Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-424/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-11
Bylos Nr.: 1A-424/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-50-1-00500-2011-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.

Teisėjai: Albinas Bielskis, Artūras Driukas, Svajūnas Knizleris (pran.)
Nuteistasis: A. N., K. R., R. Š.
Advokatai: Raimondas Garlauskas, Antanas Cemnolonskas, Kristina Sandaraitė-Butvilienė, Vitalijus Vasilionokas, Antanas Cemonolonskas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-424/2013Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00500-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.5.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.17.2.; 1.2.17.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Albino Bielskio, Artūro Driuko,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,

gynėjams advokatams Antanui Cemonolonskui, Raimondui Garlauskui, Vitalijui Vasilionokui, Algirdui Gurauskui, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

nuteistiesiems A. N. , K. R. , R. Š. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo K. R. bei jo gynėjo advokato V. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 170 MGL (22100) litų bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-12-01 iki 2011-12-22 įskaitytinai, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

A. L. pripažinti kaltu ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį 180 MGL (23 400 Lt) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 179 MGL (23 270 Lt) dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 180 MGL (23 400 Lt) dydžio bauda.

A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį 449 MGL (58 370 Lt) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 450 MGL (58 500 Lt) dydžio bauda.

R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį 180 MGL (23 400 Lt) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 179 MGL (23 270 Lt) dydžio bauda.

K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį 380 MGL (49 400 Lt) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 370 MGL (48 100 Lt) dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyti K. R. baudos sumokėjimo terminą dvejiems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikšti: V. N. 272 419 Lt dydžio civilinis ieškinys ir solidariai A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. 134 940 Lt dydžio civilinis ieškinys, atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, laikė, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių bendra vertė 305991,70 Lt, viršijanti 250 MGL, o būtent:

laikotarpyje nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2012 m. gruodžio 1 d. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė akcizais apmokestinamas prekes – 41787 pakelių cigarečių: 8580 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 14510 pakelių cigarečių „Premjer“, 8677 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 2960 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 360 pakelių cigarečių „Winston blue“, 4500 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 1500 pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 700 pakelių cigarečių „Bond“ be banderolių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 288020,15 Lt, kuomet 2012 m. gruodžio 1 d. 15.15 val. kratos metu garaže, esančiame Kniaudiškių g. 99 B, Panevėžio mieste, minėtas cigaretes rado ir paėmė policijos pareigūnai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2012 m. gruodžio 1 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė akcizais apmokestinamas prekes – 2294 pakelių cigarečių: 200 pakelių cigarečių „Fest 7“, 160 pakelių cigarečių „Premjer“, 230 pakelių cigarečių „Fest“, 170 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 112 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 130 pakelių cigarečių „NZ Black“, 140 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 60 pakelių cigarečių „Minsk city“, 610 pakelių cigarečių „Winston“, 10 pakelių cigarečių „Queen Charm“ ir 60 pakelių cigarečių „Premjer 7“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 55 pakelių cigarečių „Bond“, 70 pakelių cigarečių „Saint George“, 287 pakelių cigarečių „LIFA strawberry“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 16021,45 Lt, kuomet 2012 m. gruodžio 1 d. 16.35 val. kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtas cigaretes rado ir paėmė policijos pareigūnai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ties Panevėžio centrine turgaviete, esančia Ukmergės g. 26, automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 280 pakelių cigarečių: 60 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 20 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 20 pakelių cigarečių „Fest7“, 30 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 20 pakelių cigarečių „NZ Black“ ir 100 pakelių cigarečių „Premjer“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 10 pakelių cigarečių „Bond Street“ ir 20 pakelių cigarečių „Saint George“, pažymėtų Rusijos Federacinės Respublikos banderolėmis, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 1950,10 Lt, kuomet 2012 m. gruodžio 1 d. 13.50 val. automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, minėtas cigaretes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, laikotarpyje nuo 2011 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2011 m. gruodžio 19 d., susitarę daryti kelis sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, bei iš Europos Sąjungos valstybės narės – Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežus privalomai pateikti muitinei daiktus – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jų nepateikti Lietuvos Respublikos muitinės kontrolei, iš anksto pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad A. N. suremontuoja mikroautobusą „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , ir jame įrengia slėptuves cigaretėms gabenti, R. Š. apmoka mikroautobuso „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , remontą, slėptuvių įrengimą bei šiuo mikroautobusu važiuoja į Baltarusijos Respubliką parvežti cigarečių, A. L. ir K. R. suranda asmenis, padėsiančius Baltarusijos Respublikoje įgyti cigarečių, bei sumoka pinigus už cigaretes, o būtent:

laikotarpyje nuo 2011 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2011 m. gruodžio 6 d. tiksliai nenustatyto laiko, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), A. N. suremontavo mikroautobusą „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įrengė slėptuves cigaretėms gabenti, kurio remontą ir slėptuvių įrengimą finansavo R. Š. , išleisdamas apie 12000 Lt.

2011 m. gruodžio 6 d., apie 10.00 val., A. N. mikroautobusu „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įrengtomis slėptuvėmis cigaretėms gabenti, nuvažiavo į degalinę „Statoil“, esančią Basanavičiaus g. 63, Panevėžyje, kurioje susitiko su K. R. , atvažiavusiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) K. R. Baltarusijos Respublikos žemėlapyje nurodė A. N. kelią iki degalinės, esančios prie Braslav miesto, kurioje atvažiuojančio R. Š. lauks A. L. ir K. R. bei A. N. davė 100 JAV dolerių kelionės išlaidoms, kuriuos nurodė perduoti R. Š. ;

2011 m. gruodžio 6 d., apie 13.00 val., A. N. , R. Š. , K. R. ir A. L. bendru sutarimu, A. N. mikroautobusu „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , su įrengtomis slėptuvėmis cigaretėms gabenti, nuvažiavo į degalinę, esančią Liepkalnio g. 112, Vilnius, kurioje R. Š. perdavė mikroautobusą „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , su įrengtomis slėptuvėmis cigaretėms gabenti, K. R. duotus 100 JAV dolerių kelionės išlaidoms bei Baltarusijos Respublikos kelių žemėlapį, kuriame užrašė K. R. tuo metu naudojamą telefono numerį – (duomenys neskelbtini), nurodydamas žemėlapyje R. Š. pažymėjo kelią iki degalinės, esančios prie Braslav miesto, Baltarusijos Respublikoje, kurioje atvažiuojančio R. Š. lauks A. L. ir K. R. ;

2011 m. gruodžio 6 d., apie 14.10 val., po R. Š. ir A. N. susitikimo degalinėje, esančioje Liepkalnio g. 112, Vilniuje, R. Š. mikroautobusu „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įrengtomis slėptuvėmis cigaretėms gabenti per Baltarusijos Respublikos Smargon pasienio postą įvažiavo į Baltarusijos Respubliką ir 2011 m. gruodžio 7 d., apie 04.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, nuvažiavo į degalinę, esančią prie Braslav miesto, Baltarusijos Respublikoje susitikti su A. L. ir K. R. ;

2011 m. gruodžio 6 d., apie 20.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, A. L. kartu su K. R. automobiliu „Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Panevėžio miesto ir per Baltarusijos Respublikos Polocko pasienio postą įvažiavę į Baltarusijos Respubliką nuvažiavo į degalinę, esančią prie Braslav miesto, laukti atvykstančio R. Š. su mikroautobusu „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kuriame įrengtos slėptuvės cigaretėms gabenti;

2011 m. gruodžio 7 d., apie 04.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, degalinėje, esančioje prie Braslav miesto, Baltarusijos Respublikoje, A. L. ir K. R. susitiko su R. Š. bei automobiliais „Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , nuvažiavo į nuosavo namo kiemą, esantį Slobodkos gyvenvietėje, Baltarusijos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, pas A. L. ir K. R. pažįstamus nenustatytus asmenis: Volodia, Vitalik, Tolik ir iš nenustatyto asmens Tolik už apie 3000 JAV dolerių (7759 Lt), kuriuos per pusę sumokėjo A. L. ir K. R. , įgijo 15000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 6769 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 118 pakelių cigarečių „Kent“, 60 pakelių cigarečių „Monte Carlo fantasy“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurias A. L. kartu su K. R. ir R. Š. sutalpino į mikroautobuse „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , įrengtas slėptuves;

