- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- eA2-823-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00480-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta atnaujinti procesą.
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- MB "Mokumo valdymo grupė", Valstybės įmonė, " Turto bankas "
- Atsakovas
- A. G., L. G.
- Pareiškėjas
- BUAB „Gritaura“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.7Proceso atnaujinimas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gritaura“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tamtamas“, prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), mažoji bendrija (toliau – MB) „Mokumo valdymo grupė“, civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018 pagal ieškovės BUAB „Gritaura“, atstovaujamos bankroto administratorės MB „Mokumo valdymo grupė“, ieškinį atsakovams A. G. ir L. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėja BUAB „Gritaura“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, laikant, kad praleistas terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, šį terminą atnaujinti, panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, patenkinti ieškovo ieškinį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 7 punkte, 9 punkte numatytais pagrindais.
3. Pareiškėja nurodo aplinkybes:
3.1. 2018 m. rugpjūčio 23 d. BUAB “Gritaura”, atstovaujama bankroto administratoriaus MB “Mokumo valdymo grupė”, kreipėsi į teismą pareikšdama reikalavimus atsakovams A. G., ir L. G. dėl 247 912,35 EUR atlyginimo.
3.2. ieškinio 247 912,35 EUR reikalavimus sudarė: bankroto administratoriui neperduotas atsargų automobilių likutis 90 199,82 eurų sumai ir 157 531,27 eurų pinigų likutis BUAB „Gritaura“ kasoje.
3.3. Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2016 m. birželio 21 d. atliko UAB „Gritaura“ mokestinį patikrinimą, kuris dėl įvairių priežasčių (dokumentų gavimas, didelės apimties dokumentų įvertinimas) buvo stabdomas, bei atlikimo terminas tęsiamas. Mokestinis patikrinimas baigtas 2019 m. vasario 14 d. Patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, susiję su sąmoningu mokesčių vengimu, siekiant sumažinti PVM ir PVM prievoles, patikrinimo metu apskaičiuota mokėtina 41 708,08 EUR PVM suma. 2019 m. balandžio 09 d. sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo buvo patvirtintas priskaičiuotas 41 708,08 EUR PVM, ir priskaičiuota 11 566,69 EUR PVM delspinigių.
3.4. Mokestinio patikrinimo metu surinkta informacija perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-08197-19 už tikrintą laikotarpį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, 183 straipsnio 1 dalį dėl turto pasisavinimo.
3.5. BUAB „Gritaura“ tuometinei bankroto administratoriaus atstovei E. G. paminėti duomenys apie mokestinį patikrinimą, priskaičiuotus mokesčius, pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo žinomi. Bankroto administratorius yra bankrutuojančios įmonės atstovas, tame tarpe ir Mano VMĮ, kuri yra BUAB „Gritaura“ elektroninių paslaugų sritis, kur pateikiama mokesčių mokėtojui aktuali asmeninė informacija: VMI administruojamų mokesčių ir baudų už administracinius nusižengimus skolos ir permokos, priminimai apie mokėtinus mokesčius ir baudas už administracinius nusižengimus, taip pat suteikiama galimybė teikti / gauti dokumentus elektroniniu būdu.
3.6. 2018 m. rugpjūčio 28 d. dokumentų poėmio aktu E. G. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iki mokestinio patikrinimo atlikimo pabaigos perdavė BUAB „Gritaura“ veiklos dokumentus.
3.7. Šioje civilinėje byloje, negavus atsakovų atsiliepimo į pareikštą ieškinį, buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 20 d. taikos sutartis dėl 4 800 EUR apmokėjimo, ieškovui BUAB „Gritaura“, atsisakant likusių 243 112 EUR dydžio reikalavimo. 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi teismas pareikalavo iš BUAB „Gritaura“ bankroto administratorės pateikti teismui kreditorių susirinkimo protokolą, atspindintį kvalifikuotos kreditorių daugumos pritarimą taikos sutarties, nurodytomis sąlygomis, sudarymui.
