Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-658-464/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-16
Bylos Nr.: e2A-658-464/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01435-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
Atsakovas: akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.39.2.6.4.9Statybos rangovų civilinės atsakomybės draudimas

Civilinė byla Nr. e2A-658-464/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01435-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.39.2.6.4.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Versina“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 2021 m. gruodžio 9 d. užregistruotą įvykį pagal ieškovės UAB „Versina“ pranešimą dėl „Teraco“ (mozaikinio betono) grindų sugadinimo įvykio Kaune, Perkūno al. 5, Kauno sporto halėje, pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir ieškovei iš atsakovės priteisti 129 042,10 Eur draudimo išmokos dalį, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. ieškovė ir Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė statybos rangos darbų sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti kapitalinio remonto darbus pagal projektą „Sporto halės pastato ir pastato garažo 3G1p Perkūno al. 5, Kaune, kapitalinis remontas, pritaikant daugiafunkciniam centrui (visuomenės poreikiams) ir keičiant garažo paskirtį į sporto“. Šios sutarties vykdymui ieškovė su atsakove sudarė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas draudimo liudijimas. Draudimo sutartimi buvo apdrausti statybos darbai, t. y. statinių statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, atitinkamai, sporto halės pastatui nustatyta 6 781 255 Eur draudimo suma, o garažo pastatui – 1 096 510 Eur, nustatant 500 Eur besąlyginę išskaitą kiekvienam objektui bei įvykiui.

Šalies argumentai

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad be kitų projekte numatytų darbų ji turėjo atlikti Kauno sporto halės pastato „Teraco“ (mozaikinio betono) grindų įrengimą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 2 d. pranešė atsakovei apie nustatytus jos įrengtų „Teraco“ (mozaikinio betono) grindų įtrūkius, kuriuos, jos pirminiu vertinimu, galėjo lemti šalia Kauno sporto halės (kito rangovo ir kitoje statybvietėje) vykdyti darbai, t. y. plentvolo sukelta vibracija, persidavusi į Kauno sporto halės konstrukcijas, įskaitant betono grindis. Atsakovė įvykį užfiksavo ir pradėjo jo tyrimą. Tyrimo metu atlikto UAB „Statybų tyrimo institutas“ 2022 m. vasario 25 d. tyrimo akto Nr. 22-10 išvadose buvo konstatuota, kad labiausiai tikėtina, jog „Teraco“ grindų įtrūkių priežastimi galėjo būti kiti tyrimo metu nenustatyti statybos darbų vykdymo technologijos pažeidimai ir (arba) netinkamų statybos produktų panaudojimas“; „Teraco“ grindų sugadinimas galėjo atsirasti dėl išorės statybų sukeltos vibracijos, tačiau, ekspertų vertinimu, šio poveikio negalima laikyti grindų sugadinimo priežastimi; „Teraco“ grindų danga turėtų būti išardyta ir įrengta iš naujo, naujų grindų įrengimo kaina – 119 983,65 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM).

4. Tyrimo akte, su kurio išvadomis ieškovė nesutinka, atsakant į trečiąjį klausimą nurodyta, kad yra nustatyti tokie grindų įrengimo technologijos pažeidimai: (1) „Teraco“ danga įrengta ant išdžiūvusio betono pagrindo; (2) panaudotas netinkamas gruntas ir tai galėjo būti „Teraco“ dangos nesukibimo su betono pagrindu priežastimi; (3) dalis pagrindo prieš įrengiant „Teraco“ dangą galimai nebuvo gruntuojama, dalis pagrindo gruntuota žymiai anksčiau, negu buvo liejama danga ir tai galėjo būti „Teraco“ dangos nesukibimo su betono pagrindu priežastimi; (4) tyrimui nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas, kuriame būtų fiksuoti „Teraco“ grindų dangos įrengimo technologiniai procesai: šlifavimas, glaistymas, dangos poliravimas ir kristalizacija. Nepaisant ieškovės 2022 m. vasario 18 d. ekspertams elektroniniu laišku pateiktos informacijos, kad ji turės pastabų bei komentarų ekspertizei ir 2022 m. vasario 21 d. ekspertams bei atsakovei pateiktų pastabų tyrimo akto projekte, taip pat ekspertų įvardytų kaip trūkstamų dokumentų ir nuotraukų pateikimo, ekspertai su ieškovės pozicija nesutiko ir pakeisti savo išvadas atsisakė.

