Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-544-1204/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-02-27Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-06-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-27
Bylos Nr.
e2-544-1204/2025
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-01764-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jakubėnė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
S. K.
Advokatai
Daiva Balčiūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-544-1204/2025Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01764-2024-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.12; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 27 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Erikai Balvočienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei S. K., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250,00 Eur kas mėnesį. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti vaiko tėvą V. B.. Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos 7 200,00 Eur. Vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti vaiko tėvą V. B.. Reikalavimo priteisti iš atsakovės S. K. ieškovui V. B. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jau šešeri metai šalių nepilnametė dukra N. B. gyvena su ieškovu, jis dukra rūpinasi, išlaiko, užtikrina vaiko interesus užtikrinančias buities, ugdymo, laisvalaikio sąlygas. Ieškovas ūkininkauja, su nepilnamete dukra Ne. gyvena jam priklausančiame name (duomenys neskelbtini), dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, šiuo metu (duomenys neskelbtini) klasėje. Dukra yra pripratusi ir prisirišusi prie tėvo, kuris geba dukra pasirūpinti ir turi tam visas sąlygas, dukrai yra sudarytos geros, jos poreikius atitinkančios, saugios gyvenimo sąlygos, tėvas rūpinasi dukros ugdymu, jos pasiekimais, padeda ir skatina mokytis, dukra su tėvu turiningai leidžia laisvalaikį – keliauja, pramogauja, iškylauja, ir pan. Išsamaus vaiko išlaikymo paskaičiavimo ieškovas neteikia, mano, kad atsakovė neprieštaraus, kad 250 Eur dydžio išlaikymas vaikui reikalingas, be to, ieškovo prašoma išlaikymo suma yra mažesnė, nei pusė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje nurodyto orientacinio dydžio priteisiant išlaikymą – MMA, kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1038,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl to, kad atsakovė šešis metus neprisidėjo prie dukros išlaikymo, be to, visą laiką, kai dukra N. gyveno su ieškovu ir buvo pilnai jo vieno išlaikoma, atsakovė pasiimdavo valstybės mokamas vaiko išmokas ir jų nei ieškovui, nei dukrai neatiduodavo. Tik pastaruosius mėnesius ieškovas gauna vaiko išmokas. Įvertinant tai, kad ankstesniais metais buvo mažesnė MMA, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 200,00 Eur kas mėnesį, už maksimalų įstatyme numatytą trijų metų terminą, todėl iš atsakovės dukrai N. B. priteistina 7 200,00 Eur išlaikymo skola.

3. Teismo posėdžio metu V. B. nurodė, kad dukra su tėvu gyvena nuo jos gimimo, su atsakove yra išsiskyrę jau (duomenys neskelbtini) metus, dukra pasirinko gyventi su tėvu. Pirmus 3 metus su atsakove sutardavo dėl dukters gyvenamosios vietos, tikrai buvo, kad vasaros atostogų metu 1 mėnesį dukra gyveno pas atsakovę. Prieš tris metus atsakovė susilaukė dukros, todėl santykiai su N. nutrūko. Dukra nelabai nori bendrauti su mama. Su dukra gyvena nuosavame name, ji turi savo kambarį, visi patogumai, kompiuteris, planšetė, telefonas. Išlaikymo prašo priteisti po 250 Eur, mergaitė yra auganti, išlaidos didėja. Ieškovas ūkininkauja, vidutiniškai per mėnesį gauna po 2000 Eur pajamų. Vaiko pinigus gauna nuo 2024 m. birželio mėnesio, iki tol gaudavo atsakovė, bet jų dukrai nepervesdavo. Mėnesio išlaikymo suma tikrai yra apie 500 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo prašo priteisti už 3 metus po 200 Eur, nes atsakovė prie dukters išlaikymo neprisidėjo visiškai. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad 2024 metais atsakovė su dukra bendravo gal 2 kartus, jokių sveikinimų ar dovanų iš motinos tais metais dukra negavo. Anksčiau sveikindavo. Socialiniais tinklais atsakovė su dukra nebendrauja. Jokių draudimų bendravimui dukrai su mama nėra.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo V. B. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė nurodė, kad ieškovas dukrą augino nuo jos gimimo, prieš (duomenys neskelbtini) metus tėvams išsiskyrus, dukra liko gyventi su tėvu. Vaikui pas tėvą sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovė (duomenys neskelbtini) metus nesirūpina ir neteikia išlaikymo dukrai, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už 3 metus po 200 Eur. Išlaikymas dukrai priteistinas po 250 Eur, nors minimaliai atsakovei prisidedant prie dukters išlaikymo. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