3.8. Bankroto administratorė E. G. sušaukė kreditorių susirinkimą dėl pritarimo taikos sutarčiai. Tačiau, iš 2018 m. gruodžio 06 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad bankroto administratorė tiek kreditoriui VĮ Turto bankas, tiek ir teismui nutylėjo aukščiau nurodytas faktines aplinkybes dėl BUAB “Gritaura” (kad atliekamas mokestinis patikrinimas, galimi priskaičiuoti mokesčiai, įmonė neturi daugiau turto į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus, ir t.t.).
3.9. Bankroto administratorė E. G. nesilaikė profesinės etikos elgesio reikalavimų siekti įmonės ir jos kreditorių interesų suderinamumo ir savo veikla padėti kreditorių susirinkimui ir teismui priimti tinkamus sprendimus nemokumo procesuose, o taip pat procese dėl taikos sutarties sudarymo, veikdama kaip BUAB “Gritaura” atstovė, nesivadovavo šiais profesinės etikos principais: profesinės kompetencijos, teisingumo, nepriklausomumo, bendradarbiavimo, sąžiningumo.
3.10. 2019 m. balandžio 11d. E. G. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą išbraukti iš kreditorių sąrašo VĮ Turto bankas, nes sprendimas dėl mokestinio patikrinimo akto dar nėra įsiteisėjęs. Tuo pačiu metu pateikiant teismui prašymą dėl valstybinės mokesčių inspekcijos įtraukimo į kreditorių sąrašą.
3.11. 2018 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą teismui netvirtinti valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo, ir bankroto bylos nutraukimo aiškiai supainiodama juridinį asmenį UAB „Gritaura“, ir mirusį įmonės akcininką P. G., kvestionuodama įsiteisėjusią nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo prašė teismo nutraukti įmonės bankroto bylą, argumentuodama, kad įmonė yra moki, nors vėliau teismo prašė nustatyti supaprastintą bankroto procedūrą, bei ataskaitoje nurodydama duomenis kreditoriams, kad įmonė neturi turto.
3.12. Šio prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo dienai BUAB „Gritaura“ bankroto administratorius teismui jau gali pagrįstai nurodyti, kad BUAB „Gritaura“ neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas kreditoriaus VĮ Turto bankas 53 274,77 EUR kreditorinis reikalavimas, pažymint, kad šioje byloje buvo atsisakyta reikalavimų dėl neperduoto įmonės turto 243 112 EUR sumai.
6. Esant nurodytoms aplinkybėms, nutartyje patvirtinti taikos sutartį yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant nutartį patvirtinti taikos sutartį, pažeidžiančią BUAB „Gritaura“ kreditoriaus teisės. Teismo veiksmai patvirtinant taikos sutartį prieštaravo CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis sudarė prielaidas didelės vertės 243 112 EUR BUAB „Gritaura“ turto atsisakymui, tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, galintis reikšti neteisingo procesinio sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą ir prašo jo netenkinti. Nurodytų nesutiko motyvų esmė:
7.1. Prašymas atnaujinti procesą remiantis pareiškėjo nurodytais pagrindais negali būti tenkintinas, nes tokiu būdu būtų pažeisti proceso sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo principai, būtų pakartotinai nagrinėjama byla ir proceso atnaujinimo institutas prarastų savo prasmę.
7.2. Tarp ieškovo ar atsakovų Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties praėjo daugiau nei pusantrų metų. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, dėl jos patvirtinimo įmonės kreditoriai prieštaravimų nepareiškė ir jai pritarė. BUAB „Gritaura“ naujai paskirtas bankroto administratorius, tai yra, pareiškėja, dar kartą teikdama to paties pobūdžio ieškinį tiems patiems atsakovams pažeidžia įrodinėjimo ir civilinio proceso tikslus.
