- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- e2-1271-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01435-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- UAB ,,Versina“
- Atsakovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Mantas Armalis
- Kategorijos
- 3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Versina“ ieškinį atsakovei AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. gruodžio 9 d. užregistruotą įvykį pagal ieškovės UAB „Versina“ pranešimą dėl teraco (mozaikinio betono) grindų sugadinimo įvykio (duomenys neskelbtini), pripažinti draudiminiu įvykiu ir ieškovės UAB „Versina“ naudai iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 129 042,10 Eur draudimo išmokos dalį, 6 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė statybos rangos darbų sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti kapitalinio remonto darbus pagal projektą „(duomenys neskelbtini) pastato ir pastato (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto, pritaikant daugiafunkciniam centrui (visuomenės poreikiams) ir keičiant garažo paskirtį į (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė ir AB „Lietuvos draudimas“, vadovaujantis Lietuvos banko valdymo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207 (TAR, 2016 m. gruodžio 27 d. Nr. 2016-29532) (Draudimo taisyklės), sudarė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu išduotas atitinkamas draudimo liudijimas. Draudimo sutartimi apdrausti statybos darbai, t. y. būtent statinių statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, draudimo sumomis 6 781 255 eurų ((duomenys neskelbtini) pastatui) ir 1 096 510 eurų (Garažo pastatui) su besąlygine 500 eurų išskaita kiekvienam objektui bei įvykiui. Be kitų projekte numatytų darbų ieškovė taip pat turėjo atlikti (duomenys neskelbtini) pastato teraco (mozaikinio betono) grindų įrengimą. 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę ir pranešė, jog nustatė įrengtų teraco (mozaikinio betono) grindų įtrūkius bei pirminiu vertinimu nurodė, jog šiuos grindų sugadinimus galėjo lemti šalia (duomenys neskelbtini) (kito rangovo ir kitoje statybvietėje) vykdyti darbai, t. y. plentvolo sukelta vibracija, persidavusi į (duomenys neskelbtini) konstrukcijas, įskaitant betono grindis. 2022 m. vasario 25 d. įformintas galutinis prof. dr. Sigito Mitkaus Tyrimo aktas Nr. 22-10. Tyrimo išvadose nurodyta, jog „Teraco grindų danga turėtų būti išardyta ir įrengta iš naujo bei eksperto įvertinimu grindų įrengimo iš naujo skaičiuojamoji kaina būtų 119 983,65 Eur be PVM. 2022 m. kovo 24 d. atsakovė priėmė sprendimą įvykį laikyti nedraudiminiu bei tuo pagrindu atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Žalos administravimo metu, siekiant išsiaiškinti, dėl kokios priežasties atsirado žala, abi šalys susitarė dėl eksperto kandidatūros ir kreipėsi į teismo ekspertų sąraše esantį prof. dr. Sigitą Mitkų, kuris, pasitelkęs dr. A. P., atliko tyrimą. Tyrimo akte prieita prie išvados, kad buvo padaryti teraco grindų įrengimo technologijos pažeidimai. Atsakovė, įvertinusi gautą išvadą bei žalos administravimo metu surinktus duomenis, sprendė, kad įvykis atitinka Taisyklių 67.6. punktas, kuris apibrėžia, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą, jei apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų. Kadangi įvykis atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą, draudimo išmoką draudikas pagrįstai mokėti atsisakė. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai savo reikalavimą kildina iš to, kokie nedraudžiamieji įvykiai nėra taikomi, tačiau neįvardino nei vieno argumento, kodėl turėtų būti netaikomas 67.6. punkte įvardintas nedraudžiamasis įvykis. Ieškovė taip pat kvestionuoja eksperto apskaičiavimą, jog teraco grindų dangos išardymas ir naujos dangos įrengimas kainuoja 119 983,65 Eur su PVM, bet atsakovė negali atsikirsti į ieškovės argumentus dėl sąmatos dydžio, kadangi pastarieji nėra aiškiai suformuluoti.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dubliku nurodė, kad ji ir atsakovė, papildant standartinį Draudimo taisyklių 67.6 punktą, jį papildė tik keturiais esmės nekeičiančiais žodžiais – „parengtame statinio projekte nurodytų“. Tačiau tariantis ir praplečiant draudimo apsaugą keičiant Draudimo taisyklių 67.2 punktą įvesta iš esmės standartinė sąlygą keičianti sąlyga, t. y. sąlyga (išimtis), jog nedraudiminiu įvykiu nebus laikoma padaryta žala dėl Darbo klaidų. Taip pat pateikta Darbo klaidos samprata – apdraustųjų veika Darbų vykdymo metu, lemianti žalos atsiradimą vykdomų Darbų metu sukurtam turtui. Vertinant pakeitimų turinį, matosi, kad Draudimo taisyklių 67.2 punktas individualiai pakeistas iš esmės, o 67.6 punktas savo prasme likęs visiškai atitinkančiu standartinį Draudimo taisyklių 67.6 punktą. Pažymėjo, kad susitariant ir pakeičiant Draudimo taisyklių 67.2 punktą, tikslas ir jo esmė buvo užtikrinti ieškovės turtinių interesų apsaugą išplečiant ją maksimaliai, t. y. apimant ir pačios ieškovės Darbų klaidų riziką, todėl bet koks draudimo liudijimo sąlygų priešingas aiškinimas siaurinant ieškovės draudimo apsaugos apimtį reikštų akivaizdų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. Tyrimo išvadose pateiktos teismo eksperto išvados yra iš esmės motyvuojamos prielaidomis, jog tam tikri veiksniai „galėjo būti“ žalos priežastimi, todėl nesant objektyviai ir aiškiai padarytų išvadų, bet kuri draudimo bendrovė turėtų į tai atsižvelgti. Ieškovė padarytą žalą teraco (mozaikinio betono) grindims pašalino iš naujo atliekant grindų įrengimo darbus ir tam pasitelkė rangovą UAB „Švykai“, kurie darbų atlikimą įkainavo 193 037,90 Eur be PVM. Ieškovė turi teisę gauti draudimo išmoką atlyginančią padarytą žalą teraco (mozaikinio betono) grindims ir atlyginančią visas išlaidas patirtas darbams iš naujo atlikti pagal tai, kiek sumokėta ir nepaisant to, jog Tyrimo išvadose pateikiama apskaičiuota mažesnė suma.
5. Tripliku atsakovė paaiškina, kad ieškovė dublike teigia, jog tai, kuri individualiai aptarta nuostata taikoma ir turi viršenybę prieš kitą, turėtų būti sprendžiama pagal pakeitimo apimtį, ar pagal pakeistų žodžių skaičių. Atsakovė su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka, nurodo, kad ieškovė neginčija, jog abi sąlygos – tiek 67.2 punktas, tiek 67.6 punktas buvo individualiai aptartos, nenurodo nei pagrindimo teisės normomis, nei teismų praktika, kur individualiai aptartos sąlygos būtų vertinamos pakeistų žodžių skaičiavimo metodu. Nurodė, kad Tyrimo akte prieita prie išvados, jog buvo padaryti teraco grindų įrengimo technologijos pažeidimai. Kaip matyti iš 2022 m. vasario 2 d. Statybos subrangos sutarties Nr. 620-119, darbai apibrėžti viena eilute – senos dangos pašalinimas, naujos dekoratyvinių cementinių grindų sistema Ultratop „Terazzo alla veneziana“ įrengimas – Dangos storis ~20 mm. Tai be PVM įvertinta 193 037,90 Eur, su PVM – 233 575,86 Eur. Iš Atliktų darbų akto Nr. 02 už gegužės mėn. matyti, kad įvardinama lygiai tokia pati eilutė, netikslinant nei darbų pobūdžio, nei įkainių. Atkreipė dėmesį, kad prof. dr. Sigito Mitkaus Tyrimo akte statybos darbai yra išskirti.
6. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. K. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) įmonėje ,,Inžinerinė vizija“, ieškovės vykdyti darbai buvo (duomenys neskelbtini) objektas; liudytojas (duomenys neskelbtini) bendruosius darbus, specialiuosius darbus ir kultūros vertybes. Objekte lankydavosi 3-4 kartus per savaitę, prižiūrėjo rangovus. Ieškovės įmonė objekte buvo ne viena, dar buvo partneriai. Dėl birželio 12 d. rašto (b. l. 287) nurodė, kad technologiniai sprendiniai buvo suderinti su visais, o techninėje kortelėje numatyti darbai – drėkinimas – buvo vykdyti; ar drėkinama buvo vandeniu, liudytojas nepamena. Apie tarp šalių vykstantį ginčą girdėjo ir galimai ieškovės atstovams liudytojas pažadėjo, kad patvirtins, jog viskas atlikta pagal technologinius reikalavimus, nes jis pats tai prižiūrėjo. Grindys buvo atšokusios, jas darė iš naujo, liudytojas nepamena, kokia buvo jų atšokimo priežastis. Didžioji dalis defektų buvo dėl atšokimo, taip pat dar skyrėsi grindų spalva. Liudytojas grindų betonavimo neprižiūrėjo, tam buvo kitas žmogus, bet kai liejo teraco grindis, liudytojas jau buvo. Paaiškino, kad statybų žurnale klaidas taisyti galima, bet jo pildyti atgaline data – ne. Papildymai, papildomi darbai negali būti daromi, nebent pažymima su data, kitaip – ne. Kas turi būti įrašyta į statybos darbų žurnalą, nurodo gairės, praktika, rašosi, kas turi eksploatacines savybes, o pagalbiniai darbai nežymimi, tarkim, tokie, kaip šlifavimas. Dėl ieškinio priedo Nr. 4 nurodė, kad brigadininkas nėra atestuotas, bet prižiūri darbus. Kas padarė įrašą ,,gruntavimas‘‘, liudytojas nežino, kaip tokį žmogų nustatyti, nežino. Patvirtino, kad S. žurnalą pildė aplaidžiai. Dėl ieškinio priedo Nr. 2 (b. l. 27) ir priedo Nr. 4 (b. l. 68) paaiškino, kad parašas yra liudytojo, bet dėl datų, kuri data tikra, negali pasakyti. Nurodė, kad įrašus darė arba Ž., arba darbų vadovas, arba meistrai; kieno parašai, pasakyti negalėjo. Paaiškino, kad A. I. buvo projektų vadovas. Liudytojas nurodė, kad ginčo grindys padarytos labai nekokybiškai, jų žiūrėti vyko net meras, buvo daug pastabų. Kodėl grindys sutrūkinėjo, liudytojas pasakyti negali, spėja, kad gal dėl mišinio.
7. Liudytoju apklaustas Sigitas Mitkus paaiškino, kad šalims užsakius atliko ekspertinį tyrimą, dėl vykstančio ginčo teisme nieko nežino. Dėl sutrūkinėjusių grindų ieškojo priežasčių – gal vibracijos, gal technologinės klaidos, tačiau paaiškino, kad vibracijos buvo įprastas poveikis, judėjo minimali technika, todėl tai negali būti priežastimi. Nurodė, jog trūkimai tokiuose objektuose būna, tačiau šiuo atveju sutrūkinėjo net ne šalia vibracijos šaltinio esančios vietos, be to, nesutrūksta grindys, sutrūksta sienos, taigi šiuo atveju priežastys technologinės. Liudytojas paaiškino, kad pirminiame vertinime jis turėjo statybų žurnalus, tačiau vėliau ieškovė atsiuntė kitus, nurodė, kad šie jau geri, su pataisymais ir dar jų atstovas atvažiavo, bet liudytojas to nevertina kaip poveikio. Jie pamatė, kad išvada nepalanki ir atvežė kitus žurnalus. Liudytojas pabrėžė, kad yra įsitikinės, jog žurnaluose yra prirašytų dalykų, klastoti duomenys, nes žurnalų paskirtis yra būtent atsekamumas.
Šalies argumentai
8. Ieškovės advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad draudimo sutartis yra individuali. Grindų sutrūkimo priežastis – vibracijos. Paaiškino, kad šalys tarėsi, samdė ekspertą, tačiau jo išvados neobjektyvios, neišsamios. Pripažino, kad galbūt buvo technologinių pažeidimų, bet pagal draudimo sutartį ieškovė turi teisę į išmoką. Kodėl pagal kainą yra pateikta dviguba darbų sąmata, paaiškinti negalėjo, nurodė, kad Sigitas Mitkus neįtraukė į savo sąmatą griovimo darbų, mechanizmų ir t.t. Dėl ieškovės teiktų ekspertui dokumentų nurodė, kad dokumentai S. Mitkui iš karto buvo nepateikti per klaidą. Dėl sutarties 67.2 punkto paaiškino, kad tai išimtis, dėl kurios šalys susitarė. Byloje nėra duomenų, kokiomis priemonėmis galima nuspręsti ar drėgnumas yra pakankamas, ar ne.
9. Ieškovės atstovas V. K. paaiškino, kad dalyvavo sudarant draudimo sutartį, atstovavo ieškovę. Išimtis buvo padaryta dėl darbų klaidų, derybų metu buvo sutartos išimtys. Viskas, kas neįrašyta į 67 punktą, yra draudžiamieji įvykiai. Jei gaminiai yra blogi – tai nedraudiminis įvykis, bet pasakyta, kad turi mokėti, o rangovo klaida yra draudiminis įvykis pagal 67.2 ir 67.3 punktus. Patvirtino, kad išimtis buvo UAB ,,Versina“ interesas, o formuluotę sugalvojo atstovas V. K..