5. Atsakovė S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai. Esant tokiomis aplinkybėmis, teismas bylą nagrinėja atsakovei nedalyvaujant.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą kurioje nurodė, kad 2024-06-27 skyriuje buvo gautas vaiko mamos – atsakovės S. K., pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodoma, jog jai nesudaroma galimybė aplankyti dukrą, galimai vaiko tėvas nuteikinėja vaiką prieš mama. Skyrius įstatymų nustatyta tvarka atlikęs vaiko N. B. situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimo nenustatė. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodoma, jog ieškovas su dukra gyvena nuosavame dviejų aukštų name. Antrame namo aukšte yra įrengti trys kambariai. Pirmame namo aukšte yra virtuvė sujungta su svetaine ir N. atskiras kambarys. Namai apšildomi kietu kuru. Namuose įrengta vonia, tualetas. Buityje yra visi namų apyvokos daiktai, baldai. Namuose palaikoma tvarka, švara. N. kambarys šviesus, jame yra lova, du stalai, spinta, kompiuteris ir kiti vaiko asmeniniai daiktai bei žaislai. (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė charakteristiką apie V. B. šeimą, kurioje auga nepilnametė N. B.. Joje nurodoma, jog seniūnijos turimais duomenimis, vaiko tėvas V. B. ūkininkauja. Mergaite rūpinasi tėtis. Iškilus problemoms, tėtis pats ieško sprendimų. Dėl socialinių išmokų į seniūniją šeima nesikreipia. (duomenys neskelbtini) seniūnija V. B. elgesiu nusiskundimų neturi. Apie N. B. mamą seniūnija informacijos neturi. Moteris savo gyvenamosios vietos nėra deklaravusi ir negyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Atsakovė telefonu paaiškino, jog apie teisme iškeltą civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį dėl vaiko N. B. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, išlaikymo vaikui ir išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, žino, todėl kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau advokatas dar nepaskirtas. Per teismo nustatytą terminą pateiks atsiliepimą. Telefonu atsakovė paaiškino, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu buvo susitarę dar prieš tris metus. Atsakovė paaiškino, jog nesutinka su reikalaujama priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma, nes anksčiau dukra labai daug laiko praleisdavo pas ją, t. y. savaitgaliais, atostogų metų, dukra gyvendavo pas atsakovę – mamą S. K.. Atkreipė dėmesį, jog ieškinyje apie jos bendravimo su dukra tvarką, net neužsiminta, teigia, jog vaikui ir jai tai labai svarbu.

7. Skyriaus turimais duomenis, ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku N. B., kasdieniais vaiko poreikiais, jo ugdymu, todėl vaikui šiuo metu gyventi su tėvu yra saugu. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, pagrįstas, o ieškovo prašomas nustatyti išlaikymo dydis, galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Nustačius, jog motina nevykdė pareigos išlaikyti vaiką arba vykdė ją netinkamai, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas arba tenkinama iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Erika Balvočienė pateiktą išvadą palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, ieškinys atitinka geriausius vaiko interesus. Atsakovė iki 2024 m. birželio mėnesio naudojosi vaiko pinigais ir jų vaikui neatidavė. Teismo proceso vengia ir jame nedalyvauja. Pati atsakovė dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo iniciatyvos nerodo, ieškovas nurodo, kad draudimų bendrauti su dukra nėra, todėl bendravimo tvarka nenustatytina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės dukros N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Nepilnametė N. B. gyvena su savo tėvu V. B., jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Ieškovas su dukra gyvena nuosavame dviejų aukštų name su patogumais, sąlygos gyventi yra tinkamos. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ieškovas ūkininkauja, jo pajamos per mėnesį yra apie 2000 Eur. Ieškovas valstybės mokamus vaiko pinigus gauna nuo 2024 m. birželio mėnesio, iki tol gaudavo atsakovė, bet jų dukrai nepervesdavo. Atsakovė rašytinių duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Ieškovo nurodymu, atsakovė augina dar du nepilnamečius vaikus. Sodros duomenimis atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo priskiriamas apdraustojo kategorijai, asmuo auginantis vaiką iki trejų metų. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos nuo 2024-10-07 iki 2024-10-31 yra 823,65 Eur, nuo 2024-11-01 iki 2024-11-30 – 136,80 Eur, nuo 2024-12-01 iki 2024-09 – 137,24 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

10. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

11. Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės dukros N. B. gyvenamąją vietą su jos tėvu V. B.. Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, kad dukra su tėvu gyvena nuo jos gimimo, su atsakove ieškovas negyvena jau (duomenys neskelbtini) metus, dukra pasirinko gyventi su tėvu. Ieškovas pripažino, kad po išsiskyrimo su atsakove, pirmus 3 metus su atsakove sutardavo dėl dukters gyvenamosios vietos, patvirtino, kad vasaros atostogų metu 1 mėnesį dukra gyveno pas atsakovę. Prieš tris metus atsakovė susilaukė dukros, todėl santykiai su dukra N. nutrūko.