7.3. Naujai paskirto bankroto administratoriaus elgesys pažeidžia taikos sutarties šalių interesus. Šia sutartimi šalys siekė taikiai ir operatyviai išspręsti ginčą tarp šalių, jos susitarė laisva valia, o pareiškėja net nebuvo šios bylos šalis ir savanaudiškais motyvais siekia papildomai bylinėtis ir galimos naudos. Šis procesinis elgesys pažeidžia atsakovų interesus, kad pasikeitus bankroto administratoriui, šis procesą nori pradėti iš naujo.
Šalies argumentai
7.4. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi kaip minėta anksčiau, nuo taikos sutarties patvirtinimo praėjo daugiau nei pusantrų metų.
8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
Atsiliepimas
9. VMI prie LR FM pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka, prašė tenkinti. Sutikimo su prašymu motyvų esmė:
9.1. VMI prie FM nebuvo informuota apie taikos sutarties sudarymo aplinkybes.
9.2. VMI prie FM pritaria pareiškėjo prašymui CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais atnaujinti procesą taikos sutarties patvirtinimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi šia nutartimi teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – vieno iš taikos sutarties šalių kreditoriaus VMI prie FM, materialiųjų teisių ar pareigų.
9.3. UAB „Gritaura“ turėjo pareigą atsiskaityti su VMI prie FM, vertinant mokestinio patikrinimo duomenis, o tokios aplinkybės, bylos nagrinėjime VMI prie FM nedalyvaujant ir negalint pateikti jokių atsikirtimų dėl taikos sutarties turinio ar duomenų dėl skolų, nebuvo įrodinėtinos. Kaip teisingai nurodo pareiškėja, Taikos sutarties šalys, neinformavusios teismo dėl mokestinio patikrinimo metu tiriamų aplinkybių, pačio mokestinio tyrimo fakto, ir sunkios vienos iš taikos sutarties šalių turtinės padėties, o kreditoriaus – dėl visų faktinių taikos sutarties sudarymo aplinkybių, atėmė iš VMI prie FM galimybę išsakyti savo nuomonę teisme, pateikti argumentus dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, dėl šio susitarimo įtakos jų teisėms.
10. MB „Mokumo valdymo grupė“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Nesutikimo motyvų esmė:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėja sąmoningai klaidina teismą nurodydama, kad neva tai 2018 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolas rodo, kad bankroto administratorė tiek kreditoriui VĮ Turto bankas, tiek ir teismui nutylėjo apie tai, kad BUAB „Gritaura“ atliekamas mokestinis patikrinimas, galimi priskaičiuoti mokesčiai, įmonė neturi daugiau turto, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus. Priešingai, BUAB „Gritaura“ ieškinys atsakovams prieš kreditorių susirinkimą buvo nusiųstas ir VĮ Turto bankas susipažinimui, tačiau pastarasis jokių klausimų dėl mokestinio patikrinimo neuždavė, nors būtent ieškinyje buvo išdėstyti duomenys apie tai, kad bus atliekamas mokestinis patikrinimas, kuris buvo sustabdytas.
10.2. BUAB „Gritaura“ administratoriaus cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092/2010 visiškai netinka būti sektinu precedentu, nes nagrinėjamoje byloje VSDFV įsiskolinimas jau objektyviai egzistavo taikos sutarties pasirašymo dieną, be to, bankroto byla atsakovui iškelta jau vėliau, po taikos sutarties pasirašymo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 2-1258/2012 taip pat ginčas nagrinėjamas dėl taikos sutarties metu buvusio įskolinimo VSDFV (kuris gali būti patikrintas prisijungus prie www.sodra.lt sistemos) taikos sutartis buvo patvirtinta iki bankroto bylos iškėlimo.