5. Atsakovė, vadovaudamasi Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207 (toliau – ir draudimo taisyklės) 67.2, 67.3, 67.6 papunkčiais, 2022 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą įvykį laikyti nedraudžiamuoju bei tuo pagrindu atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu peržiūrėti šį sprendimą ir jį panaikinti, nurodžiusi argumentus, kodėl šis sprendimas iš esmės keistinas. Tačiau atsakovė, 2022 m. birželio 6 d. atsakydama į šį prašymą, iš naujo atlikti ekspertinį vertinimą atsisakė ir pakartojo, kad įvykio nelaiko draudžiamuoju pagal draudimo taisyklių 67.6 papunktį (draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą, jei apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų).

6. Ieškovė atkreipia dėmesį į pagal projektą rekonstruojamo statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „Inžinerinė vizija“, kuriai atstovavo statinio statybos techninės priežiūros vadovas G. K., 2022 m. birželio 12 d. raštą, kad betono pagrindas prieš įrengiant „Teraco“ grindinį buvo drėkinamas vandeniu (pagal technologinę kortelę), o „Teraco“ grindys buvo įrengiamos ant drėgno betono sluoksnio. Be to, pasak ieškovės, joks teisės aktas neįpareigoja (ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nėra tokio reikalavimo) statybos darbų žurnale fiksuoti betoninių pagrindų drėkinimo aplinkybes, todėl Kauno sporto halės rekonstrukcijos darbų statybos darbų žurnaluose tokie įrašai (dėl betono drėkinimo) nėra padaryti ir neprivalėjo būti daromi.

Šalies argumentai

7. Ieškovės teigimu, minėtas statinio statybos techninės priežiūros vadovo 2022 m. birželio 12 d. raštas patvirtina jos poziciją, kad atsakovės sprendimas, įskaitant pakartotinį (papildomą) 2022 m. birželio 6 d. sprendimą, yra nepagrįstas. Atliekant „Teraco“ grindų įrengimą nebuvo pažeisti jokie technologiniai reikalavimai, o ekspertų išvados yra grįstos vien prielaidomis. Be to, net jeigu ir buvo padarytos darbų klaidos (pagal draudimo liudijimo 67.2 papunktį darbų klaida suprantama kaip apdraustųjų veika darbų vykdymo metu, lemianti žalos atsiradimą vykdomų darbų metu sukurtam turtui), tai jos sudaro draudimo dalyką dėl draudimo liudijimo 67.2, 67.3 papunkčiuose numatyto draudimo apsaugos išplėtimo. Todėl ieškovė turi teisę gauti draudimo išmoką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad draudimo sutarties šalys susitarė išplėsti ieškovės turtinių interesų apsaugą tiek, kiek tai yra susiję su nekokybiškais produktais. Šalys individualiai keitė ne tik draudimo taisyklių 67.2 papunktį, bet ir 67.6 papunktį, kuriame nurodyta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos už apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą, jeigu apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nustatytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų. Todėl ieškovė turėjo pareigą laikytis techninių specifikacijų ir (ar) gamintojų reikalavimų, o jų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip darbų klaida.

10. Teismas, aiškindamas sutartį, sutiko su atsakovės argumentais, kad draudimo taisyklių sandara neleidžia padaryti išvados, jog išimtis, nurodyta prie vienintelio 67.2 papunkčio, yra taikoma visiems šio punkto papunkčiams. Tokiu atveju sąlyga „<...>Taip pat ši išimtis netaikoma ir atsitikusiems įvykiams dėl statybvietėje padarytų darbų klaidų.<...>“ būtų nurodyta ne prie vieno konkretaus 67.2 papunkčio, o būtų nurodyta prie bendrųjų draudimo sutarties sąlygų, arba ši išimtis būtų bendra visam 67 punktui. Teismas pažymėjo, kad draudimo sutarties 67 punktas iš viso turi 19 papunkčių, bet tik viename iš jų (t. y. 67.2 papunktyje) prie nedraudžiamojo įvykio apibrėžimo yra nurodyta konkreti išimtis darbų klaidoms. Išanalizavęs visas draudimo sutarties sąlygas, teismas konstatavo, kad nedraudžiamaisiais pripažįstami įvykiai yra savarankiški, jie nepriklauso vienas nuo kito. Nustačius konkretų nedraudžiamąjį įvykį, draudikas neturi pareigos sumokėti draudimo išmoką.

