Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas susipažino su A. L. prašymu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64¹ str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu A. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 3 d., 199¹ str. 1 d.; 25 str. 3 d., 199² str. 1 d. ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 180 MGL (23400 Lt) bauda.

2014 m. spalio 31 d. prašymu A. L. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas taikyti BK 64¹ str. Prašyme jis cituoja Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį, BK 3 str., 64¹ str., bei mano, kad pastaroji teisės norma švelnina jo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, todėl jam paskirta bausmė turi būti sušvelninta vienu trečdaliu.

Prašymas atmetamas.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusio BK 64¹ str. 1 d. (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-499 (Žin., 2013, Nr. 75-3770)) nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra BK 64¹ str. numatytų sąlygų visumos, kurioms esant būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas.

Visų pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, jog A. L. baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis – ši byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taip pat ši baudžiamoji byla nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl, nesant būtinų BK 64¹ str. numatytų sąlygų, sumažinti A. L. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę vienu trečdaliu nėra teisinio pagrindo.

Aiškinant BK 64¹ str. pažymėtina ir tai, kad šioje teisės normoje įtvirtinta, jog sumažinti paskirtą bausmę galima tik tuo pačiu nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu), kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir nubaudžiamas. Ši teisės norma nenumato galimybės sumažinti iki jos įsigaliojimo priimtais procesiniais sprendimais paskirtų bausmių, priimant dėl to kitus procesinius sprendimus. Tai reiškia, kad pagal BK 64¹ str. gali būti švelninamos tik po šios teisės normos įsigaliojimo priimamais tais pačiais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais) skiriamos bausmės ir priešingai, nei mano nuteistasis, ši teisės norma neturi grįžtamosios galios.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendis buvo priimtas iki BK 64¹ str. įsigaliojimo, šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl, net ir esant visoms būtinoms minėtame straipsnyje numatytoms ir pirmiau aptartoms sąlygoms, šiuo metu taikyti minėtos teisės normos nuostatas taip pat nebūtų teisinio pagrindo. Būtent tokią BK 64¹ str. taikymo praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 1N-144/2013, Nr. 1N-179/2013, Nr. 1N-184/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2A-7-1/2014 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti A. L. prašymą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taikymo ir jam paskirtos bausmės sumažinimo.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.