10.3. Neaišku, kaip teismas, tvirtindamas taikos sutartį tarp bylos šalių galėjo pažeisti tik po pusmečio BUAB „Gritaura“ byloje atsirasiančio naujo kreditoriaus – VMI prie FM materialiąsias teises ir pareigas. Vien mokestinio tyrimo atlikimo faktas negalėjo reikšti, kad galiausiai nustatytas mokestinis reikalavimas bus realiai patvirtintas, kadangi jis gali būti skundžiamas per kelias instancijas, ilga ginčo trukmė visiškai prieštarautų proceso ekonomiškumui ir koncentruotumui, ištęstų bylinėjimąsi ir visiškai be reikalo apkrautų teismus nereikalingu darbu.
10.4. Ieškiniu BUAB „Gritaura“ buvo pareiškusi reikalavimą dėl pasisavinto turto pagrindu atsiradusios žalos atlyginimo, tuo tarpu mokestinis tyrimas buvo atliekamas dėl papildomai priskaičiuotinų pridėtinės vertės mokesčių, apie ką pačiame ieškinyje net nebuvo kalbos. Todėl akivaizdu, kad šiai dienai egzistuoja teisinis pagrindas – papildomo PVM priskaičiavimas - pateikti visiškai netapatų ieškinį atsakingiems asmenims; ką BUAB „Gritaura“ administratorius jau ir padarė, o būtent pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-807-265/2020.
10.5. 2020 m. lapkričio 19 d. VMI prie FM (konkrečiai (duomenys neskelbtini) J. B. ) el.paštu (duomenys neskelbtini) siųstas laiškas, kuriame minima, kad „Kaip kad minėjau prieš tris savaites, laukiam taikos sutarties pasirašymo iš atsakovų pusės byloje Klaipėdos apygardos teisme, kad būtų padengtas Turto banko reikalavimas, tada būtų galima papildomai patvirtinus VMI prie FM reikalavimą uždaryti įmonę“. Su pačia J. B. bankroto administratorė bendravo pakankamai dažnai, el. paštu ir telefonu, informavo ir apie ieškinio pateikimą, teikė duomenis apie A. G. advokatą, tačiau matomai dėl komunikacijos nesklandumų ši informacija nepasiekė oficialaus VMI prie FM atstovo šioje byloje, todėl į šias aplinkybes visiškai nebuvo atsižvelgta.
10.6. Taikos sutartimi buvo siekiama sutrumpinti įmonės bankroto procedūrų terminą, sumažinti bankroto administravimo išlaidas (niekaip negalėjo būti žinoma, kad prasidės ikiteisminis tyrimas). Neatmestina, kad atsisakius sudaryti taikos sutartį BUAB „Gritaura“ galėjo patirti ir žymiai didesnius praradimus, susijusius su visišku reikalavimų atmetimu ir kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Todėl visiškai neaišku, kokia gi būtų nauda ir racionalumas panaikinus taikos sutartį VĮ Turto bankui grąžinti 1294,32 Eur, neaišku, kokiu pagrindu turėtų būti grąžinamos ir jau suteiktoms paslaugoms panaudotos bankroto administravimo išlaidos (buhalterinės, teisinės, administratorės atlyginimas, viso apie 3500,00 Eur).
11. Byloje dalyvaujantys asmenys, jų atstovai nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus, nesutikimo argumentus, iš esmės paaiškindami tapačias aplinkybes, nurodytas savo procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
12. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla (dabar bylos Nr. eB2-180-265/2020), bankroto administratore paskirta MB „Vikė“. Bankroto administratorė 2019 m. balandžio 11 d. pateikė teismui informaciją, kad paskirta bankroto administratorė MB „Vikė“ pakeitė savo pavadinimą į MB „Mokumo valdymo grupė“.
9. 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje patvirtintas atsakovės kreditorių sąrašas, kurį sudarė vienintelis antros eilės kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gritaura“ antros eilės kreditorių sąrašą vietoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarta įtraukti kreditorių valstybės įmonę Turto banką ir patvirtinti jo 1 294,32 Eur kreditorinį reikalavimą.
10. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. pripažino UAB „Gritaura“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įmonės likvidatorės funkcijas pavedė atlikti administratorei MB „Mokumo valdymo grupė“ (buvęs pavadinimas „Vikė“).
11. Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. gegužės 14 d. bankroto administratorė MB „Mokumo valdymo grupė“ pateikė prašymą įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į kreditorių sąrašą ir patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 53 274,77 EUR kreditorinius reikalavimus bankrutuojančios UAB „Gritaura“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė sprendimą, kuriuo patvirtino 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą Nr. FR0680-38 dėl 53274,77 EUR nesumokėtų mokesčių, kuriuos sudaro 41708,08 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 11 566,69 Eur delspinigių. 2019 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teismas patvirtino kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 53274,77 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Gritaura“ bankroto byloje.
12. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018 buvo nagrinėjamas ieškovės BUAB „Gritaura“ ieškinys, kuriuo ji prašė solidariai iš atsakovų A. G. ir L. G. priteisti 247 912,35 Eur sumą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
13. Byloje buvo gautas ieškovės BUAB „Gritaura“ atstovės bankroto administratorės MB „Mokumo valdymo grupė“, prašymas patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti visoje apimtyje. BUAB „Gritaura“ 2018 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, vienintelis BUAB „Gritaura“ kreditorius VĮ Turto bankas pritarė taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018.
14. 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas patvirtino ieškovės BUAB „Gritaura“, atstovaujamos bankroto administratorės MB „Mokumo valdymo grupė“, įgalioto asmens E. G., ir atsakovų A. G. ir L. G. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-1453-796/2018 nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Esminės 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos buvo šios: atsakovai, nepripažindami savo atsakomybės, tačiau siekdami ginčą išspręsti taikiai, šia sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 4 800,00 EUR dydžio piniginių lėšų sumą per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti sutartį įsiteisėjimo dienos, likusių ieškinio reikalavimų ieškovė atsisako.
16. Iš atsakovų sumokėtų 4 800,00 EUR dydžio piniginių lėšų buvo patenkintas 1 294,32 EUR dydžio VĮ Turto bankas kreditorinis reikalavimas ir 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi kreditorius VĮ Turto bankas buvo išbrauktas iš BUAB „Gritaura“ kreditorių sąrašo.
17. Pažymėtina, nors pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018 skirtingais teisiniais pagrindais, tačiau atnaujinimo pagrindus sieja su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos BUAB „Gritaura“ atlikus mokestinį patikrinimą, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2019 m. balandžio 11 d. patvirtino 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą Nr. FR0680-38 dėl 53274,77 EUR nesumokėtų mokesčių. Tuo pagrindu BUAB „Gritaura“ bankroto byloje 2019 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teismas patvirtino kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 53274,77 Eur kreditorinį reikalavimą.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų.
18. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, tačiau teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, tai yra, pagrindais, numatytais CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
19. Proceso atnaujinimo instituto tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje padarytas teisines klaidas. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama Lietuvos Respublikos CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą tik formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą.
20. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, yra nuosekli ir aiškiai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kontekste naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) jos pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, tai yra, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą būtent tokiu teisiniu pagrindu, visų pirma būtina įvertinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, tai yra, ar jos būtų lėmusios kitokį teismo sprendimą byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
21. Kaip nustatyta byloje, 2019 m. balandžio 11 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė sprendimą, kuriuo patvirtino 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą Nr. FR0680-38 dėl BUAB „Gritaura“ 53274,77 Eur nesumokėtų mokesčių, kuriuos sudaro 41708,08 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau -PVM) ir 11 566,69 Eur delspinigių. Teismo vertinimu, 2019 m. balandžio 11 d. laikytina data, patvirtinanti, jog BUAB „Gritaura“ yra skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai 53274,77 Eur nesumokėtų mokesčių. Nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. vykdomas mokestinis patikrinimas, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo pripažinti, jog BUAB „Gritaura“ tuo laikotarpiu buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes užbaigus patikrinimo galimai galėjo ir nebūti nustatyta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerija galėjo nepatvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto.