11. Teismo vertinimu, ekspertinio tyrimo akte suformuluotos išvados atitinka draudimo taisyklių 67.6 papunktyje įtvirtintą sąlygą, pagal kurią pareiga draudikui sumokėti draudimo išmoką neatsiranda už apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą tada, kai apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos, arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų. Byloje esantys duomenys leido teismui padaryti išvadą, kad iki išliejant grindis jų gruntavimas dar nebuvo užbaigtas, jis buvo tęsiamas ir liejant grindis.

12. Teismas sutiko ir su tokiais atsakovės atsikirtimais, kad byloje susiklosčiusi situacija atitinka nedraudžiamojo įvykio sampratą taip pat ir pagal draudimo taisyklių 96.1 papunktį, t. y. draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu draudėjas bando suklaidinti draudiką klastodamas faktus, kurie turi įtakos nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ar draudimo išmokos dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė UAB „Versina“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarties aiškinimo taisykles ir nepagrįstai pripažino, kad draudimo taisyklių 67.2 papunkčiu ieškovės turtinių interesų apsauga išplėsta tik tiek, kiek tai susiję su nekokybiškais produktais. Toks aiškinimas neteisingas ir nesąžiningas, neatitinka lingvistinio sutarties sąlygų aiškinimo metodo. Draudimo apsaugos išplėtimą nustatančios sąlygos (išimties) nurodymo vieta sutarties tekste negali paneigti ir nepaneigia aptariamos išlygos teisinės galios.

13.2. Atsakovė yra profesionali draudikė, kuriai teko teisė nuspręsti ir įvertinti, ar prašyta apdrausti rizika (tikėtini pavojai draudimo objektui) draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.994 straipsnis). Todėl prieš sudarant draudimo sutartį atsakovė turėjo įvertinti ieškovės vykdomos veiklos specifiką ir jos prašymą suteikti maksimalią draudimo apsaugą nuo galimų nuostolių, įskaitant darbų klaidas, o derantis dėl individualaus turtinių interesų apsaugos išplėtimo, turėjo užtikrinti aiškų ir konkretų tokio susitarimo perkėlimą į sutarties sąlygų tekstą taip, kad nebūtų sudarytos sąlygos nepagrįstai atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Pažeidus šiuos principus, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovės naudai.

13.3. Pirmosios instancijos teismo pozicija laikyti įvykį nedraudžiamuoju remiantis draudimo taisyklių 67.6 papunkčiu teisiškai nepagrįsta, nes nebuvo pagrindo taikyti iš esmės standartinio draudimo taisyklių 67.6 papunkčio. Teismas neteisingai kvalifikavo draudimo liudijimu pakeistus draudimo taisyklių 67.2, 67.3 ir 67.6 papunkčius bei jų santykį, neatsižvelgė į tai, kad 67.2 ir 67.3 papunkčių pakeitimu buvo suteikta visiškai kita prasmė šių sąlygų turiniui, lyginant su draudimo taisyklių standartiniuose punktuose numatytu turiniu, o draudimo taisyklių 67.6 papunktis papildytas tik keturiais standartinės sąlygos prasmės nekeičiančiais žodžiais. Tiek esant šiems papildomiems žodžiams, tiek jų nesant draudimo taisyklių 67.6 papunkčio prasmė lieka ta pati.

13.4. Šlifavimo ir kiti reikalingi veiksmai, įrengiant „Teraco“ grindis, buvo atliekami, tačiau galėjo būti padarytos darbuotojų klaidos, kurios nėra tyčiniai veiksmai. Būtent nuo to ir buvo apsidrausta, draudimo liudijimu pakeitus draudimo taisyklių 67.2 papunktį. Draudimo taisyklių 67.6 papunktis netaikytinas dėl pirmenybę turinčių individualių draudimo taisyklių 67.2 ir 67.3 papunkčių.

Atsiliepimas

14. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime prašo ieškovės UAB „Versina“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tokius argumentus:

14.1. Atsakovė neneigia, kad sutiko išplėsti riziką, tačiau tik ta apimtimi, kiek tai yra susiję su nekokybiškais produktais. Atsakovė neišplėtė draudimo apsaugos taip, kad ieškovė galėtų nesilaikyti techninių specifikacijų ar gamintojų reikalavimų, kaip to reikalauja draudimo taisyklių 67.6 papunktis, ir tas nesilaikymas būtų vertinamas kaip darbų klaida. Tokios nevaldomos rizikos atsakovė negali prisiimti. Be to, tokiu atveju išimtis dėl darbų klaidos būtų įtraukta į 67.6 papunktį. Vadovaujantis ieškovės logika, ji galėtų nepaisyti jokių projektinių reikalavimų, ignoruoti gamintojų nurodymus ir laikytų tai darbų klaida, o atsakovė turėtų kompensuoti pastato, pastatyto ne pagal projektą ir nesilaikant gamintojo reikalavimų, trūkumų taisymą.

