- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2-1740-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01907-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ANRESTAS“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ANRESTAS“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiami pareiškėjos (kreditorės) V. V. prašymai: i) įpareigoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – BUAB) „ANRESTAS“ nemokumo administratorių pateikti nuomonę, kokias nuomos sutartis BUAB „ANRESTAS“ yra ekonomiška vykdyti ir ekonomiškai tikslinga sudaryti ateityje; ii) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovės BUAB „ANRESTAS“ nemokumo administratoriui inicijuoti ir vykdyti atsakovės sudarytų nuomos sutarčių nutraukimą BUAB „ANRESTAS“ kreditorių susirinkime priimtų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimų pagrindu iki bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 83 straipsnio 4 dalį nutars kokias nuomos sutartis bendrovės likvidavimo metu tikslinga leisti vykdyti / sudaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjos V. V. prašymus dėl įpareigojimo mokumo administratorių atlikti veiksmus ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d., iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „ANRESTAS“; bankroto administratorium paskyrė A. S.. 2020 m. rugsėjo 7 d. įvyko pirmasis atsakovės kreditorių susirinkimas, kuriame raštu balsavo 17 kreditorių (63,91 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų). Šio kreditorių susirinkimo dešimtuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl BUAB „ANRESTAS“ ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir atlyginimo nustatymo administratoriui už vertimąsi ūkine komercine veikla. Dauguma BUAB „ANRESTAS“ kreditorių balsavo „prieš“, todėl ūkinės komercinės veiklos vykdymui nepritarta.
4. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad klausimas dėl BUAB „ANRESTAS“ nuomos sutarčių vykdymo privalėjo būti sprendžiamas ne pagal JANĮ 63 straipsnį, bet pagal JANĮ 83 straipsnio 4 dalį, t. y. kreditoriams priėmus sprendimą bendrovę likviduoti, klausimus, susijusius su leidimu vykdyti ir sudaryti atitinkamas sutartis, kurios yra ekonomiškai naudingos bendrovei, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Pagal JANĮ 63 straipsnio 2 dalį, sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas. Šiuo atveju 2020 m. rugsėjo 7 d. BUAB „ANRESTAS“ kreditorių susirinkimas svarstė klausimą dėl atsakovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir administratoriui už vertimąsi ūkine komercine veikla atlyginimo nustatymo, tačiau daugumos kreditorių sprendimu pasiūlymui nepritarta. Be to, šis kreditorių susirinkimas taip pat svarstė ir kitus klausimus: dėl BUAB „ANRESTAS“ likvidavimo dėl bankroto (penktasis darbotvarkės klausimas) bei dėl išlikusio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (šeštasis darbotvarkės klausimas), t. y. kreditorių dauguma nuspendė išlikusį turtą pardavinėti varžytynėse. Šie 2020 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai teismo tvarka neapskųsti ir nenuginčyti. Kadangi kreditoriai nepritarė BUAB „ANRESTAS“ ūkinės komercinės veiklos vykdymui, bankroto administratorius pagrįstai kreipėsi į nuomininkus dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Teismas pareiškėjos prašymą dėl įpareigojimo pateikti nuomonę dėl nuomos sutarčių sudarymo ir vykdymo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde pareiškėja (kreditorė) V. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – i) įpareigoti atsakovės nemokumo administratorių pateikti nuomonę, kurias nuomos sutartis BUAB „ANRESTAS“ yra ekonomiška vykdyti ir kokias nuomos sutartis ekonomiškai tikslinga sudaryti ateityje; ii) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą BUAB „ANRESTAS“ nemokumo administratoriui inicijuoti ir vykdyti BUAB „ANRESTAS“ sudarytų nuomos sutarčių nutraukimą 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakovės kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pagrindu iki BUAB „ANRESTAS“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagal JANĮ 83 straipsnio 4 dalį nutars kokias nuomos sutartis bendrovės likvidavimo metu tikslinga leisti vykdyti / sudaryti. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
5.1. BUAB „ANRESTAS“ nemokumo administratoriaus veiksmai, nutraukinėjant su bendrovės nuomininkais sudarytas nuomos sutartis, neabejotinai kenkia bendrovės ir jos kreditorių interesams – nėra gaunamos pajamos, patiriamos turto išlaikymo išlaidos (kurių nebūtų patiriama, nes jas mokėtų nuomininkai), neužtikrinama gera turto būklė, jos nuolatinė priežiūra. 2020 m. rugsėjo 7 d. pirmajame BUAB „ANRESTAS“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta likviduoti bendrovę dėl bankroto, tačiau neabejotinai šis likvidavimo procesas užtruks bent keletą metų. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3607-614/2020 dėl sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, panaikinimo. Šių aplinkybių kontekste, nuomos sutarčių nutraukimas ir administravimo išlaidų didinimas yra visiškai neracionalus ir nepagrįstas.
