Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. eB2-1804-614/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01907-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1.

2022 m. gegužės 2 d.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Anrestas“ (toliau BUAB) bankroto byloje gautą nemokumo administratoriaus A. S. skundą dėl BUAB „Anrestas“ 2022 m. vasario 18 d. kreditorių komiteto posėdžio (protokolas Nr. 6) antru klausimu priimto nutarimo ir penktu klausimu, kuriuo nutarimas nebuvo priimtas, suinteresuoti asmenys byloje – LUAB „Eko augalai“ ir kreditoriai VMI prie FM ir UAB “Glaskek LT.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „Anrestas“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas A. S..

2020 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtinti neginčijami kreditorių reikalavimai BUAB „Anrestas“ bankroto byloje pagal nemokumo administratoriaus A. S. pateiktus duomenis, kreditorių, dėl kurių reikalavimų tvirtinimo buvo kilęs ginčas, prašymai išskirti nagrinėti atskirose bylose. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi BUAB „Anrestas“ bankroto byloje patvirtintą įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą patikslino 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. rugsėjo 8 d., 2020 m. spalio 14 d., 2021 m. spalio 6 d., 2021 m. lapkričio 15 d. ir 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimis. Išskirtose bylose klausimai dėl administratoriaus ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo išnagrinėti, išskyrus vieną ginčą (dėl kreditorės įkaito turėtojos LUAB „Eko augalai“ ginčijamo kreditorinio reikalavimo). 2020 m. spalio 15 d. nutartimi BUAB „Anrestas“ nutarta likviduoti dėl bankroto.

Byloje gautas nemokumo administratoriaus A. S. skundas dėl įmonės BUAB „Anrestas“ 2022 m. vasario 18 d. kreditorių komiteto posėdžio (protokolas Nr. 6) antru klausimu priimto nutarimo, kuriuo buvo nutarta BUAB „Anrestas“ nekilnojamąjį turtą pardavinėti dabar, nelaukiant įkeitimo klausimo su LUAB „Eko augalai“ sprendimo pabaigos, ir prašoma klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Anrestas“ nekilnojamąjį turtą pardavinėti išsprendus nekilnojamojo turto LUAB „Eko augalai“ įkeitimo klausimą; bei penktu klausimu priimti sprendimą – atliekų tvarkymui skirti lėšų pagal poreikį apmokant išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Nemokumo administratorius nurodė, kad visas UAB „Anrestas“ nekilnojamasis turtas yra įkeistas LUAB „Eko augalai“, įkeitimo sutartis ginčijama teisme, o LUAB „Eko augalai“ neįtrauktas į BUAB „Anrestas“ kreditorių sąrašą, todėl priimant sprendimą parduoti turtą bus priimtas sprendimas dėl neįtraukto į bylą asmens, kuris yra įkaito gavėjas (turėtojas), ir jis turės teisę ginčyti šiuos sprendimus ir reikalauti žalos atlyginimo. Kadangi politinė ir ekonominė padėtis nėra stabili, infliacija didelė, pinigai nuvertėja, o nekilnojamasis turtas brangsta, netikslinga turtą laikyti grynaisiais pinigais. JANĮ 95 straipsnyje sakoma, kad kreditoriniai reikalavimai tenkinami ne vėliau kaip per 14 d. nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išskyrus įkaito turėtojo reikalavimą. Pagal JANĮ 99 straipsnį galutinę bankroto ataskaitą nemokumo administratorius teismui pateikia tvirtinti ne vėliau kaip per 30 d. nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos, o pagal JANĮ 100 straipsnį nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 d. nuo galutinės ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Vadinasi, kol nebus išnagrinėtos civilinės bylos su LUAB „Eko augalai“, J. L. ir V. V., teismo sprendimo dėl BUAB „Anrestas“ negali būti, o šiuo metu pardavus turtą atsiskaityti su kreditoriais nebus galima iki nepasibaigs minėtos civilinės bylos. Nekilnojamasis turtas kreditoriams nekainuoja, nes jis yra išlaikomas iš ūkinės – komercinės veiklos ir dalinai dengiamos administravimo išlaidos. Pardavus nekilnojamąjį turtą bankroto administravimo išlaidos bus dengiamos iš lėšų, gautų pardavus turtą. Kiek laiko truks bylų nagrinėjimas šiuo metu nėra žinoma. Penktu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl lėšų BUAB „Anrestas“ atliekų sutvarkymui skyrimo, kreditoriai buvo informuoti, kad vykdydama veiklą bendrovė sukaupė 1000 m³ statybinių ir įpakavimo atliekų, jas būtina priduoti atliekų tvarkytojui, tam reikalinga skirti lėšų pagal faktą, apmokant atliekų tvarkytojo pateikiamas PVM sąskaitas faktūras, priešingu atveju ši administratoriaus funkcija negalės būti įvykdyta.