22. Pagal byloje esančius duomenis BUAB „Gritaura“ sudarydama taikos sutartį su atsakovais civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018 žinojo, jog yra atliekamas mokestinis patikrinimas ir šios aplinkybės netapo žinomomis, įsiteisėjus tik taikos sutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie esamą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai neegzistavo ir nebuvo žinomos nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, iš esmės ir priimant sprendimą, tai yra, priimant 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta sutartis ir byla nutraukta.
23. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog, aplinkybės apie tai, kad BUAB „Gritaura“ civilinės bylos Nr. e2-1453-796/2018 nagrinėjimo metu buvo atliekamas mokestinis patikrinimas turi esminę reikšmę bylai, tai yra, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pareiškėja nei prašyme, nei nagrinėjant bylą teismo posėdyje nenurodė, kaip šios aplinkybės turi esminę reikšmę byloje, jog būtų pagrindas ieškiniui patenkinti, kurio faktinėmis aplinkybėmis nurodyta, jog atsakovas A. G., būdamas BUAB „Gritaura“ vadovu pasisavino įmonės pinigines lėšas 243 112 EUR sumai, tokiais veiksmais kaip vadovas nesilaikė CK 2.87 straipsnio nuostatų, tai yra, ieškinys grindžiamas vadovo neteisėtais veiksmais pasisavinant turtą.
24. Teismo vertinimu, šios aplinkybės dėl UAB „Gritaura“ skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai galėjo būti nurodomos kaip naujos aplinkybės, kuriomis grindžiami neteisėti atsakovų veiksmai, bet tik patvirtinus bankroto byloje VMĮ prie LR FM kreditorinį reikalavimą. Tačiau pareiškėja nenurodė, jog atnaujinus procesą yra pagrindas pakeisti byloje nagrinėjamo ieškinio pagrindą, tai yra, jį papildyti ir dalyką (padidinti) reikalavimą. Pareiškėja prašymu atnaujinti procesą prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį netvirtinti taikos sutarties ir patenkinti byloje jau pareikštą ieškinį jame nurodytu ieškinio pagrindu.
25. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl 53274,77 EUR BUAB „Gritaura“ nesumokėtų mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai gali būti nagrinėjamos kitoje byloje. Pareiškėja dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. FR0680-38 nustatytų aplinkybių dėl BUAB „Gritaura“ 53274,77 EUR nesumokėtų mokesčių kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. G. ir L. G. dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjos ieškinys Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas ir iškelta civilinė byla Nr. e2-807-265/2020, kurioje teismo vertinimu realiai ir yra ginami kreditoriaus VMI prie LR FM, kurio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas po taikos sutarties sudarymo, interesai.
26. Tai konstatavus (21 - 24 punktas), teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes yra pagrindas pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo aspektu.
27. Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
28. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).
30. Taigi prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
31. Įvertinus 2018 m. gruodžio 20 d. priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018 nutarties turinį, matyti, kad šiame teismo priimtame procesiniame sprendime nėra tokių teiginių, kuriais būtų nuspręsta dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos materialiųjų teisių ir pareigų. Teismo nutartimi Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo tiesiogiai sukurtos naujos ar panaikintos turėtos materialiosios teisės ir pareigos.
32. Kaip nustatyta, aplinkybės, jog BUAB „Gritaura“ yra skolinga 53274,77 Eur nesumokėtų mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai pasitvirtino tik 2019 m. balandžio 11 d., kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė sprendimą, kuriuo patvirtino 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą Nr. FR0680-38.
33. Byloje Nr. e2-1453-796/2018, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nutartis 2018 m. gruodžio 20 d., kuria kaip nurodoma buvo nuspręsta dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos teisių ir pareigų, buvo priimta iki aplinkybių dėl BUAB „Gritaura“ skolos 53274,77 EUR nesumokėtų mokesčių patvirtinimo. O kreditoriumi VMI prie LR FM su 53274,77 EUR kreditoriniu reikalavimu tapo tik 2019 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teismui patvirtinus šį kreditorinį reikalavimą BUAB „Gritaura“ bankroto byloje.
