- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e2-1735-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00480-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., L. G., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir mažoji bendrija, „Mokumo valdymo grupė“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- BUAB „Gritaura“
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.7Proceso atnaujinimas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gritaura“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, suinteresuoti asmenys A. G., L. G., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir mažoji bendrija „Mokumo valdymo grupė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Gritaura“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tamtamas“, pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 7 punkte, 9 punkte numatytais pagrindais. Atnaujinus procesą, prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, kuria patvirtinta taikos sutartis, atsisakyti patvirtinti taikos sutartį ir tenkinti ieškinį. Jeigu būtų laikoma, kad praleistas terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėja prašė šį terminą atnaujinti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. BUAB „Gritaura”, atstovaujama bankroto administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – MB) „Mokumo valdymo grupė” įgalioto asmens E. G., pateikė ieškinį atsakovams A. G. ir L. G. dėl 247 912,35 Eur priteisimo. Prašomą priteisti sumą sudarė: bankroto administratoriui neperduotas bendrovės atsargų likutis – 90 199,82 Eur, ir pinigų likutis BUAB „Gritaura“ kasoje – 157 531,27 Eur.
4. Ieškovė BUAB „Gritaura“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Mokumo valdymo grupė“ įgalioto asmens E. G., ir atsakovai A. G. bei L. G. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad atsakovai sumoka 4 800 Eur, o ieškovė BUAB „Gritaura“ likusio 243 112 Eur dydžio reikalavimo atsisako. 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi teismas pareikalavo iš BUAB „Gritaura“ bankroto administratorės pateikti teismui kreditorių susirinkimo protokolą, iš kurio būtų matyti, kad kvalifikuota kreditorių dauguma pritaria taikos sutarties nurodytomis sąlygomis sudarymui. Bankroto administratorė sušaukė kreditorių susirinkimą dėl pritarimo taikos sutarčiai, tačiau bankroto administratorė tiek kreditorei VĮ Turto bankui, tiek ir teismui nutylėjo aukščiau nurodytas faktines aplinkybes dėl BUAB „Gritaura” atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-1453-796/2018 buvo nutraukta patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 29 d.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjos teigimu, nurodytos aplinkybės vertintinos kaip naujai paaiškėjusios, o tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Taip pat egzistuoja ir kitas bylos proceso atnaujinimo pagrindas, įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte – nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, t. y. VMI, materialiųjų teisių ar pareigų. Be to, pareiškėjos įsitikinimu, nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos sprendimo patvirtinti taikos sutartį priėmimui. Patvirtindamas taikos sutartį, teismas sudarė prielaidas didelės vertės turto atsisakymui, o tai prieštarauja BUAB „Gritaura“ kreditorės VMI interesams (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė tenkinti prašymą atnaujinti procesą.
9. Įvertinęs tai, kad 2019 m. balandžio 11 d. VMI priėmė sprendimą, kuriuo patvirtintas 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. FR0680-38 dėl BUAB „Gritaura“ 53 274,77 Eur nesumokėtų mokesčių, teismas sprendė, jog tik 2019 m. balandžio 11 d. oficialiai buvo patvirtinta, jog BUAB „Gritaura“ yra skolinga VMI 53 274,77 Eur nesumokėtų mokesčių.
10. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis, sudarydama taikos sutartį su atsakovais civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, BUAB „Gritaura“ žinojo, kad yra atliekamas mokestinis patikrinimas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie įsiskolinimą VMI nebuvo jai žinomos priimant 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta sutartis ir byla nutraukta.
11. Teismas nurodė, kad nei prašyme atnaujinti procesą, nei bylos nagrinėjimo metu pareiškėja bet kuriuo atveju nepagrindė, jog aplinkybė, kad civilinės bylos Nr. e2-1453-796/2018 nagrinėjimo metu BUAB „Gritaura“ atžvilgiu buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, turėjo esminę reikšmę bylai, kurioje buvo prašoma priteisti iš bendrovės pasisavintas lėšas.
12. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja BUAB „Gritaura“, remdamasi tuo, jog bendrovė nesumokėjo 53 274,77 Eur mokesčių, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. G. ir L. G. dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjos ieškinys Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas ir iškelta civilinė byla Nr. e2-807-265/2020, kurioje realiai ir yra ginami VMI interesai.
13. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
14. Pasisakydamas dėl kito proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, teismas nurodė, kad, prašant procesą atnaujinti šiuo pagrindu, nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą tam tikro asmens, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
15. Teismo vertinimu, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, VMI nebuvo tiesiogiai sukurtos naujos ar panaikintos turėtos materialiosios teisės ir pareigos. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria, kaip tvirtina pareiškėja, buvo nuspręsta dėl VMI teisių ir pareigų, buvo priimta iki aplinkybės dėl BUAB „Gritaura“ nesumokėtų mokesčių patvirtinimo, o VMI finansinis reikalavimas patvirtintas tik Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi.
16. Be to, teismas pažymėjo, kad šiuo metu BUAB „Gritaura“ kreditore esančios VMI pažeistos teisės ir interesai gali būti apginti ir kitais būdais – Klaipėdos apygardos teisme yra priimtas ieškinys atsakovams A. G. ir L. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo (civilinė byla Nr. e2-807-265/2020).
17. Atsižvelgdamas į tai, kad vienintelės kreditorės VĮ Turto banko interesai, priimant 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2016, nebuvo pažeisti, nes, sudarius taikos sutartį, su ja buvo atsiskaityta, o kitų kreditorių tuo metu nebuvo, teismas sprendė, jog nėra pagrindo procesą atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
18. Teismas nurodė, kad, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismui tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, BUAB „Gritaura“ bankroto byloje buvo patvirtintas vienos kreditorės, t. y. VĮ Turto banko, 1 294,32 Eur kreditorinis reikalavimas, o kitų kreditorių nebuvo. 2018 m. gruodžio 6 d. BUAB „Gritaura“ kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo vienintelė BUAB „Gritaura“ kreditorė pritarė taikos sutarties sudarymui. Iš atsakovų sumokėtos 4 800 Eur sumos buvo visiškai patenkintas 1 294,32 Eur dydžio VĮ Turto banko finansinis reikalavimas (2019 m. balandžio 15 d. nutartimi VĮ Turto bankas buvo išbraukta iš BUAB „Gritaura“ kreditorių sąrašo). Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistas viešasis interesas.
19. Teismas nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad, priimant 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, nuo teismo ir nuo tuometinės kreditorės VĮ Turto banko buvo nuslėpta, jog VMI atlieka BUAB „Gritaura“ mokestinį patikrinimą, nes šios aplinkybės buvo nurodytos ieškovės BUAB „Gritaura“ ieškinyje (civilinė byla Nr. e2-1453-796/2018). Be to, teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog ketinama sudaryti taikos sutartį buvo žinoma VMI, ką patvirtina suinteresuoto asmens MB „Mokumo valdymo grupė“ su atsiliepimu pateiktas susirašinėjimas e. paštu su VMI Kontrolės departamento poskyrio vedėja.
20. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kadangi prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje nėra padarytų aiškių teisės taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimo teisėtumui.
21. Kadangi nebuvo nustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 7 punkte, 9 punkte įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, teismas nepasisakė dėl prašymo padavimo termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Pareiškėja BUAB „Gritaura“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius argumentus:
22.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik nuo 2019 m. balandžio 11 d., kada VMI priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino 2019 m. vasario 14 d. patikrinimo aktą dėl BUAB „Gritaura“ nesumokėtų mokesčių, VMI tapo BUAB „Gritaura“ kreditore. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl kreditoriaus turimos teisės reikalavimo teisės, nebūtina turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą (šiuo atveju VMI sprendimą), kuriuo patvirtinama skola (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007, 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-825-330/2017; kt.). Tai reiškia, kad, teikiant teismui tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, VMI turėjo neabejotinai egzistuojantį kreditorinį reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
22.2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, kuria buvo atsisakyta daugiau nei 200 000 Eur reikalavimo sumos, nors ir nebuvo pasisakyta dėl VMI teisių ir pareigų, tačiau buvo pažeisti VMI, kuri neteko galimybės šio turto sąskaita padengti savo reikalavimą, įstatymo saugomi interesai. Neinformavus VMI apie taikos sutarties sudarymo aplinkybes, iš jos buvo atimta galimybė pareikšti savo nuomonę bei pateikti argumentus dėl galimybės sudaryti tokią taikos sutartį. Jeigu VMI, kaip kreditorė, būtų įtraukta į teismo procesą, kuriame buvo sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, teismas būtų galėjęs kitaip aiškinti ir taikyti materialinės teisės normas ir atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1092/2010, ir 2012 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1258/2012, pateiktas išaiškinimais.
22.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tuos pačius tikslus, kurių siekiama teikiant prašymą atnaujinti procesą, galima pasiekti civilinėje byloje Nr. e2-807-265/2020, kurioje yra pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovams A. G. ir L. G.
