Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Nidos Vigelienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui M. R. ir jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. R., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojui L. R. be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla M. R. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš M. R. valstybės naudai konfiskuoti 3 000 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. R. turtą – automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

M. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Iš byloje pateikto prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo nėra ginčijamos M. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. nesutinkama su uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminu ir sprendimu konfiskuoti dalį nusikalstamos veikos padarymo priemonės – transporto priemonės – vertę atitinkančios sumos, o ne pačią transporto priemonę. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį patikrina M. R. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kontekste.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

7. Skundžiamu nuosprendžiu, atleidus M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas skyrė jam uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 20 d.

8. BK 68 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones (taip pat ir nustatant priemonės terminą), atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-143-696/2017, 2K-100-648/2019). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).

9. Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020), o baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra jos individualizavimo proceso sudėtinė dalis.

10. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, kad M. R. padarė nusikalstamą veiką, nes vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,77 promilių neblaivumas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), taigi, nusikalstama veika padaryta naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl sutiktina su apylinkės teismo sprendimu, kad net ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo, juo iš esmės nesutinkama su nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės trukme, t. y. apeliaciniu skundu prašoma vieneriais metais prailginti skirtinos priemonės taikymo trukmę ir skirti M. R. uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, sprendžia, kad iš dalies sutiktina su prokurorės pozicija, kadangi skundžiamu nuosprendžiu nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nagrinėjamu atveju laikytinas ne visiškai tinkamai individualizuotu ir teisingu.

11. Vertinant M. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad iš byloje esančio 2023 m. vasario 17 d. alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0131 parodymų ir Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu M. R. nustatytas 2,82 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo – 2,77 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 14–16). Taigi, M. R. iškvėptame ore nustatytas etilo alkoholio koncentracijos kiekis ženkliai daugiau nei šešis kartus viršijo leistiną etilo alkoholio koncentraciją, kuriai esant asmeniui leidžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilės) ir daugiau nei pusantro karto viršijo ribą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga atsižvelgti ir į tas byloje nustatytas aplinkybes, kad M. R. ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, bet tai darė (duomenys neskelbtini) mieste, penktadienio vakarą (2023 m. vasario 17 d.), iš esmės vairavo itin pavojingai, nes kirto eismo juostas, pervažiavo per bordiūrą, be to, atsitrenkė į kelio ženklą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (past. – dėl ko jam buvo pradėta administracinė teisena (b. l. 11, 66)). Taigi nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad M. R. padarė itin šiurkštų ir pavojingą naudojimosi kelių transporto priemonių taisyklių pažeidimą, kuris, be kita ko, pasireiškė pavojingu tiek pačiam transporto priemonės vairuotojui, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, taip pat ir jų turtui, elgesiu.

12. Be to, sprendžiant skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės termino klausimą, svarbu įvertinti ir pačios atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. R. asmenybės pavojingumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. R. nėra teistas (b. l. 69), tačiau Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus duomenimis yra baustas administracine tvarka – daugiausiai už leistino greičio viršijimą (b. l. 66–68). Dėl to, priešingai nei teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, nėra pagrindo spręsti, kad M. R. laikytinas itin pavyzdingu ir drausmingu vairuotoju.

13. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir prokurorės apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad skundžiamu nuosprendžiu M. R. nebuvo paskirta bausmė, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatant trumpiausią BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytą laidavimo terminą, neskiriant užstato. Be to, atkreipiant dėmesį į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nors M. R. atžvilgiu nustatyta, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (ne)taikymo klausimą, nes tai yra būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, dėl to, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti M. R. teisinės padėties.

14. Atkreipiant dėmesį į M. R. atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojamą teismų praktiką dėl asmenų, kuriems buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, skirto uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus bei vienerius metus šešis mėnesius, pažymėtina, kad atsiliepime minimų sprendimų priėmimo metu galiojusiame BK 68 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (suvestinė redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.). Taigi, M. R. nurodomi sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-197-851/2018, 1A-413-626/2018 negali būti pripažįstami precedentais nagrinėjamu atveju. Juo labiau, kaip jau buvo minėta, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas ir jos trukmės nustatymas yra nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo individualizavimo proceso dalis, todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje priimti sprendimai gali skirtis, priklausomai nuo specifinių bylos aplinkybių. Be kita ko, M. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, susijusių su teisės atėmimo termino skyrimu minimaliam laikotarpiui, kai yra nustatomos tokios aplinkybės, kaip teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, sunki pažeidėjo sveikata ir pan., kontekste pažymėtina, kad visgi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog netgi kaltininko darbas, kuris yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nesudaro pagrindo atsisakyti jam uždrausti naudotis specialia teise ar trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės maksimalų laikotarpį, net jeigu jos paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Juo labiau, kad net ir taikant administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs asmenys, kuriems nustatoma ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Dėl to, M. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nepaneigia prokurorės argumentų dėl aptartos baudžiamojo poveikio priemonės termino padidinimo tikslingumo.

15. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja pagrindą spręsti, kad teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus nagrinėjamu atveju atitiktų dvejų metų uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminas. Dėl to, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, iš dalies tenkinant prokurorės apeliacinį skundą.