34. Teismas nesutinka su pareiškėjos atstovo teismo posėdyje išsakytais argumentais, jog kai buvo sprendžiama dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, jau buvo aišku, kad VMI prie LR FM yra potencialus kreditorius ir jos finansinis reikalavimas bus patvirtintas. Šiuo atveju dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, šis kreditorinis reikalavimas galėjo būti ginčijamas, galėjo būti nepatvirtintas visiškai arba patvirtintas iš dalies.
35. Be to, BUAB „Gritaura“ šiuo metu esančio kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos pažeistos teisės ir interesai gali būti apginti ir kitais būdais, ką ir padarė bankroto administratorius pateikdamas Klaipėdos apygardos teismui ieškinį BUAB „Gritaura“ interesais atsakovams A. G. ir L. G. dėl žalos atlyginimo, tai yra, VMI prie LR Finansų ministerijos interesai yra ginami tokiu pačiu būdu kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018. Kaip nurodyta, bankroto administratoriaus ieškinys Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas, iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-807-265/2020.
36. Vienintelio VĮ Turto bankas interesai, priimant 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2016 nebuvo pažeisti, nes sudarius taikos sutartį su vieninteliu kreditoriumi VĮ Turto bankas buvo atsiskaityta, kitų kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje, BUAB „Gritaura“ priimant 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį neturėjo.
37. Nurodytų argumentų pagrindu (31-36 punktai) konstatuotina, jog nenustatytos aplinkybės atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
38. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, tai yra, kai teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėja nurodo, kad teismo veiksmai patvirtinant taikos sutartį, esant pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms apie atliekamą mokestinį patikrinimą, prieštaravo CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes galėjo būti pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos arba viešasis interesas. Pareiškėja nenurodo, kokia imperatyvi norma buvo pažeista, šių aplinkybių pareiškėjos atstovas nepagrindė ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, paaiškindamas, jog buvo pažeistas viešasis interesas (2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio protokolas, 14:53:43), todėl teismas dėl šio argumento nepasisako.
39. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
40. Pareiškėja įrodinėjo, kad padaryta CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo klaida, kadangi buvo pažeistas viešasis interesas. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
41. Kasacinio teismo konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010).
42. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).
43. Iš civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018 teismo nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1453-796/2018 procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kadangi prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje nėra padarytų aiškių teisės taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimo teisėtumui, tai yra, jog netinkamai buvo taikyta CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, jog tvirtinama taikos sutartis negali prieštarauti viešajam interesui.
44. Kaip buvo nustatyta, tvirtinant 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, BUAB „Gritaura“ bankroto byloje buvo patvirtintas vieno kreditoriaus VĮ Turto bankas 1 294,32 EUR kreditorinis reikalavimas, kitų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje nebuvo patvirtinta. BUAB „Gritaura“ 2018 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, vienintelis BUAB „Gritaura“ kreditorius VĮ Turto bankas pritarė taikos sutarties sudarymui. Iš atsakovų sumokėtų 4 800,00 Eur dydžio piniginių lėšų buvo visiškai patenkintas 1 294,32 EUR dydžio VĮ Turto bankas kreditorinis reikalavimas ir 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi kreditorius VĮ Turto bankas buvo išbrauktas iš BUAB „Gritaura“ kreditorių sąrašo. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog buvo pažeisti VĮ Turto bankas interesai, kas sudarytų pagrindą pripažinti, jog buvo pažeistas viešasis interesas.
