Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-09-16 · Byla Nr. E1-6-334/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-19Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-11Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-07-01Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-07-09Panevėžio apygardos teismas
  5. T-42-719/2014Nutartis · 2014-07-25Panevėžio apygardos teismas
  6. T-52-719/2014Nutartis · 2014-10-15Panevėžio apygardos teismas
  7. T-64-719/2014Nutartis · 2014-11-18Panevėžio apygardos teismas
  8. T-9-719/2016Nutartis · 2016-02-17Panevėžio apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-12Lietuvos apeliacinis teismas
  10. T-56-334/2018Nutartis · 2018-12-07Panevėžio apygardos teismas
  11. E1-6-334/2024Nutartis · 2024-09-16Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-16
Bylos Nr.
E1-6-334/2024
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00500-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Nuteistasis
K. R.
Kategorijos
Bylos Nr. E1-6-334/2024
Proceso Nr.1-50-1-00500-2011-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.7; 2.5.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo klausimą dėl nuteistajam K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės – piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Jungtinės Didžiosios Britanijos kompetentingai institucijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. kovo 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-719/2013 K. R., Lietuvos pilietis, pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 199¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė –322 MGL (12126,52 Eur) dydžio bauda. Bauda turėjo būti sumokėta per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bylos duomenimis, minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 11 d.

Motyvuojamoji dalis

BPK 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos teismų baudžiamosiose bylose paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 (nauja redakcija nuo 2014-04-03, TAR, 2014, Nr. 2014-03998) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės. Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nors Jungtinė Karalystė 2020 m. išstojo iš Europos sąjungos, tačiau 2020 m. gruodžio 30 d. buvo pasirašytas Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – Susitarimas), kuris taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. Susitarimo trečios dalies „Teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“ XI antraštinėje dalyje įtvirtintos įšaldymo ir konfiskavimo tarp valstybių narių ir Jungtinės Karalystės vykdymo sąlygos. Šiuo Susitarimu yra reglamentuotas Jungtinės Karalystės ir valstybių narių bendradarbiavimas tyrimų ir procesų tikslais siekiant įšaldyti turtą, kad jis vėliau būtų konfiskuotas, ir siekiant konfiskuoti turtą vykdant procesus baudžiamosiose bylose. Pagal antraštinės dalies taikymo sąlygas kiekviena valstybė, laikydamasi šioje antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų, tenkina kitos valstybės prašymus, tame tarpe ir konfiskavimo vykdymą, susijusį su už nusikalstamas veikas teismo paskirta bausme. Iš to seka, kad minėtas Susitarimas, kaip ir Europos Sąjungos teisės aktai, numato teismo paskirtos bausmės – piniginės sankcijos perdavimo/priėmimo vykdymą tarp valstybių narių ir Jungtinės Karalystės. Taigi, apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuosprendžiu paskirtos piniginės sankcijos vykdymo perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei, vadovaujasi tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 (nauja redakcija nuo 2014-04-03, TAR, 2014, Nr. 2014-03998) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės, tiek ir Susitarimo trečios dalies „Teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“ XI antraštine dalimi.

Bylos duomenys patvirtina, kad, nuteistasis K. R. savanoriškai nesumokėjo 2013 m. kovo 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 12126,52 Eur baudos, kuri yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur). Priverstinis baudos išieškojimas buvo perduotas antstolio E. S. kontorai, kuri 2019 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl 12126,52 Eur skolos išieškojimo iš K. R. vykdymo perdavimo Jungtinės Karalystės antstoliui ar kitai institucijai, kuri vykdo skolų išieškojimą, kadangi Lietuvos Respublikoje K. R. vardu registruoto areštuotino turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą nerasta, jis nedirba, išmokų ir pajamų negauta. Iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų matyti, kad nuteistojo K. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra Jungtinė Karalystė, pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktą informaciją, K. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad šioje valstybėje jis turi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą (Susitarimo trečios dalies „Teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“ XI antraštine dalis). Priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą baudą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, tame tarpe ir Jungtinei Karalystei, taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmė gali būti perduota vykdyti kitai valstybei, be to, akivaizdu, kad piniginę sankciją tikslinga perduoti vykdyti Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai, todėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu K. R. paskirtos bausmės – 322 MGL (12126,52 Eur) baudos, vykdymas yra perduotinas Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-719/2013 nuteistajam K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos ir nesumokėtos baudos - 12126,52 Eur išieškojimą perduoti vykdyti Jungtinei Karalystei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja Danutė Švitinienė