Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timera“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas BUAB „Timera“ akcininkas ir buvęs direktorius A. Š. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovės BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, o teismui šiuos sprendimus patvirtinti; sustabdyti kreditoriaus A. M. teises, uždraudžiant jam dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti priimant nutarimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti informaciją iš administratoriaus apie bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl kreditorių priimtų nutarimų ir dėl administratoriaus pakeitimo. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1787-249/2016 tenkino Lietuvos generalinės prokuratūros ir A. Š. ieškinius ir panaikino 2008 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sandorį, taikė restituciją ir iš A. M. priteisė 14 480,00 Eur BUAB „Timera“ naudai. Be to, Lietuvos generalinės prokuratūros prašymu buvo atnaujinta civilinė byla Nr. 2-1561-413/2012, kurioje A. M. naudai iš UAB „Timera“ buvo priteista skola, esanti A. M. reikalavimo pagrindu BUAB „Timera“ bankroto byloje, šią bylą sustabdant, kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1787-249/2016. Šiuo metu egzistuoja visi teisiniai pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes iškėlus įmonei bankroto bylą kreditorių reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka iš įmonės turto, todėl svarbu, kad jos turimo turto apimtis nesumažėtų. 2008 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sandoris nuginčytas 2016 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimu. Administratoriaus pateiktas apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pagrįstumo rodo, kad administratorius veikia išimtinai A. M. interesais. A. M. balsavimai kreditorių susirinkimuose yra nukreipti į įmonės likvidavimą ir įmonės skolos A. M. perkėlimą A. Š.. A. Š. turi materialinį teisinį suinteresuotumą, kad po BUAB „Timera“ likvidavimo nepatenkinti kreditorių reikalavimai nebūtų pareikšti jam. 2016 m. balandžio 20 d. administratoriaus pranešime nurodoma, jog atlikus visas įmonės likvidavimo procedūras, administratorius kvies kreditorių susirinkimą dėl įmonės pabaigos klausimo svarstymo. A. M. kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau nei 99 procentus visų įmonės kreditorinių reikalavimų. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir likvidavus BUAB „Timera“, o Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir panaikinus A. M. kreditorinio reikalavimo pagrindą būtų negrįžtamai padaryta žala BUAB „Timera“ akcininkams, kreditoriams ir viešajam interesui. Dėl A. M. ir bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo) būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai, o A. Š. nebegalėtų gintis civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Būtina riboti galimybę A. M. balsuoti kreditorių susirinkime, kadangi jo balsai gali nulemti kitus sąmoningai klaidingus veiksmus priimant sprendimus dėl tolimesnio BUAB „Timera“ likimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Šiuo atveju yra būtina imtis tam tikrų priemonių, kurios užkirstų kelią BUAB „Timera“ išregistravimui iš Juridinių asmenų registro, kadangi įmonę išregistravus neliktų subjekto, kurio naudai būtų grąžinamas turtas, kuris turi nemažą realią vertę ir yra likvidus, o civilinių bylų Nr. e2-1787-259/2016 ir 2-1561-413/2012 nagrinėjamas nebetektų prasmės. Todėl būtina uždrausti BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonės išregistravimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo BUAB „Timera“ akcininko ir buvusio direktoriaus A. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, jog, atsižvelgus į laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamus tikslus, jos negali būti taikomos siekiant apsaugoti galimai būsimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Be to, Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1787-249/2016, kuriuo teismas tenkino Lietuvos generalinės prokuratūros ir A. Š. ieškinius ir panaikino 2008 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sandorį, taikė restituciją ir iš A. M. BUAB „Timera“ priteisė 14 480,00 Eur, nėra įsiteisėjęs.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo nutarimą dėl įmonės pabaigos, jei jis būtų priimtas, kaip ir kitus kreditorių susirinkimo nutarimus yra galimybė apskųsti teismui ĮBĮ numatyta tvarka. Be to, sprendimą dėl įmonės pabaigos priima teismas (ĮBĮ 32 str. 4 d.). Teismas nustatė, kad Lietuvos teismuose yra nagrinėjama ne viena civilinė byla, kurioje BUAB „Timera“ yra byloje dalyvaujančiu asmeniu. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos bet kuriuo atveju BUAB „Timera“ bankroto byloje negalėtų būti priimtas iki šių bylų išnagrinėjimo.Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, nes šiuo metu pareiškėjas nėra pareiškęs jokių materialinių reikalavimų bankroto byloje. Pareiškėjui neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kol įsiteisės priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1787-249/2016 – uždrausti atsakovo BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, o teismui šiuos sprendimus patvirtinti; sustabdyti kreditoriaus A. M. teises, uždraudžiant jam dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti priimant nutarimus; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti informaciją iš administratoriaus apie bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl kreditorių priimtų nutarimų ir dėl administratoriaus pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kauno apygardos teismo argumentas, kad pareiškėjas neturi jokio materialinio suinteresuotumo šioje bankroto byloje, yra nepagrįstas. Šios įmonės bankrotas yra pripažintas tyčiniu, o bankroto administratorius ar kiti kreditoriai gali reikšti ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo interesas tiesiogiai gali būti paveiktas šio bankroto proceso. Teismo nurodomas argumentas dėl neįsiteisėjusio 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1787-249/2016 nėra pagrįstas, nes laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir yra apsaugoti bei užtikrinti teismo sprendimo vykdymą ateityje. Atsisakius tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi A. M. turi didžiausią kreditorinį reikalavimą BUAB „Timera“ bankroto byloje ir gali įmonei daryti neigiamą įtaką kreditorių susirinkime. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovės BUAB „Timera“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialiojo reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant apsaugoti pareiškėjo materialiuosius teisinius reikalavimus, kurie šioje byloje net nebuvo pareikšti.Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeistų BUAB „Timera“ kreditoriaus A. M. teises ir interesus, ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą kreditorių autonomijos principą, taip pat nepagrįstai apsunkintų tolesnį įmonės bankroto procesą, susijusį su įmonės likvidavimo procedūromis. 2014 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1753-657/2014 buvo patvirtintas A. M. kreditorinis reikalavimas, kuris sudaro 99,87 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Šis kreditorinis reikalavimas galioja, kol nėra peržiūrėtas ir nuginčytas, todėl pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apribotų kreditoriaus teises ir yra iš esmės prieštaraujančios bankroto proceso operatyvumo principui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timera“ bankroto byloje netinkamai įvertino teisingam šio klausimo išsprendimui svarbias bylos aplinkybes, kadangi pareiškėjas ne tik turi materialinį suinteresuotumą įmonės bankroto byloje, bet ir egzistuoja visos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, nes šiuo metu pareiškėjas nėra pareiškęs jokių materialinių reikalavimų bankroto byloje, o tik siekia apsaugoti galimai būsimus reikalavimus pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1787-249/2016, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atskiroje byloje gali vykti teisminis ginčas, kurį išnagrinėjus teismo priimtas sprendimas būtų pagrindas nuginčyti jau patvirtintą tam tikro kreditoriaus reikalavimą, kas esmingai pakeistų kreditorių reikalavimų kiekybinę sudėtį ir tai galėtų būti pripažįstama kliūtimi pradėti įmonės likvidavimo procedūrą. Tačiau nagrinėjamu atveju pagrindinio kreditoriaus A. M. 83 012,76 Eur kreditorinis reikalavimas sudaro 99,87 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, todėl net ir įsiteisėjus minėtam 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimui, kuriuo teismas iš kreditoriaus BUAB „Timera“ naudai priteisė 14 480,00 Eur, tai iš esmės nekeistų BUAB „Timera“ kreditorių padėties šioje bankroto byloje, kadangi kitų kreditorių reikalavimai yra mažareikšmiai palyginus su pagrindinio kreditoriaus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės įmonės kreditoriaus, kuris turi didžiausią kreditorinį reikalavimą, atžvilgiu nepagrįstai sustabdytų bankroto procesą. Bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.