45. Be to, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo išvadai padaryti, jog priimant 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį buvo pažeisti šiuo metu BUAB „Gritaura“ esančio kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesai. Priimant 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį nebuvo pagrindo išvadai padaryti, jog BUAB „Gritaura“ turi įsiskolinimą 53274,77 EUR nesumokėtų mokesčių, ši aplinkybė patvirtinta 2019 m. balandžio 11 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmus sprendimą, kuriuo patvirtino 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą Nr. FR0680-38, o kreditorinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas 2019 m. gegužės 16 d.
46. Teismas nesutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, jog priimant 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, nuo teismo, nuo tuometinio kreditoriaus VĮ Turto bankas buvo nuslėpta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka BUAB „Gritaura“ mokestinį patikrinimą, nes šios aplinkybės buvo nurodytos ieškovės BUAB „Gritaura“ ieškinyje Nr. e2-1453-796/2018. Iš suinteresuoto asmens MB „Mokumo valdymo grupė“ atstovės E. G. paaiškinimų, prie atsiliepimo pateikto susirašinėjimo yra pagrindas išvadai padaryti, jog VĮ „Turto bankas“ buvo pateiktas ieškinys, pagal kurį iškelta civilinė byla Nr. e2-1453-796/2018, jam buvo suteikta galimybė su ieškiniu susipažinti, sprendžiant dėl taikos sutarties sudarymo. Byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė aplinkybių, kodėl teismas turėtų abejoti MB „Mokumo valdymo grupė“ atstovės, pateikto susirašinėjimo objektyvumu.
47. Teismo vertinimu, priešingai nei atsiliepime nurodo VMI prie LR FM, jog ji nebuvo informuota apie taikos sutarties sudarymo aplinkybes, suinteresuoto asmens MB „Mokumo valdymo grupė“ su atsiliepimu pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su suinteresuoto asmens atstove kontrolės departamento poskyrio vedėja J. B., patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui VMI prie LR FM kaip institucijai buvo žinoma apie galimą taikos sutarties sudarymą civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018. Teismo vertinimu, informacijos pateikimas institucijos darbuotojui sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad informacija yra pateikiama pačiai institucijai. Todėl VMI prie LR FM žinodama apie galimą taikos sutarties sudarymą civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018 ir manydama, kad jos interesai taikos sutartimi gali būti pažeisti, turėjo realią galimybę kreiptis į bankroto administratorių, teismą, išreikšdama savo nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo, prašydama įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Be to, BUAB „Gritaura“ bankroto byloje jau buvo patvirtintas VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas, tai yra, suinteresuotam asmeniui VMI prie LR realiai buvo žinoma, kad BUAB „Gritaura“ yra iškelta bankroto byla.
48. Teismas nesutinka, su pareiškėjos atstovo teismo posėdyje nurodytais argumentais, jog VMI prie LR FM 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (23.28-08-01) RNA-9781 buvo nurodžiusi pareiškėjai BUAB „Gritaura“ nesudaryti taikos sutarčių. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra nurodomos, rašte prašoma neinicijuoti sprendimo dėl įmonės veiklos pabaigos, kas teismo vertinimu, netapatu taikos sutarties sudarymui.
49. Kadangi, teismo vertinimu, nėra civilinio proceso įstatymu numatytų 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 7 punkte, 9 punkte pareiškėjos įrodinėjamų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl teismas nepasisako dėl prašymo padavimo termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje.
50. Pareiškėjos nurodytos apeliacinio teismo nutartys savo faktinėmis aplinkybėmis, skiriasi nuo šioje byloje nagrinėtų aplinkybių, todėl teismo vertinimu, jose formuojamomis praktikos taisyklėmis nėra pagrindo.
51. Kiti prašymo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
52. Byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiama. Pareiškėja nuo mokėtino žyminio mokesčio yra atleista, atmetus pareiškėjos prašymą, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gritaura“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, išnagrinėtoje pagal ieškovės BUAB „Gritaura“, atstovaujamos bankroto administratorės MB „Mokumo valdymo grupė“, ieškinį atsakovams A. G. ir L. G. dėl žalos atlyginimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.