2011 m. gruodžio 7 d., apie 21.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, A. L. , K. R. ir R. Š. dėl mikroautobuso „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , gedimo palikę mikroautobusą su slėptuvėse paslėptomis cigaretėmis individualaus namo kieme, esančiame Slobodkos gyvenvietėje, Baltarusijos Respublikoje, pas nenustatytą asmenį Volodią, automobiliu „Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per Baltarusijos Respublikos Polocko pasienio postą grįžo į L. R. ;

2011 m. gruodžio 17 d., apie 08.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, nesaugomoje automobiliu stovėjimo aikštelėje, esančioje ties J.Basanavičiaus g. 75 namu, Panevėžyje, bendru A. N. , K. R. , R. Š. ir A. L. sutarimu, A. L. , kartu su R. Š. , K. R. vairuojamu automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Panevėžio miesto bei 2011 m. gruodžio 17 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, per Baltarusijos Respublikos Smargon pasienio postą įvažiavo į Baltarusijos Respubliką pasiimti mikroautobuso „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su slėptuvėse paslėptomis cigaretėmis, kurį paliko individualaus namo kieme, esančiame Slobodkos gyvenvietėje, Baltarusijos Respublikoje, pas nenustatytą asmenį Volodią;

2011 m. gruodžio 18 d., apie 09.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, R. Š. mikroautobusu „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su slėptuvėse paslėptomis cigaretėmis, A. L. kartu su K. R. automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš individualaus namo kiemo, esančio Slobodkos gyvenvietėje, Baltarusijos Respublikoje ir per Baltarusijos Respublikos Polocko pasienio postą įvažiavo į Latvijos Respubliką bei apie 14.00 val., kirsdami Lietuvos – Latvijos Respublikos sieną ties buvusiu Obelių pasienio kontrolės postu įvažiavo į L. R. ;

2011 m. gruodžio 18 d., apie 15.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, ties Karsakiškio k., Panevėžio r., A. N. automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasitiko mikroautobusu „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , su slėptuvėse paslėptomis cigaretėmis atvažiuojantį R. Š. , kartu nuvažiavo į Panevėžį ir apie 16.15 val. „Gilėnų“ autobusų sustojimų aikštelėje, esančioje Tiekimo g., Panevėžio m., A. L. , atvažiavęs kartu su K. R. susitiko su A. N. , R. Š. ir bendru sutarimu mikroautobusą „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , su slėptuvėse paslėptomis cigaretėmis nutarė laikyti iki rytdienos A. N. nuomojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiu būdu A. L. , A. N. , K. R. ir R. Š. , pažeisdami nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, gabeno akcizais apmokestinamas prekes - 21947 pakelių cigarečių: 15000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 6769 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 118 pakelių cigarečių „Kent“, 60 pakelių cigarečių „Monte Carlo fantasy“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 151739,65 Lt, jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ir šias cigaretes laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. gruodžio 19 d. apie 15.05 val., kuomet kratos metu minėtame garaže rasta ir paimta 13000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 3249 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 118 pakelių cigarečių „Kent“, 60 pakelių cigarečių „Monte Carlo fantasy“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, R. Š. automobilio „Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasta ir paimta 2000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 3500 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, A. S. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasta ir paimta 20 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Tenkinti Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro 272 419 Lt dydžio civilinį ieškinį, pareikštą V. N. , ir Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro 134 940 Lt dydžio civilinį ieškinį, pareikštą solidariai A. N. , R. Š. , A. L. ir K. R. . Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto, 13 straipsnio nuostatas mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių, valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji V. N. , A. N. , R. Š. , A. L. ir K. R. neteisėtai disponavo neteisėtai į L. R. įvežtomis ir nuslėptomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, už kurias nebuvo sumokėti privalomi muito ir kiti muitinės administruojami (importo, akcizo ir PVM) mokesčiai. Nustatyta, kad V. N. valstybei nesumokėjo akcizo mokesčio – 199 973 Lt, PVM mokesčio – 53 107 Lt, muito mokesčio – 19 339 Lt, bendra suma – 272 419 Lt. A. N. , R. Š. , A. L. ir K. R. valstybei nesumokėjo akcizo mokesčio – 98928 Lt, PVM mokesčio – 26335 Lt, muito mokesčio – 9677 Lt, bendra suma – 134 940 Lt. Nuteistųjų mokestinė prievolė yra kildinama iš nesumokėtų už įvežtus ir nuslėptus tabako gaminius muito ir kitų muitinės administruojamų mokesčių (importo, akcizo ir PVM), tai yra muitų teisinių santykių, atsiradusių Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Nurodyti santykiai reglamentuojami 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 patvirtintame Bendrijos muitinės kodekse (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalį skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokie asmenys laikomi skolininkais - tai: 1) asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; 2) bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba (yra pagrindas manyti) turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; 3) bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba (yra pagrindas manyti) turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Nuteistieji (išskyrus K. R. , nepripažįstantį kaltės) neneigia ir tai patvirtinta apkaltinamuoju nuosprendžiu, jog jiems buvo žinoma, kad įsigijo, laikė, gabeno neteisėtai įvežtas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Todėl Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme nuteistieji yra mokesčių mokėtojai, privalantys sumokėti skolą muitinei (skolininkai). Šiuo konkrečiu atveju turtinės žalos atsiradimui neturi įtakos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad neteisėtai įsigytos, laikytos, gabentos prekės nepateko į civilinę apyvartą, nes pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalį skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o ne jas pradėjus realizuoti rinkoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad apygardos teismas netinkamai išsprendė klausimus, susijusius su Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikštais civiliniais ieškiniais, nes valstybei buvo padaryta reali turtinė žala (už įvežtas akcizais apmokestinamas prekes nesumokėti privalomi mokesčiai), todėl nuteistieji turėjo būti pripažinti muitinės skolininkais ir iš V. N. , A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. priteistas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. R. ir jo gynėjas advokatas Vitalijus Vasilionokas prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį K. R. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį – K. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų sudėties.

Apeliantai teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis K. R. atžvilgiu buvo priimtas netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, suteikiant išskirtinę reikšmę kaltinantiems įrodymams, nevertinant teisinančių. Kaltinimas K. R. buvo grindžiamas prielaidomis ir prieštaringais parodymais, kas nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmišką išvadai, jog K. R. yra kaltas pagal jam pareikštą kaltinimą. Nuosprendyje nurodytų nusikaltimų K. R. nepadarė, todėl buvo pažeistas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTPLAK) įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.

Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai įvertino K. R. veiksmus, t.y. tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius. Pažymi, jog K. R. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu neneigė, jog bendravo su kitais nuteistaisiais, tačiau jo bendravimas su jais nebuvo paremtas kokių nors bendrų tikslų (juo labiau nusikalstamų) siekimu. Byloje nėra jokių duomenų (išskyrus kitų nuteistųjų parodymus), kurie leistų daryti išvadą, jog K. R. turėjo tikslą bendradarbiauti su jais nusikalstamų veikų daryme. Jo važinėjimas į Rusiją ir Baltarusiją buvo visiškai teisėtas ir sąlygotas teisėtų tikslų – jis bendradarbiavo su minėtų šalių piliečiais, prekiaujančiais automobiliais, iš jų imdavo automobilių detales, Lietuvoje suremontuodavo ir nugabendavo atgal. Tokiuose K. R. veiksmuose nėra nieko neteisėto, vienintelis jų tikslas – užsidirbti lėšų pragyvenimui ir šeimos išlaikymui. Apygardos teismas neteisingai ir nepagrįstai, nesant jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių K. R. kaltę, subjektyviai įvertino situaciją ir paprasčiausią sutapimą, kitų nuteistųjų pasinaudojimą situacija, jog K. R. važinėja į minėtas užsienio valstybes, turi ten pažįstamų, dėl darbinės patirties praeityje gerai žino kaip nuvažiuoti iki atitinkamo (Braslav) miesto, susiejo šias aplinkybes su nuteistų asmenų daromomis veikomis. K. R. buvo pripažintas kaltu, nors byloje nėra jokių duomenų, jog jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas: nėra duomenų, jog pastarasis būtų pirkęs, krovęs, slėpęs ar atlikęs kitus veiksmus su nusikaltimo dalyku – akcizais apmokestinamomis prekėmis. Apygardos teismas rėmėsi tik kitų nuteistųjų parodymais, kurie, beje, apsiribojo tik asmeniniu situacijos vertinimu: nė vienas iš nuteistųjų neparodė, jog matė K. R. atsiskaitinėjant už prekes ar dalyvaujant prekių slėpimo, iškrovimo, realizavimo procese. Kita vertus, byloje liko nepaneigtos paties K. R. nurodytos aplinkybės, kurias įvertinus tinkamai, pasitvirtina, kad jo veiksmuose nėra inkriminuotų nusikaltimų sudėties. K. R. kaltė šiuo atveju pasireiškė nebent tuo, jog būdamas suaugusiu ir atsakingu žmogumi, įtardamas, jog kiti nuteistieji galimai turėjo tikslą padaryti nusikaltimą, nepranešė apie tai kompetentingiems pareigūnams. Be to, K. R. inkriminuoti nusikaltimai yra padaromi tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju iš K. R. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad jo veiksmuose tyčios nebuvo, nes jis nedalyvavo prekių pirkime, slėpime ar priemonių nusikalstamos veikos padarymui parengime. Vieninteliai tiesiogiai su padaryta nusikalstama veika susiję K. R. veiksmai – tai vieno iš nuteistųjų prašymu pasiteiravimas pažįstamų asmenų Baltarusijoje dėl galimybės nusipirkti cigarečių, tačiau ši aplinkybė nesudaro jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties, juolab, kad pats cigarečių įgijimas Baltarusijoje nėra draudžiamas.

Apeliantai teigia, kad apygardos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neobjektyviai įvertino situaciją, buvo šališkas, nepaisė įrodinėjimą reglamentuojančių normų, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus vertino atskirai, nelygino jų tarpusavyje, visapusiškai netyrė kaltinamąjį teisinančių ir kaltinančių įrodymų viseto, tačiau išimtinę reikšmę skyrė tik kaltinantiems įrodymams, kurie, kaip vieninteliai tokie, buvo tik kitų nuteistųjų A. L. , R. Š. , A. N. parodymai. Nors nuosprendyje nurodoma, kad K. R. kaltė yra įrodyta kita byloje esančia medžiaga, tokia medžiaga nedetalizuota, nes iš tikrųjų teismas apkaltino K. R. išimtinai remdamasis tik kitų nuteistųjų parodymais, kurie be kita ko, buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Nuteistasis A. L. parodė, kad buvo iš anksto susitarta, jog už cigaretes mokės A. L. ir K. R. , tuo tarpu nuteistasis A. N. parodė, kad K. R. Baltarusijoje nupirks cigaretes, o A. L. finansuos. Apeliantų nuomone, taip A. N. galėjo paaiškinti pats A. L. , nedetalizuodamas, kad K. R. cigarečių nepirks, tačiau pasiteiraus kur jų, jeigu įmanoma, būtų galima nusipirkti, o tokios aplinkybės tik patvirtina, jog K. R. su padaryta nusikalstama veika nėra susijęs. Be to, net ir nustačius, kad K. R. nupirko cigaretes Baltarusijoje, šis veiksmas pats savaime nėra neteisėtas. Skirtingai nuteistieji nurodė ir aplinkybes dėl uždarbio pasidalijimo: A. L. nurodė, jog iš nusikalstamos veikos uždirbtus pinigus pasidalins į keturias lygias dalis, tuo tarpu kaltinamasis R. Š. nurodė, jog nusikalstama veika uždirbtus pinigus buvo susitarę pasidalinti į tris dalis, iš kurių po vieną A. L. ir K. R. , o likusi jiems dviems – R. Š. ir A. N. . Be to, teismo nuosprendyje klaidingai nurodyti A. L. parodymai: iš pradžių teigiama, kad A. L. parodė, jog pats nematė kaip K. R. padavė žmogui vardu Tolik pinigus už cigaretes (10 psl.), tuo tarpu vėliau nurodoma, kad A. L. parodė, jog K. R. Baltarusijoje žmogui vardu Tolik padavė pinigus už cigaretes, o vėliau padėjo tas cigaretes iškrauti į garažą, nors šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Dar daugiau, aplinkybę, jog K. R. prisidėjo prie tokių cigarečių talpinimo į specialiai pritaikytą transporto priemonę, paneigia kito nuteistojo R. Š. parodymai, jog cigarečių krovimo į autobusiuką metu K. R. cigarečių į slėptuves tikrai nedėjo. Taigi, konstatuoti, kad K. R. mokėjo už nusikaltimo dalyką – cigaretes ir slėpė jas specialiai pritaikytame autobusiuke, nebuvo pagrindo. Kaip pagrindžiantys K. R. kaltę nuosprendyje nurodomi ir policijos pareigūno R. A. parodymai, kad buvo nustatyta, jog K. R. buvo susitikęs su A. N. „Statoil“ degalinėje, sėdėjo automobilyje „Citroen Jumper“, kuriuo buvo įvykdyta nusikalstama veika, susitikimo metu K. R. nurodė kelią iki Braslav miesto Baltarusijoje ir davė 100 JAV dolerių kelionės išlaidoms. Tačiau, apeliantų teigimu, ši aplinkybė pati savaime nėra ir negalėjo būti laikoma įrodančia K. R. kaltę, nes pastarasis iš tiesų pažinojo nusikalstamos veikos daryme dalyvavusius asmenis, tame tarpe ir A. N. , kurio paprašytas paskolino 100 JAV dolerių, tačiau šie pinigai buvo paskolinti tik tam, kad A. N. svetimoje šalyje galėtų atsiskaityti už kurą, nes tuo metu neturėjo reikiamos valiutos, taigi, tiek kelio nurodymą, tiek pinigų paskolinimą sąlygojo tik draugiškos paskatos, ką patvirtino ir pats A. N. . Taigi, esant tokiems nuteistųjų parodymams, apygardos teismas, nekeldamas klausimo, ar jie atitinka kitą bylos medžiagą, nepašalinęs prieštaravimų ir visiškai neatsižvelgdamas į nuteistojo K. R. parodymus, neanalizuodamas, kiek pastarojo parodymai sutampa ar prieštarauja kitų nuteistųjų nurodytoms aplinkybėms, pažeidė nešališkumo principą, įtvirtintą EŽTPLAK 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 44 straipsnyje. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas reikalauja, kad nagrinėjantis bylą teismas su visomis proceso šalimis elgtųsi vienodai. Nė vienai šaliai negali būti teikiamas palankumas, ar atvirkščiai suteikiant bet kokią prioritetinę reikšmę proceso šalims, ar jų parodymams, todėl kaltinimas negali būti grindžiamas vien tik kitų kaltinamųjų parodymais, jeigu tokie nėra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais (medžiaga), juo labiau, kad byloje nesurinkta jokių duomenų, kurie paneigtų paties K. R. parodymus, ir nepašalinti prieštaravimai kitų nuteistųjų parodymuose.

Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad skirdamas K. R. bausmes už inkriminuotus nusikaltimus, apygardos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą (BK 54 straipsnis, 58 straipsnio 2 dalis), netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nes visus nuteistuosius, padariusius bendrą nusikaltimą, apibūdinęs iš esmės tapačiai, o K. R. padėtį išskirdamas tik vienu požymiu, kad jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, skyrė pastarajam žymiai griežtesnę bausmę, nei kitiems nuteistiesiems. Apeliantų nuomone, asmens neprisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, kitiems kaltininkams inkriminuojant tas pačias aplinkybes, negali lemti dvigubai didesnės bausmės, lyginant su kitais nuteistaisiais, skyrimo. Skirdamas tokio dydžio bausmę, apeliantų manymu, apygardos teismas neteisėtai pablogino K. R. padėtį. Be to, apeliantai mano, kad apygardos teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad K. R. nėra teistas, dirba, yra vedęs ir turi vaikų, yra disciplinuotas, teisingas ir sąžiningas žmogus, todėl jam paskirta bausmė negalėjo būti didesnė už kitiems nuteistiesiems paskirtas bausmes.

Apeliantai teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai, nenurodydamas motyvų, konstatavo, kad nuteistieji, darydami inkriminuotus nusikaltimus, veikė organizuota grupe ir skirdamas bausmes taikė BK 58 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, kaip matyti iš visų nuteistųjų parodymų, nė vienas iš jų nesuvokė ir neturėjo tikslo suburti organizuotos grupės ir veikti tokioje grupėje. Jų nesiejo jokie ilgalaikiai tvirti ryšiai (netgi priešingai, daugiau trumpalaikis, vienkartinis bendravimas), tarpusavio įsipareigojimai ar kiti organizuotai grupei būdingi ir būtini konstatuoti požymiai. Tai, kad kaltinamieji veikė ne organizuota grupe liudija jau vien tai, kad priešingu atveju kiekvienas iš jų būtų tiksliai žinojęs nusikalstamos veikos padarymo planą, savo užduotį ir vaidmenį, tikslų pelno, gauto realizavus nusikalstamos veikos objektą, pasidalijimo principą, tuo tarpu šioje byloje kiekvienas nuteistasis šią aplinkybę nurodė skirtingai. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistieji būtų turėję tikslą vykdyti daugiau nusikaltimų, tuo tarpu inkriminuojant organizuotą grupę dėl vieno nusikaltimo būtina, jog ketinamas padaryti ar padarytas nusikaltimas būtų itin sudėtingas, reikalaujantis daug veiksmų, kruopštaus planavimo, tikslumo ir aiškumo, o šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Apeliantai pažymi ir tai, kad organizuotos grupės, kaip tokios, apibūdinimas, reikalauja, kad būtų nustatytas grupės organizatorius, kitų tokios grupės narių vaidmenys. Be to, tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, teismas privalo nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant nusikaltimą pobūdį ir laipsnį, kurie lemia bendrininkavimo formą ir rūšį, tačiau šiuo atveju teismas tokių reikalavimų nesilaikė, bylos aplinkybes ir kaltinamųjų dalyvavimo laipsnį (patį dalyvavimą) įvertino klaidingai. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nuteistųjų padaryti nusikaltimai nesiekė organizuotos grupės lygio ir galėjo būti vertinami tik kaip paprastas bendrininkavimas.

Atsiliepimas

Nuteistasis K. R. ir jo gynėjas advokatas Vitalijus Vasilionokas atsiliepimu į Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog prokuroras, prašydamas patenkinti civilinį ieškinį, pareikštą K. R. solidariai su kitais nuteistaisiais, neteisingai interpretavo civilinės atsakomybės už kilusią žalą pagrindus, neatsižvelgė į tai, kad atsakyti galima tik tada, kai žala yra reali, ir kad byloje nebuvo nustatyta, jog K. R. atliko kokius nors veiksmus, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusius su galėjusia kilti žala. Byloje nebuvo nustatyta, kad K. R. neteisėtai įvežė prekes, dalyvavo neteisėtai įvežant prekes ar įsigijo ar laikė atitinkamas prekes ir jų gavimo metu žinojo, jog prekės buvo įvežtos neteisėtai. Net pripažinus, kad K. R. surado asmenis, iš kurių akcizais apmokestinamos prekės buvo nupirktos, tai savaime nebūtų neteisėta. Nenustačius aktyvių K. R. veiksmų, kuriais jis būtų prisidėjęs prie tokių prekių disponavimo, realizavimo ar sudaręs galimybes/prielaidas tokiomis prekėmis disponuoti, darytina išvada, kad tarp jo veiksmų ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. Be to, šiuo atveju reali žala valstybei nebuvo ir negalėjo būti padaryta. Nesumokėti mokesčiai gali būti priteisiami, kai yra pagrindas tokius mokesčius mokėti, tuo tarpu asmenų apmokestinimas pagal atitinkamus įstatymus (šiuo atveju Akcizų įstatymą) yra siejamas su apmokestinamo dalyko buvimu civilinėje apyvartoje, su gavimu tam tikrų pajamų, iš kurių apskaičiuojami bei mokami mokesčiai (Lietuvos Apeliacinio teismo 2005-10-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-340/2005.) Šiuo konkrečiu atveju cigaretės buvo paimtos (konfiskuotos) policijos pareigūnų, taigi, į civilinę apyvartą nepateko, o jų nerealizavus jokios materialinės naudos (pajamų) jas gabenę ir laikę asmenys, neturėjo, todėl objektyviai žala nebuvo niekam padaryta.

