Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikotarpis nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2011 m. kovo 23 d., t. y. 2 dienos, išbūtos sulaikyme, prilyginant jas 4 MGL (520 Lt) dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė 76 MGL (9 880 Lt) dydžio bauda. D. R. įpareigotas sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš D. R. priteista valstybei 96 290 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) rajone, neteisėtai įsigijęs iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „Nedas“ akcizais apmokestinamas prekes: 3 000 vnt. pakelių cigarečių „Magnat“, 5 000 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“, 4 000 vnt. pakelių cigarečių „Premjer 7“, 500 vnt. pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slim“, 2 412 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slim“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 20 litrų 675 mililitrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė alkoholio koncentracija 40,6 - 40,8 tūrio %, supilstytų į 42 vnt. 0,5 litro talpos butelius su etiketėmis „Arsenič Premium guality vodka“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis, 19 litrų 805 mililitrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė alkoholio koncentracija 42 tūrio %, supilstytų į 40 vnt. 0,5 litro talpos butelius su etiketėmis „Korolevskaja gora“, nepažymėtų banderolėmis, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (2010 m. birželio 11 d. ūkio ministro Nr. 4-443 įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo) 2.1.1 punkto reikalavimą, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis bei 2.2 punkto reikalavimą jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti falsifikuotus ar kontrabandinius alkoholio produktus;

tą pačią dieną, vakare, tiksliai nenustatytą valandą, automobiliu „VW PASSAT“, valstybinio numerio ženklai nežinomi, per du kartus, iš (duomenys neskelbtini) rajono, nuo savo namo, neteisėtai nugabeno 3 000 vnt. pakelių cigarečių „Magnat“, 5 000 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“, 4 000 vnt. pakelių cigarečių „Premjer 7“ (24 dėžes), pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis - bendros 87 151 Lt vertės, į (duomenys neskelbtini) gatvę, namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) rajoną, kur nuo tos pačios dienos vakaro, tiksliai nenustatytos valandos šias cigaretes neteisėtai laikė savo brolio R. R. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone;

nuo tos pačios dienos vakaro, tiksliai nenustatytos valandos, savo namo sandėliuke, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, D. R. neteisėtai laikė 500 vnt. pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slim“, 2 412 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slim“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis - bendros 23 760,04 Lt vertės bei 20 litrų 675 mililitrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė alkoholio koncentracija 40,6 - 40,8 tūrio %, supilstytų į 42 vnt. 0,5 litro talpos butelius su etiketėmis „Arsenič Premium guality vodka“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis, 19 litrų 805 mililitrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė alkoholio koncentracija 42 tūrio %, supilstytų į 40 vnt. 0,5 litro talpos butelius su etiketėmis „Korolevskaja gora“, nepažymėtų banderolėmis, kurių bendra vertė – 1 003,63 Lt, iki 2011 m. kovo 21 d. 19 val., kada jis automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nugabeno 500 vnt. pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slim“, 2 412 vnt. pakelių cigarečių „NZ GoldSuper Slim“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis - bendros 23 760,04 Lt vertės bei 20 litrų 675 mililitrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė alkoholio koncentracija 40,6 - 40,8 tūrio %, supilstytų į 42 vnt. 0,5 litro talpos butelius su etiketėmis „Arsenič Premium guality vodka“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis, 19 litrų 805 mililitrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė alkoholio koncentracija 42 tūrio %, supilstytų į 40 vnt. 0,5 litro talpos butelius su etiketėmis „Korolevskaja gora“, nepažymėtų banderolėmis, kurių bendra vertė – 1 003,63 Lt, į (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajoną ir neteisėtai laikė A. Š. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajone.

Iš viso D. R. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes: 14 912 vnt. cigarečių pakelių ir 40,48 l nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių bendros 111 914,67 Lt vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą, iki 2011 m. kovo 22 d. 7.40 val., kada kratų metu šios akcizais apmokestinamos prekės buvo rastos ir paimtos.

