- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-81-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11033-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Atsakovas
- A. S.
veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 469,56 Eur skolos, kurią sudaro 461,87 Eur skola ir 7,69 Eur metinės palūkanos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Teigia, kad atsakovė A. S. yra butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovės teigimu atsakovės įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 469,56 Eur, iš kurių 7,69 Eur sudaro palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Ieškovė pažymi, kad į atsakovei išrašytas Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras yra įtrauktos ir sumos, kurios jau yra teismo priteistos ieškovei iš atsakovės, tačiau dar nėra faktiškai išieškotos, ieškovė šių sumų pakartotinai priteisti iš atsakovės neprašo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka formaliųjų turinio ir formos reikalavimų, nes šalindama teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, ieškovė pateikė ne patikslintą ieškinį, o pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Mano, kad visi ieškinio reikalavimai turi būti išdėstyti vientisame dokumente. Atsakovė taip pat nesutinka mokėti bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovė turi daug darbuotojų, ieškinį teismui pateikė teisininkė, be to, šis ieškinys yra tapatus ieškovės anksčiau teiktiems ieškiniams. Atsakovė laiko, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 7,69 Eur palūkanas (delspinigius) yra nepagrįstas, nes tarp šalių sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje nėra numatyta atsakovės pareiga mokėti delspinigius. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš jos 5 procentų metines procesines palūkanas, nes ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, o atsakovė, būdama vartotoja, neprivalo mokėti palūkanų už nesumokėtą sumą už termino praleidimą. Be to, atsakovės įsitikinimu, 5 procentų metinių palūkanų (delspinigių) dydis yra lupikiškas ir neatitinka Europos Sąjungos teisėje suformuluoto įpareigojimo užtikrinti silpnesnės pusės apsaugą kredito santykiuose. Atsakovės manymu, byloje taikytinos vartotojų teises ginančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, nes atsakovė yra vartotoja. Pažymi, kad iš atsakovės dar nėra išieškotos skolos pagal teismų anksčiau išduotus vykdomuosius raštus (civilinės bylos Nr. e2-26152-808/2019, e2-14257-1125/2021, e2-5258-1089/2022), todėl ieškovės pateiktas naujas analogiškas ieškinys liudija jos veiksmų neteisėtumą; ieškovės procesinis elgesys sukėlė atsakovei žalą, pablogino jos sveikatą. Taip pat atsakovė teigia, kad ji nėra tinkamai informuojama apie keliamas civilines bylas dėl skolų iš atsakovės išieškojimo, nurodo, kad teismai nepagrįstai tenkina ieškovės ieškinius, netenkina atsakovės apeliacinių, atskirųjų skundų, nepagrįstai išduoda vykdomuosius raštus dėl skolų iš atsakovės išieškojimo ieškovės naudai.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose ieškovė papildomai nurodo, kad atsakovė apie jai išrašomas sąskaitas buvo informuojama tinkamai, elektroniniu paštu. Be to, atsakovei apie skolos faktą turi būti žinoma dar ir dėl to, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu inicijavo ne vieną civilinę bylą dėl skolos priteisimo. Atsakovė laiku neatlieka jokių mokėjimų už ieškovės teikiamas paslaugas, todėl ieškovė neturi kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš ieškovei iš atsakovės 461,87 Eur skolą, 7,69 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (469,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89,09 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės valstybės 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo dalyko teismas nurodė, kad ieškovė daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) teikia administravimo paslaugas. Atsakovei šiame pastate priklauso butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. buvo suteiktą paslaugų už 461,87 Eur. Šią aplinkybę pagrindžia pateiktos sąskaitos byloje. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad ieškovė nepagrįstai reiškia ieškinį kai iš atsakovės dar nėra išieškota skola už ankstesnius laikotarpius, be to, atsakovės nuomone, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nepagrįstai dideles palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą ir pateiktų procesinių dokumentų atitikimo formaliems reikalavimams teismas nurodė, kad atsakovės teigimu ieškovės elgesys, neišieškojus jau priteistas skolas, yra nesąžiningas. Teismas nurodė, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje, nėra suformuotas draudimas kreditoriui kreiptis į teismą, kai dar nėra priverstine tvarka išieškotos skolos, susidariusios už ankstesnius laikotarpius, dėl to atsakovės argumentus dėl ieškovės nesąžiningo elgesio teismas vertino kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, jog teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės patikslintą ieškinį šalinant jo trūkumus, kadangi ieškovas gali ieškinio trūkumus pašalinti tiek teikiant pareiškimą dėl jų pašalinimo, tiek teikiant patį patikslintą procesinį dokumentą.
7. Dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių skolos susidarymo aplinkybes. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolos susidarymo laikotarpiu ieškovė teikė paslaugas, už kurias atsakovei yra išrašytos sąskaitos. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius šios skolos dydį, tai yra skolų valdymo ataskaitą ir ginčui aktualiu laikotarpiu išrašytas sąskaitas faktūras. Atsakovė skolų valdymo ataskaitos ir sąskaitų faktūrų bei jose esančių apskaičiavimų neginčijo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei 471,87 Eur įsiskolinimą už suteiktas administravimo paslaugas.
8. Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 7,69 Eur kompensacines palūkanas nuo neapmokėtos sumos, paskaičiuotas už skolos susidarymo laikotarpį, taikant 5 proc. metinę palūkanų normą. Atsakovė nesutinka su šių palūkanų priteisimu, teigdama, kad šalys nebuvo susitarusios dėl delspinigių skaičiavimo ir kad prašomų priteisti palūkanų norma yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnis nustato teisę ieškovei reikalauti palūkanų, į tai, jog šiuo atveju buvo susidaręs įsiskolinimas, teismas nutarė ieškovei priteisti 7,69 Eur palūkanas, kurios kompensuoja ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patiriamus praradimus.
9. Dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovė nesutinka, kad iš jos ieškovės naudai būtų priteistos procesinės palūkanos, savo nesutikimą grindžia iš esmės tapačiais motyvais, kuriais grindė savo nesutikimą dėl ieškovės prašomų priteisti kompensacinių palūkanų. Teismas atsižvelgęs į CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas, nusprendė, kad šiuo atveju tenkinus ieškovės ieškinį yra pagrindas iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (469,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes būtent ieškovės prašomas priteisti palūkanų dydis yra nustatytas įstatymu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti naują sprendimą byloje ir patenkinti atsakovės byloje pateiktus visus reikalavimus (prašymus); priimti atsakovės pateiktus motyvuotus ir pagrįstus jos atsiliepimo prieštaravimus (atsikirtimus) dėl ieškovės pareikštų reikalavimų ir teismo priimto ieškinio atmetimo; ieškovės nepagrįstą ir nesąžiningą naują 2023 m. liepos 15 d. ieškinį atmesti; ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 469,56 Eur skolos, kurią sudaro 461,87 Eur skola ir 7,69 Eur metinės palūkanos ieškovės naudai; pagal CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnį priteisti 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 5,28 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo, atmesti; atmesti arba atidėti skundo nagrinėjimą iki kitų atsakovės ginčo bylų išnagrinėjimo Nr. e2-3282-994/2023, teisminio proceso Nr. 2-42-3-00816-2022-2. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines ir teisines bylos aplinkybes, jų visumą, netinkamai įvertino pateiktus prašymus, aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančius susiklosčiusius teisiniu santykius, pažeidė proceso teisės normas. Teigia, jog ieškovė piktnaudžiavo savo, kaip stipresnės šalies galiomis, reguliariai teikia ieškinius teismui, todėl ieškovės teikiamas ieškinys turėjo būti traktuojamas kaip nesąžiningas ieškinys ir atsakovei turėjo būti skiriamos sankcijos. Pažymi, jog šiuo atveju ieškovė šalindama ieškinio trūkumus turėjo pateikti vieningą procesinį dokumentą, šiuo atveju teismas netinkamai vertino ir taikė CPK 115 straipsnio nuostatas.
10.2. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė, jog atsakovė valdymo ataskaitos ir sąskaitų faktūrų neginčijo, kadangi apeliantė jas ginčijo, nurodė, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai, dėl ko apeliantei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Teigia, jog teismas taip pat nepagrįstai pažymėjo ir tai, kad apeliantė pateiktame atsiliepime painioja kompensacinių palūkanų ir delspinigių sąvoką, nes priešingai teismas sąmoningai ir tyčia pats tai daro, nes teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad CK 6.210 straipsnyje yra numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra procesinės palūkanos, kuriomis kompensuojami tik kreditoriaus nuostoliai, atsiradę dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato tik jų minimalų kompensavimą, tai yra CK procesinės palūkanos numato tik minimalų kreditoriaus nuostolių kompensavimą, kurių ieškovė neįrodė. Laiko, kad šie delspinigiai yra lupikiški ir nesąžiningi.