Šalies argumentai

14.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo draudimo taisyklių 67.2, 67.3 ir 67.6 papunkčius bei jų santykį. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo taisyklių atsakovė neparengė, jas parengė Lietuvos banko valdyba. Pakeitimus inicijavo ir suformulavo ne atsakovė, o ieškovė – atsakovė juos tik akceptavo. Ginčas kilo dėl to, jog ieškovė pareigą mokėti draudimo išmoką kildina ne iš draudžiamojo įvykio, o iš nedraudžiamojo įvykio apibrėžties. Be to, atsakovė taiko kitą nedraudžiamąjį įvykį, t. y. draudimo taisyklių 67.6 papunktį, kurį nustačius nėra galimybės išmokėti draudimo išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sutarties aiškinimo

15. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia individuliai šalių aptartų draudimo taisyklių sąlygų netinkamo aiškinimo pirmosios instancijos teisme klausimą, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija visu pirma ir pasisako.

16. Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys buvo sudariusios statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią draudimu nuo gaisrų ar gamtinių jėgų bei kitų žalų buvo apdrausti ir apeliantės vykdomi sporto halės pastato (1U1p) ir pastato – garažo (3G1p), esančių Kaune, Perkūno al. 5, pritaikant daugiafunkciniam centrui (visuomenės poreikiams) ir keičiant garažo paskirtį į sporto, kapitalinio remonto darbai. Sutartis galiojo (kelis kartus buvo pratęsta) nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. sausio 31 d., o jos sudarymo faktui patvirtinti buvo išduoti draudimo liudijimai – polisai Nr. 537637633, Nr. 659940361, Nr. 711413723, Nr. 736577313, Nr. 749094230 ir Nr. 754726954. Šiuose draudimo liudijimuose nurodyta, kad draudimo objektai bei jų draudimo sąlygos yra pateikiami draudimo liudijimuose, jų prieduose ir draudimo taisyklėse.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje įtvirtinta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

18. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo taisyklėse, be kitų reikalavimų, privalo būti nurodyti draudžiamieji įvykiai ir nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Taigi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu.

19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017, 23 punktas).

20. Taigi, draudimo rūšies taisyklėse yra nustatomi konkretūs atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kurie tokiais nelaikytini. Šie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime (polise) nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 24 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė apsidraudė ne pagal pačios draudikės (atsakovės) patvirtintas standartines draudimo taisykles, o pagal Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu patvirtintas Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, kurias šalys savo susitarimais iš dalies modifikavo. Todėl ginčo draudimo sutartį sudariusiems asmenims nesutariant, kas yra ar nėra draudžiamasis įvykis, pirmiau aptarti kasacinio teismo išaiškinimai, kad sąlygos, susijusios su draudžiamųjų įvykių apibrėžtimi, yra esminės ir jos turi būti identifikuojamos, be kita ko, ir pagal pačių šalių individualius susitarimus, nurodytus draudimo liudijime (polise), yra aktualūs ir šio konkretaus ginčo kontekste.

23. Taip pat aktualios yra ir sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Šioje normoje nurodyta, kad visos sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę sutartis aiškinti nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, ir sąlygas aiškinti taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, t. y. vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas). Kita vertus, pažymima ir tai, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą; tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

25. Nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai interpretuoja jų susitarimo sąlygas, susijusias su pagal ginčo sutartį taikytinos draudimo apsaugos mastu, kas šiuo konkrečiu atveju lėmė įvykio, už kurį apeliantė siekia gauti draudimo išmoką, pripažinimą nedraudžiamuoju. Apeliantė (draudėja) įrodinėja ketinusi apdrausti visas be išimties rizikas, susijusias su darbų (ir darbuotojų) klaidomis, įskaitant ir su tokiomis, apie kurias pasisakė tyrimą dėl sugadintų grindų atlikę ekspertai, todėl atsakovei teko pareiga tik tinkamai įforminti šiuos jos ketinimus draudimo liudijime. Atsakovės (draudikės) teigimu, tokios nekontroliuojamos rizikos, kaip rangos darbų atlikimas nesilaikant statybos technologinių procesų, ji negalėjo prisiimti ir neprisiėmė, nes tai reikštų galimybę darbus atlikti bet kaip, nepatiriant dėl to jokių padarinių (visus kaštus perkeliant draudikei). Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šalių ikisutartines derybas, jų elgesį iki ginčo sutarties sudarymo, t. y. susirašinėjimo, draudimo variantų pasiūlymų, derybų dėl draudimo įmokos nustatymo proporcingai prisiimamai vienokio ar kitokio dydžio rizikai ir pan., aiškindama ginčo sąlygas teisėjų kolegija remiai objektyviuoju (sutarties teksto sisteminės-lingvistinės prasmės) sutarčių aiškinimo metodu.