Atsiliepimu į skundą kreditorė VMI prie FM prašė nemokumo administratoriaus prašymą dėl 2021 m. vasario 18 d. kreditorių komiteto posėdžio antruoju darbotvarkės klausimu atmesti kaip nepagrįstą, penktuoju darbotvarkės klausimu sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2022 m. vasario 18 d. kreditorių komiteto posėdžio metu VMI prie FM antruoju darbotvarkės klausimu balsavo už pateiktą projektą, kad UAB „Anrestas“ nekilnojamas turtas būtų pardavinėjamas dabar, nelaukiant įkeitimo klausimo su LUAB „Eko augalai“ sprendimo pabaigos. Penktuoju darbotvarkės klausimu VMI prie FM balsavo už nemokumo administratoriaus pateiktą nutarimo projektą. Nesutinka su nemokumo administratoriaus siūlymu, kad UAB „Anrestas“ nekilnojamasis turtas būtų pardavinėjamas išsprendus nekilnojamojo turto LUAB „Eko augalai“ įkeitimo klausimą, kadangi jau yra atliktas turto vertinimas, turėtų būti svarstomas turto pardavimo klausimas. Be to, kreditoriams taip pat kainuoja nekilnojamojo turto išlaikymas. JANĮ numato, kad juridinio asmens turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-824-864/2021 pasisakė, kad turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas yra išimtinė kreditorių susirinkimo kompetencija, todėl nemokumo administratoriaus prašymą tvirtinti turto pardavimo tvarką ir kainą teisme grąžintinas kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtent kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus: administratoriaus veiklos kontrolę, bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą, įmonės likvidavimą, parduodamo turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą ir kt. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją parduodamo turto kainą paprastai nustato kreditorių susirinkimas (komitetas), įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat atsižvelgdamas į kitus veiksnius – realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę ir pan. Taigi kreditorių susirinkimas (komitetas) sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, o teismas turi ribotą tokių sprendimų kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2017).

Atsiliepimu į skundą kreditorė UAB “Glaskek LT“ prašė nemokumo administratoriaus skundo netenkinti. Nurodė, jog priimdami ginčijamą nutarimą dėl BUAB “Anrestas“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo kreditoriai rėmėsi bankroto proceso operatyvumo principais. Kreditorių pozicija yra ta, kad BUAB “Anrestas“ turto pardavimas iš varžytinių, atsižvelgiant į jo specifiškumą - t.y. gamybinė bazė, gali užtrukti, t.y. turtui už nustatytą kainą, gali neatsirasti pirkėjų, dėl ko vėliau vėl reikės šaukti kreditorių susirinkimą, iš naujo nustatyti parduodamo turto vertę, kas neabejotinai laiko požiūriu užtruks. Tuo tarpu UAB “Eko augalai“ klausimas taip pat neabejotinai užsitęs. UAB “Eko augalai“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo byla yra sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme Nr. e2-468-614/2022. Pastaroji civilinė byla vis dar nagrinėjama pirmojoje instancijoje, todėl akivaizdu, kad šios bylos nagrinėjimas užsitęs. Todėl yra visos galimybės per šį laikotarpį parduoti turtą, kad iš karto, išnagrinėjus civilines bylas dėl UAB “Eko augalai“ reikalavimo, būtų galima nedelsiant spręsti klausimus dėl lėšų paskirstymo, o ne imtis turto pardavimo. Kreditoriai savo reikalavimų patenkinimo negali sulaukti pakankamai ilgai, todėl administratoriaus siūloma procedūra tik užvilkintų bankroto procesą, pažeistų kreditorių interesus. Žinoma, kad šiuo metu rinkos kainos yra išaugę, todėl yra visos galimybės parduoti turtą už maksimaliai aukštą kainą. Tuo tarpu visiškai neaišku, kaip Ukrainoje vykstantis karas paveiks nekilnojamojo turto rinką. UAB“ Eko augalai“ teisės pardavus turtą už kreditorių susirinkimo nutarimu nurodytą turto vertę niekaip nenukentėtų. 2022 m. vasario 18 d. BUAB „Anrestas“ kreditorių komiteto nutarimu parduoti BUAB „Anrestas“ nekilnojamąjį turtą, kuriuo šiai dienai yra hipoteka užtikrintas kreditorės UAB “Eko augalai“ kreditorinis reikalavimas buvo nuspręsta turtą pardavinėti pirmose varžytinėse už 752 400 Eur kainą, o jo nepardavus pirmose varžytinėse už 15 procentų mažesnę kainą, t.y. už 639 540 Eur. Taigi, už mažesnę kainą turtas tiesiog negalės būti parduodamas. Kreditorės UAB “Eko augalai“ kreditorinio reikalavimo dydis yra 300 000 Eur., taigi, iš parduoto turto lėšų bus galima visiškai atsiskaityti su hipotekos kreditore ir dar lėšų liks administravimui ir kreditorių reikalavimams padengti. Kreditorių susirinkimo nutarimu yra nuspręsta tik dėl turto pardavimo tvarkos, tačiau tai nereiškia, kad gautos lėšos, pardavus turtą, bus skirstomos nelaukiant teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. JANĮ 94 straipsnio 2 dalis numato, kad pirmąja eile tenkinami kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais. Taigi, UAB “Eko augalai“ kreditorinis reikalavimas iš parduoto turto bus tenkinamas pirma eile. Dėl lėšų atliekų sutvarkymui skyrimo nurodė, jog kreditoriai sutinka, kad atliekų sutvarkymui reikalingos lėšos, tačiau nesutinka, kad išlaidos būtų apmokamos pagal faktą. Kreditoriai reikalavo, kad administratorius pateiktų preliminarius paskaičiavimus, kiek kainuos atliekų sutvarkymas, kokiu būdu bus pasirenkamas lėšų tvarkytojas, galimai pateikti svarstymui kelis tvarkymo įmonių pasiūlymus, kad administravimo lėšos būtų skirstomos efektyviai ir ekonomiškai. Nemokumo administratoriaus siūlomas atsiskaitymas pagal faktą, neužtikrins lėšų panaudojimo efektyvumo ir skaidrumo, todėl kreditoriai šiuo klausimu ir balsavo prieš.