Civilinis ieškovas – Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareikštų civilinių ieškinių ir konstatuodamas, kad valstybei turtinė žala būtų buvusi padaryta tik tuo atveju, jei cigaretės, nesumokėjus už jas mokesčių, būtų patekę į apyvartą, netinkamai aiškino CK 6.249 straipsnio nuostatas. Be to, teisės aktų taikymas neturėjo apsiriboti vien civilinės teisės normų taikymu, šioje situacijoje turėjo būti taikytos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas. Pažymi, jog remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu byloje Nr. C-459/07 bei 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu byloje Nr. C-230/08 Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktas turi būti aiškinama taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos. Šiuo konkrečiu atveju įsigytos, laikomos, gabenamos cigaretės buvo sulaikytos ne pirmojoje muitinės įstaigoje, o Bendrijos muitų teritorijoje, todėl nėra pagrindo neteisėtai įvežtų bei Bendrijos muitų teritorijoje gabenamų prekių nepatekimą civilinę apyvartą vertinti kaip skolos muitinei išnykimo pagrindą. Šiuo klausimu yra aiškiai pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al43-2619/2011, 2012 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-250/2012, 2011 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A,43-2570/2012). Be to, analogiška situacija buvo išspręsta Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-185-2011-59 tenkinant civilinį ieškinį, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-555/2011.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo K. R. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis K. R. ir jo gynėjas advokatas Vitalijus Vasilionokas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo V. N. gynėjas advokatas Antanas Cemnolonskas, nuteistojo A. L. gynėjas advokatas Raimondas Garlauskas, nuteistasis A. N. ir jo gynėjas Algirdas Gurauskas, nuteistasis R. Š. ir jo gynėja advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė prašė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo K. R. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantai Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalies, kuria V. N. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, A. L. , A. N. ir R. Š. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo K. R. ir jo gynėjo apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam K. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, K. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, bei jam už šiuos nusikaltimus skiriamų bausmių pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo K. R. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis, nuteistasis K. R. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino, tačiau jo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Teisminio nagrinėjimo metu jis parodė, kad su juo kiti nuteistieji kalbėjo tik apie cigarečių įgijimą, o apie cigarečių gabenimą jis iš viso nieko nežinojo ir cigarečių nematė. 2011 metų rudenį A. L. A. N. prašymu, būnant Baltarusijoje, teiravosi pažįstamo vardu Vitalik dėl galimybės įsigyti cigarečių. Jis pats konkrečių jų pokalbių negirdėjo, nes būdavo užsėmęs detalių pakrovimu ir iškrovimu, jam apie tai, kad A. N. nori legaliai įsigyti didelį kiekį cigarečių, papasakojo A. L. , kuris būtent dėl to kalbėjosi su Vitaliku. Pastarasis jam paaiškino, kad pas jo tėvą, kuris yra kelių maisto prekių parduotuvių savininkas, galima nusipirkti cigarečių ir net pigiau nei parduotuvėje. Grįžus į Lietuvą, A. L. paprašė jo sužinotą informaciją perduoti A. N. , ką jis ir padarė. A. N. teiravosi jo, kur yra Braslav miestelis, prašė parodyti žemėlapyje, ir jis parodė. Tada paklausė, kada planuoja vežti detales, jis pasakė, kad tos pačios dienos vakare. Tuomet A. N. paprašė susitikti Braslav mieste, klausinėjo, kaip galima Baltarusijoje atsiskaityti už degalus, o sužinojęs, kad galima atsiskaityti JAV doleriais, paprašė jo paskolinti 100 JAV dolerių bei pažadėjo susitikus Braslav miesto degalinėje juos grąžinti. Po to jis nuvyko pas A. L. į servisą, sukrovė detales ir kartu su šiuo išvyko į Baltarusijos Respubliką. Ten atidavė detales, bet reikėjo palaukti kitų detalių, be to, A. N. jam turėjo grąžinti skolą, todėl liko laukti. Ryte, prabudęs sutartoje degalinėje, pamatė A. N. autobusą, tačiau jo paties nebuvo, A. L. kalbėjosi su R. Š. . Po to A. L. sėdo už vairo ir pasakė, kad važiuos pas Volodią paimti detalių. Pastebėjo, kad autobusiukas važiuoja jiems iš paskos. Kai atvyko pas Volodią, jis sėdo į A. L. automobilį ir išvyko pas pažįstamą. Grįžęs paimti A. L. pamatė, kad pastarasis kartu su R. Š. įlindę į autobusiuko kabiną, tačiau ką jie ten darė nematė, nes jį iš karto nusivedė namo savininkas Volodia, kuris paprašė nuvažiuoti nupirkti išgerti. Grįžęs nuėjo kartu su Volodia į namą prie stalo, ten vaišinosi. Po kelių valandų Volodios žmona paprašė pakviesti valgyti A. L. ir A. Š. . Jis atidarė namo duris ir šūktelėjo jiems, tačiau A. L. pasakė, kad ateis vėliau, prisijungė maždaug po valandos. Kai jie pavalgė, visi trys A. L. automobiliu išvyko namo, jis tuo metu buvo gerokai apsvaigęs. Kai jis prasiblaivė, pasidomėjo, kodėl kartu važiuoja ir R. Š. . Kažkuris iš jų atsakė, kad sugedo automobilis. A. L. jį parvežė namo, o R. Š. paleido Subačiuje. Kitą dieną pas jį buvo atvykęs A. N. , kuris teiravosi dėl jo parduodamo automobilio VW Passat kainos, jie sutarė, kad A. N. šį automobilį pirks ir jį pasiėmė, žadėjo atsiskaityti iki Kalėdų. Kai sekantį kartą su A. L. vyko į Baltarusiją, A. N. prašymu kartu su jais važiavo ir R. Š. . Nuvykę pas Volodią jie pernakvojo, o ryte jis kartu su A. L. išvyko, kada išvyko R. Š. jis nematė. Privažiavus pasienio postą, A. L. išlipo iš automobilio ir jį perėjo pėsčiomis, jam tai buvo keista. Vėliau A. L. jis sutiko jau Latvijoje, pastarasis buvo kartu su R. Š. . Grįžtant į Panevėžį pakeliui užsuko pas A. N. pasiteirauti dėl pinigų už automobilį. Šis pažadėjo vakare ar kitą dieną juos atvežti. Po kiek laiko A. N. paskambino A. L. ir paprašė, kad jis – K. R. atvažiuotų susitikti. Jis suprato, kad tai dėl pinigų už automobilį. Kai susitiko, A. N. pasakė, kad gali duoti tik dalį pinigų, o likusią dalį grąžins sekančią dieną. Jis imti pinigus dalimis atsisakė, susitarė, kad visus pinigus gaus sekančią dieną (t. 11, b.l. 10-11). Ikiteisminio tyrimo metu K. R. kitaip aiškino įvykių aplinkybes. Apklaustas įtariamuoju jis parodė, kad 2011 metų birželio mėnesį A. N. jam ir A. L. papasakojo, jog ruošiasi savo autobusiuke Citroen Jumper įrenginėti slėptuves cigarečių gabenimui, taip pat minėjo, kad tam reikalingas detales nupirko R. Š. . 2011 m. spalio ar lapkričio mėnesį jam paskambino A. N. ir paklausė, ar Baltarusijoje būtų galima nupirkti apie 40 dėžių cigarečių, taip pat, ar būtų galima įsigyti cigarečių nesumokėjus iš karto pinigų. Jis atsakė, kad nuvažiavęs į Baltarusiją išsiaiškins. 2011 m. lapkričio mėnesį būdamas Baltarusijoje savo pažįstamo Vitaliko paklausė, kokiu būdu būtų galima per jo tėvą, kuris yra kelių parduotuvių savininkas, įsigyti apie 40 dėžių baltarusiškų cigarečių. Išsiaiškino, kad pastarasis savo parduotuvėje turi cigarečių, todėl įsigyti jas legaliai nėra jokių problemų. Be to, Vitaliko tėvas, kurio vardas Tolik, paaiškino, kad gali duoti cigarečių nesumokant iš karto visos pinigų sumos. Grįžęs į Panevėžį jis apie tai, ką sužinojo, papasakojo A. N. . Pastarasis pasakė, kad pasitars su R. Š. . Po kelių dienų jie susitiko su A. N. , kuris pasakė, kad jam tokios sąlygos tinka, taip pat, kad slėptuvės autobusiuke jau įrengtos. A. N. jam pasakė, kad R. Š. pats važiuos į Braslav ir viską ten sutvarkys. Jis pasakė, kad su A. L. veš detales ir tuo pačiu galės važiuoti R. Š. . 2011 m. gruodžio mėnesį jis su A. L. pastarojo vairuojamu automobiliu nuvažiavo į Baltarusiją. Prieš išvažiuojant A. N. jis buvo parodęs Baltarusijos žemėlapį bei nurodė Braslav miestą, į kurį turi atvažiuoti R. Š. , paaiškino, kad susitiks prie šiame mieste esančios degalinės. Susitikę degalinėje jis, A. L. ir R. Š. nuvažiavo pas pažįstamą Volodią, iš kurio reikėjo paimti remontuotinas automobilio detales. Pas Volodią nuosavo namo kieme taip pat turėjo būti pakrautos baltarusiškos cigaretės į įrengtas slėptuves. Vitaliko tėvas autobusiuku atvežė cigaretes, jas iškrovė A. L. , R. Š. , Volodia ir Vitalik, jis cigarečių nekrovė. Cigaretes sunešė į ūkinę patalpą, po ko jis automobiliu išvažiavo į miestą. Grįžęs matė, kad autobusiuke išimta pertvara, o į ten esančias angas A. L. ir R. Š. talpina cigaretes. Pinigų už cigaretes baltarusiams niekas iš jų nemokėjo. Kadangi autobusiukas kelionės metu dažnai gedo, be to, R. Š. partrenkė šerną, visi bendrai nutarė, kad jį reikia remontuoti, todėl paliko Baltarusijoje, o patys išvažiavo atgal į Panevėžį. 2011 m. apie gruodžio viduryje su A. L. vėl vyko į Baltarusiją, A. N. prašymu prie jų prisijungė R. Š. tikslu parsivaryti autobusiuką su cigaretėmis. Nuvykę pas Volodią ten pernakvojo, autobusiuką remontavo A. L. ar R. Š. . Po to visi trys išvažiavo, autobusiuką vairavo R. Š. . Jis su A. L. važiavo lengvuoju automobiliu. Baltarusijos-Latvijos sieną kirto be problemų, prieš pat sieną A. L. išlipo iš automobilio ir sieną kirto pėsčiomis, nes pagal taisykles į Baltarusiją su automobiliu galima įvažiuoti tik kas septynias paras. Kirtęs sieną A. L. sėdo į R. Š. autobusiuką ir nuvažiavo, po to sienos kontrolę praėjo ir jis. Su A. L. ir R. Š. susitiko degalinėje ties Daugpiliu ir A. L. persėdo į jo automobilį, o R. Š. važiavo jiems iš paskos. Grįžus apie 17 val. jam ar A. L. į mobilaus ryšio telefoną paskambino A. N. ir paklausė, ar gali atvažiuoti prie stotelės Tiekimo g. Suprato, kad čia A. N. grąžins jo automobilį VW Passat, kurį buvo šiam paskolinęs. Stotelėje buvo A. N. ir R. Š. . Jis norėjo pasiimti iš A. N. automobilį, bet šis paprašė, kad jis automobilį pasiimtų rytoj. Apie cigaretes jokios kalbos nebuvo, jis iš cigarečių jokios naudos nesiekė ir jos jam niekas nežadėjo, tačiau suprato, kad autobusiuke yra paslėptos cigaretes ir jų gabenimas į Lietuvą yra nusikalstamas (t. 8, b.l. 190-193). Po akistatos su nuteistuoju A. L. K. R. pripažino, kad nuvykęs į Baltarusiją asmeniui vardu Tolik perdavė JAV dolerius, tačiau teigė, jog šie pinigai su cigaretėmis nesusiję, jis juos buvo nupirkęs už Toliko jam perduotus pinigus (t. 9, b.l. 2-3).