10.3. Nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti skola paskaičiuota neteisėtai ir nekorektiškai, kadangi į 469,56 Eur skolą įskaičiuotos ir 7,69 Eur palūkanos, nors ieškinyje nėra jokio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo ir net nėra nurodyta ieškovo taikyta delspinigių skaičiavimo norma, tik nurodyta, kad 5 procentai / 365, todėl apeliantei (vartotojai) nustatyti ir paskaičiuoti delspinigiai (palūkanos), kurių dydis yra nesąžiningas ir neprotingai didelis (lupikiškas), kai tuo tarpu rinkoje realios palūkanos yra lygios arba mažesnės nei 0 procento, be to jiems pagal CPK nuostatas gali ir turi būti taikoma senatis, nes pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatas ieškiniams dėl netesybų (palūkanų) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, o ieškovė skaičiuoja net už 10 mėnesių laikotarpį.
10.4. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus dėl lupikiško delspinigių dydžio, be to, teismas iš esmės neišnagrinėjo visų apeliantės prašymų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad šiuo atveju ieškovė taip pat nepagrįstai naudojosi advokato pagalba, o teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Teigia, kad teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog iš apeliantės jau yra išieškomos skolos, o ieškovės pateiktas analogiškas ir identiškas naujas ieškinys teismo turėjo būti traktuojamas kaip ne sąžiningas ieškinys, pateiktas piktnaudžiaujant, kuriuo siekiama ne skolos išieškojimo, o padaryti atsakovei turtinę ir neturtinę žalą. Pažymi, jog prašomos priteisti 5 procentų palūkanos yra lupikiškos ir neprotingai didelės.
10.5. Nurodo, kad teismas ignoravo, jog ieškovė turi kiekvieną mėnesį išrašyti ir pateikti sąskaitą atsakovei už suteiktas paslaugas pagal vartojamąją paslaugų teikimo pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovės teikiamos paslaugos yra centralizuotos ir monopolinės, apeliantei suteiktų paslaugų kiekis ir kokybė nėra reguliuojama ir kontroliuojama, todėl apeliantė negali pasirinkti kito paslaugų tiekėjo, sumažinti arba atsisakyti teikiamų paslaugų. Ieškovė naudojasi savo išskirtine monopoline padėtimi ir elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai atsakovės atžvilgiu, nes tinkamai neinformavo ir neperspėjo atsakovės apie susidariusią skolą, ir savo nepagrįstus ir nesąžiningus ketinimus. Pažymi, jog ieškovės teikiamos paslaugos nėra kokybiškos.
10.6. Nurodo, kad atsakovė turėjo sunkumų mokant ieškovei už teikiamas paslaugas, tačiau tokios aplinkybės susiklostė ne dėl atsakovės valios, o dėl ekonominės krizės, pandemijos ir vėlesnio karantino, kas turėjo esminės įtakos apeliantės pajamoms. Apeliantė daug metų pastoviai ir laiku mokėjo įmokas už jai suteiktas paslaugas jo mokėjimai už paslaugas buvo reguliarūs netgi nepaisant 2008 metais kilusios pasaulinės finansinės krizės, kuri sukėlė daug finansinių problemų šalyje ir pasaulyje.
10.7. Nurodo, kad ieškovė nesąžiningai ne tik reikalauja naujo pradelsto įsiskolinimo teikdama ieškinį, tačiau ir delspinigių, bei bylinėjimosi išlaidų, kurios sumokėjusi apeliantė patirs turtinių nuostolių. Teigia, kad apeliantei atsirado sveikatos sutrikimai, stresas dėl psichologinio smurto iš ieškovės pusės, dėl ko apeliantė pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir jos reikalauti iš ieškovės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, jog byloje yra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Nurodo, kad iš atsakovės reikalaujama priteisti skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. už suteiktas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymui priskirtinas einamąsias paslaugas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime dėl susidariusių išlaidų yra išsamiai pasisakyta, jog yra pagrįstos ir įrodytos, o apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenurodo jokių objektyvių argumentų, kurie paneigtų tokių išlaidų pagrįstumą. Atsakovė, ieškinio reikalavimą ginčija iš esmės formalaus bei lakoniško pobūdžio argumentais.