Atsiliepimu į skundą suinteresuotas asmuo LUAB „Eko augalai“ prašė panaikinti nutarimą dalyje dėl sprendimo parduoti Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistą suinteresuotam asmeniui, nelaukiant kol bus išnagrinėtas įkeitimo klausimas. Kita administratoriaus prašymo dalis, kad teismas priimtų kitokio turinio nutarimą, mano - yra neįgyvendinama. Nurodė, kad Bendrovės kreditorių komitetas, priimdamas skundžiamą nutarimą, peržengė savo kompetencijos ribas: aktualiausioje (2022 m. vasario 21 d.) savo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditorių komitetas nemokumo procese iš esmės atlieka šio proceso priežiūros ir stebėsenos funkcijas, šios funkcijos yra susijusios su nemokumo administratoriaus veiksmų vertinimu ir pagalba jam, nemokumo proceso eigos stebėsena ir pagalba skolininkui restruktūrizavimo procese. Įprastai konkretus kreditorių komiteto funkcijų sąrašas yra aiškiai nustatytas įstatyme. Kreditorių komitetas, skirtingai nei kreditorių susirinkimas, neturi kompetencijos priimti pagrindinių su šio proceso eiga susijusių sprendimų, tačiau turi kompetenciją pritarti konkrečių veiksmų atlikimui. Taigi kreditorių komitetas, nors ir veikdamas visų kreditorių vardu, nepakeičia kreditorių susirinkimo. Kreditorių komitetas įprastai veikia tarp kreditorių susirinkimų, atlieka veiksmus, reikalingus nemokumo proceso teisėtumui bei kreditorių interesų apsaugai užtikrinti. Klausimai, susiję su juridinio asmens turto realizavimo tvarka, yra priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai, o ne kreditorių komiteto, todėl sprendimus tokiais klausimais turi priimti būtent kreditorių susirinkimas, kaip visiems juridinio asmens kreditorių interesams atstovaujantis kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimo organas. JANĮ nustatyta, koks juridinio asmens turtas bankroto procese turi būti parduotas iš varžytynių, taip pat pasisakyta dėl teisės būtent kreditorių susirinkimui nuspręsti, kad nurodytas turtas gali būti parduodamas ir kitu būdu, ne iš varžytynių; ir kitose įstatymo nuostatose nurodoma, jog klausimus, susijusius su juridinio asmens turto disponavimu, naudojimu, sprendžia kreditorių susirinkimas, pvz. JANĮ 86 straipsnyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 90 straipsnio 3 dalyje, 91 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnio 1 dalyje ir kt. Remiantis JANĮ 55 str. 4 d., teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamoje byloje skundžiamą nutarimą priėmė būtent Bendrovės kreditorių komitetas, nors nutarimų dėl turto disponavimo, turto pardavimo tvarkos nustatymo priėmimas yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai ir negali būti deleguojamas komitetui spręsti. Bendrovės kreditorių komitetas neturėjo kompetencijos priimti skundžiamo nutarimo, jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir tai laikytina procedūriniu kreditorių komiteto sprendimo pažeidimu bei pagrindu tokį sprendimą panaikinti. Pažymėjo, jog į Bendrovės kreditorių komiteto sudėtį įeina kreditorius UAB „Glaskek LT“, kurio kreditorinis reikalavimas visame Bendrovės kreditorių sąraše tesudaro vos 1,6 proc. nuo visų Bendrovės kreditorių reikalavimų, akivaizdu, kad toks kreditorius negali priimti esminių sprendimų, kuriuos pavesta svarstyti kreditorių susirinkimui, kaip visumai, tokio kreditoriaus turima balavimo teisė ir jos apimtis iš esmės nesudarytų jokios reikšmingos įtakos sprendimo priėmime. Suinteresuoto asmens LUAB „Eko augalai“ kreditorinis reikalavimas yra didelis ir reikšmingas (300 000 Eur), iš esmės galintis įtakoti Bendrovės kreditorių susirinkimo priimamus sprendimus. VMI savo atsiliepime taip pat nurodo, kad turto pardavimo klausimo sprendimas yra priskirtas Bendrovės kreditorių kompetencijai, Svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad ginčijamu nutarimu yra pažeidžiamos suinteresuoto asmens LUAB „Eko augalai“ teisės apskritai dalyvauti ir spręsti dėl jam Bendrovės įkeisto turto likimo, kaip kreditoriui kartu su kotais kreditoriais spręsti svarbiausius su bendrovės bankroto procesu susijusius klausimus. Tikėtina, kad tokie nutarimai, kaip kad skundžiamas nagrinėjamoje byloje, priimami tyčia, kol dar nėra patvirtintas suinteresuoto asmens kreditorinis reikalavimas, nes jo turimų balsų įtaka galėtų iš esmės pakeisti balsavimo rezultatus. Be to Bendrovės kreditorių komiteto priimtas nutarimas ydingas ir tuo, kad jis nėra aiškiai suformuluotas - nutarime nėra identifikuotas turtas, kokį konkrečiai turtą kreditoriai nutarė parduoti, ar kaip kompleksą, ar atskirais vienetais, todėl tokio nutarimo net neįmanoma vykdyti. Nagrinėjamoje suinteresuoto asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo byloje 2022 m. kovo 15 d. teismas nutartimi tenkino prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė nutarimo vykdymą tol, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-442-614/2022 ir joje priimtas galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, teismas sprendė, kad nutarimu, pirmiausia, yra pažeidžiamos suinteresuoto asmens kaip hipotekos kreditoriaus teisės, vykdant skundžiamą nutarimą būsimas teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir tokios aplinkybės turėtų būti pripažįstamos kaip prejudiciniai faktai. Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto, kuris įkeistas suinteresuotam asmeniui, pardavimo varžytinėse klausimas net kelis kartus buvo keliamas Bendrovės kreditorių susirinkimuose. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo valdyba (AVNT) 2020 m. gruodžio 4 d. išvadoje konstatavo, kad šis Bendrovės kreditorių susirinkime iškeltas klausimas dėl hipotekos kreditoriui – suinteresuotam asmeniui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo galėjo būti siūlomas spręsti tik po to, kai teismas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtins suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą, pažymėjo, kad įvertinus įkeisto turto suvaržymus ir hipotekos kreditoriaus išskirtinę padėtį bankroto byloje, darytina išvada, kad tikslinga klausimus dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo spręsti dalyvaujant ir įkaito turėtojui. Bendrovės kreditorių komiteto nariai, patys ginčydami suinteresuoto asmens kreditorinį reikalavimą, aiškiai žinodami, kad suinteresuoto asmens LUAB „Eko augalai“ augalų reikalavimo teisė yra užtikrinta hipoteka, žinodami apie vykstančią bylą, dėl kurios sustabdytas jo kreditorinio reikalavimo tvirtinimas, ir nepaisydami AVNT pateiktos išvados, be suinteresuoto asmens sutikimo ir žinios, vis vien nusprendė parduoti Bendrovės įkeistą nekilnojamąjį turtą. Suinteresuotas asmuo jau daugiau nei dvejus metus negali dalyvauti bankroto procese, balsuoti, taip pat ginčyti kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų ar naudotis kitomis bankrutuojančios bendrovės kreditoriui suteikiamomis teisėmis, o Bendrovės kreditorių komiteto nariai akivaizdžiai nesąžiningai naudojasi šia situacija. Nors UAB „Glaskek LT“ atsiliepime nurodo, kad Bendrovės kreditoriai savo reikalavimų patenkinimo negali sulaukti pakankamai ilgai, o administratoriaus siūloma procedūra tik užvilkintų bankroto procesą, primintina, kad dėl to paties kreditoriau inicijuotų visos eilės procesų ir bylų Bankroto procedūros užsitęsė: būtent UAB „Glaskek LT“ inicijavo suinteresuoto asmens kreditorinio reikalavimo ginčijimo bylą, vėliau hipotekos ginčijimo bylą, dėl kurios UAB „Glaskek LT“ iniciatyva buvo sustabdyt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo byla, taigi pats kreditorius UAB „Glasek LT“ ir pareiškė prašymą stabdyti Eko augalų kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bylą. Tas pats kreditorius yra inicijavęs ir ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių aplinkybių ir dar kelias kitas bylas. Taigi pats UAB „Glaskek LT“ iš esmės vilkina bankroto procedūras, o vėliau šį argumentą siekia pateikti kaip savo teisių pažeidimą. Bendrovės kreditorių komiteto nariai siekia pasinaudoti tokia jų pačių sukurta situacija – parduoti Bendrovės nekilnojamąjį turtą, kuris įkeistas suinteresuotam asmeniui, ir kol suinteresuoto asmens reikalavimas nepatvirtintas – skirstyti gautas lėšas patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Kaip teisingai nurodo administratorius skunde, tokia situacija nėra galima, kadangi tol, kol nebus išnagrinėtos bylos dėl hipotekos sutarties ir Suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo, negali būti Bendrovės bankroto proceso pabaigos. Pažymi, jog nutarimas iš esmės pažeidžia hipotekinio kreditoriaus teises. Pagal hipoteką reglamentuojančias teisės normas hipotekos kreditoriui prieš kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis, kai siekiama priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (JANĮ 94 straipsnio 1 dalis), o likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. JANĮ 94 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis. Įvykdžius nutarimą kyla grėsmė, kad Bendrovės bankroto byloje patvirtinus suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą, apskritai neliks galimybės tinkamai patenkinti įkaito turėtojo kreditorinio reikalavimo, suinteresuotas asmuo negalės pasinaudoti teise perimti įkeistą turtą, jei jis nebus parduotas varžytinėse, nes iki šiol nėra įtrauktas į Bendrovės kreditorių sąrašą. Pagal JANĮ 98 straipsnio 1, 2 dalis pardavus įkeistą turtą pirmiausia yra dengiamos administravimo išlaidos, o suinteresuotas asmuo iki šiol nedalyvauja bankroto procese ir negali įtakoti bei spręsti dėl nustatytos administravimo išlaidų dalies, kuri bus dengiama iš jam įkeisto turto. Priešingai nei atsiliepime teigia UAB „Glaskek LT“ JANĮ 98 straipsnio 3, 4 dalys nustato ir pinigų, gautų pardavus įkeistą turtą, skirstymo terminus ir lėšos neliktų administratoriaus žinioje iki bankroto proceso pabaigos, dėl to Suinteresuotam asmeniui kyla tiesioginė rizika prarasti realų savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jei jis bus pardavinėjamas, kol nebus patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas. Bendrovės kreditorių komiteto priimto nutarimo vykdymas sukeltų neigiamus padarinius hipotekinio kreditoriaus JANĮ numatytų teisių įgyvendinimui, dėl ko Suinteresuotas asmuo gali prarasti galimybę apskritai patenkinti savo finansinį reikalavimą. Administratorius į bankroto bylą teikė informaciją apie sudarytas nuomos sutartis su nuomininkais, kurių pagrindu yra išnuomotas įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis Gegužės g. 14, Anykščiai, turto nuoma yra naudinga tiek Bendrovei, tiek jos kreditoriams. 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi tenkindamas administratoriaus prašymą dėl turto nuomos, teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto nuoma yra naudinga kreditoriams, mažina jų reikalavimus, o tai paneigia argumentus, kad turtą nenaudinga ir tai dar neva papildomai kainuoja. Priešingai, turto nuoma neša pajamų, iš kurių dengiamos administravimo išlaidos, o ateityje bus dengiami ir kreditorių reikalavimai.