26. Draudimo sutarties prieduose Nr. 1 prie draudimo liudijimų – polisų Nr. 537637633, Nr.659940361, Nr. 711413723, Nr. 736577313, Nr. 749094230 ir Nr. 754726954 yra nurodoma, kad draudžiamaisiais yra visi įvykiai, nurodyti draudimo taisyklėse, išskyrus draudimo taisyklėse nurodytus nedraudžiamuosius įvykius. Taigi, šalys susitarė, kad draudžiamaisiais bei nedraudžiamaisiais įvykiais šalys laikys tokius įvykius, kokie ir kaip jie apibrėžti draudimo taisyklėse.

27. Draudimo taisyklių 65 punkte nurodyta, kad draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su apdrausto turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu dėl draudžiamojo įvykio. Draudimo taisyklių 66 punkte įtvirtinta, jog draudžiamasis įvykis – staigus ir netikėtas apdrausto turto sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas, atsiradęs draudimo laikotarpiu ir draudimo vietoje dėl bet kokios priežasties, išskyrus taisyklėse nurodytus nedraudžiamuosius įvykius. Draudimo taisyklių 67 punkte nurodyta, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda įvykus draudimo taisyklių III skyriuje nurodytiems nedraudžiamiesiems įvykiams bei įvykus 67 punkte aptartiems įvykiams. Pagal draudimo taisyklių 67.2 papunktį draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už defektų turinčio ar padarius apdraustų darbų klaidų sukurto nekokybiško apdrausto turto keitimo, remonto ar šalinimo kaštus. Ši išimtis taikoma tik tiesiogiai šių defektų turinčioms ar dėl padarytų apdraustų darbų klaidų sukurtoms nekokybiškoms apdrausto turto dalims ir nėra taikoma kitoms kokybiškoms apdrausto turto dalims, kurios yra sugadinamos, sunaikinamos ar prarandamos dėl padarytų apdraustų darbų klaidų, defektų turinčios ar nekokybiškos apdrausto turto sukelto draudžiamojo įvykio. Defektu laikomi tokie trūkumai, kurie neatitinka projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba pažeidžia privalomus normatyvinius dokumentus.

28. Tokia nuostata reiškia, kad draudikas neatlygina dėl bet kokių priežasčių turinčio defektų (t. y. neatitinkančio projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba pažeidžiančio privalomus normatyvinius dokumentus) ar sukurto padarius darbų klaidų ir dėl to esančio nekokybišku turto keitimo, remonto ar šalinimo išlaidų, kitaip tariant, nekompensuoja tokio darbų rezultato ištaisymo kaštų, bet ši taisyklė netaikytina tada, kai kitos kokybiškos apdrausto turto dalys yra sugadinamos, sunaikinamos ar prarandamos būtent dėl tokio darbų rezultato (darbų klaidų) ar dėl nekokybiško turto sukelto draudžiamojo įvykio.

29. Draudimo taisyklių 68 punkte yra įtvirtinta galimybė draudikui ir draudėjui papildomai raštu susitarti dėl draudimo apsaugos išplėtimo, apie tai pažymint draudimo liudijime. Kaip matyti iš draudimo liudijimų priedų Nr. 1 3 punkto, šalys papildomai susitarė išplėsti privalomojo draudimo sutarties draudimo apsaugos galiojimą. Be kita ko, buvo pakoreguoti draudimo taisyklų 67.2, 67.3, 67.6 papunkčiai, kuriuose yra aptariami draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką neatsiradimo atvejai.