11.2. Nurodo, kad apeliantė deklaratyviai teigia, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, be to, nepagrįstai teigia, jog ieškovė yra nesąžininga, kadangi nebuvo išieškota skola už ankstesnius laikotarpius. Teigia, kad ieškovės ieškinys nėra tapatus anksčiau teiktiems, kadangi ieškovė šiuo atveju kreipėsi dėl skolos, susidariusios už naują laikotarpį, priteisimo. Teigia, kad apeliantė taip pat nurodo formalius argumentus, neva ieškovė netinkamai suteikė paslaugas, tačiau tokių įrodymų apeliantė teismui nepateikė. Nurodo, kad tarp ieškovės ir apeliantės nėra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, o šiuo atveju teismas pagrįstai taikydamas CK 6.210 straipsnio nuostatas priteisė ieškovei palūkanas už pradelstą laikotarpį.
11.3. Nurodo, kad apeliantės teigimu teismas turėjo atsisakytai priimti ieškinį, tačiau su šiais argumentais ieškovė nesutinka, kadangi procesinio dokumento trūkumai gali būti šalinami tiek teikiant pareiškimą dėl jų pašalinimo, tiek patikslintą procesinį dokumentą, taip pat teikiant trūkstamus dokumentus su lydraščiu. Teigia, kad taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė turi pakankamai aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų, o šiuo atveju kreipimasis į advokatą dėl teisinės pagalbos buvo nesąžiningas, lupikiškas. Teigia, jog Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis nustato asmens teisę į gynybą, ji negali būti suvaržyta jokiais pagrindais, dėl ko atmeta apeliantės argumentus, jog neturėjo teisės kreiptis į advokatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ieškovės ieškinio priėmimo, trūkumų šalinimo ir jų atitikimo formaliems reikalavimams.
14. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas priimdamas ieškovės ieškinį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau apeliantės vertinimu ieškovė jų tinkamai nepašalino, nepateikė vieningo procesinio dokumento, o pateikė prašymą dėl trūkumų pašalinimo. Teigia, kad civilinio proceso kodekse nėra numatyta galimybė ieškinio reikalavimus reikšti atskiruose procesiniuose dokumentuose, todėl ieškovė turėjo būti įpareigota pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus ir pateikti teismui vieningą procesinį dokumentą.
15. Pirmiausia pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, tai yra modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2023 m. liepos 26 d. pateikė ieškinį teismui, prašydama priteisti iš apeliantės 469,56 Eur skolos, kurią sudaro 461,87 Eur skola ir 7,69 Eur metinės palūkanos, priteisti 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur žyminio mokesčio, 5,28 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota pateikti visų skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. atsakovei siųstų PVM sąskaitų - faktūrų patvirtintas kopijas, tai yra pateikti pirminius dokumentus, kuriais yra grindžiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, ir paaiškinimą, kaip buvo apskaičiuotos atskiros sumos už paslaugas, nurodytas įmonės sąskaitose. Taip pat teismas minėta nutartimi įpareigota patikslinti ieškinio reikalavimą dėl palūkanų paskaičiavimo nurodant apibrėžtą laikotarpį, skaičiuojamų palūkanų dydį ir nuo kokių konkrečių sumų palūkanos yra skaičiuojamos. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriuose nurodė palūkanų apskaičiavimo būdą, pateikė patikslintas sąskaitas ir nurodė motyvus dėl teikiamų skolų lentelių, jog minėti įrodymai yra tinkama įrodinėjimo priemone, kuriais yra remiamasi ir kitose civilinėse bylose. Ieškovės teikiamas pareiškimas dėl trūkumų šalinimo priimtas 2023 m. rugpjūčio 1 d..
18. Nors apeliantės teigimu šiuo atveju teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, o nagrinėdamas bylą pažeidė proceso teisės normas, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK nenustato reikalavimų procesiniam dokumentui, kuriuo byloje dalyvaujantis asmuo šalina savo pateikto dokumento trūkumus, formai, tai yra šiuo atveju ieškovė galėjo reikšti tiek patikslintą ieškinį, tiek ir pareiškimą dėl trūkumų šalinimo. Įvertinus byloje ieškovės pateiktus procesinius dokumentus matyti, jog ieškovė pareiškime dėl trūkumų pašalinimo nurodė motyvus dėl palūkanų apskaičiavimo, skolos, taip pat pateikė ir papildomus įrodymus. Be to, kaip matyti priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovės pareiškime dėl trūkumų šalinimo nėra suformuluota jokių papildomų naujų materialiųjų reikalavimų apeliantei, dėl ko šiuo atveju apeliantės argumentai dėl proceso teisės pažeidimų laikytini nepagrįstais.