5.2. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nemokumo administratorius turėjo teisę nutraukti turto nuomos sutartis: pirma, BUAB „ANRESTAS“ kreditoriai nepritarė nemokumo administratoriaus siūlymui dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo, kadangi administratorius nepateikė šiam klausimui apsvarstyti reikiamos informacijos. Kreditorių susirinkimas dešimtuoju darbotvarkės klausimu svarstė klausimą dėl BUAB „ANRESTAS“ ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir administratoriui už vertimąsi šia veikla atlyginimo nustatymo. Dauguma kreditorių balsavo „prieš“, dėl to nutarimas dešimtuoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau ir – VMI) nurodė pastabas, jog atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą turi būti mokamas tik iš šios veiklos pajamų, mokėjimai turi būti vykdomi tik negrynaisiais pinigais ir tik iš tam tikslui atidarytos banko sąskaitos, tačiau nemokumo administratorius nepateikė duomenų, ar atidarė specialią sąskaitą, nepagrindė atlygio dydžio. Taigi dešimtuoju darbotvarkės klausimu svarstytam nutarimo projektui nebuvo pritarta, kadangi nemokumo administratorius nepateikė visos šiam klausimui svarstyti reikalingos medžiagos. Nemokumo administratorius neturėjo pradėti nuomos sutarčių nutraukimo veiksmų, bet privalėjo pateikiant kreditoriams visą šiam klausimui reikšmingą informaciją bei inicijuoti naują kreditorių susirinkimą, siūlant kreditoriams balsuoti „už“ ūkinės komercinės veiklos tęsimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino 2020 m. rugsėjo 7 d. BUAB „ANRESTAS“ pirmojo kreditorių susirinkimo dešimtuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo aplinkybių, todėl padarė klaidingą išvadą, jog nemokumo administratorius turėjo teisę nutraukti nuomos sutartis. Antra, kreditoriai 2020 m. rugsėjo 7 d. pirmajame BUAB „ANRESTAS“ kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nutarė bendrovę likviduoti, todėl bankrutavusios bendrovės naujų nuomos sandorių sudarymo ir jų vykdymo klausimai turėjo būti aptarti nutartyje dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto pagal JANĮ 83 straipsnio 4 dalį.
5.3. Nemokumo administratorius 2020 m. spalio 6 d. pateikė teismui prašymą pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto, tačiau nepateikė jokių papildomų prašymų dėl leidimo sudaryti / vykdyti patalpų nuomos sandorius, nors šie sandoriai, kaip nurodė nemokumo administratorius, bendrovei yra naudingi. Toks nemokumo administratoriaus neveikimas yra žalingas bankrutavusiai įmonei, kelia žalą kreditoriams.
5.4. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nes nepasisakė dėl V. V. 2020 m. rugsėjo 30 d. prašyme nurodytų argumentų: 1) nemokumo administratorius turėjo imtis priemonių išsaugoti ekonomiškai naudingas nuomos sutartis, 2) dėl sutarčių sudarymo / vykdymo privalėjo kreiptis pakartotinai į kreditorius, nes pirmajame kreditorių susirinkime administratorius nepateikė šiam klausimui apsvarstyti reikalingos informacijos, 3) nuomos sutarčių vykdymo / sudarymo klausimus turėjo nagrinėti teismas pagal JANĮ 83 straipsnio 4 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl įrodymų nepriėmimo
7. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
8. Apeliacinės instancijos teismas nepriimta pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktų BUAB „ANRESTAS“ nemokumo administratoriaus 2020 m. spalio 6 d. prašymo dėl atsakovės likvidavimo dėl bankroto ir duomenų, kad nurodytas prašymas išspręstas teisėjos rezoliucija, nes pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau ir – LITEKO), taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
9. Iš valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad UAB „ANRESTAS“ (nuo 1992 m. vasario 13 d. iki 2002 m. sausio 4 d. buvusi Anykščių akcinė bendrovė „Statyba ir remontas“) buvo įregistruota 1992 m. vasario 13 d.; nuo 2004 m. gegužės 31 d. iki 2020 m vasario 18 d. šio juridinio asmens vardu veikė vadovas; nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. vasario 18 d. generalinės direktorės pareigas ėjo V. V..
10. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1717-614/2020 iškelta bankroto byla atsakovei UAB „ANRESTAS“; nemokumo administratorium paskirtas A. S. (ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d.). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat pirmos eilės kreditorės V. V. 327,72 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Iš į civilinę bylą Nr. eB2-1717-614/2020 atsakovės nemokumo administratoriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikto 2020 m. rugsėjo 7 d. BUAB „ANRESTAS“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatyta, kad: 1) penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „ANRESTAS“ likvidavimo“ kreditorių balsų dauguma priimtas nutarimas – kreiptis į teismą dėl BUAB „ANRESTAS“ likvidavimo, kadangi įmonė negyvybinga, veiklos nevykdo, buvo restruktūrizuojama, bet procesas nutrauktas, sudaryti taikos sutarties esamomis sąlygomis nenumatoma („už“ balsavo 10,30 proc., „prieš“ 4,60 proc. teismo patvirtintų kreditorių). 2) Šeštuoju darbotvarkės klausimu „Dėl išlikusio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ kreditorių balsų dauguma nusprendė išlikusį turtą pardavinėti varžytynėse; transporto priemones pardavinėti VSDFV Utenos skyriui įkeistomis vertėmis ir Priede Nr. 3 nurodytomis kainomis, o nekilnojamąjį turtą (priedas Nr. 4) įvertinti ir pardavinėti varžytynėse turto vertintojo įvertintomis kainomis; nepardavus, turto pardavimo klausimus spręsti kreditorių komitete (jeigu toks bus išrinktas). 3) Dešimtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „ANRESTAS“ ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir administratoriui už vertimąsi ūkine-komercine veikla atlyginimo nustatymo“ kreditorių balsų dauguma priimtas nutarimas – nepritarti ūkinės-komercinės veiklos vykdymui („už“ balsavo 7,71 proc., „prieš“ 92,29 proc. teismo patvirtintų kreditorių). Šio nutarimo pagrindas: administratorius nepateikė informacijos, ar ūkinės komercinės veiklos vykdymui yra atidaryta atskira įmonės komercinė sąskaita, taip pat nenurodė, ar atlygis už bankroto procese tęsiamą ūkinės komercinės veiklos vykdymą pagrįstas šakos, kurioje veikia įmonė, vidutiniu darbo užmokesčiu: nepateikti pagrįsti skaičiavimai dėl atlygio už komercinės veiklos vykdymą, nenurodyta, ar planuojamas atlygis už komercinės veiklos vykdymą yra tiesiogiai proporcingas verslo šalos vidutinio darbo užmokesčio ir bankrutuojančio ūkio subjekto tęstinumui nemokumo administratoriaus naudojamo darbo laiko santykiui. Nurodyti nutarimai teismo tvarka neapskųsti ir galioja. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. spalio 8 d. gautas BUAB „ANRESTAS“ 2020 m. spalio 6 d. nemokumo administratoriaus prašymas dėl atsakovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo, atsakovės likvidavimo dėl bankroto ir administratoriaus bazinio atlyginimo dydžio pakeitimo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi BUAB „ANRESTAS“ likviduota dėl bankroto; kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas paliktas nepakeistas; nustatyta, kad likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik JANĮ leidžiamus sandorius; pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „ANRESTAS“ nemokumo administratoriui nustatytas bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, nustatyta 7 284 Eur bazinio atlygio suma už bankroto proceso administravimą. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 27 d.
Dėl bylai reikšmingų teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos
11. JANĮ 2 straipsnio 21 punkte reglamentuota ūkinės komercinės veiklos sąvoka – tai gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiai veiklai vadovauja nemokumo administratorius (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 6 punktas). JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (JANĮ 63 straipsnio 2 dalis).
12. Kasacinio teismo išaiškinta, jog iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, tačiau kai ji naudinga įmonei, – tęsiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; kt.). Vykdant ūkinę komercinę veiklą yra sudaroma galimybė nemokiai įmonei sukurti naujas materialines vertybes ir atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams. Teismui nustačius, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
13. JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Teismas turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 83 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 83 straipsnio 3 dalį teismas kreditorių susirinkimo motyvuotu prašymu gali priimti nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nepraėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
14. Teisinė įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto koncepcija iš esmės nepasikeitė, todėl atsižvelgiama ir iki JANĮ įsigaliojimo šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-450/2020). Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygas, yra konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas 3 mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu trys mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Jeigu po pirmosios teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai ir teismo nebuvo prašoma ar teismas nepratęsė termino taikos sutarčiai sudaryti, tai pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją įmonė pereina tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).