30. Šalių valia pakoreguotame 67.2 papunktyje nurodyta, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už darbų vykdymo metu panaudotų už statybvietės ribų statybos produktų gamintojų sukurtų ir defektą turinčių ar nekokybiškų statybos produktų, medžiagų ir (ar) montuotinų įrenginių keitimo, remonto ar šalinimo kaštus. Ši išimtis taikoma tik už statybvietės ribų statybos produktų gamintojų sukurtiems ir panaudotiems tiesiogiai tokį defektą turintiems ar nekokybiškiems statybos produktams, medžiagoms ir (ar) sumontuotiems įrenginiams ir nėra taikoma kitoms apdraustų darbų vykdymo metu sukurto turto dalims, kurios yra sugadinamos, sunaikinamos ar prarandamos dėl defektų turinčių ar nekokybiškai panaudotų statybos produktų, medžiagų ir (ar) sumontuotų įrenginių sukelto draudžiamojo įvykio. Taip pat ši išimtis netaikoma ir atsitikusiems įvykiams dėl statybvietėje padarytų darbų klaidų. Darbų klaidos – tai apdraustųjų veika darbų vykdymo metu, lemianti žalos atsiradimą vykdomų darbų metu sukurtam turtui. Defektą turinčiu ar nekokybišku statybos produktu, medžiaga ir (ar) montuotinu įrenginiu bus laikomi tokie trūkumai, kurie neatitinka projektinės dokumentacijos nustatytų reikalavimų arba pažeidžia Reglamente (ES) Nr. 305/2011 numatytus privalomus normatyvinius dokumentus.

31. Taigi, palyginus pakoreguotą draudimo taisyklių 67.2 papunkčio tekstą su Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu patvirtintose standartinėse šios draudimo rūšies taisyklėse išdėstyto 67.2 papunkčio tekstu, galima daryti išvadą, kad pakoreguotame 67.2 papunktyje šalys susitarė išplėsti apeliantės turtinių interesų apsaugą tam tikroje srityse – kiek tai susiję su statybos procese panaudotais už statybvietės ribų kitų statybos produktų gamintojų sukurtais defektą turinčiais ar nekokybiškais produktais ir medžiagomis. Jeigu pagal standartines draudimo taisykles toks darbų rezultatas nebūtų lėmęs įvykio pripažinimo draudžiamuoju, atlyginant tik dėl šio nekokybiško darbų rezultato atsiradusias išlaidas kitoms apdrausto turto dalims (žr. šios nutarties 28 punktą), tai, modifikavus šią sąlygą, atsakovė prisiėmė pareigą atlyginti ir panaudojus nekokybiškus ar defektų turinčius produktus bei medžiagas sukurto darbų rezultato ištaisymo kaštus, nekompensuodama tik pačių darbų vykdymo metu panaudotų defektą turinčių ar nekokybiškų produktų, medžiagų ar montuotinų įrenginių keitimo, remonto ir šalinimo kaštų.

32. Be to, pakoreguotu draudimo taisyklių 67.2 papunktyje šalys susitarė apibrėžti ir darbų klaidos sąvoką (standartinėse draudimo taisyklėse yra naudojamas tik defekto apibrėžimas), nurodant, kad darbų klaidomis laikoma apdraustųjų veika darbų vykdymo metu, lemianti žalos atsiradimą vykdomų darbų metu sukurtam turtui. Defekto apibrėžimas, lyginant su standartinėmis draudimo sąlygomis, iš esmės nepakito – defektu buvo laikomi tokie trūkumai, kurie neatitinka projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba pažeidžia privalomus normatyvinius dokumentus, o šalių susitarimu patikslinta, kad defektą turinčiu ar nekokybišku už statybvietės ribų pagamintu ar sukurtu statybos produktu, medžiaga ir (ar) montuotinu įrenginiu bus laikomi tokie trūkumai, kurie neatitinka projektinės dokumentacijos nustatytų reikalavimų arba pažeidžia Reglamente (ES) Nr. 305/2011 numatytus privalomus normatyvinius dokumentus.

33. Taip pat šalių sulygta, kad 67.2 papunktyje nurodyta išimtis (draudimo išmokos nemokėjimas) netaikoma atsitikusiems įvykiams dėl statybvietėje padarytų darbų klaidų. Iš pakoreguoto draudimo taisyklių 67.2 papunktyje nurodyto darbų klaidos apibrėžimo matyti, kad darbų klaida laikoma apdraustųjų veika darbų vykdymo metu, lemianti žalos atsiradimą vykdomų darbų metu sukurtam turtui. Atsižvelgiant ir į visuotinai suprantamą klaidos sampratą, kad klaida tai nesąmoningas (netyčinis) nukrypimas nuo bendrosios taisyklės ar tiesos, spręstina, jog netyčinių, atitinkamai, ir iš anksto neprognozuojamų situacijų (įvykių) metu atliekant darbus atsiradusią sukurtam turtui žalą atsakovė įsipareigojo atlyginti.