Dėl ieškovės nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
20. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog šiuo atveju ieškovei teikiant ieškinį nebuvo išieškoti anksčiau susidarę įsiskolinimai, ieškovė teikdama ieškinį blogina apeliantės turtinę padėtį, ieškovės paslaugos yra centralizuotos ir monopolinės, ieškovė naudojasi savo monopoline padėtimi ir elgiasi nesąžiningai, nepranešė apeliantei apie įsiskolinimą.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė veikdama 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei vėlesnių įsakymų pagrindu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Šiame pastate yra apeliantei priklausantys butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė paslaugas teikė ir apeliantės įsiskolinimas ieškovei sudaro 461,87 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovė apeliantės atžvilgiu laikotarpiu nuo 2021 metų dėl ieškovės įsiskolinimų už suteiktas administravimo paslaugas kreipėsi į teismą tris kartus. Ieškovės pateikti ieškiniai buvo patenkinti pilna apimtimi (civilinės bylos Nr. e2-14257-1125/2021, Nr. e2-5258-1089/2022, Nr. e2-3282-994/2023).
22. Piktnaudžiavimu teise (nesąžiningu elgesiu) laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023). Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, tai yra ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė 21 punkte nurodytose civilinėse bylose pateikė ieškinius, kurie buvo tenkinami pilna apimtimi, į tai, kad šiuo atveju ieškovė pateikdama teismui ieškinį pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius apeliantės įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, į tai, jog susidarę įsiskolinimai yra nauji, tai yra, šiuo atveju ieškovė neteikė tapataus ieškinio, nutaria, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti jog ieškovė elgėsi nesąžiningai ir ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Priešingai, ieškovė teikdama ieškinį teikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, teikė papildomus argumentus ir įrodymus, pašalino ieškinio trūkumus, proceso metu veikė aktyviai, todėl darytina išvada, kad ieškovė suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, dėl ko apeliantės argumentai dėl nesąžiningo elgesio, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis laikytini nepagrįstais, subjektyviais, nesudarančiais pagrindo panaikinti ir ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl skolos, palūkanų priteisimo.
24. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai nustatė, jog apeliantė valdymo ataskaitos ir sąskaitų faktūrų neginčijo, kadangi apeliantė jas ginčijo, nurodė, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai, dėl ko apeliantei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove, be to, ieškinyje nebuvo reikalavimo dėl 7,69 Eur palūkanų priteisimo. Teigia, jog teismas taip pat nepagrįstai pažymėjo ir tai, kad apeliantė pateiktame atsiliepime painioja kompensacinių palūkanų ir delspinigių sąvoką, nes priešingai teismas sąmoningai ir tyčia pats tai daro, nes teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad CK 6.210 straipsnyje yra numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra procesinės palūkanos, kuriomis kompensuojami tik kreditoriaus nuostoliai, atsiradę dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato tik jų minimalų kompensavimą, tai yra CK procesinės palūkanos numato tik minimalų kreditoriaus nuostolių kompensavimą, kurių apeliantės vertinimu ieškovė neįrodė.
25. Butų (patalpų) savininkų pareigos ir teisės valdant bendrąją dalinę nuosavybę teisės aktuose aiškiai reglamentuotos, teismų praktiką yra susiformavusi. CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Būtent tokią pareigą turėjo ir turi apeliantė už jos butui teikiamas paslaugas.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė teikia administravimo paslaugas namui, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra apeliantei priklausantys butai, taigi apeliantei tenka pareiga mokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kas kaip minėta nutarties 25 punkte yra aiškiai įtvirtinta teisės aktuose. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog su skolų ataskaitomis nesutinka, jas ginčija, vertina, kad ieškovės, kaip administratorės paslaugos yra suteiktos nekokybiškai, tačiau neteikia nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu, jokių įrodymų, paskaičiavimų, kurie leistų spręsti, jog ieškovė netinkamai apskaičiavo apeliantės įsiskolinimą. Priešingai, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia skolos ir palūkanų susidarymo faktą, o šiuo atveju apeliantės argumentai grindžiami subjektyvia ir vienpusiška bylos aplinkybių interpretacija, neteikiant jokių konkrečių įrodymų nurodytiems motyvams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Šiuo aspektu laikytini ir nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai jog ieškovė netinkamai informavo apeliantę apie įsiskolinimą, kadangi kaip matyti iš pateiktų sąskaitų apeliantei jos buvo siunčiamos, o ir be to, kaip nustatyta nutarties 21 punkte, ieškovė ne kartą kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, todėl apeliantei pareiga mokėti mokesčius ieškovei už teikiamas paslaugas yra neabejotinai žinoma (CPK 185 straipsnis).