15. JANĮ 83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti. JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie: 1) yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu; 2) yra susiję su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo; 3) yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
16. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje nėra numatyta sandorių, kuriuos likviduojama dėl bankroto UAB „ANRESTAS“ gali sudaryti, kadangi atsakovės kreditoriai balsų dauguma nusprendė: i) BUAB „ANRESTAS“ ūkinės komercinės veiklos nevykdyti ir administratoriui už vertimąsi ūkine komercine veikla atlyginimo nenustatyti (2020 m. rugsėjo 7 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas dešimtuoju darbotvarkės klausimu); ii) kreiptis į teismą dėl BUAB „ANRESTAS“ likvidavimo, nes taikos sutartis nesudaryta ir įmonė neišsaugojo gyvybingumo (2020 m. rugsėjo 7 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas penktuoju darbotvarkės klausimu); iii) išlikusį turtą pardavinėti varžytynėse (2020 m. rugsėjo 7 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas šeštuoju darbotvarkės klausimu). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog BUAB „ANRESTAS“ vykdytos ūkinės komercinės veiklos rezultatas nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo atsakovės kreditorių susirinkimo priėmimo mažino kreditorių finansinių reikalavimų sumą (CPK 178 straipsnis). Bylos Nr. eB2-1717-614/2020 duomenimis, kreditorių reikalavimai liko nepakitę, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimis patvirtinta pirmos eilės kreditorių iš viso 151 002,65 Eur finansinių reikalavimų (darbuotojų reikalavimai buvo dengiami iš Garantinio fondo lėšų, dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba įtraukta į kreditorių sąrašą, o darbuotojai, kurių reikalavimai patenkinti visiškai, iš kreditorių sąrašo pašalinti); Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintas (ir vėlesnėmis nutartimis patikslintas) kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad sutartys yra ekonomiškai naudingos atsakovei atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad dėl sutarčių sudarymo / vykdymo nemokumo administratorius privalėjo pakartotinai kreiptis į kreditorius. BUAB „ANRESTAS“ pirmasis kreditorių susirinkimas tokio nurodymo (nutarimo, įpareigojimo) nemokumo administratoriui nenustatė, taip pat neatidėjo nurodyto klausimo sprendimą iki nemokumo administratorius pateiks atitinkamą informaciją kreditoriams. Priešingai, BUAB „ANRESTAS“ didžiausia kreditorė VMI išreiškė valią BUAB „ANRESTAS“ ūkinės komercinės veiklos nevykdyti ir administratoriui už vertimąsi ūkine komercine veikla atlyginimo nenustatyti, taip pat kreditorių dauguma nusprendė kreiptis į teismą dėl BUAB „ANRESTAS“ likvidavimo bei išlikusio atsakovės turto pardavimo varžytynėse.
17. Kadangi BUAB „ANRESTAS“ yra įžengusi į likvidavimo dėl bankroto stadiją (2020 m. spalio 27 d. įsiteisėjo 2020 m. spalio 15 d. nutartis dėl BUAB „ANRESTAS“ likvidavimo dėl bankroto), todėl pagal JANĮ 83 straipsnio 4 dalį įmonės likvidavimo procedūros metu nėra sprendžiami klausimai dėl leidimo vykdyti (tęsti) / sudaryti nuomos sutartis, nes prioritetas suteikiamas įmonės likvidavimo stadijos paskirčiai – būtinumui realizuoti bankrutavusios bendrovės turtą, tenkinant patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus ir skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio įmonės atsiskaitymų uždelsimo ir skolų valstybės biudžetui didėjimo. Šiuo atveju likviduojama dėl bankroto BUAB „ANRESTAS“ gali sudaryti sandorius, kurie yra susiję tik su atsakovės veiklos nutraukimu (JANĮ 84 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo (JANĮ 84 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
18. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo BUAB „ANRESTAS“ nemokumo administratoriui, todėl dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, kad administratorius pateikė teismui prašymą pripažinti atsakovę likviduojama dėl bankroto, tačiau nepateikė jokių papildomų prašymų dėl leidimo sudaryti / vykdyti patalpų nuomos sandorius bei nesiėmė priemonių išsaugoti ekonomiškai naudingas nuomos sutartis, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.