Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei S. K., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo

11. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti atsakovės S. K. papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovė nurodo atsikirtimus į ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau CPK nėra įtvirtinta galimybė apeliaciniame procese teikti atsiliepimą į atsiliepimą dėl apeliacinio skundo. Atsakovė yra pateikusi į bylą apeliacinį skundą, kuriame išdėstė savo poziciją sprendžiamu klausimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, atsisako priimti atsakovės pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: S. K. paso kopiją; 2025 m. kovo 28 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą; nepilnamečių vaikų E. K. gimimo liudijimą; E. K.-A. gimimo įrašą; VĮ Registrų centras gyventojų registro 2025 m. kovo 28 d. pažyma apie asmens duomenis; Nekilnojamojo turto registro 2025 m. kovo 28 d. išrašo apie asmens turtą pateikimo; 2025 m. kovo 28 d. VĮ Registrų centras vidutinės rinkos vertės paieška pagal unikalius numerius S. K. turto ir V. B. turto; 2025 m. kovo 27 d. advokato užklausimas dėl V. B. valdomo turto; VĮ Registrų centras atsakymas advokatui dėl nekilnojamojo turto registro išrašo apie asmens turtą pateikimo (V. B.); S. K. 2025 m. sausio 23 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. kopiją; atsiskaitymo lapelis S. K. 2025 m. vasario mėn.; 2024 m. lapkričio 5 d. prašymo vykdyti privalomąją mediaciją santrauka/išrašas; VGTPT antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. sasuio 14 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos S. K.; Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartis (dėl išlaikymo atsakovės dukrai E,); Sodros išmoka E. K.; Foto nuotraukos iš S. K. ir dukters N. B. bendravimo, švenčių organizavimo, išvykų nuo 2020–2024 metų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra serija VIR Nr. (duomenys neskelbtini) (nupirktos spintos); Bilietų kopijos dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) regioninį parką; „(duomenys neskelbtini)“ dovanos užsakymas ir apmokėjimo dokumentai; S. K. susirašinėjimas su dukra ir su ieškovu.

14. Ieškovas taip pat pateikė naują įrodymą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pateikiami duomenys apie S. K. išmokėtas išmokas vaikams už nepilnametę dukrą N. B.

16. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

17. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

18. Byloje yra sprendžiami klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nepilnamečio vaiko išlaikymo sumos, išlaikymo įsiskolinimo, bendravimo tvarkos, todėl apeliantei, esant suinteresuotai pagrįsti, kad ji negali mokėti ieškovo prašomos išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumos, jog ji mano, kad būtina nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, visus ginčo nagrinėjimui reikšmės turinčius įrodymus turėjo ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė buvo pasyvi, nors jai buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, tačiau ji teismo posėdyje nedalyvavo, jokių procesinių dokumentų nepateikė, tik pirmosios instancijos teismui priėmus apeliantei nepalankų sprendimą, apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų – sudarė susitarimą su advokatu, pateikė teismui kartu su apeliaciniu skundu įrodymus, kuriuo turėjo galimybe gauti ir pateikti teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujų įrodymų teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nepagrįstas objektyviomis priežastimis, negalima daryti išvados, kad galimybė ir (ar) būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Nors teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), tačiau naujų apeliantės pateiktų įrodymų jų vertinimus, reikštų apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimą iš naujo.

20. Vadovaudamasi įstatymo reglamentuota tvarka ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl apeliantės teikiamų rašytinių įrodymų nepriima.

21. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovei buvo išmokėtos išmokos vaikams už dukrą N. B. bei į tai, kad byloje yra duomenys apie atsakovei išmokėtas tokias išmokas, ir šio naujo įrodymo priėmimas neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovo pateiktą naują įrodymą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. B. ir atsakovė S. K. yra nepilnametės N. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametė N. B. gyvena su savo tėvu V. B., jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2024 m. gegužės 27 d. ir 2024 m. spalio 30 d. pažymų nustatyta, kad šalių dukra N. B. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Iš ieškovo pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m. nustatyta, kad ieškovas ūkininkauja, jo pajamos per mėnesį yra apie 2 000 Eur. Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025 m. vasario 4 d. pažymos nustatyta, kad ieškovas valstybės mokamus vaiko pinigus gauna nuo 2024 m. birželio mėnesio. Nėra ginčo, kad iki tol išmokas vaikui gaudavo atsakovė, bet jų dukrai nepervesdavo. Atsakovė augina dar du nepilnamečius vaikus. Sodros duomenimis atsakovė nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. buvo priskiriamas apdraustojo kategorijai, asmuo auginantis vaiką iki trejų metų. Atsakovė dirba, jos pajamos nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. spalio 31 d. buvo 823,65 Eur, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. – 136,80 Eur, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo – 137,24 Eur.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo

23. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių nepilnametės dukters minimalius poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgęs į valstybės mokamos vaikams išmokos dydį, iš atsakovės priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 25 d. iki vaiko pilnametystės.

24. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su priteisto mokėtino nepilnametei dukrai išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistinos išlaikymo iš atsakovės sumos, neatsižvelgė į tai, kad šalių turtinė padėtis skiriasi iš esmės, jog apeliantė be šalių nepilnametės dukters turi dar du nepilnamečius vaikus, bei tai, kad ieškovas gauna vaikui skirtą valstybės išmoką. Teigia, kad ji yra pajėgi teikti nepilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį mokėdama po 120 Eur, o didesnę vaiko išlaikymo dalį turėtų dengti ieškovas, kadangi jo turtinė padėtis už apeliantės yra ženkliai geresnė.

25. Apeliantė neginčija nepilnamečio vaiko poreikio per mėnesį, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nustatytos vaiko poreikio sumos neatėmė valstybės mokamos išmokos vaikui sumą, bei spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio neteisingai įvertino tėvų turtinę padėtį, neatsižvelgė į išlaikytinių skaičių ir neteisingai paskirstė tėvų dalį vaiko išlaikymo prievolėje.

26. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

27. Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

28. Kad būtų galima įvertinti tėvų turtinę padėtį, turi būti surinkti tai pagrindžiantys įrodymai. Kiekviena šalis turi pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jei viena iš šalių vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, o teismas, matydamas, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi ex officio (pagal pareigas) surinkti duomenis apie šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2022, 33 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas tėvų galimybes teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą atsižvelgė į byloje esančius duomenis apie tėvų turtinę padėtį. Iš byloje esančio, ieškovo kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,1800 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, kurio gyvenamasis lotas 78.12 kv. m, viralinė, ūkinis pastatas, daržinė, du ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurie kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, yra naudojami ūkininkavimui. Iš byloje esančios ieškovo pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m. nustatyta, kad ieškovas per mėnesį gauna apie 2 000 Eur pajamų iš ūkininko veiklos. Nustatyta, kad ieškovas be šalių nepilnametės dukters kitų išlaikytinių neturi.

30. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. gruodžio 10 d. išrašo nustatyta, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, kurio bendras plotas 38,75 kv. m, ¼ dalis sandėlio, kurio bendras užstatytas plotas 38 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini). Iš išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemonės, gautas iš Kelių transporto priemonių registro, nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Byloje iš esančių Sodros duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. buvo priskiriamas apdraustojo kategorijai, asmuo auginantis vaiką iki trejų metų. Atsakovė dirba, jos pajamos nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. spalio 31 d. yra 823,65 Eur, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. – 136,80 Eur, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo – 137,24 Eur. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jos darbingumą. Nustatyta, kad apeliantė be šalių nepilnametės dukters N., turi du nepilnamečius vaikus.

31. Iš skundžiamo teismo sprendimo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl tėvų galimybės teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, visas minėtas aplinkybes įvertino ir padarė išvadą, kad ieškovas gali prisidėti didesne dalimi prie nepilnametės dukters išlaikymo.

32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistinos nepilnamečiui vaikui išlaikymo sumos atsižvelgė į minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dydį, kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. atskaičius mokesčius buvo apie 708 Eur, ir nuo 2025 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius sudaro apie 777 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši suma yra orientacinė vaiko poreikių suma.

33. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

34. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs vaiko poreikį, bei tai, kad ieškovas turi galimybę prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo didesne dalimi nei atsakovė, atsižvelgė ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą 2025 m. vaikui yra mokama 122,50 Eur dydžio išmoka.

