Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. O. patikslintą ieškinį atsakovui A. O. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas

11. Bylos medžiaga patvirtina šias bylai svarbias aplinkybes:

11.1. šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. Z. O., o (duomenys neskelbtini) dukra V. M. O.

11.2. (duomenys neskelbtini) notaro biure notarė D. S. patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą ikivedybinę sutartį, kurioje šalys susitarė dėl turto teisinio režimo po santuokos įregistravimo.

11.3. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, apie kurią įrašas padarytas (duomenys neskelbtini) parapijoje, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

11.4. Ieškovė su atsakovu jokio bendro turto, kuris turėtų būti dalinamas nutraukiant santuoką, neturi.

11.5. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini). nuosprendžiu A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme 12 metų ir 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

11.6. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) įtrauktas į ieškomų asmenų duomenų bazę.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

2. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

5. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

6. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo ne toleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų ne sugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

8. Byloje pateiktais duomenimis ir įrodymais nustatyta, kad atsakovas už nusikaltimo padarymą buvo nuteistas ir nuo (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškomų asmenų duomenų bazę. Atsakovas slapstosi nuo teisėsaugos, paliko šeimą ir ja nesirūpina, sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir nebepalaiko jokių tarpusavio ryšių, todėl ieškovė įsitikinusi, kad šeimyninio gyvenimo perspektyvų nebeliko. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip pat prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

9. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovės nurodyti ir paminėti faktai patvirtina, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos jų šeimos iširimui. Ieškovė šias aplinkybes patvirtino leistinais įrodymais, iš kurių matyti, kad atsakovas yra atlikęs nusikalstamas veikas – A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gegužės 14 d organizavo ir koordinavo labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėtą laikymą, gabenimą, jų įnešimą bei perdavimą į pataisos namus, ir turėdamas tikslą platinti, jomis neteisėtai disponavo. Taip pat jau nuo (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškomų asmenų duomenų bazę, kas leidžia daryti išvadą, kad jo elgesys ir požiūris į sutuoktinę bei jų vaikus buvo netinkamas, jis nesidomėjo šeimos reikalais, gyveno atskirą nuo šeimos gyvenimą. Iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo ir charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po ne ilgo bendro gyvenimo su ieškove, nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Per ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą išryškėjęs atsakovo netinkamas požiūris į sutuoktinę bei jų vaikus, o taip pat teismui skyrus atsakovui laisvės atėmimo bausmę, šie faktai leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3. 60 straipsnio 3 dalis). Pirmiau paminėti atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei bei vaikams. Teismo vertinimu, atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuoką, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas, vadovaudamasis CK 3.60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t. y. atsakovo kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir visa byloje esančia medžiaga, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys bei įrodymai atsakovo neginčyti, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų atsakovas bylos nagrinėjimo metu visiškai neteikė (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

10. Minėta, kad asmuo pareiškęs reikalavimus pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį atsakovo kaltės įrodinėti neturi – ji yra preziumuojama, ieškovei pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Faktą įrodžius, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); bylos nagrinėjimo metu atsakovas tokių reikalavimų nereiškė, nurodytų aplinkybių neįrodinėjo.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini). Nesant prieštaravimų, teismas sprendžia palikti ieškovei santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui palikti jo turimą pavardę (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu

12. Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.

13. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas.

14. (Duomenys neskelbtini) notaro biure notarė D. S. patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą ikivedybinę sutartį, kurioje šalys susitarė dėl turto teisinio režimo po santuokos įregistravimo. Pagal šalių sudarytą ikivedybinę sutartį, turtinės prievolės, įgytos tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o kiekvieno sutuoktinio prievolės tretiesiems asmenims yra to sutuoktinio asmeninio pobūdžio prievolė; už savo skolas kiekvienas iš sutuoktinių atsako asmeniškai savo turtu (ikivedybinės sutarties 2 punktas). Kilnojamojo ir nekilnojamojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto šalys neturi.

15. Pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. šalių sudarytos ikivedybinės sutarties 2.11 punktą visi skoliniai įsipareigojimai (pinigine ir natūrine forma), įgyti iki ir po santuokos sudarymo yra laikomi sutuoktinio asmenine prievole, kurio vardu yra įgyti, aukščiau paminėti įsipareigojimai ir už kuriuos jis atsako asmeniniu turtu. Šalys bendrų kreditinių įsipareigojimų neturi.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo

18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikai nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad nepilnamečiai vaikai per išvadą teikiančią instituciją patvirtino, jog jiems patinka gyventi namuose su mama, mama jais rūpinasi, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis dukromis ar elgiasi priešingai vaikų interesams, nepilnamečių S. Z. O. ir V. M. O. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad niekuomet neribojo ir nesiekė riboti atsakovo galimybės susitikti ir bendrauti su dukromis, todėl mano, jog bendravimo tvarkos nustatymas šiuo metu yra netikslingas.

21. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais, kad ji nedaro ir nedarys atsakovui jokių kliūčių bendrauti su vaikais, kada tik atsakovas norės ir galės. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu bendraus geranorišku tėvų susitarimu nustatytais būdais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti nustatyta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (26 straipsnis 2 dalis). Taip pat ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias sąlygas, kokių reikia jo fiziniam protiniam ir socialiniam vystymuisi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad valstybės dalyvės turi imtis visų priemonių, jog vaikas gautų kuo geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai atsakančių asmenų. CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

23. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek CK, tiek kituose įstatymuose išlaikymo sąvoka nėra tiesiogiai apibrėžta. Dabartiniame Lietuvių kalbos žodyne žodžio „išlaikyti“ reikšmė apibrėžiama kaip: išauginimas, išmaitinimas, priežiūra; pragyvenimo lėšos (lėšos poreikiams patenkinti). Taigi lietuvių kalboje išlaikymas apima tiek nematerialų vaiko išauginimą, priežiūrą, tiek ir materialų vaiko išmaitinimą, lėšų skyrimą vaiko poreikiams patenkinti.

24. Taigi pati išlaikymo pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti ir jį išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės pareigos būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; ir kt.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

26. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

28. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

29. Nustačius nepilnamečių šalių dukterų gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo vaikams.

30. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

31. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnamečių dukterų poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 610,60 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui namuose ir mokykloje, sveikatos profilaktikai ir vaistams, aprangai ir avalynei, higienos prekėms ir reikmenims, lavinimosi išlaidoms (knygoms, kanceliarinėms prekėms, mokestis į klasės fondą, kuprinė, mokyklos šventės ir spektakliai, ir kt.), transporto išlaidoms, komunalinių mokesčių dalis, žaislai, laisvalaikio išlaidos (teatrai, kinas, draugų gimtadieniai ir kt.), vasaros stovykla, papildoma užklasinė veikla (būreliai, treniruotės).

32. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Vertinant nepilnamečių mergaičių poreikius nustatyta, kad šalių dukrai S. Z. sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, o dukrai V. M. – (duomenys neskelbtini) metai. Nepaisant to, kad į bylą nepateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 304 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu.

33. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

34. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu yra registruoti 4 nekilnojamojo turto vienetai. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir iš teismo posėdžio metu ieškovės atstovo teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių sudaro apie 1700 Eur per mėnesį. Duomenų, kad ieškovė turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar yra nedarbinga ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra.

35. Atsakovas duomenų, apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepateikė. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas niekur nedirba. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovas turi asmeninių įsipareigojimų kreditoriams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, UAB „TG Invest-1“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Baltic I. C.“ filialui Lietuvoje, ADB „Compensa V. I. G.“, If P&C Insurance AS filialui, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui. Kadangi atsakovas įstatymų reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaikų motinai. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

36. Teismas , įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė – ieškovė, skirtingai nei atsakovas, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, dirba ir neturi įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaikų teisėms ir interesams apsaugoti.

37. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan. Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

38. Teismas , atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečių vaikų amžių, poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad šalių nepilnametės mergaitės specialiųjų poreikių neturi, prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaikų poreikius, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečių dukterų S. Z. ir V. M. išlaikymui kiekvienai po 304 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 2 d.) iki vaikų pilnametystės.

39. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

40. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių mergaičių išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė R. O. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

41. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

42. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovė neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

45. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 3,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi jos neviršija 5 Eur kiekvienai šaliai, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)., apie kurią įrašas padarytas (duomenys neskelbtini) parapijoje, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo A. O. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui palikti jo turimą pavardę (duomenys neskelbtini).

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų S. Z. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais S. Z. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja geranorišku tėvų susitarimu nustatytais būdais.

Priteisti iš atsakovo A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. Z. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienai po 304 (trys šimtai keturi) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. kovo 2 d. iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. Z. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.