareiškime nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, todėl atskirojo skundo argumentai dėl suinteresuoto asmens apdairaus ir rūpestingo elgesio vadovaujant UAB „Timera“ yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. B2-836-657/2015, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

31. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasVytautas Zelianka