27. Pažymėtina ir tai, jog apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 7,69 Eur palūkanas, kadangi toks reikalavimas ieškiniu tinkamai nebuvo pareikštas, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Kaip matyti iš ieškovės ieškinyje suformuluotų reikalavimų, taip pat pridedamų įrodymų, ieškovė ieškiniu prašė priteisti bendrą 469,56 Eur skolą, kurią sudaro 461,87 Eur skola (už suteiktas paslaugas) ir 7,69 Eur metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė 7,69 Eur palūkanų skaičiavimo detalizaciją, iš kurios matyti, kad palūkanos yra skaičiuojamos už tą laikotarpį, kada ir susidarė pagrindinės skolos (461,87 Eur) įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai priteisė 7,69 Eur palūkanas.
28. Apeliantė taip pat teigia, kad palūkanos yra neprotingo dydžio, lupikiškos, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
29. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
30. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė nevykdė prievolės mokėti ieškovei už jai suteiktas paslaugas, dėl ko ieškovė remiantis CK 6.210 straipsnio pagrindu turėjo teisę skaičiuoti 5 procentų dydžio palūkanas. Nors apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė jog apeliantė yra vartotoja, o palūkanos yra lupikiškos, skaičiuojamos netinkamai, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti, kadangi pirmiausia šiuo atveju prašomos priteisti palūkanos visiškai atitinka įstatyme (CK 6.210 straipsnis) nustatytą palūkanų dydį, o ir kaip minėta, ieškovės pateikti skaičiavimai patvirtina, jog jos apskaičiuotos nuo prievolės praleidimo momento laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 2023 m. gegužės mėn., dėl ko apeliantės argumentai dėl netinkamo palūkanų apskaičiavimo, jų priteisimo, atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė yra stipresniojoje pusėje, turi aukštąjį išslavinimą turinčių darbuotojų, tačiau šiuo atveju naudojosi advokato pagalba, dėl ko toks ieškovės elgesys negali būti suderinamas su sąžiningu elgesiu. Pažymi, jog apeliantė yra patyrusi turtinių ir neturtinių nuostolių, o jos pajamos yra sumenkusios dėl ekonominės krizės ir pandemijos ribojimų dėl ko ir negalėjo laiku ir tinkamai atsiskaityti ieškovei už jos suteiktas daugiabučio namo administravimo paslaugas.
32. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
33. Nors apeliantė nurodo, kad šiuo atveju ieškovė turi aukštąjį universitetinį išslavinimą turinčių darbuotojų, tačiau pažymėtina, jog kaip pagrįstai nurodo ieškovė, jos veikla yra daugiabučių namų administravimas, o bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė, tai yra tam reikalingos specialios teisinės žinios. Ta aplinkybė, jog ieškovė, kurios veikla yra daugiabučių namų administravimas, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje neapriboja ieškovės teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ginant pažeistus interesus teisme. Kaip matyti šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimai buto patenkinti iš esmės pilna apimtimi, dėl ko ieškovė įgijo teisę į visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos netinkamai.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
34. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų apeliantės prašymų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
35. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu laikoma aplinkybė, kai teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog pažeidimas laikytinas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, pareikštus reikalavimus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pareikštus reikalavimus pirmiausia pažymi, jog apeliantė byloje savarankiškų materialiųjų reikalavimų nepareiškė, vien ta aplinkybė, jog teismas priimdamas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį atskirai nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime nurodyto procesinio prašymo atidėti ieškovės ieškinio nagrinėjimą iki kitų atsakovės ginčo bylų išnagrinėjimo neleidžia spręsti, jog byla buvo išspręsta neteisingai ir ar šiuo atveju yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Dėl procesinės bylos baigties.
37. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
38. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti patikslinto apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.