34. Draudimo taisyklių 67.3 papunktyje teigiama, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už neatliktų apdraustų darbų vykdymą, netinkamai atliktų apdraustų darbų taisymą ar jų atlikimą iš naujo ir nekokybiškų medžiagų keitimą. Individualiai šalių aptartame draudimo taisyklių 67.3 papunktyje įtvirtinta išlyga, kad atsakovės (draudikės) pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už neatliktų darbų vykdymą, atliktų darbų taisymą ar jų atlikimą iš naujo, jeigu tai nėra susiję su darbų vykdymo metu sukurto turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu. Tokio turinio susitarimas lemia išvadą, kad turto sugadinimas (taip pat sunaikinimas ar praradimas) galėtų būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, jeigu tokių padarinių atsiradimo aplinkybės kituose draudimo taisyklių sąlygose tiesiogiai nebūtų priskiriamos prie nedraudžiamųjų įvykių.

35. Pakoreguotame draudimo taisyklių 67.6 papunktyje, kuriuo atsakovė ir rėmėsi, pakartotinai atsisakydama išmokėti apeliantei draudimo išmoką, teigiama, kad draudikės pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą, jei apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad, lyginant su standartinių draudimo taisyklių 67.6 papunkčio formuluotėmis (draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda <...> taip pat už apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą, jei apdraustas turtas neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų), ši sąlyga buvo tik patikslinta.

36. Tačiau tiek iš standartinėse draudimo taisyklėse išdėstyto 67.6 papunkčio, tiek ir šalių susitarimu pakoreguoto šio papunkčio matyti, kad juo buvo apribota atsakovės, kaip draudikės, atsakomybė už tokius įvykius, kai apdraustas turtas sugadinimas ir (ar) sunaikinimas, be kita ko, ir dėl to, jog statybos darbų procese nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų. Pažymėtina, kad gamintojo reikalavimų laikymosi pareiga suponuoja sąmoningą apsidraudusio asmens elgesį ir reiškia, kad statybos darbų vykdymo procese būtina vadovautis ne tik norminiais statybas reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir naudojamų statybos produktų, medžiagų bei įrenginių gamintojų (arba jų pardavėjų) rekomendacijomis bei instrukcijomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, sąmoningas gamintojų reikalavimų nepaisymas dėl bet kurių priežasčių (pavyzdžiui, darbuotojų trūkumo, jų kompetencijos stokos, kitų užduočių vykdymo, siekio paspartinti statybos procesą, siekio sumažinti statybos darbų sąnaudas ir pan.), negali būti tapatinamas su draudimo taisyklių 67.6 papunktyje įvardyta klaida, esančia atsitiktiniu įvykiu, kuris iš esmes net nepriklauso nuo draudėjos valios ir vienokio ar kitokio jos pasirinkimo, kaip konkrečiai atlikti kurį nors darbą.

37. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad draudimo taisyklių 67.6 papunktyje tiesiogiai įtvirtinus būtent tokį nedraudžiamojo įvykio apibūdinimą, pagal kurio turinį apeliantė turi laikytis techninių specifikacijų ar gamintojų reikalavimų, šių reikalavimų nesilaikymas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti vertinamas kaip pakoreguotame draudimo taisyklių 67.2 papunktyje apibrėžta darbų klaida, kuriai savaime yra taikoma draudimo apsauga. Ir nors tam tikrais atvejais klaida būtų galima pateisinti gamintojo reikalavimų nesilaikymą (pavyzdžiui, pardavėjas perduoda ne to gamintojo arba ne to statybos produkto ir medžiagos naudojimo ar sumontavimo instrukciją, o pirkėjas neturi galimybės to identifikuoti), dėl ko atsirastų prielaidos tokį įvykį pripažinti draudžiamuoju, nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės bei situacijos nebuvo įrodinėtos.