Byloje ginčijamas bankrutavusios UAB „Anrestas“ 2022 m. vasario 18 d. vykusio kreditorių komiteto posėdžio nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo svarstytas nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymas, 2.2 papunktis. BUAB „Anrestas“ nemokumo administratorius A. S. kreditorių komiteto posėdžiui antruoju darbotvarkės klausimu teikė šiuos nutarimų projektus: 2.1 papunktyje nustatyti, kad BUAB „Anrestas“ turtą pardavinėti išsprendus nekilnojamojo turto LUAB „Eko augalai“ įkeitimo klausimą; 2.2 papunktyje nustatyti, kad BUAB „Anrestas“ nekilnojamąjį turtą pardavinėti dabar, nelaukiant įkeitimo klausimo su LUAB „Eko augalai“ sprendimo pabaigos. „Už“ administratoriaus pasiūlytą pirmąjį nutarimo projektą balsavo 1 komiteto narys, „prieš“ – 4 komiteto nariai, pasiūlymas nepriimtas. „Už“ administratoriaus pasiūlytą antrąjį nutarimo projektą balsavo 4 komiteto nariai, „prieš“ – 1 komiteto narys, nutarta: balsų dauguma nutarta BUAB „Anrestas“ nekilnojamąjį turtą pardavinėti dabar, nelaukiant įkeitimo klausimo su LUAB „Eko augalai“ sprendimo pabaigos. Nemokumo administratorius skundu ir suinteresuotas asmuo – įkaito turėtojas LUAB „Eko augalai“ prašo nutarimą panaikinti, nurodo, kad esamoje padėtyje toks sprendimas neekonomiškas, pažeidžia įkaito turėtojo ir kitų kreditorių teises, iš įkeisto turto nuomos gaunamos pajamos dengia administravimo išlaidas, o turto išlaikymas nieko nekainuoja. Kreditoriai VMI prie FM ir UAB „Glaskek LT“ nemokumo administratoriaus skundą šioje dalyje prašo atmesti, nurodo, jog dabar yra atliktas turto vertinimas, civilinių bylų dėl įkaito turėtojo teisių nagrinėjimas gali užsitęsti, o tai užvilkins atsiskaitymą su kreditoriais.