Atsiliepimas
10. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo technologiniai pažeidimai, pagal 67.6 punktą yra nedraudžiamasis įvykis. Išmoka mokama, kai įvykis patenka į draudžiamųjų įvykių sąrašą ir nepatenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą. Nedraudžiamieji įvykiai yra išimtis, tad ieškovės logika yra nepagrįsta, nes 67.2 punktas aptaria nekokybiškų produktų atvejį, o kalbama apie procesus, kurių ieškovė neatliko. Pabrėžė, kad turi būti atsižvelgiama į contra preferentem taisyklę, nes atsakovė prisijungė prie sutarties. Akcentavo, kad darbų trūkumai yra ištaisyti už 2 kartus didesnę kainą; turi būti išskaičiuota frančizė, PVM mokestis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė sudarė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu išduotas atitinkamas draudimo liudijimas (Draudimo liudijimas).
12. Draudimo sutartimi (liudijimais) apdrausti statybos darbai 6 781 255 Eur ((duomenys neskelbtini) pastatui) ir 1 096 510 Eur (Garažo pastatui) su besąlygine 500 Eur išskaita kiekvienam objektui bei įvykiui. Draudimo liudijimais (Polisų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Draudimo taisyklių 68 punktu, ieškovė ir atsakovė papildomai susitarė individualiai išdėstyti Draudimo taisyklių 67.2, 67.3 ir 67.6 punktus.
13. Draudimo sutarčiai taikomos Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 65 punktas apibrėžia, kad draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su apdrausto turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu dėl draudžiamojo įvykio. Taisyklių 66 punkte įtvirtinta, jog draudžiamasis įvykis – staigus ir netikėtas apdrausto turto sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas, atsiradęs draudimo laikotarpiu ir draudimo vietoje dėl bet kokios priežasties, išskyrus Taisyklėse nurodytus nedraudžiamuosius įvykius. Draudimo sutartyje taip pat numatytos tokios draudimo sąlygos – Draudžiamieji įvykiai – visi draudžiamieji įvykiai, nurodyti Taisyklėse, išskyrus šiose Taisyklėse nurodytus nedraudžiamuosius įvykius.
14. 2021 m. gruodžio 9 d. buvo užregistruotas įvykis, kurio metu buvo pranešta, kad 2021 m. gruodžio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini), plentvolo sukeltos vibracijos padarė įtaką teraco grindų sutrūkinėjimui ir Draudikas pradėjo žalos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimą. Ieškovės teigimu, be kitų Projekte numatytų darbų ieškovė taip pat turėjo atlikti (duomenys neskelbtini) pastato teraco (mozaikinio betono) grindų įrengimą. 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę ir pranešė, jog nustatė įrengtų teraco (mozaikinio betono) grindų įtrūkius bei pirminiu vertinimu nurodė, jog šiuos grindų sugadinimus galėjo lemti šalia (duomenys neskelbtini) (kito rangovo ir kitoje statybvietėje) vykdyti darbai, t. y. plentvolo sukelta vibracija persidavusi į (duomenys neskelbtini) konstrukcijas, įskaitant betono grindis. 2021 m. gruodžio 9 d. atsakovė užregistravo įvykį ir pradėjo draudiminį tyrimą. Nustatyti teraco (mozaikinio betono) grindų sugadinimai. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, minėta sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016, 18 punktas). Šiuo atveju šalys sudarė draudimo sutartį, kurioje numatė, kokie atvejai laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Šie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016). Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai; turi būti aiškiai nurodyti įvykiai ar veiksmai, kurių rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiima ir kurių atveju jis neturi pareigos mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rizika pripažįstama esmine draudimo sutarties sąlyga, todėl draudimo sutarties sąlygas nulemia rizika, jos pobūdis. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (DĮ 95 straipsnio 1 dalis, CK 6.994 straipsnis). Su draudimo rizika susijusios sąlygos yra draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžiančios sąlygos. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas su draudimo rizika priežastiniu ryšiu susijęs atsitikimas, kuriam įvykus ir esant draudimo interesui (DĮ 2 straipsnio 33 dalis) atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (DĮ 2 straipsnio 26 dalis). Tuo tarpu draudžiamasis įvykis yra tos tikimybės, pavojaus realizavimasis tikrovėje. Būtent draudimo rizika lemia draudimo sąlygas, daro įtaką nustatant draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019).
16. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, šalių sudarytos sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi Draudimo liudijime numatytu Draudimo taisyklių 67.2 punktas, 67.3 punktas ir nurodo, jog pagal šiuos punktus nebus nedraudiminiu įvykiu laikoma padaryta žala dėl darbo klaidų. Atsakovės vertinimu, įvykis atitinka taisyklių 67.6 punktą, kuris apibrėžia, kad Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą, jei apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų.
18. Analizuojant draudimo sutartį nustatyta, jog šalys individualiai sulygo pakeisti draudimo sutarties 67.2, 67.3, 67.6 punktus. Taisyklių 67.2 punkte, numatyta, jog Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už darbų vykdymo metu panaudotų už statybvietės ribų statybos produktų gamintojų sukurtų ir defektą turinčių ar nekokybiškų statybos produktų, medžiagų ir (ar) montuotinų įrenginių keitimo, remonto ar šalinimo kaštus. Ši išimtis taikoma tik už statybvietės ribų statybos produktų gamintojų sukurtiems ir panaudotiems tiesiogiai tokį defektą turintiems ar nekokybiškiems statybos produktams, medžiagoms ir (ar) sumontuotiems įrenginiams ir nėra taikoma kitoms apdraustų Darbų vykdymo metu sukurto turto dalims, kurios yra sugadinamos, sunaikinamos ar prarandamos dėl defektų turinčių ar nekokybiškai panaudotų statybos produktų, medžiagų ir (ar) sumontuotų įrenginių sukelto draudžiamojo įvykio. Taip pat ši išimtis netaikoma ir atsitikusiems įvykiams dėl statybvietėje padarytų Darbų klaidų. Darbų klaidos – tai apdraustųjų veika Darbų vykdymo metu, lemianti žalos atsiradimą vykdomų Darbų metu sukurtam turtui. Defektą turinčių ar nekokybišku statybos produktu, medžiaga ir (ar) montuotinu įrenginių bus laikomi tokie trūkumai, kurie neatitinka projektinės dokumentacijos nustatytų reikalavimų arba pažeidžia Reglamente (ES) Nr. 305/2011 numatytus privalomus normatyvinius dokumentus. Taisyklių 67.6 punkte įtvirtino, jog Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą, jei apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų. Taisyklių 67.3 punktu įtvirtino neatliktų darbų vykdymą, atliktų Darbų taisymą ar jų atlikimą iš naujo, jeigu tai nėra susiję su Darbų vykdymo metu sukurto turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu.
19. Ieškovė teigia, kad remiasi Draudimo liudijime numatytu Draudimo taisyklių 67.2 punkto ir 67.3 punkto išplėtimu numatančiu išimtį, jog nebus nedraudiminiu įvykiu laikoma padaryta žala dėl darbo klaidų. Byloje nėra ginčo, kad minėti 67.2, 67.3, 67.6 punktai buvo aptarti individualiai.
20. Teismo vertinimu, aiškinant taisyklių 67.2 punktą, matyti, jog šalys susitarė išplėsti ieškovės turtinių interesų apsaugą, kiek tai susiję su nekokybiškais produktais. Pažymėtina, jog šalys individualiai keitė ne tik 67.2 punktą, tačiau ir 67.6 punktą, kuriame įtvirtino, jog draudikas nemoka draudimo išmokos už apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą, jei apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų. Vadinasi, ieškovė privaro laikytis techninių specifikacijų ar gamintojų reikalavimų, o jų nesilaikymas nėra vertintinas kaip darbų klaida. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog aiškinant taisyklių sandarą, negalima daryti išvados, kad išimtis, įvardinta prie 67.2 punkto yra taikoma ir visiems kitiems punktams. Nuostata – „taip pat ši išimtis netaikoma ir atsitikusiems įvykiams dėl statybvietėje padarytų Darbų klaidų“ – būtų įtraukta ne prie vieno konkretaus 67.2 punkto, o būtų prie bendrųjų draudimo sutarties sąlygų arba išimtis būtų bendra visam 67 punktui. Matyti, kad 67 punktas turi viso 19 papunkčių ir tik iš vieno (67.2 punkto) nedraudžiamojo įvykio apibrėžimo yra padaryta konkreti išimtis darbų klaidoms. Išanalizavus draudimo sutartį, vertintina, jog nedraudžiamieji įvykiai yra savarankiški, jie nepriklauso vienas nuo kito. Vadinasi, konstatavus nedraudžiamąjį įvykį, draudikui neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką.
