Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą ir pateiktų procesinių dokumentų atitikimo formaliems reikalavimams

19. CPK nenustato reikalavimų procesinio dokumento, kuriuo byloje dalyvaujantis asmuo šalina savo pateikto dokumento trūkumus, formai. Trūkumai gali būti šalinami tiek teikiant pareiškimą dėl jų pašalinimo, tiek patikslintą procesinį dokumentą, taip pat teikiant trūkstamus dokumentus su lydraščiu. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikusi teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, laikėsi proceso įstatyme nustatytų reikalavimų ir atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės pateikti procesiniai dokumentai neatitinka jų turiniui ar formai keliamų formaliųjų reikalavimų.

Dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo

20. Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

21. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

22. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

23. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovė proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovei A. S. nuosavybės teise priklauso 32,50 kv. m ir 21,10 kv. m ploto patalpos – butai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje (be to, su bendro naudojimo patalpomis – bendrai 42,10 kv. m), todėl konstatuotina, kad atsakovei, kaip šių butų (ir patalpų) savininkei, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui; kas atitinkamai matoma ir iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų, išrašytų už ginčui aktualų laikotarpį (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).

24. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolos susidarymo laikotarpiu ieškovė teikė paslaugas, už kurias atsakovei yra išrašytos sąskaitos. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius šios skolos dydį, t. y. skolų valdymo ataskaitą ir ginčui aktualiu laikotarpiu išrašytas sąskaitas faktūras. Iš šių dokumentų nustatyta, kad atsakovei kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu: už 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 26,38 Eur, už 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 54,72 Eur, mėnesio pradžios likutis (nevertinant skolos už ankstesnius laikotarpius) buvo 26,38 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 81,10 Eur; už 2022 m. spalio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 74,23 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 81,10 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 155,33 Eur; už 2022 m. lapkričio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 86,26 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 155,33 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 241,60 Eur; už 2022 m. gruodžio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 37,09 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 241,60 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 278,69 Eur; už 2023 m. sausio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 34,55 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 278,69 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 313,24 Eur; už 2023 m. vasario mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 49,35 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 313,24 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 362,59 Eur; už 2023 m. kovo mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 38,56 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 362,59 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 401,16 Eur; už 2023 m. balandžio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 38,15 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 401,16 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 439,30 Eur; už 2023 m. gegužės mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 30,25 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 439,30 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 469,56 Eur įskaitant palūkanas (7,69 Eur), o be palūkanų – 461,87 Eur. Atsakovė šios skolų valdymo ataskaitos ir sąskaitų faktūrų bei jose esančių apskaičiavimų neginčijo.

26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistinas 461,87 Eur įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas butams, esantiems, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje (su bendrojo naudojimo patalpomis), už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (CK 4.72 straipsnis, 4.82–4.85 straipsniai).

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

28. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

29. Byloje nustatyta, kad atsakovė nevykdė prievolės mokėti už ieškovės teiktas paslaugas. Taigi, neįvykdyta prievolė yra piniginė, atsakovė yra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą ir įstatyme nenustatyta, kad palūkanos ginčo situacijoje nemokamos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės 7,69 Eur palūkanas, kurios kompensuoja ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patiriamus praradimus. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, esą ieškovė nepatiria jokių nepatogumų, todėl ji neturi teisės į kompensacines palūkanas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė visiškai nemoka už ieškovės teikiamas paslaugas. Ieškovė yra verslo subjektas, o jos veikla yra skirta pelnui gauti, todėl atsakovė, nemokėdama ieškovei, neabejotinai neigiamai veikia ieškovės finansinę situaciją.

30. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pateiktame atsiliepime painioja kompensacinių palūkanų ir delspinigių sąvoką. CK 6.72 straipsnyje yra įtvirtintas reikalavimas, kad susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ne delspinigius, o palūkanas, į kurias teisę ieškovei garantuoja CK 6.210 straipsnis; atitinkamai netaikytinas ir atsakovės nurodomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui. Kaip nepagrįsti taip pat atmetami atsakovės dėstomi argumentai dėl galimai lupikiško palūkanų dydžio. Ieškovės prašomų priteisti palūkanų norma atitinka numatytą CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, todėl preziumuotina, kad tokio dydžio palūkanos yra protingo dydžio.

31. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7,69 Eur kompensacines palūkanas yra pagrįstas ir todėl tenkinamas – ieškovei iš atsakovės priteistinos 7,69 Eur palūkanos už piniginės prievolės mokėjimo termino praleidimą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

33. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (469,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34. Atsakovės argumentai esą prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis yra lupikiškas, atmestini kaip nepagrįsti, nes toks procesinių palūkanų dydis yra numatytas įstatyme.

35. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 89,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminio mokesčio, 7,09 Eur už VĮ Registrų centro išrašus, 60 Eur už advokato teisinę pagalbą.

37. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

38. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė, laiku nevykdydama prievolių ieškovei, pati sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

39. Atsakovė teigia, kad iš jos neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas, nes ieškovė turi teisininkų, ieškinį ieškovės vardu pateikė ieškovės darbuotoja (teisininkė), be to, teikiami ieškovės ieškiniai yra identiški. Teismo vertinimu, šie ieškovės teiginiai nesąlygoja pagrindo nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

40. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės analogiškoje situacijoje yra išaiškinęs, jog ieškovė pagal įstatymą turi teisę samdyti advokatus bei advokatų padėjėjus, kad šie atstovautų jai bylose (CPK 51 straipsnis). Ta aplinkybė, jog ieškinį rengė ieškovės įmonės vidinė teisininkė, o vėliau ieškovė samdė kitus advokatą ar advokato padėjėją, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės nesąžiningumą ar norą nepagrįstai didinti bylinėjimosi išlaidas (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-440-280-2022).

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ir tuo, kas išdėstyta aukščiau, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22 Eur žyminio mokesčio, 7,09 Eur už VĮ Registrų centro išrašus, 60 Eur už advokato teisinę pagalbą, viso – 89,09 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

42. Byloje iš viso patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, 461,87 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro 87 ct) skolą, 7,69 Eur (septynių eurų 69 ct) palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (469,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 89,09 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 9 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.