12. Tarp ieškovo ir nepilnametės dukros nuo jos gimimo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Atsakovė dukros gyvenimu domisi iš dalies, nededa pakankamai pastangų situacijai pakeisti, išlaikymo dukrai neteikia, duomenų apie tinkamas gyvenimo sąlygas dukrą auginti atsakovė teismui nepateikė, teismo procese yra pasyvi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams atsakovė nurodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu buvo susitarta dar prieš tris metus. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiks vaiko interesus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindą, nustatyti nepilnamečio vaiko N. B., gyvenamąją vietą su jos tėvu V. B..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

13. Ieškovas prašo iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

14. Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

15. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

16. Byloje nustatyta, kad ieškovas jau šešerius metus vienas augina ir rūpinasi dukra, jam vienam tenka su vaiko išlaikymu susijusios išlaidos (išlaidos maistui, rūbams, vaistams, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui ir kt.).

17. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 708 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1038 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 777 Eur atskaičius mokesčius. Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kurią kiekvienas iš tėvų turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, papildomai įvertinama, kad valstybė skiria 96,25 Eur dydžio išmoką vaikui, nuo 2025 m. sausio 1 d. yra skiriama 122,50 Eur.

18. Būtina pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai skiriama ir mokama išmoka per mėnesį, kuri sprendimo priėmimo metu yra 122,50 Eur.

19. Kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

32. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

33. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomas minimalus išlaikymo dydis, kurio pagrįstumo ieškovas neturi pareigos įrodinėti. Atsakovė rašytinių duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Šiuo atveju atsakovei tenka pareiga pagrįsti, kad prašoma išlaikymo suma nepilnametei dukrai yra per didelė, ar kad ji, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali teikti. Tokių duomenų atsakovė teismui neteikė, todėl teismas pažymi, kad atsakovė negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė neturi galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovė yra jauno amžiaus, galinti dirbti ir prisidėti prie dukros išlaikymo. Teismas sprendžia, jog ieškovo pateiktas prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikui nėra padidintas ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių. Ieškovas sutinka didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo, todėl atsižvelgiant į valstybės mokamus vaiko pinigus, atsakovės gaunamas pajams, teismas vertina, kad minimaliausių ir būtiniausių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga iš atsakovės ne mažesnė negu 200,00 Eur suma (CK 3.192 straipsnis).

34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tėvų turtinę padėtį ir minimalius vaiko poreikius, ieškinys šioje dalyje tenkintas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 25 d. iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196-3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).

35. Ieškovas skirtinas lėšų, skirtų nepilnamečiam vaikui išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

36. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už nepilnametės dukros išlaikymą už 3 metus, iki ieškinio padavimo teismui dienos 7 200,00 Eur sumoje, skaičiuojant dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį.

37. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

38. Ieškovas nurodė, kad atsakovė jau šešerius metus neteikia vaikui išlaikymo. Atsakovė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams paaiškino, jog nesutinka su reikalaujama priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma, nes anksčiau dukra labai daug laiko praleisdavo pas ją, t. y. savaitgaliais, atostogų metų, dukra gyvendavo pas atsakovę. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad vasaros atostogų metu 1 mėnesį dukra tikrai gyveno pas atsakovę, bet tai buvo daugiau nei prieš tris metus. Priešingų duomenų, paneigiančią šią ieškovo nurodomą aplinkybę, atsakovė nepateikė. Vertinant valstybės mokamas išmokas vaikui, kurias atsakovas perėmė tik nuo 2024 m. birželio mėnesio, nesant pagrįstų atsakovės prieštaravimų dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ar jo dydžio, nenustačius aplinkybių, jog išlaikymą atsakovė savo nepilnametei dukrai minėtu laikotarpiu teikė tinkamai, ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteisiant 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą už 3 metus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovės jo patirtas atstovavimo išlaidas, todėl jos nepriteistinos. Ieškinį tenkinus 94 procentus, iš atsakovės ieškovui priteistinas 102,46 Eur žyminis mokestis sumokėtas už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, valstybės naudai iš atsakovės priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, iš viso 216,00 Eur (54,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 163) + 162,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (200 Eur x 36 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

40. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 37,27 Eur. Iš ieškovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes jos neviršija minimalaus nustatyto dydžio (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės dukros N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos tėvu, ieškovu V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2024 m. spalio 25 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 200,00 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už 3 (tris metus) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. spalio 25 d.) 7 200,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų).

Paskirti ieškovą V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102,46 Eur (vieną šimtą du eurus 46 ct) žyminį mokestį sumokėtą už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 216,00 Eur (du šimtus šešiolika eurų 00 ct) žyminį mokestį, 37,27 Eur (trisdešimt septynis eurus 27 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.

Teisėja Diana Jakubėnė