- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- T-9-719/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00500-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- R. Š.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Š. prašymą dėl priteistos žalos atlyginimo padalinimo lygiomis dalimis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi, R. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį. Taip pat iš R. Š. bei kitų trijų nuteistųjų solidariai buvo priteista valstybei 134940 litų (39081,32 euro) turtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Prašymu nuteistasis R. Š. prašo iš jo bei kitų nuteistųjų solidariai valstybei priteistą sumą žalai atlyginti padalinti individualiai – visiems keturiems nuteistiesiems po 9770,33 euro. Pažymi, kad visi nuteistieji laikomi mokesčių mokėtojais, privalančiais sumokėti skolą muitinei, todėl ši skola turėtų būti apskaičiuota kiekvienam mokesčių mokėtojui individualiai, t. y. pagal jam tenkančią skolos dalį, o ne solidariai. Nurodo, kad jis jau sumokėjo iš viso 9211,61 euro ir padengė delspinigius, o kiti nuteistieji – ne, nors yra darbingi, galimai gaunantys pajamas ir turintys lėšų nuosprendžio vykdymui, todėl nuteistasis R. Š. mano, kad likusią skolos valstybei dalį privalo sumokėti kiti nuteistieji. Taip pat nuteistasis tvirtina, kad jis užsiima ūkine veikla, dalyvauja įvairiuose paramos projektuose, tačiau dėl vykdomo išieškojimo paramos lėšos gali būti nuskaičiuotos priverstinai, neatsižvelgiant į tikslinę jų paskirtį. Dėl solidaraus įsiskolinimo išieškojimo yra varžoma jo kaip ūkininko veikla, jis negali tinkamai dalyvauti įvairiose paramos programose, negali naudoti turimo turto netrukdomai ūkinei veiklai ir jo turtinė padėtis nėra gera.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prašymą prokuroras prašo R. Š. prašymą atmesti, kadangi R. Š. su kitais trimis asmenimis: A. N., A. L. ir K. R. nuteisti už nusikalstamos veikos padarymą organizuotoje grupėje ir jiems visiems kilo solidarioji atsakomybė valstybei už padarytą žalą. Todėl nėra jokio pagrindo skaidyti prievolės valstybei individualiai kiekvienam iš nuteistųjų dalimis, o taip pat ir stabdyti mokestinės prievolės vykdymą ir išieškojimą, kol nagrinėjamas R. Š. prašymas
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Nuteistasis R. Š. savo prašymą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.24 ir 6.25 straipsnių nuostatomis, apibūdinančiomis dalomąsias ir nedalomąsias prievoles. Tačiau CK 6.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolės yra dalomosios, išskyrus specialiai įstatymų numatytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, prievolė gali būti laikoma dalomąja, jeigu ji nėra solidarioji. Čia pirmiausiai pažymėtina, kad solidariosios prievolės institutas pirmiausiai gina kreditoriaus (šiuo konkrečiu atveju valstybės) teises ir jų teisėtus interesus – kreditorius įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš visų ją padariusių asmenų, o visi skolininkai įgyja pareigą jam žalą atlyginti.
Detalizuojant solidariosios prievolės sampratą, t. y. specialiai įstatyme numatytus atvejus, apie kuriuos kalbama CK 6.24 straipsnio 1 dalyje, būtina paminėti CK 6.6 straipsnio 3 dalį, pagal kurią solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama (t. y. laikoma įrodyta, kol nenustatyta priešingai), jeigu prievolė susijusi su <...> kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kadangi solidarioji pareiga šiuo atveju atsiranda pagal įstatymą, tai solidarumas negali būti panaikintas ir šalių susitarimu. Nuteistajam taip pat išaiškinama, kad pagal CK 6.280 straipsnio 2 dalį atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos konkretaus asmens kaltei. Kai kaltės dydžio neįmanoma nustatyti, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad tik pilnai atlyginęs solidariai priteistą žalą, kaltininkas įgyja regreso teisę reikalauti dalies žalos atlyginimo iš kitų kaltininkų.
Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis R. Š. ir kiti nuteistieji žalą padarė veikdami organizuotoje grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, byloje nėra duomenų, kad priteista žala būtų atlyginta, todėl nuteistasis R. Š. kartu su kitais nuteistaisiais privalo žalą atlyginti solidariai. Ši prievolė negali būti daloma. Tai reiškia, kad už visą priteistą žalą vienodai atsakingi visi nuteistieji ir nors vienam nuteistajam nedengiant priteistos žalos, tai padaryti privalo kiti nuteistieji. Nors nuteistasis R. Š. šiuo metu jau atlygino dalį priteistos žalos, tačiau tik pilnai atlyginus žalą jam, CK 6.280 straipsnio prasme, atsiras regreso teisė ir tik pilnas priteistos žalos atlyginimas suponuos jo teisę, įvykdžius solidarinę pareigą, atgręžtine tvarka reikalauti iš kitų nuteistųjų dalies to, ką jis įvykdė, atskaičius dalį, tenkančią jam pačiam.
Savo prašymą pakeiti nuosprendį nuteistasis R. Š. grindžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 ir 362 straipsniais, kurie reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo bei su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką. Minėtuose straipsniuose išvardinti procesiniai veiksmai, kuriuos teismas gali atlikti šalindamas nuosprendžio vykdymo metu iškilusius neaiškumus, abejones ar spręsdamas kitus su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus. Tačiau vykdant Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį jokių neaiškumų ar abejonių, kurias teismas galėtų išspręsti BPK 361 ar 362 straipsniuose numatyta tvarka, nėra – nuosprendyje aiškiai nurodytas priteistos žalos dydis ir skolininkių civilinės atsakomybės rūšis (solidarioji atsakomybė), nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taip pat išspręsti kiti būtini klausimai. Tai, kad minėto nuosprendžio vykdymo metu neiškilo jokių neaiškumų ar abejonių, patvirtina ir ta aplinkybė, jog nuosprendį vykdantis antstolis dėl šio nuosprendžio į teismą niekada nesikreipė.
Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo R. Š. prašymas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu teismas
nutaria:
Nuteistojo R. Š. prašymą dėl priteistos žalos atlyginimo padalinimo lygiomis dalimis atmesti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.