21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
22. Kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti žalos atsiradimo priežastį, šalys susitarė dėl eksperto kandidatūros ir kreipėsi į prof. dr. Sigitą Mitkų, kuris kartu su dr. A. P. atliko tyrimą. Į bylą pateiktas 2022 m. vasario 25 d. tyrimo aktas Nr. 22-10 (toliau – Tyrimo aktas). Teismas pažymi, jog Sigitas Mitkus yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
24. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalis). Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui – ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje (CPK 218 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017).
25. Ieškovė nurodo, jog tyrimo aktu neturėtų būti vadovaujamasi, kadangi ekspertas pateikė tik prielaidas ir jo išvados yra tikėtino pobūdžio. Teismas su tokiais argumentais nesutinka.
26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl eksperto išvados, yra nurodęs, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
27. Sigitas Mitkus, apibendrindamas tyrimo išvadas, nurodė, kad vibracijos negalima laikyti teraco grindų įtrūkių atsiradimo priežastimi. Taip pat nurodė, kad teraco grindų sugadinimas galėjo atsirasti dėl išorės statybų sukeltos vibracijos. Tačiau eksperto vertinimu, šio poveikio negalima laikyti grindų sugadinimo priežastimi. Tyrimo akte nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad 92 proc. teraco grindų dangos zonų, t. y. beveik visame teraco grindų plote, teraco danga nėra sukibusi su betoniniu grindų pagrindu. Labiausiai tikėtina šio defekto priežastis – teraco danga buvo įrengiama ant pilnai išdžiūvusio betono pagrindo ir (arba) betono pagrindas prieš teraco dangos įrengimą nebuvo tinkamai gruntuojamas ir (arba) nebuvo gruntuojamas iš viso, t. y. teraco dangos įrengimas atliktas nesilaikant Techniniame projekte ir UAB „Dekobetonas“ technologinėje kortelėje nurodytos darbų vykdymo technologijos. Šis defektas negalėjo atsirasti dėl vibracijos. Labiausiai tikėtina, kad veikiant vibracijai įtrūkiai atsirado dėl to, kad teraco danga buvo nesukibusi su betono pagrindu. Šiuo atveju grindų danga „dirba“ kaip atskiras elementas, bet ne kaip vientisos grindų konstrukcijos dalis.
28. Analizuojant į bylą pateiktą tyrimo aktą matyti, jog jame nurodyti teraco grindų įrengimo technologijos pažeidimai: 1) Fibrobetoninių grindų pagrindas Pastate buvo įrengiamas laikotarpiu nuo 2020-06-18 iki 2020-09-18. Teraco danga įrengiama laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2021-04-22. Tai reiškia, kad teraco danga buvo įrengiama praėjus maždaug pusei metų po fibrobetoninių grindų pagrindo įrengimo. Tai neatitinka Techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimo teraco dangą įrengti ant nepilnai išdžiūvusio betono pagrindo. Duomenų, kad rangovas kokiu nors būdu kompensavo šį statybos technologijos pažeidimą, tyrimo metu nenustatyta. Tai galėjo būti teraco dangos nesukibimo su betono pagrindu priežastimi. Atitinkamai nesukibusi su betono pagrindu danga „dirba“ kaip atskiras elementas, bet ne kaip vientisos grindų konstrukcijos dalis ir dėl to dangoje gali atsirasti įtrūkiai. 2) Statybos darbų žurnale, pateiktame 2021-02-01, Betoninių grindų gruntavimo prieš įrengiant teraco tipo grindis paslėptų darbų akte Nr. 6 nurodyta, kad gruntavimui naudotas gruntas „Super“ ir gruntas „Briko“ giluminis. Tyrimui pateiktose technologinėse kortelėse giluminio grunto „Briko“ panaudojimas įrengiant teraco grindis nenumatytas. Taip pat tyrimui nebuvo pateiktos nei grunto „Super“, nei grunto „Briko“ eksploatacinių savybių deklaracijos. Netinkamo grunto panaudojimas galėjo būti teraco dangos nesukibimo su betono pagrindu priežastimi. Atitinkamai nesukibusi su betono pagrindu danga „dirba“ kaip atskiras elementas, bet ne kaip vientisos grindų konstrukcijos dalis ir dėl to dangoje gali atsirasti įtrūkiai. 