Nagrinėdamas kilusį ginčą teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, atitinkamai, ir kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo pirmiausia reikia patikrinti, ar buvo laikytasi juridinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančio įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms juridinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančio įstatymo, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Taigi hipoteka yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui įkeistą daiktą, jeigu CK nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto. Pagal JANĮ 97 straipsnio 1 dalį, iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu perduodamas įkaito turėtojui, jeigu tenkinamos šios sąlygos: 1) įkeistas turtas nenaudojamas vykdant ūkinę komercinę veiklą; 2) įkeistas turtas perduodamas už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos vertę; 3) kreditorių susirinkimas pritaria, įkaito turėtojui kreditorių susirinkime nebalsuojant, nepriklausomo turto vertintojo nustatytai įkeisto turto rinkos vertei. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis.

Nagrinėjamu atveju BUAB „Anrestas“ bankroto byloje Nr.eB2-309-614/2022 (2-55-3-01907-2019-4) Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi nutarė BUAB „Anrestas“ likviduoti dėl bankroto, o 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi minimą nutartį papildė ir leido likviduojamam dėl bankroto juridiniam asmeniui BUAB „Anrestas“ sudaryti jam priklausančio nekilnojamojo turto nuomos sandorius ir tęsti esamus nekilnojamojo turto nuomos sandorius. Pagal JANĮ 83 straipsnį 4 dalį, nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto teismas nurodo sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti. Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria nuspręsta BUAB „Anrestas“ likviduoti, buvo priima vadovaujantis nemokumo administratoriaus pateiktais tuo metu aktualiais duomenimis - nemokumo administratorius, teikdamas teismui prašymą taikyti likvidavimo procedūras, ankstesniame pareiškime nurodė, jog įmonė veiklos nevykdo, į bylą taip pat buvo pateiktas įmonės pirmojo kreditorių 2020 m. rugsėjo 7 d. susirinkimo protokolas, kurio darbotvarkės 5 punktu nutarta kreiptis į teismą dėl BUAB „Anrestas“ likvidavimo dėl bankroto, kadangi įmonė yra negyvybinga, veiklos nevykdo, buvo restruktūrizuojama, tačiau restruktūrizavimo procesas nutrauktas, sudaryti taikos sutarties esamomis sąlygomis nenumatoma; darbotvarkės 6 punktu nutarta išlikusį turtą pardavinėti varžytinėse, o darbotvarkės 10 punktu nutarta nepritarti bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymui. Minimi kreditorių susirinkimo sprendimai skundžiami nebuvo. Taigi, nors pirmajam kreditorių susirinkimui nemokumo administratorius pateikė nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo ekonominio tikslingumo, kreditorių susirinkimas šiam klausimui anksčiau nepritarė, į bylą buvo pateikti nauji duomenys, kurie patvirtina, kad bendrovės kreditoriai (kreditorių komitetas) pakeitė požiūrį į bendrovės likvidavimo procedūrą: 2020 m. spalio 4 d. kreditorių komiteto 2020 m. spalio 30 d. susirinkimo posėdžio protokolas Nr. 2 patvirtina, kad susirinkimo darbotvarkės 5 klausimu buvo nutarta vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nuomojant BUAB „Anrestas“ nekilnojamąjį turtą; atlikti esamų sutarčių pakeitimus dėl nuomos kainos, naujai papildyti sutartis dėl bendrųjų išlaidų apmokėjimo arba sudaryti nuomos sutartį visam BUAB „Anrestas“ nekilnojamajam turtui su vienu nuomininku; sudaryti naujas nekilnojamojo turto nuomos sutartis; apie išnuomojamas patalpas paskelbti laikraščiuose bei internetiniuose portaluose, apie gautus realius nuomos pasiūlymus pranešti kreditorių komiteto nariams; transporto nuomos sutartis nutraukti (balsavo 4 komiteto nariai, vienas nebalsavo). Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal JANĮ 61 straipsnį, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos paprastai laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus atvejus, kai: 1) nemokumo administratorius, atsižvelgęs į prievolės ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, per 30 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos praneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys; 2) prievolės kyla iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, kurią nemokumo administratorius, atsižvelgęs į jos tęsimo ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, nusprendžia vykdyti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. JANĮ 63 straipsnio 1 dalis nustato, jog juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Minimo Įstatymo straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimu išrinkto kreditorių komiteto funkcijų apimtis leidžia spręsti dėl įmonės komercinės veikos tęsimo ir toks sprendimas komitete buvo priimtas balsų dauguma, kreditorių komiteto sprendimas nėra apskųstas. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į BUAB „Anrestas“ bankroto proceso ypatumus, o būtent – kad vieno iš hipoteka užtikrinto finansinio reikalavimo kreditoriaus (LUAB „Eko augalai“) pareiškimas teisme yra ginčijamas, jo reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimo klausimas sustabdytas iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl hipotekos ir kitų bendrovės sudarytų sandorių nuginčijimo (nutartis įsiteisėjusi), bankroto byloje yra inicijuotas procesas dėl tyčinio bankroto, kreditorių komitetas be kita ko nusisprendė bendrovės turto kol kas nepardavinėti, kol vyksta teisminiai ginčai (sustabdyti turto vertintojų atranką), teismas vidiniu savo įsitikinimu sprendė, jog nekilnojamojo turto nuoma šiuo atveju mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas JANĮ nustatyta tvarka. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta bei JANĮ 63 straipsniu bei 83 straipsnio 4 dalimi, 84 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas tenkino nemokumo administratoriaus prašymą ir sprendė, jog likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo BUAB 3 „Anrestas“ likvidavimo procese gali sudaryti jam priklausančio nekilnojamojo turto nuomos sandorius, o sudarytus tęsti įvertinus jų naudingumą ar sąlygų pakeitimo būtinumą.

Byloje esantys proceso dalyvių pateikti duomenys patvirtina, jog visas BUAB „Anrestas“ nekilnojamasis turtas yra įkeistas LUAB „Eko augalai“ naudai ir ginčo nagrinėjimo metu yra nuomojamas, už nekilnojamojo turto nuomą pagal atskiras nuomos sutartis yra gaunamos pajamos: 35 Eur, 200 Eur, 100 Eur ir 3 683 Eur per mėnesį. Taigi, BUAB „Anrestas“ iki šiol vykdo ūkinę komercinę veiklą (ginčo nekilnojamąjį turtą nuomoja). Byloje taip pat nėra paneigta, kad B UAB „Anrestas“ priklausantis LUAB „Eko augalai“ naudai įkeistas turtas, kurį ginčijamu kreditorių komiteto posėdžio nutarimu nutarta parduoti, yra naudojamas atsakovės veikloje ir už tai gaunamos pajamos turo išlaikymo išlaidas visiškai padengia bei dengia dalį bankroto administravimo išlaidų.

