- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- 3K-3-143-313/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20853-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Januškienė (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Egidijus Laužikas
- Ieškovas
- biudžetinės įstaigos Laisvės atėmimo vietos ligoninės
- Atsakovas
- Latvijos Respublikos įmonei „BTA Insurance Company SE“, Lietuvoje
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Laisvės atėmimo vietos ligoninės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Laisvės atėmimo vietos ligoninės ieškinį atsakovei Latvijos Respublikos įmonei „BTA Insurance Company SE“, Lietuvoje veikiančiai per „BTA Insurance Company SE“ filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – S. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl draudimo santykius reguliuojančių teisės normų, susijusių su įvykio pripažinimu draudžiamuoju bei draudėjo pareiga pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė teismo jos naudai iš atsakovės „BTA Insurance Company SE“ priteisti 50 000 Lt (14 481 Eur) draudimo išmoką (sumokėtą trečiajam asmeniui S. B.), 911,61 Lt (264,02 Eur) vykdymo išlaidų, sumokėtų antstoliui, ir visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir Ligoninė) ir atsakovė „BTA Insurance Company SE“ 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), ji galiojo nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. 2008 m. birželio 7 d., Ligoninėje mirė gydytas pacientas A. B.. Ieškovė 2014 m. sausio 16 d. pateikė atsakovei prašymą išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui S. B. (A. B. dukteriai). Atsakovė 2014 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos trečiajam asmeniui. Ieškovės teigimu, nors pacientas mirė Ligoninėje 2008 m. birželio 7 d., tačiau ieškovės kaltė dėl paciento mirties konstatuota tik 2013 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Ieškovė, vykdydama antstolio S. M. raginimą sumokėti S. B. išlaikymą bei neturtinės žalos atlyginimą, 2014 m. rugpjūčio 4 d. pervedė antstoliui 51 593,61 Lt (14 942,54 Eur), L. B. – du kartus po 524,36 Lt (151,87 Eur). Po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo ieškovė nedelsdama kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Atsakovė, siekdama išvengti draudimo išmokos mokėjimo, paneigė Draudimo sutarties esmę, CK ir Draudimo įstatymo nuostatas bei suformuotą analogiškose bylose teismų praktiką. Atsakovė neturi teisės atsisakyti mokėti ar mažinti draudimo išmoką, kadangi ji neįrodė, kad dėl netinkamo ieškovės pranešimo apie įvykį atsakovė patyrė žalą, kad tuo atveju, jeigu ji būtų buvusi tinkamai informuota, būtų ėmusis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti tokios žalos.