3) Statybos darbų žurnale, pateiktame 2021-02-01, Betoninių grindų gruntavimo prieš įrengiant teraco tipo grindis paslėptų darbų akte Nr. 6 nurodyta, kad gruntavimo darbai atlikti laikotarpiu nuo 2021-02-01 iki 2021-03-01. Statybos darbų žurnale užfiksuota, kad teraco danga buvo įrengiama laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2021-04-22. Tyrimui pateiktoje UAB „Dekobetonas“ technologinėje kortelėje nurodyta, kad pagrindo gruntavimas atliekamas teraco dangos liejimo dieną. Iš pateiktų duomenų daroma išvada, kad dalis pagrindo prieš įrengiant teraco dangą galimai nebuvo gruntuojama, dalis pagrindo gruntuota žymiai anksčiau, negu buvo liejama danga. Tai galėjo būti teraco dangos nesukibimo su betono pagrindu priežastimi. Atitinkamai nesukibusi su betono pagrindu danga „dirba“ kaip atskiras elementas, bet ne kaip vientisos grindų konstrukcijos dalis ir dėl to dangoje gali atsirasti įtrūkiai. 4) Tyrimui nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas (-ai), kuriame (-iuose) būtų fiksuoti teraco grindų dangos įrengimo technologiniai procesai: šlifavimas, glaistymas, dangos poliravimas ir kristalizacija. Todėl įvertinti, kada ir kaip šie procesai buvo atliekami (ar atliekami) nebuvo galimybės. Pažeidimai minėtų technologinių procesų metu galėjo būti įtrūkių teraco dangoje atsiradimo priežastimi. Liudytojas G. K. nurodė, kad buvo atšokimai fiksuoti ir prieš tai, pažymėjo, kad buvo kelis kartus daužyta ir daryta iš naujo. Liudytojas taip pat patvirtino, kad ir prieš tai ant grindų buvo kaip ir pūslės, iš po jų ,,ėjo“ balti milteliai. Pažymėjo, kad didžioji dalis defektų buvo dėl atšokimo, taip pat dar skyrėsi ir grindų spalva.
29. Liudytoju apklaustas Sigitas Mitkus paaiškino, kad dėl sutrūkinėjusių grindų ieškojo priežasčių – gal vibracijos, gal technologinės klaidos, tačiau paaiškino, kad vibracijos buvo įprastas poveikis, judėjo minimali technika, todėl tai negali būti priežastimi. Nurodė, jog trūkimai tokiuose objektuose būna, tačiau šiuo atveju sutrūkinėjo net ne šalia vibracijos šaltinio esančios vietos, be to, nesutrūksta grindys, sutrūksta sienos, taigi šiuo atveju priežastys technologinės.
30. Vertintina, kad tyrimo akte suformuluotos išvados atitinka 67.6. punktą, kuris apibrėžia, kad Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą, jei apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų.
31. Atsakovės teigimu, įrašai apie gruntavimo faktą bei apie panaudoto grunto pavadinimą yra įrašyti vėliau, nors pagal Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašą (Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“), įrašai apie atliktus darbus žurnale daromi pasibaigus kiekvienai dienai (pamainai).
32. Kaip matyti iš bylos medžiagos, papildomi įrašai padaryti (pateikti) ekspertui po eksperto pirminės išvados. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog papildymai padaryti būtent apie tas aplinkybes, dėl kurių kritiškai pasisakė ekspertas.
33. Liudytoju apklaustas Sigitas Mitkus paaiškino, kad gavo raštą iš ieškovės, jog ne tuos žurnalus vertino, nurodė, kad reikėjo atvažiuoti į vietą pažiūrėti. Jam buvo atsiųsti, kaip nurodoma, tikri žurnalai, ant kurių prirašyti ieškovei palankūs duomenys. Liudytojas teigė, kad yra įsitikinęs, jog žurnaluose yra prirašytų dalykų, klastoti duomenys, nes žurnalų paskirtis yra būtent atsekamumas.
34. Statybos darbų žurnalo tvarkos aprašo 8.1. punkte nurodyta, kad forma F-7 yra pagrindinė žurnalo forma, kurioje kiekvieną dieną (pamainą) chronologine tvarka surašomi visi statinio statyboje atlikti darbai ir jų kiekiai, neatsižvelgiant į tai, ar pildomos kitos Žurnalo formos. Parašai formos F-7 7 ir 9 skiltyse patvirtina, kad nurodytus darbų kiekius priėmė statinio statybos vadovas ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, siūlydami statytojui (užsakovui) juos apmokėti.