Taip pat sutiktina su nemokumo administratoriaus ir suinteresuoto asmens įkaito turėtojo argumentais, jog turtas turės būti realizuojamas vadovaujantis bankroto procesą reguliuojančiais teisės aktais, todėl gali turėti esminės įtakos įkaito turėtojo teisėms bei jų realizavimui. JANĮ 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto. Pagal JANĮ 98 straipsnio 1 dalį, pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis. Nagrinėjamu atveju yra susidariusi tokia padėtis, kad įkaito turėtojas LUAB „Eko augalai“ negali realizuoti savo balsavimo teisių BUAB „Anrestas“ bankroto procedūrų klausimais, o taip pat ir bankroto administravimo išlaidų klausimais, kadangi jos reikalavimas ginčijamas ir civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje taip pat ginčijamas įkeitimo sandoris. Atkreiptinas dėmesys, jog kreditoriaus, kurio finansinis reikalavimas (300 000 Eur sumoje) ginčijamas, reikalavimo suma yra reikšminga ir galimai galėtų būti net lemianti balsuojant. Pažymėtina ir tai, jog pagal JANĮ 97 straipsnio 2 dalį įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas taip pat gali būti perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jei varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis.

Suinteresuoti asmenys – kreditorės VMI prie FM ir UAB „Glaskek LT“ nurodo, jog jau yra atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, o be to kreditoriams taip pat kainuoja šio turto išlaikymas, todėl remiantis bankroto proceso operatyvumo principais turtas turėtų būti parduodamas dabar, nes bylų nagrinėjimas gali užtrukti, tačiau kreditorės nepateikė jokių duomenų, galinčių pagrįsti egzistuojant didelę tikimybę, jog šiuo konkrečiu atveju įkeisto turto realizavimas šioje stadijoje būtų esmingai ekonomiškai naudingesnis. Teismo vertinimu, argumentai dėl įkeisto turto įvertinimo nedaro įtakos pateiktam argumentui pagrįsti. Turtą pardavus gautos lėšos pagal JANĮ reglamentavimą esamoje bendrovės bankroto proceso stadijoje negalės būti paskirstomos kreditoriams, kadangi tam nėra sąlygų (JANĮ 99 straipsnis), susijusios civilinės bylos nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, bylų nagrinėjimas gali užtrukti tiek dėl apeliacinio, tiek galimai dėl kasacinio procesų, todėl sutiktina, jog dėl esamos infliacijos laikyti pinigines lėšas jų nepaskirstant neapibrėžtą laiką netikslinga. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, jog vėlesnis turto pardavimas gali būti apsunkintas ar užtrukti, kadangi objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Be to, kas jau buvo išdėstyta, teismas taip pat konstatuoja esant ginčijamo kreditorių komiteto posėdžio procedūrinį pažeidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija 2022 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 nurodė, jog JANĮ nustatytas teisinis reglamentavimas (JANĮ 44 straipsnio 1 punktas, 53 straipsnio 1 dalis) leidžia teigti, kad kreditorių susirinkimas visada turi teisę pasirinkti, ar kreditorių komitetas turi būti sudaromas, nustatyti jo konkrečias funkcijas ir jį atšaukti. Tačiau nors JANĮ 53 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditorių susirinkimui nustatyti kreditorių komiteto funkcijas, tai nereiškia, kad kreditorių susirinkimas turi teisę perleisti visas kolektyvines kreditorių teises. Priešingu atveju būtų paneigiama kreditorių susirinkimo, kaip visiems juridinio asmens kreditoriams atstovaujančio kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimo organo, esmė ir kompetencija bei daugumos kreditorių teisė aktyviai dalyvauti nemokumo procese (JANĮ 3 straipsnio 2 punktas). Be to, JANĮ nėra nuorodų, kad sudarytas kreditorių komitetas turėtų perimti visas kreditorių susirinkimo teises. Kreditorių susirinkimas, spręsdamas dėl kreditorių komiteto kompetencijos, turėtų įvertinti, kokios kreditorių susirinkimo teisės pagal kreditorių komiteto esmę ir jo tikslus jam gali būti perduotos. Kreditorių komitetui gali būti nustatytos funkcijos, susijusios su nemokumo proceso priežiūra ir stebėsena, bet ne pagrindinių sprendimų, susijusių su šio proceso eiga, priėmimu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir kitose šio įstatymo nuostatose nurodoma, jog klausimus, susijusius su juridinio asmens turto disponavimu, naudojimu, sprendžia kreditorių susirinkimas, pavyzdžiui, JANĮ 86 straipsnyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 90 straipsnio 3 dalyje, 91 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnio 1 dalyje ir kt.

Nagrinėjamu atveju bankrutavusios UAB „Anrestas“ kreditorių susirinkimas perdavė visas kreditorių susirinkimo teises kreditorių komitetui, tačiau tiek bankroto byla iškelta, tiek skundžiamas kreditorių komiteto sprendimas priimtas (2022 m. vasario 18 d.) galiojant JANĮ. Todėl kreditorių komitetas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo įvertinti, ar jis turi kompetenciją tokį sprendimą priimti, remiantis jo priėmimo metu galiojančiomis JANĮ nuostatomis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bankrutavusios UAB „Anrestas“ kreditorių komitetas, priimdamas skundžiamą sprendimą darbotvarkės 2 klausimu, viršijo savo kompetenciją, nes toks klausimas yra tiesiogiai susijęs su juridinio asmens turto realizavimo tvarka, todėl dėl jo turėjo pasisakyti būtent kreditorių susirinkimas, kaip visiems juridinio asmens kreditorių interesams atstovaujantis kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimo organas. Todėl darytina išvada, kad kreditorių komitetas išsprendė ne savo, bet kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą.

Remiantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kreditorių komitetas neturėjo kompetencijos priimti skundžiamo sprendimo, t. y. jis priimtas pažeidžiant įstatymo nuostatas (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis), tai laikytina procedūriniu kreditorių komiteto sprendimo pažeidimu ir yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti.

Pripažinus ginčijamą kreditorių komiteto posėdžio nutarimą neteisėtu aptartu pagrindu, kiti šalių argumentai nebeturi įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl šių argumentų vertinimo nepasisako. Teismas netenkina nemokumo administratoriaus skondo dalyje dėl prašymo teismui priimti nutarimą, kadangi nutarimą, kaip jau buvo nurodyta, kompetentingas priimti bendrovės kreditorių susirinkimas.

Byloje taip pat ginčijamas bankrutavusios UAB „Anrestas“ 2022 m. vasario 18 d. vykusio kreditorių komiteto posėdžio nutarimas, priimtas penktu darbotvarkės klausimu, kuriuo svarstytas lėšų atliekų sutvarkymui skyrimas. BUAB „Anrestas“ nemokumo administratorius A. S. kreditorių komiteto posėdžiui penktuoju darbotvarkės klausimu teikė nutarimo projektą: nustatyti, kad BUAB „Anrestas“ sukauptų (apie 1000 m³ ) statybinių ir įpakavimo atliekų sutvarkymui skirti lėšų pagal faktą, apmokant atliekų tvarkytojo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. „Už“ administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą balsavo 2 komiteto nariai, „prieš“ – 2 komiteto nariai, „susilaiko“ – 1 komiteto narys. Nutarimas nepriimtas.

Nemokumo administratorius skunde nurodo, jog kreditoriams neskyrus lėšų atliekų sutvarkymui jis negali vykdyti įstatyme numatytų funkcijų, kadangi atliekų kiekį gali nustatyti tik apytiksliai, o esant nestabiliai padėčiai negali pasakyti kiek kainuos samdyti rangovus (pakrovimas, išvežimas, priėmimas sąvartyne).

Teismo vertinimo administratoriaus skundas šioje dalyje nepagrįstas. Įvertinus bylos medžiagą ir proceso dalyvių išdėstytus argumentus, matyti, jog neatitinka tikrovės skundo argumentas, jog kreditoriai nesutinka skirti lėšų atliekų sutvarkymui. Kaip matyti iš pateiktų argumentų, kreditoriai sutinka, jog atliekų sutvarkymui reikalingos lėšos, tačiau nesutinka, kad išlaidos būtų apmokamos pagal faktą. Kreditoriai reikalavo, kad administratorius pateiktų preliminarius skaičiavimus, kiek kainuos atliekų sutvarkymas, kokiu būdu bus pasirenkamas lėšų tvarkytojas, galimai pateikti svarstymui kelis tvarkymo įmonių pasiūlymus.

Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl ginčų tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą, yra konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Taigi, įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų patvirtinimo ar atlyginimo, ir jis privalo įrodyti, kad tam tikros išlaidos iš tiesų yra būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius nei kreditorių komitetui, nei teismui nepateikia nei sąmatų, nei skaičiavimų, todėl sutiktina su kreditorės UAB „Glasko LT“ argumentu, jog kreditoriai šiuo konkrečiu atveju neturi galimybės kontroliuoti, kad administravimo lėšos būtų skirstomos efektyviai ir ekonomiškai, o administratoriaus siūlomas atsiskaitymas pagal faktą, neužtikrins lėšų panaudojimo efektyvumo ir skaidrumo, taip pat ir tinkamos kreditorių kontrolės. Šiais argumentais teismas nemokumo administratoriaus skundą dalyje dėl kreditorių komiteto posėdžio nutarimo penktuoju klausimu atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo LUAB „Eko augalai“ prašo priteisti 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas parengiant ir pateikiant atsiliepimą į skundą. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, jog bylų, kurios nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratoriaus skundas tenkinamas dalyje dėl LUAB „Eko augalai“, kuri byloje turėjo tokią pačią poziciją kaip ir nemokumo administratorius (dėl kreditorių komiteto sprendimo penktuoju darbotvarkės klausimu LUAB „Eko augalai“ nepasisakė), sprendžia, jog LUAB „Eko augalai“ ir kreditorės UAB „Glaskek LT“, kuri prašė skundą atmesti, interesas dėl nagrinėjamo dalyko priešingas, tuo tarpu VMI prie FM atsiliepime išdėstyta pozicija labiau apibūdinančiojo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą surašymą ir pateikimą teismui LUAB „Eko augalai“ naudai teismas priteisia iš UAB „Glaskek LT“.

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41, 42 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti dalyje.

Panaikinti 2022 m. vasario 18 d. bankrutavusios UAB „Anrestas“ kreditorių komiteto sprendimą, priimtą 2-uoju klausimu.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Priteisti iš UAB „Glaskek LT“ 665.50 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt penki eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidas LUAB „Eko augalai“ naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.