22.4. Tvirtinant Taikos sutartį galėjo būti padarytas CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimas (teismas netvirtina taiko sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui), galėjęs turėti įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.
22.5. Taikos sutarties tvirtinimo metu žinant aplinkybę, kad egzistuoja VMI 53 274,77 Eur finansinis reikalavimas, nebūtų buvę galimybės tvirtinti taikos sutartį. Tai patvirtina, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.
Atsiliepimas
23. Suinteresuoti asmenys A. G. ir L. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
23.1. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo praėjo daugiau nei pusantrų metų, ir į tai, kad dėl taikos sutarties patvirtinimo bendrovės kreditoriai neprieštaravo, toks naujai paskirto bankroto administratoriaus elgesys, kai nepagrįstai yra prašoma atnaujinti procesą, vertintinas kaip pažeidžiantis taikos sutarties šalių interesus.
Šalies argumentai
23.2. Apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad, žinant apie egzistuojantį VMI 53 274,77 Eur finansinį reikalavimą, taikos sutarties tvirtinimas būtų buvęs neįmanomas. Tai, kad BUAB „Gritaura“ skolinga VMI, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo patvirtinta tik 2019 m. balandžio 11 d.
23.3. BUAB „Gritaura“, sudarydama sutartį su atsakovais, žinojo, kad yra atliekamas mokestinis patikrinimas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog apeliantės nurodomos aplinkybės apie įsiskolinimą nebuvo žinomos tvirtinant taikos sutartį.
23.4. Skunde nepateikiamos jokios naujos aplinkybės, kurių nebūtų žinojęs skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
24. Suinteresuotas asmuo MB „Mokumo valdymo grupė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
24.1. Apeliantė nepagrįstai skunde remiasi teismų praktika dėl subjektinės kreditoriaus teisės kreiptis į teismą ir inicijuoti skolininkui bankroto bylos iškėlimą neturint įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl reikalavimo teisės pripažinimo.
24.2. VMI žinojo apie taikos sutarties sudarymą, tačiau nesiekė įstoti į bylą ir neteikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos neginčijamą būsimą reikalavimą. Iš ieškinio, pateikto civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, VĮ Turto bankas taip pat žinojo apie galimai atsirasiantį VMI finansinį reikalavimą, tačiau neprieštaravo taikos sutarties tvirtinimui. Siekdama apginti VMI interesus, pareiškėja sėkmingai yra inicijavusi naują civilinę bylą Nr. e2-807-265/2020 dėl 53 274,77 Eur žalos atlyginimo. Be to, A. G. atžvilgiu yra pareikštas ir civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-557/2020.
Šalies argumentai
24.3. Apeliantė sąmoningai klaidina teismą nurodydama teismų praktiką, kuri šiuo atveju nėra aktuali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
26. Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
27. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti.
28. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė.
29. Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 7 punkte ir 9 punkte numatytais pagrindais.
30. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
31. Formuodamas praktiką dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo vertinimo, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Pažymėtina, kad, jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
33. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2019 m. balandžio 11 d. VMI priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo aktą Nr. FR0680-38 dėl BUAB „Gritaura“ 53 274,77 Eur nesumokėtų mokesčių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad VMI 53 274,77 Eur antros eilės kreditorinis reikalavimas BUAB „Gritaura“ bankroto byloje buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tuo metu, kai buvo patvirtinta taikos sutartis, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d., nebuvo jokio teisinio pagrindo VMI vertintini kaip BUAB „Gritaura“ kreditorę.
34. Nors apeliantė tvirtina, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl kreditoriaus turimos reikalavimo teisės, nebūtina turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo patvirtinama skola, tačiau pastebėtina, jog skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika buvo suformuota pasisakant dėl kreditoriaus galimybės inicijuoti skolininkui bankroto bylos iškėlimą neturint įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio jo reikalavimo teisę, todėl šiuo atveju minėti teismų išaiškinimai nėra aktualūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad tuo metu, kai buvo tvirtinama taikos sutartis, VMI negalėjo būti laikoma BUAB „Gritaura“ kreditore.
35. Tuo tarpu apie tai, kad BUAB „Gritaura“ atžvilgiu yra atliekamas mokestinis patikrinimas tuometinė BUAB „Gritaura“ bankroto administratorė, kuri ir sudarė taikos sutartį su atsakovais civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, žinojo. Tai patvirtina buvusios BUAB „Gritaura“ bankroto administratorės MB „Mokumo valdymo grupė“ šioje byloje pateikta pozicija, be to, ši aplinkybė apie atliekamą mokestinį patikrinimą buvo nurodyta ir ieškinyje (civilinė byla Nr. e2-1453-796/2018).
36. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjos nurodomi duomenys nelaikytini naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis. Vien šio fakto konstatavimas sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad šiuo atveju neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.
37. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).
39. Iš minėtų kasacinio teismo išaiškinimų matyti, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys – pareiškėjai, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų tiesiogiai pasisakyta byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti. Tai reiškia, kad šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, jog teismo procesiniame sprendime, kuris priimtas jam nedalyvaujant byloje, pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Pastebėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1296-302/2016; 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1898-178/2016; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1385-302/2020).
40. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė buvo civilinės bylos Nr. e2-1453-796/2018 šalis, konstatuotina, jog šiuo atveju BUAB „Gritaura“ apskritai neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
41. Padarius tokią išvadą, kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, nenagrinėtini, kaip neturintys įtakos nagrinėjamo klausimo baigčiai.
42. Procesas gali būti atnaujinamas ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji.
44. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
45. Apeliantės teigimu, šiuo atveju teismo, patvirtinusio taikos sutartį, veiksmai prieštaravo CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kadangi patvirtinta taikos sutartimi buvo pažeistas viešasis interesas.
46. Taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
47. Taigi šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
48. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant, ar egzistuoja viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
49. BUAB „Gritaura“ bankroto bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1453-796/2018, kurios procesą prašoma atnaujinti, BUAB „Gritaura“ bankroto byloje buvo patvirtintas tik VĮ Turto banko 1 294,32 Eur kreditorinis reikalavimas. BUAB „Gritaura“ 2018 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo vienintelė BUAB „Gritaura“ kreditorė VĮ Turto bankas pritarė tarp šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimui. Iš atsakovų sumokėtų 4 800 Eur dydžio piniginių lėšų buvo visiškai patenkintas 1 294,32 Eur dydžio VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi VĮ Turto bankas buvo išbraukta iš BUAB „Gritaura“ antros eilės kreditorių sąrašo. Tuo tarpu VMI 53 274,77 Eur kreditorinis reikalavimas patvirtintas tik Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo.
50. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai vienintelė BUAB „Gritaura“ kreditorė sutiko su taikos sutartimi, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi tvirtindamas taikos sutartį neturėjo pagrindo spręsti, jog šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, ir tuo pagrindu atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.
51. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiu, kad, priimant 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, nuo teismo ir nuo kreditorės VĮ Turto banko buvo nuslėpta, jog VMI atlieka BUAB „Gritaura“ mokestinį patikrinimą, kadangi šios aplinkybės buvo nurodytos ieškovės BUAB „Gritaura“ ieškinyje (civilinė byla Nr. e2-1453-796/2018). Iš suinteresuoto asmens MB „Mokumo valdymo grupė“ atstovės E. G. šioje byloje su atsiliepimu pateikto susirašinėjimo e. paštu su VĮ Turto banko atstovu matyti, kad ieškinys buvo pateiktas susipažinti ir VĮ Turto banko atstovui. Be to, suinteresuoto asmens MB „Mokumo valdymo grupė“ atstovės E. G. pirmosios instancijos teismui pateiktas susirašinėjimas su VMI Kontrolės departamento poskyrio vedėja, vykęs 2018 m. lapkričio mėnesį, patvirtina, kad ir VMI žinojo apie planuojamą sudaryti taikos sutartį, kas suponuoja išvadą, jog, manydama, kad, patvirtinus taikos sutartį, bus pažeisti jos interesai, VMI turėjo galimybę kreiptis tiek į bankroto administratorę, tiek į teismą ir pareikšti savo poziciją šiuo klausimu, tačiau tai padaryta nebuvo.
52. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu ir tai, kad, kaip patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Klaipėdos apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama byla pagal BUAB „Gritauta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tamtamas“, ieškinį atsakovams A. G. ir L. G. dėl 53 274,77 Eur žalos, kurią ir sudaro būtent VMI kreditorinio reikalavimo suma, atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-807-265/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent šioje byloje ir yra ginami BUAB „Gritaura“ kreditorės VMI, kurios kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas po nutarties, kuria patvirtina taikos sutartis, priėmimo, interesai.
53. Remiantis nurodytais argumentais, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeisti VĮ Turto banko ar VMI teisės ar teisėti interesai, kas suponuotų viešojo intereso pažeidimą, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenu statė ir proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai sprendė, jog prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas ar nukrypstant nuo teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.