Tuo tarpu nuteistasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad susitaręs su R. Š. , A. L. ir K. R. , jis savo autobusiuke Citroen Jumper įrengė slėptuves cigarečių gabenimui. R. Š. finansavo autobusiuko remontą ir slėptuvių įrengimą, o K. R. ir A. L. buvo atsakingi už cigarečių pirkimą Baltarusijoje, nes ten turėjo pažįstamų. Taip pat buvo sutarta, kad autobusiuką vairuos R. Š. , o jis, kadangi neturi paso ir negali vykti į užsienį, pasitiks juos grįžtančius ir autobusiuką pastatys jo nuomojamame garaže. Atgabentas cigaretes realizuos kas kaip galės, konkrečiai, kas parduos ir už kokią kainą, nebuvo numatę, nes kainos tuo metu nebuvo stabilios. Planavo, kad pelnas bus apie 30000 Lt, jį padalins į tris dalis – viena dalis A. L. , kita dalis K. R. ir trečia dalis jam su R. Š. , be to dar 1000 Lt bus sumokėta R. Š. už vairavimą. A. L. ir K. R. teks didesnė pelno dalis, nes jie perka cigaretes, žino iš kur jų galima įsigyti. K. R. sakė, kad Baltarusijoje turi pažįstamą, kuris turi parduotuves, todėl iš jo bus galima nupirkti 40 dėžių cigarečių. Kai slėptuvės buvo įrengtos, A. L., K. R. ir R. Š. išvyko į Baltarusiją, autobusiuką vairavo pastarasis. Prieš tai K. R. parodė žemėlapyje kelią iki Bralsav miesto, davė R. Š. kelionei 100 JAV dolerių. Kai visi trys grįžo, R. Š. ir K. R. jam papasakojo, kad viskas yra pakrauta, tik autobusiukas sugedo. Po 10 dienų jie visi trys vėl išvyko į Baltarusiją ir parsivarė autobusiuką. Kai jam telefonu pranešė, kad grįžta, jis išvažiavo pasitikti. Autobusiuką su cigaretėmis pastatė jo nuomojamame garaže, po to susitikę visi keturi nusprendė, kad cigaretes iškraus sekančią dieną. Jam su R. Š. bekraunant cigaretes juos sulaikė policijos pareigūnai (t. 6, b.l. 12-18, 40-45, 50-55, t. 11, b. l. 7-8). Nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad buvo susitarę, jog R. Š. su A. N. parūpins autobusiuką cigarečių gabenimui, o jis su K. R. nupirks Baltarusijoje cigaretes. Suprato, kad pelną, gautą jas pardavus, dalinsis visi keturi lygiomis dalimis. Su K. R. jis buvo nuvykęs į A. N. garažą apžiūrėti autobusiuko, taip pat kartu nuvykę į Baltarusijos Respubliką verslo reikalais, teiravosi pas K. R. pažįstamus apie galimybes įsigyti cigarečių. 2011 m. gruodžio 6 ar 8 dieną kartu su K. R. vyko į Baltarusiją, vežė detales, tuo pačiu važiavo R. Š. su autobusiuku pasiimti cigarečių. Su pastaruoju susutiko Braslav miesto degalinėje. Pinigus, skirtus cigarečių pirkimui, apie 3000 JAV dolerių, turėjo jis su K. R. . Visi trys nuvažiavo į kaimelyje esantį pažįstamų, kuriems anksčiau veždavo detales, nuosavo namo kiemą, ten asmuo vardu Tolik autobusiuku atvežė cigaretes, o jie jam sumokėjo pinigus. Iš pradžių dėžes su cigaretėmis jie iškrovė į garažą, o po to jas talpino į autobusiuko slėptuves, cigaretes krovė visi trys – jis, R. Š. ir K. R. . Kadangi autobusiukas dar važiuojant į priekį sugedo, visi kartu į Lietuvą grįžo lengvuoju automobiliu. Praėjus dviem ar trims savaitėms vėl vežė detales į Baltarusiją, kartu vyko ir R. Š. . Baltarusijoje atidavė detales, R. Š. sėdo į autobusą ir parvarė jį Lietuvą. Autobusiukas buvo paliktas (duomenys neskelbtini) esančiame garaže. Buvo susitikę visi keturi, iš pokalbio suprato, kad cigarečių realizavimu pasirūpins A. N. . (t. 8, b.l. 50-54, t. 11, b.l. 6-7). Nuteistasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis finansavo autobusiuko remontą ir važiavo šiuo autobusiuku į Baltarusijos Respubliką atsivežti cigarečių. Iš A. N. žodžių žinojo, kad šiame cigarečių gabenime dalyvauja keturi asmenys – jis, A. N. , A. L. ir K. R. , ir kad pinigų už cigaretes jam mokėti nereikės, o gautą pelną pardavus cigaretes pasidalins į tris dalis, dvi iš jų teks K. R. ir A. L. , o trečia – jam su A. N. per pusę, dar 1000 Lt jam bus sumokėta už vairavimą. Prieš išvykstant pas jį į darbą atvyko K. R. ir A. L. dėl vizos. Jis jiems padavė pasą ir susitarė, jog padaryta viza bus palikta pas A. N. . 2011 m. gruodžio 6 d. jam paskambino A. N. , susitikus nubraižė, kur reikia važiuoti ir pasakė, kad Braslav miesto degalinėje jo lauks K. R. ir A. L. . Susitikę visi trys nuvažiavo į nuosavą namą netoliese esančioje gyvenvietėje. Kai ten nuvyko, K. R. paskambino cigarečių pardavėjui. Cigaretes atvežė kitas autobusiukas. Dėžes sudėjo į garažą, o po to krovė cigaretes į automobilyje įrengtas slėptuves, krovė jis su A. L. . Ar krovė jas ir K. R. , negali pasakyti. Dėl autobusiuko gedimų jį su cigaretėmis paliko Baltarusijoje, o visi trys grįžo į Lietuvą lengvuoju automobiliu. Grįžus į Lietuvą nuvyko pas A. N. , pernakvojo ir kitą rytą grįžo namo. Pamena, jog A. N. K. R. papasakojo apie tai, jog autobusiukas yra pakrautas cigaretėmis, tačiau dėl gedimo negalėjo būti parvairuotas. 2011 m. gruodžio 17 d. kartu su K. R. ir A. L. vėl išvyko į Baltarusiją, ten sutvarkė autobusiuką ir 18 dieną grįžo į Lietuvą. Kaimelyje už Subačiaus sutiko A. N. ir sutarė važiuoti iki garažo. Po to autobusų stotelėje susitiko su K. R. ir A. L. . Visi keturi nutarė tą dieną cigarečių neiškrauti, nes jau buvo vėlu. Sekančią dieną jis su A. N. iškrovė cigaretes, bet juos sulaikė policijos pareigūnai (t. 11, b.l. 8-9).