36. Tai gi, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad yra poreikis lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, iš nustatytos 777 Eur sumos reikalingos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti atėmė pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybės mokamus vaiko pinigus (2025 metais vaiko pinigai sudaro 122,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, vaikui reikalingo išlaikymo sumą mažino išmokos vaikui dydžiu, todėl iš atsakovės nepilnametei dukrai priteisiamo išlaikymo dalį skaičiavo nuo 654,5 Eur (777 Eur – 122,50 Eur) sumos.

37. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų, kokio dydžio išlaikymą ji turėtų galimybę teikti nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio byloje, savo iniciatyva išsireikalavo duomenis apie apeliantės turtinę padėtį (turimą turtą, gaunamas pajamas), ir kaip minėta, šiuos turtimus duomenis įvertino spręsdamas dėl priteistino iš apeliantės išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė neturi galimybę dirbti ir prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo, atsižvelgė į apeliantės jauną amžių, jog ji turi be šalių nepilnametės dukters dar du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į aptartas pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, į tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pagrindą nukrypti nuo tėvų pareigos išlaikyti vaiką lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteista iš apeliantės nepilnamečiui vaikui mokėtina 200 Eur suma per mėnesį iki vaiko pilnametystės yra pagrįsta ir atitinka apeliantės finansines galimybes.

38. Aplinkybė, kad apeliantė turi dar du nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo mažinti nustatytą mokėtiną nepilnametei šalių dukrai išlaikymo sumą, nes kitų apeliantės turimų vaikų tėvai, taip pat turi pareigą prisidėti prie jų ir apeliantės turimų bendrų vaikų išlaikymo, o jei šių vaikų tėvai neteikia išlaikymo savo vaikams, apeliantė turi dėti pakankamas pastangas išreikalauti iš kitų jos vaikų tėvų, kad šie prisidėtų prie vaikų išlaikymo. Taip pat aplinkybė, kad apeliantė augina du vaikus, ir nėra jokių duomenų, kad šie vaikai turėtų tokių sveikatos problemų, kurios ribotų apeliantės galimybę dirbti bei dėti pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, nesudaro pagrindo mažinti skundžiamu sprendimu iš apeliantės priteisto šalių nepilnametei dukrai išlaikymo sumą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

39. Apeliantė skunde teigia, kai būna kartu su dukra, ji rūpinasi mergaite, ja prižiūri, perka drabužius, reikiamus daiktus, prisideda prie dukters mokymosi priemonių įsigijimo, iš savo lėšų organizuoja dukrai gimtadienio šventes, vyksta kartu su dukra į renginius, kartu atostogauja, todėl vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė išlaikymo įsiskolinimą už tris metus. Pažymi, kad vien tai, kad dukra gyvena su ieškovu, nesudarė pagrindo priteisti iš apeliantės ieškovo prašomą 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, juo labiau, kad tokia suma viršija apeliantė turimo turto vertę ir ji neturės galimybės tokios sumos sumokėti.

40. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

41. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

42. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

43. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tokiais atvejais yra pažeidžiami teisėti vaiko interesai turėti tinkamas socialines ir materialines sąlygas tinkamai vystytis.

44. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantės buvo pasyvi, teismui nepateikė jokių duomenų, jog ji šalims pradėjus gyventi skyrium būtų materialiai prisidėjusi prie nepilnametės dukters išlaikymo. Apeliaciniame skunde apeliantės nurodytos aplinkybės, kad apeliantė būdama su dukra ja rūpinasi ir prisideda finansiškai, nesudaro pagrindo vertinti, kad neatsirado išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėtina, kad tėvas (motina) su kuriuo būna vaikas neišvengiamai patiria papildomas išlaidas ir tai, kad bendravimo metu su dukra, kai mergaitė nuolat gyveno su tėvu, apeliantė patyrė išlaidas, nesudaro pagrindo vertinti, kad nesusidarė išlaikymo įsiskolinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog pati apeliantė neginčija, kad ji jau daugiau nei tris metus negyvena kartu su dukra. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatęs vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį (200 Eur), tai, kad apeliantė gyvendama atskirai nuo dukters neteikė vaikui išlaikymo pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš apeliantės 7 200 Eur (200 Eur x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą.