Nuteistasis D. R. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo ir perduoti šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Apeliantas pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir sutinka su jam paskirta bausme. Tačiau apeliantas nesutinka su iš jo priteistu civiliniu ieškiniu. Mano, kad ieškinys neatitinka įstatymui keliamų reikalavimų, todėl jo teisėtumas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. R. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo D.R. apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas neginčija savo kaltės dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, sutinka su jam paskirta bausme, tačiau nesutinka su iš jo priteistu civiliniu ieškiniu ir prašo skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamajame procese pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas ir išsprendžiamas kartu su baudžiamąja byla. Įstatymas numato tik vieną išimtį, kai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokia išimtis numatyta BPK 115 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tikslai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje byloje tokio išimtinio atvejo teismas nenustatė. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad civilinis ieškovas - Kauno teritorinė muitinė (t. 2, b. l. 93) pateikė detalius ir tikslius turtinės žalos, padarytos valstybei dėl nuteistojo nusikalstamos veikos, paskaičiavimus ir remiantis jais buvo apskaičiuotas ir nustatytas civilinio ieškinio dydis (t. 2, b. l. 73-76; 83-91). Todėl nėra pagrindo perduoti civilinio ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluota, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje byloje nustatyta, kad dėl apelianto nusikalstamų veiksmų turtinę žalą patyrė valstybė, kuri negavo pajamų, šiuo konkrečiu atveju – mokesčių. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 2 straipsnio 23 punkto, 13 straipsnio nuostatas mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis D. R. neteisėtai disponavo neteisėtai į Lietuvos Respubliką įvežtomis ir nuslėptomis akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis ir nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu, už kurias nebuvo sumokėti privalomi muito ir kiti muitinės administruojami (importo akcizo ir PVM) mokesčiai. Nustatyta, kad valstybei nesumokėta 96 290 Lt importo muito, akcizo bei pridėtinės vertės mokesčių (t. 2, b. l. 73-76). Akivaizdu, kad dėl nesumokėtų minėtų mokesčių valstybė patyrė turtinę žalą, nes neteisėtai negavo pajamų (mokesčių) ir šią žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, nagrinėjamu atveju – apeliantas nuteistasis D. R. Apelianto mokestinė prievolė yra kildinama iš nesumokėtų už įvežtus ir nuslėptus tabako ir alkoholio gaminius muito ir kitų muitinės administruojamų mokesčių (importo akcizo ir PVM), t. y. muitų teisinių santykių, atsiradusių ES vidaus rinkoje. Nurodyti santykiai reglamentuojami 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 patvirtintame Bendrijos muitinės kodekse (toliau – ES muitinės kodeksas). Pagal ES muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalį skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokie asmenys laikomi skolininkais – tai: 1) asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; 2) bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba (yra pagrindas manyti) turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; 3) bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba (yra pagrindas manyti) turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Apeliantas neneigia, jog jam buvo žinoma, kad jis įsigijo ir laikė neteisėtai įvežtas (kontrabandines) prekes (tabako ir alkoholio gaminius) (t. 2, b. l. 148-149). Todėl ES muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme apeliantas laikomas mokesčių mokėtoju, privalančiu sumokėti skolą muitinei (skolininku). Šiuo konkrečiu atveju turtinės žalos atsiradimui neturi įtakos apelianto nurodyta aplinkybė, kad neteisėtai įsigytos ir laikytos prekės nebus (nebuvo) realizuotos rinkoje, nes, kaip jau buvo minėta, ES muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o ne jas pradėjus realizuoti rinkoje.

Taigi, dėl to kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybei buvo padaryta reali turtinė žala (už įvežtas akcizais apmokestinamas prekes nesumokėti privalomi mokesčiai), apeliantas pagrįstai pripažintas muitinės skolininku ir iš jo pagrįstai priteistas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto skundo teiginį, kad alkoholio falsifikatas nėra prekė, todėl mokesčiai (muitas, akcizas, PVM) už šias prekes neturėtų būti priskaičiuoti ir iš jo priteisti.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. R. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis ir nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu. Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog akcizais yra apmokestinamas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai. Minėto įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog etilo alkoholis yra visi šie produktai: 1) KN 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento; 2) KN 2204, 2205 ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 22 procentai; 3) etilo alkoholio turintys produktai nepaisant, ar tai mišinys, ar ne. Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam akcizai netaikomi, nurodytas Akcizų įstatymo 28 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė koncentracija procentais yra 42 procentai. Toks etilo alkoholio turintis produktas pagal jau minėtą Akcizų įstatymo 3 straipsnio 14 dalies 2 punktą yra etilo alkoholis, kuris yra akcizų objektas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad D. R. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinama preke – nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu.

Apeliantas abejoja ir mokesčių paskaičiavimo teisingumu. Nurodo, jog pagal Kauno teritorinės muitinės paskaičiavimus įvežtų prekių kaina 15 624 Lt, o už jas paskaičiuota sumokėti mokesčių suma - 96 290 Lt daugiau nei 6 kartus viršija įvežtų prekių kainą. Apelianto manymu, toks paskaičiavimas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų ir blogina jo ir taip sunkią turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje apeliantui buvo pareikštas 96 290 Lt dydžio civilinis ieškinys, kurį sudaro apelianto nesumokėti importo muito, akcizo bei pridėtinės vertės mokesčiai už jo neteisėtai disponuotas akcizais apmokestinamas prekes. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai gali būti nustatomi tik įstatymu. Taigi visi mokesčiai ir jų esminiai elementai yra nustatomi ir apskaičiuojami vadovaujantis tik įstatymais (o ne kitais kriterijais). Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje visi nesumokėti mokesčiai už akcizais apmokestinamas prekes buvo apskaičiuoti vadovaujantis atitinkamais įstatymais: muito mokestis apskaičiuotas remiantis ES muitų kodeksu, akcizų mokestis - remiantis Akcizų įstatymu, o PVM mokestis – remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu. Detalūs ir išsamūs minėtų mokesčių paskaičiavimai yra nurodyti civilinio ieškovo Kauno teritorinės muitinės pateiktuose dokumentuose (t. 2, b. l. 83-91). Teismas mokesčių paskaičiavimuose jokių klaidų nenustatė. Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats apeliantas savo skunde nenurodė koks konkrečiai mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti ir teisiškai įvertinti tokio apelianto skundo teiginio pagrįstumo. Teisėjų kolegija mano, kad civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra apskaičiuotas ir nustatytas teisingai.

Apelianto skundo teiginys, kad jam sumokėjus iš jo priteistus mokesčius, prekės turėtų tapti jo nuosavybe, jos turėtų būti legalizuotos ir jam turėtų būti suteikta teisė jas realizuoti rinkoje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, jog apeliantas Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno ir laikė tabako ir alkoholio gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Tokių prekių apyvarta Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims yra draudžiama, todėl vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Pirmosios instancijos teismas nusprendė daiktinius įrodymus šioje byloje sunaikinti ir toks teismo sprendimas yra teisėtas.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimus, detaliai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymus ir pagrįstai patenkino Kauno teritorinės muitinės pareikštą civilinį ieškinį, jį priteisdamas iš nuteistojo D. R. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio nenustatė. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo D. R. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.