Taigi, aptarti nuteistųjų A. N. , A. L. ir R. Š. parodymai, kurie viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, paneigia nuteistojo K. R. aiškinimą, kad jis bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje neteisėtai gabenant ir laikant Baltarusijos Respublikoje įsigytas cigaretes ir nepateikiant jų muitinei nedalyvavo, nes jo veiksmai apsiribojo tik tuo, kad A. N. prašymu jis pasidomėjo dėl didesnio kiekio cigarečių įgijimo galimybės Baltarusijos Respublikoje ir iš draugiškumo nurodė jam kelią bei paskolino 100 JAV dolerių. Vertinti pirmiau aptartus nuoseklius nuteistųjų A. N. , A. L. ir R. Š. parodymus apie K. R. nusikalstamus veiksmus kaip niekuo nepagrįstą asmeninį situacijos vertinimą, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad visi trys nuteistieji būtų suinteresuoti nepagrįstai K. R. apkaltinti sunkių nusikaltimų padarymu. Nuteistojo K. R. prašymu apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti liudytojai G. S. ir O. K. , kurie parodė, kad A. L. iš G. S. buvo pasiskolinęs pinigų, apie 16000 Lt, autoservisui plėsti, kurių neatidavė, motyvuodamas tuo, kad šiuos pinigus iš tikrųjų jis skolinosi cigarečių pirkimui, o jos buvo sulaikytos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių liudytojų nurodytų aplinkybių teisingumu, tačiau jos niekaip nepatvirtina, kad A. L. , o juo labiau A. N. ir R. Š. , yra suinteresuoti apkalbėti K. R. . Juolab, kad pirmiau aptartus šių nuteistųjų parodymus patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys – liudytojo R. A. parodymai apie slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu nustatytas aplinkybes, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose šios aplinkybės užfiksuotos, bei telefoninių pokalbių išklotinės, patvirtinančios intensyvų visų keturių nuteistųjų tarpusavio bendravimą jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu.

Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nuteistųjų A. L. , A. N. ir R. Š. parodymais, kurie viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs ir atitiko tiek vieni kitus, tiek kitus faktinius bylos duomenis, o šių faktinių duomenų visetui prieštaraujančius nenuoseklius K. R. parodymus, kuriais pastarasis siekė sau palankia linkme interpretuoti nustatytas įvykių aplinkybes, pagrįstai įvertino kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Nors nuteistieji A. L. ir A. N. bei R. Š. skirtingai aiškino, kaip jie planavo pasidalinti pelną (A. L. teigė, jog pelną planavo dalintis į keturias lygias dalis, o A. N. ir R. Š. – kad į tris), o R. Š. negalėjo patvirtinti, kad K. R. asmens vardu Volodia namo kieme Baltarusijos Respublikoje krovė atvežtas cigarečių dėžes į garažą ar dėjo cigaretes į autobusiuko slėptuves, tačiau šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantai, nesudaro pagrindo šių asmenų parodymus vertinti kaip nepatikimus ir nepaneigia K. R. dalyvavimo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme kartu su A. L. ieškant asmenų, galinčių pagelbėti įsigyti Baltarusijos Respublikoje didelį kiekį cigarečių, ko iš esmės neginčija ir pats K. R. , bei finansuojant šių cigarečių pirkimą. Nuteistasis K. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė mokėjęs pinigus cigaretes atvežusiam asmeniui vardu Tolik, tačiau toks jo aiškinimas yra paneigtas pirmiau aptartais A. L. , A. N. ir R. Š. parodymais, kad būtent K. R. su A. L. buvo atsakingi už cigarečių pirkimą Baltarusijoje. Nors nuteistasis A. L. , ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad jis kartu su K. R. sumokėjo 3000 JAV dolerių cigaretes atvežusiam asmeniui vardu Tolik, teisme nurodė, jog nematė, kaip K. R. padavė šiam asmeniui pinigus, tačiau tuo pačiu paaiškino, kad jis pats pinigų asmeniui vardu Tolik nedavė, o savo dalį pinigų, skirtų cigarečių įgijimui, buvo atidavęs K. R. , pastarasis niekam kitam šių pinigų negalėjo atiduoti. Taigi, akivaizdu, jog K. R. su cigarečių tiekėju atsiskaitė, nes priešingu atveju toks didelis cigarečių kiekis nuteistiesiems, kurių asmuo vardu Tolik gerai nepažinojo, išsivežimui nebūtų atiduotas. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. R. ir jo gynėjas teisingai nurodo, kad cigarečių įgijimas Baltarusijos Respublikoje pats savaime nėra nusikalstamas, tačiau, kaip jau minėta, nuteistieji A. L. , A. N. ir R. Š. nuosekliai parodė, kad visų keturių, taip pat ir K. R. , tikslas neapsiribojo didelio kiekio cigarečių įgijimu Baltarusijos Respublikoje, jas pastarieji siekė atgabenti į Lietuvą ir čia realizavę gauti pelną, o tokiais veiksmais jau yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos valstybės finansų sistema ir dėl to jie yra uždrausti baudžiamuoju įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, kadangi vienas kitą papildantys pirmiau aptarti bei kiti apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. R. , veikdamas kartu su A. L. , A. N. ir R. Š. , nepateikiant muitinei iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei šias akcizais apmokestinamas prekes, pažeidžiant 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, gabeno ir laikė.

Nuteistasis K. R. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai, nenurodydamas jokių motyvų, konstatavo, jog nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka tik iš dalies. Iš tiesų, kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, teismas, nustatydamas, kad K. R. nusikalto veikdamas organizuotoje grupėje su A. L. , A. N. ir R. Š. , teismo nuosprendyje neišdėstė jokių šią išvadą patvirtinančių motyvų. Kita vertus, vien ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo konstatuoti, jog veikimas organizuota grupe šiuo konkrečiu atveju buvo nustatytas nepagrįstai. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. daryti jiems inkriminuotus sunkius nusikaltimus susitarė iš anksto, juos planavo ir tam ruošėsi: apie tris mėnesius laiko autobusiuke buvo įrenginėjamos slėptuvės cigarečių gabenimui, paruošus autobusiuką buvo ieškoma kontaktų Baltarusijos Respublikoje, siekiant vienu kartu įsigyti didelį kiekį cigarečių, taip pat buvo numatytas jų gabenimo kelias iš pradžių kertant Latvijos Respublikos valstybės sieną ir tik po to įvežant į Lietuvos Respubliką, taip pat jų laikymo vieta Lietuvoje, A. N. naudojamame garaže, planuojamas pelnas ir jo dalybos. Kiekvienas iš nuteistųjų atliko jam skirtą užduotį, kurią įgyvendino konkrečiais veiksmais: A. N. su R. Š. buvo atsakingi už autobusiuko įrengimą, todėl A. N. atliko šios transporto priemonės remonto darbus bei įrengė slėptuves, o R. Š. šiuos darbus finansavo, po to, A. L. su K. R. suradus galimybę įsigyti didelį kiekį cigarečių Baltarusijos Respublikoje, vairavo autobusiuką su įrengtomis slėptuvėmis į Baltarusijos Respubliką, o pakrautą cigaretėmis – atgal į Lietuvą; A. L. su K. R. buvo atsakingi už cigarečių įgijimą Baltarusijos Respublikoje, surandant asmenis, kurie padėtų įsigyti didelį jų kiekį, bei finansuojant šių cigarečių pirkimą, todėl jie vyko į Baltarusijos Respubliką, ten surado asmenį, kuris sutiko jiems parduoti didelį kiekį cigarečių, ir iš jo šias cigaretes nupirko. Per pasiruošimo bei nusikalstamų veikų vykdymo laikotarpį nuteistieji nuolat palaikė tarpusavio ryšį susitikdami, taip pat mobiliojo ryšio telefonais, esant reikalui, pagelbėdavo vieni kitiems – K. R. davė pinigų R. Š. kelionei, o A. N. , po to, kai dėl gedimo pastarojo transporto priemonę teko palikti Baltarusijoje, perdavė savo automobilį, kartu su A. L. lydėjo R. Š. vežamą cigarečių krovinį į Lietuvą. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, jog nuteistųjų organizuotumo laipsnis buvo didesnis nei paprastos bendrininkų grupės, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog K. R. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nėra nustatytas šios grupės organizatorius, nuteistieji skirtingai nurodė sutartą pelno pasidalijimo principą, o jų padaryti nusikaltimai nebuvo itin sudėtingi, šios teismo išvados nepaneigia.