35. Liudytoju apklaustas statybų (duomenys neskelbtini) G. K., atsakydamas į klausimą dėl statybos žurnalų pildymo po laiko, patvirtino, kad „po metų ar kažkiek laiko, ne, tokių dalykų nebūna“. Paaiškino, kad sutiktų, jog tuos veiksmus, kurie susiję su kokios nors medžiagos, įskaitant ir gruntą, panaudojimą, reikia įrašyti į statybos darbų žurnalą. Liudytojas nurodė, kad negali atsakyti į klausimą, kas ir kokiomis aplinkybėmis įrašė statybos žurnaluose įrašą „gruntavimas“. Paprašius liudytojo patikslinti, ar gruntuojama buvo vandeniu, ar gruntu, liudytojas negalėjo prisiminti. Liudytojo teigimu, darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl grindų buvo prirašyta daug pastabų.
36. Į bylą pateiktas Paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 6, kuriame darbų pabaiga nurodytas 2021-03-01. Apie šį dokumentą ekspertas Sigitas Mitkus pasisakė tyrimo akte, nurodydamas, kad statybos darbų žurnale, pateiktame 2021-02-01, betoninių grindų gruntavimo prieš įrengiant teraco tipo grindis paslėptų darbų akte Nr. 6 nurodyta, kad gruntavimo darbai atlikti laikotarpiu nuo 2021-02-01 iki 2021-03-01. Statybos darbų žurnale užfiksuota, kad teraco danga buvo įrengiama laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2021-04-22. Tyrimui pateiktoje UAB „Dekobetonas“ technologinėje kortelėje nurodyta, kad pagrindo gruntavimas atliekamas teraco dangos liejimo dieną. Iš pateiktų duomenų daroma išvada, kad dalis pagrindo prieš įrengiant teraco dangą galimai nebuvo gruntuojama, dalis pagrindo gruntuota žymiai anksčiau, negu buvo liejama danga. Tai galėjo būti teraco dangos nesukibimo su betono pagrindu priežastimi. Atitinkamai nesukibusi su betono pagrindu danga „dirba“ kaip atskiras elementas, bet ne kaip vientisos grindų konstrukcijos dalis ir dėl to dangoje gali atsirasti įtrūkiai.
37. Ieškovė ekspertui teikė kitą dokumentą, Paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 6, kuriame nurodyta tik kita data, t. y. vietoje 2021-03-01 nurodyta 2021-05-01. Liudytoju apklaustas statybų (duomenys neskelbtini) G. K. nurodė, kad ant abiejų dokumentų parašas yra jo ir jis yra identiškas, o jis taip tiksliai nepasirašytų du kartus iš eilės. Tačiau negalėjo prisiminti, po kokiu dokumentu pasirašė iš tikrųjų.
38. Teismo vertinimu, Paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 6 su pakeista (pataisyta) data vertintinas kaip siekis gauti sau palankią eksperto išvadą. Byloje nesant duomenų, kuris dokumentas yra pirminis, labiau tikėtina, kad Paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 6 data yra būtent 2021-03-01. Išanalizavus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, vertintina, kad gruntavimas nebuvo pabaigtas iki išliejant grindis, kaip nurodė ekspertas, o buvo tęsiamas ir liejant grindis. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad bylos aplinkybės patvirtina, kad situacija atitinka nedraudžiamojo įvykio pagal Taisyklių 96.1. punktą, t. y. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu draudėjas bando suklaidinti draudiką klastodamas faktus, kurie turi įtakos nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ar draudimo išmokos dydį.
39. Ieškovė nesutiko su eksperto išvada, jog nesant įrašų apie šlifavimo, glaistymo, dangos poliravimo ir kristalizacijos darbus, ekspertas nurodė negalįs įvertinti, kada ir kaip šie procesai buvo atliekami. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei teigiant, jog minėti darbai buvo atlikti ir atlikti tinkamai, tačiau neteikiant duomenų apie minėtas aplinkybes, atliktus darbus, atlikimo laiką, ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
40. Teismo vertinimu, nesant draudiminio įvykio, draudikui neatsiranda prievolė išmokėti draudimo išmoką. Kitoks byloje nustatytų aplinkybių aiškinimas paneigtų draudimo paslaugų sutarties nuostatų aiškinimą. Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sąlygoja išvadą, kad ieškinys pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir nurodytą jo pagrindą pagal pateiktus įrodymus pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
41. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
42. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, dalis neviršija 5,00 Eur, todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.