45. Tai, kad apeliantės turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo, neatleido jos nuo pareigos teikti nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatydamas išlaikymo įsiskolinimo sumą, įvertino būtino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į byloje turimus duomenis apie apeliantės turtinę padėtį, jos turimų nepilnamečių vaikų skaičių, tai, kad, apeliantė, nors neaugino šalių nepilnametės dukters, gaudavo vaikui mokamas išmokas ir jų neatiduodavo tėvui auginančiam dukrą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti priteisto iš apeliantės išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Dėl bendravimo tvarkos

47. Nors apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pasyvi ir nepateikė jokių procesinių dokumentų, tačiau iš į bylą pateiktos Vaiko teisių skyriaus išvados nustatyta, kad apeliantė bendraudama su Vaiko teisių skyriaus specialistu atkreipė dėmesį, kad ieškinyje apie jos bendravimo su dukra tvarką net neužsiminta, ir nurodė, kad jai ir vaikui labai svarbu, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka. Taip pat iš minėtos išvados nustatyta, kad 2024 m. birželio 27 d. Vaiko teisių skyriuje buvo gautas vaiko mamos S. K. pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodoma, jog jai nesudaroma galimybė aplankyti dukrą, galimai vaiko tėvas nuteikinėja vaiką prieš mama. Vaiko teisių skyriaus specialistai atlikęs vaiko N. B. situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimo nenustatė.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, esant duomenų, kad ne visada tėvams pavyksta sutarti dėl vaiko bendravimo, yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku yra, tačiau jis nebuvo išspręstas nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvu – ieškovu, taip kaip numatyta CK 3.170 straipsnyje.

49. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, jog apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, į tai, jog skundžiamu pirmosios instancijos sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta kartu su ieškovu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsprendė visų klausimų, kurie yra susiję su prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais šioje byloje ir tuo visa apimtimi neatskleidė bylos esmės (CPK 376 straipsnis).

50. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Byloje susiklostė situacija, kad tenkinus ieškovo ieškinį ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į apeliantės Vaiko teisių skyriaus specialistui išsakytus argumentus, į tai, kad apeliantė jau kartą kreipėsi į Vaiko teisių skyrių dėl jos apribotos galimybės bendrauti su dukra, ir nebuvo pakankamai aktyvus, neišspręsdamas klausimo, ar šiuo atveju, nenustačius jokios bendravimo tvarkos, bus užtikrinti tiek nepilnamečio vaiko prioritetiniai interesai bendrauti su abejais tėvais, tiek užtikrinta skyriumi gyvenančios motinos teisė bendrauti su vaiku.

51. Nors ieškovas nebuvo atskirai suformulavęs reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką tačiau apie kilusį nesutarimą tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku buvo nurodyta Vaiko teisių skyriaus pateiktoje teismui išvadoje, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę pareigą (CPK 376 straipsnis) pasiūlyti šalims pateikti galimus bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos projektus.

52. Pažymėtina, kad jei tėvams nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis).

53. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kuriuo nustatė vaiko gyvenamąją vietą ir išsprendė nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje liko neišspręsti visi klausimai susiję su prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, taip pat vaiko motinos interesu bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kurio gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu, pirmosios instancijos teismo sprendimo visa apimtimi negalima laikyti pagrįstu, dėl ko teismo sprendimo dalis, kuria nebuvo išspręstas bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimas, naikintina.

54. Siekiant išspręsti bendravimo tvarkos klausimą, teismas turi nustatyti terminą, per kurį šalys pateiktų galimus bendravimo su nepilnamečiu vaiku įgyvendinimo būdus, o atsižvelgiant į tai, dėl bendravimo tvarkos nustatymo būtina nustatyti naujas su bendravimo tvarka susijusias reikšmingas faktines bylos aplinkybes, taip pat užtikrinti šalių teisę į apeliaciją šioje dalyje, todėl laikytina, kad šioje dalyje bylos esmė nėra tinkamai atskleista ir ši bylos dalis gražintina nagrinėti iš naujo, kad būtų išspręstas nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos nustatymo klausimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialines teisės normas, priėmė pagrįstą teismo sprendimą dalyje, kurioje išsprendė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir nepilnamečiam vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimus. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista dalyje, kurioje kilęs ginčas tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išsprendžiant nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos nustatymo klausimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintina ir grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 2 punktas straipsniais

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nenustatė atsakovės S. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. B. tvarkos bei dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šias bylos dalis grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tikslu išspręsti vaiko N. B. bendravimo su skyrium gyvenančia atsakove S. K. tvarkos nustatymo klausimą.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.