Iš 2012-04-18 Kauno teritorinės muitinės rašto matyti, kad bendra pas nuteistuosius rastų cigarečių pakelių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 151739, 65 Lt (t. 3, b.l. 70-77), o tai viršija 250 MGL sumą, taigi, nustatyti K. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis K. R. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, pažeidė EŽTPLAK 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje bei BPK 44 straipsnyje įtvirtintą nešališkumo principą, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, toks apeliantų teiginys iš esmės yra susijęs tik su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad apygardos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo kaltinamasis, ir priėmė šio atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti vertinama kaip patvirtinanti teismo šališkumą. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviąja ar subjektyviąja prasme, nuteistasis K. R. bei jo gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė, teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam K. R. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam K. R. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Bylos duomenimis, nuteistasis K. R. , veikdamas tiesiogine tyčia ir siekdamas savanaudiškų tikslų, padarė du nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). K. R. praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, dirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas gerai, turi šeimą, kurioje auga du vaikai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. R. buvo vienas aktyviausių organizuotos grupės daromų nusikalstamų veikų dalyvis: ieškojo galimybės įsigyti didelį kiekį cigarečių Baltarusijos Respublikoje, organizavo jų pirkimą ir iš dalies jį finansavo, taip pat davė pinigų vairuotojo su cigarečių gabenimui įrengtu autobusiuku kelionei į Baltarusijos Respubliką, nurodė kelionės maršrutą, lydėjo cigarečių krovinį iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, suteikė transporto priemonę kitam bendrininkui, kuris pasitiko į Lietuvą atvažiavusį cigarečių krovinį. Yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam K. R. už nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, paskirtos šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytos baudos bausmės, kurios savo dydžiu yra žymiai mažesnės už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą šios bausmės, skiriamos už sunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkį, nėra aiškiai per griežtos, tinkamai individualizuotos. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog K. R. 2001-2003 metais pavyzdingai atliko tarnybą Lietuvos kariuomenėje (t. 11, b.l. 80-86), yra svarbūs, tačiau jie nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtas bausmes.

Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo.

Šioje baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašė: iš V. N. priteisti valstybei nesumokėtų 199 973 Lt akcizo mokesčio, 53 107 Lt PVM mokesčio, 19 339 Lt muito mokesčio, iš viso 272 419 Lt (t. 1, b.l. 164-165) ir solidariai iš A. N. , R. Š. , K. R. ir A. L. priteisti valstybei nesumokėtų 98928 Lt akcizo mokesčio, 26335 Lt PVM mokesčio ir 9677 Lt muito mokesčio, iš viso 134940 Lt (t. 3, b.l. 78-80). Apygardos teismas Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikštus civilinius ieškinius atmetė. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad įstatymai nenumato prievolės mokėti mokesčius už vykdomą nusikalstamą veiką, be to cigaretės, kuriomis nuteistieji neteisėtai disponavo, į civilinę apyvartą nepateko, iš jų apyvartos nei pastarieji, nei jokie kiti asmenys pajamų negavo ir negalėjo gauti, todėl turtinė žala valstybei nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apygardos teismo išvada nepagrįsta, ji prieštarauja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 patvirtinto Bendrijos muitinės kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms bei teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-555/2011, 1A-374/2012).

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamos prekės įvežamos neteisėtai, šių prekių neteisėto įvežimo momentu atsiranda skola muitinei. Muitinės skolininkais laikomi: asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes, bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo ar gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Šiuo konkrečiu atveju faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją iš Baltarusijos Respublikos įvežė importo muitais apmokestinamas ne Europos Sąjungos valstybių narių kilmės Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis V. N. pats būtų dalyvavęs neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežant jam inkriminuotas importo muitais apmokestinamas prekes, t.y. Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes ir cigaretes be banderolių, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes šių prekių gavimo metu pastarasis neabejotinai suprato, kad jos į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Taigi, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, nuteistieji A. L. , A. N. , R. Š. , K. R. ir V. N. laikomi mokesčių mokėtojais, privalančiais sumokėti skolą muitinei (skolininkais).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 24 punkto, 13 straipsnio nuostatomis, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Kaip jau minėta, nuteistieji A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežė importo muitais apmokestinamas prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes, už kurias nebuvo sumokėti privalomi, muitinės administruojami mokesčiai: 9677 Lt muito mokesčio, 98928 Lt akcizo mokesčio ir 26335 Lt PVM, viso 134940 Lt (t. 3, b.l. 70-77); nuteistasis V. N. disponavo neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtomis importo muitais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtomis cigaretėmis bei cigaretėmis be banderolių, už kurias nebuvo sumokėti privalomi muitinės administruojami mokesčiai: 19339 Lt muito mokesčio, 199973 Lt akcizo mokesčio ir 53107 Lt PVM, viso 272419 Lt (t. 3, b.l. 70-77). Akivaizdu, kad dėl nesumokėtų mokesčių valstybė patyrė turtinę žalą, nes neteisėtai negavo pajamų. Ši žala padaryta A. N. , R. Š. , A. L. , K. R. ir V. N. nusikalstamais veiksmais, todėl pastarieji privalo šią žalą atlyginti.

Šiuo konkrečiu atveju turtinės žalos atsiradimui neturi įtakos ta aplinkybė, kad neteisėtai įsigytos ir laikytos cigaretės nepateko į civilinę apyvartą ir nuteistieji negavo jokių pajamų, nes, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio nuostatomis, skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o ne jas pradėjus realizuoti rinkoje.

Esant šioms aplinkybėms apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų byloje pareikštų civilinių ieškinių (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas), Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikšti civiliniai ieškiniai V. N. , taip pat A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. tenkinami, iš nuteistojo V. N. priteisiant valstybei 272419 Lt turtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistųjų A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. solidariai priteisiant valstybei 134940 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį dalyje dėl Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikštų civilinių ieškinių išsprendimo pakeisti:

Nuosprendžio dalį, kuria atmestas Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro V. N. pareikštas 272419 Lt dydžio civilinis ieškinys ir Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. solidariai pareikštas 134940 Lt dydžio civilinis ieškinys, panaikinti.

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikštus civilinius ieškinius tenkinti ir iš nuteistojo V. N. priteisti valstybei 272419 (du šimtus septyniasdešimt du tūkstančius keturis šimtus devyniolika) litų turtinės žalos atlyginimo, iš nuteistųjų A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. solidariai priteisti valstybei 134940 (šimtą trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimo, priteistas sumas pervedant į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos centralizuotą muitų ir mokesčių surenkamąją sąskaitą Nr. LT37 4010 0424 0036 9573 AB banke „DNB Lietuva“, kodas 40100.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo K. R. ir jo gynėjo advokato V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Albinas BielskisArtūras Driukas