Dėl turto konfiskavimo

16. Apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo priemone pripažintos transporto priemonės, t. y. automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežta ir neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Šiame kontekste, atkreipiant dėmesį į M. R. atsiliepimo argumentus dėl pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės pozicijos šiuo klausimu, pažymėtina, kad baigiamųjų kalbų metu, kaip nurodo ir pats M. R., prokurorė prašė konfiskuoti arba automobilį, arba jo vertę, tačiau ne vertės dalį. Visgi, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinį skundą padavusios prokurorės vertinimu šio klausimo kontekste ir sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai M. R. atžvilgiu netaikytas pačios transporto priemonės konfiskavimas.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). Pagal baudžiamąjį įstatymą uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas laikomas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, automobilis, kurį būdamas neblaivus vairavo M. R., neabejotinai pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

18. BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal byloje esančius duomenis automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam nusikalstamą veiką padariusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. R. (b. l. 24–25). Dėl to, prokurorės apeliaciniu skundu prašoma, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, prašoma pakeisti dalies transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimą į transporto priemonės konfiskavimą.

19. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

20. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Tuo tarpu konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

21. Nors M. R. pirmosios instancijos teisme akcentavo, kad jo vardu registruotas automobilis yra šeimos, tačiau taip pat, jo paties teigimu, šeima turi dar viena automobilį, nors jis ir yra mažesnis (b. l. 128). Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad dėl nusikalstamos veikos kylantys nepatogumai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra natūrali nusikalstamo elgesio pasekmė, apie kurią asmenys informuojami įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas sankcijas. Vien ta aplinkybė, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės neigiamų pasekmių patirs ne tik nusikalstamą veiką padaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, savaime nesudaro pagrindo jų interesams suteikti prioritetą prieš visuomenės interesus. Šių išvadų pagrįstumo nepaneigia ir M. R. argumentai, kad jis laikėsi jam paskirtos kardomosios priemonės draudimo vairuoti ir visą laikotarpį nevairavo, kadangi tai yra asmens, kuriam taikoma kardomoji priemonė, pareiga, o nepaisant jos reikalavimų / draudimų gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė (BPK 134¹ straipsnio 2 dalis).

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. R. augina tris dukras, kurios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametės (past. – šiuo metu augina dvi nepilnametes dukras) (b. l. 99–101) ir lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, nuo gyvenamosios vietos nutolusią (duomenys neskelbtini) atstumu (b. l. 102). Taip pat iš į bylą pateiktų D. R. medicininių dokumentų matyti, kad ji yra patyrusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 108–109), todėl nėra pagrindo netikėti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. argumentais, jog motinai yra reikalinga priežiūra ir pagalba. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šios aplinkybės egzistavo jau nusikalstamos veikos padarymo metu (past. – į bylą pateikta 2019 m. lapkričio 11 d. D. R. epikrizė), taip pat tuo metu M. R. buvo sudaręs ir vartojimo kredito sutartį (sudaryta 2022 m. gegužės 31 d.), dėl to, M. R., suvokdamas, jog automobilis yra reikalingas ne tik jo šeimos poreikių tenkinimui, bet ir darbinėms funkcijoms atlikti, nes buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis su UAB „(X.)“ (b. l. 116), pats turėjo būti suinteresuotas neprarasti tiek specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tiek ir pačios transporto priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad net ir esant tokioms aplinkybėms M. R. pasirinko vairuoti būdamas neblaivus, tik parodo jo atsainų požiūrį į savo paties interesų užtikrinimą. Nors M. R. apibūdinamas teigiamai, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau nei jo paties asmenybė, nei jo šeimos narių interesai patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022). Pabrėžtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011 ir kt.). Kaip jau minėta, M. R. šeimoje be jo nusikalstamos veikos padarymo metu vairuoto automobilio yra dar viena transporto priemonė, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naudojanti pastaruoju automobiliu gali būti užtikrinti šeimos poreikiai, dėl to, M. R. nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas neproporcinga priemone.

23. Pažymėtina, kad paties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. atsiliepime cituojamoje praktikoje nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-81-976/2019, 2K-79-511/2018, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal šiuo metų suformuotą teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama jei nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-50-788/2018). Taip pat išanalizavus kitus atsiliepime nurodomas tiek apygardų teismų, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus baudžiamosiose bylose, pažymėtina, kad juose nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, pavyzdžiui, vairuotas automobilis priklausė ne vairavusiam asmeniui (bylos Nr. 1A-291-348/2017, 1A-230-309/2017, 2K-34-699/2018), vairuotos transporto priemonės vertė itin didelė, o nusikalstamos veikos aplinkybės rodė mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui (byla Nr. 1A-313-174/2017). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, M. R. nustatytas neblaivumas ženkliai viršija ribą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat vairuotas automobilis registruotas paties M. R. vardu, o jo paties elgesys nusikalstamos veikos metu buvo itin pavojingas ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams.

24. Įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją, remiantis, be kita ko, aptarta teismų praktika, sutiktina su prokurorės vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nekonfiskuoti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. priklausančios transporto priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad M. R. priklausančio automobilio, kurio vertė bylos duomenimis 9 780 Eur (b. l. 26), konfiskavimas nagrinėjamu laikytina neproporcinga priemone.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas ir netinkamai išsprendė M. R. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių klausimus. Prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai suponuoja pagrindą iš dalies keisti skundžiamą nuosprendį, nustatant ilgesnį uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą ir dalies nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimą pakeičiant pačios transporto priemonės konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalį dėl atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, M. R. paskirtą baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą pakeisti ir nustatyti 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 20 d.;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, iš M. R. konfiskuoti turtą – automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.