38. Pažymėtina, kad aiškinant pakoreguotą draudimo taisyklių 67.2 papunktį apeliantės nurodytu būdu, pakoreguoto draudimo taisyklių 67.6 punkto dalis, apribojanti atsakovės atsakomybę, jei apdraustas turtas sugadinimas ir (ar) sunaikinimas dėl to, kad turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų ir (ar) nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų, iš viso prarastų prasmę, t. y. tokia sąlyga neturėtų jokios reikšmės, kadangi darbų klaida būtų galima pateisinti bet kokį gamintojo rekomendacijų nesilaikymą. Toks sutarties sąlygų, į kurias įtrauktos ir draudimo taisyklės, aiškinimas pažeistų sąžiningo sutarties aiškinimo imperatyvą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Tokiu aiškinimu būtų paneigta ir šalių valia susitarti dėl jų teisinius santykius reguliuojančių sąlygų bei būtų nepaisoma sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo reikalavimo, pagal kurį sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ne atsietai viena nuo kitos, tačiau atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 2 dalį).

39. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino pakoreguotus draudimo taisyklių 67.2, 67.3, 67.6 papunkčius, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl labiausiai tikėtinos įvykio priežasties

40. Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija jos ir atsakovės užsakymu UAB „Statybų tyrimo institutas“ (ekspertai S. M. ir A. P.) atlikto 2022 m. vasario 25 d. tyrimo akto Nr. 22-10 išvadų, kuriose nurodyta, kad labiausiai tikėtina „Teraco“ grindų sugadinimo priežastis – „Teraco“ danga buvo įrengiama ant pilnai išdžiūvusio betono pagrindo ir (arba) betono pagrindas prieš „Teraco“ dangos įrengimą nebuvo tinkamai gruntuojamas ir (arba) nebuvo gruntuojamas iš viso, t. y. „Teraco“ dangos įrengimas atliktas nesilaikant techniniame projekte ir UAB „Dekobetonas“ technologinėje kortelėje nurodytos darbų vykdymo technologijos; šis defektas negalėjo atsirasti dėl vibracijos; labiausiai tikėtina, kad veikiant vibracijai įtrūkiai atsirado dėl to, kad „Teraco“ danga buvo nesukibusi su betono pagrindu.

41. Aptartoje tyrimo išvadoje yra nurodyti ir „Teraco“ grindų įrengimo technologijos pažeidimai: 1) fibrobetoninių grindų pagrindas buvo įrengiamas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. „Teraco“ danga įrengiama laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. Tai reiškia, kad „Teraco“ danga buvo įrengiama praėjus maždaug pusei metų po fibrobetoninių grindų pagrindo įrengimo. Tai neatitinka techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimo „Teraco“ dangą įrengti ant nepilnai išdžiūvusio betono pagrindo; 2) statybos darbų žurnale, pateiktame 2021 m. gruodžio 1 d., betoninių grindų gruntavimo prieš įrengiant „Teraco“ tipo grindis paslėptų darbų akte Nr. 6 nurodyta, kad gruntavimui naudotas gruntas „Super“ ir gruntas „Briko“ giluminis. Tyrimui pateiktose technologinėse kortelėse giluminio grunto „Briko“ panaudojimas įrengiant „Teraco“ grindis nenumatytas; 3) statybos darbų žurnale, pateiktame 2021 m. gruodžio 1 d., betoninių grindų gruntavimo prieš įrengiant „Teraco“ tipo grindis paslėptų darbų akte Nr. 6 nurodyta, kad gruntavimo darbai atlikti laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. Statybos darbų žurnale užfiksuota, kad „Teraco“ danga buvo įrengiama laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. Tyrimui pateiktoje UAB „Dekobetonas“ technologinėje kortelėje nurodyta, kad pagrindo gruntavimas atliekamas „Teraco“ dangos liejimo dieną; 4) tyrimui nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas (-ai), kuriame (-iuose) būtų fiksuoti „Teraco“ grindų dangos įrengimo technologiniai procesai: šlifavimas, glaistymas, dangos poliravimas ir kristalizacija, todėl įvertinti, kada ir kaip šie procesai buvo atliekami (ar atliekami), nebuvo galimybės. Tyrimo akte nurodytas išvadų nepaneigė ir byloje liudytojais apklausti G. K. bei S. M.

42. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog „Teraco“ grindų sugadinimo priežastimi buvo tokio pobūdžio darbų vykdymo technologijos nesilaikymas, apeliante atliekant statybos darbus, o pagal pakoreguotų draudimo taisyklų 67.6 papunktį draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą, jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų, pripažintina, kad atsakovė pagrįstai, įvykus nedraudžiamajam įvykiui, atsisakė apeliantei sumokėti draudimo išmoką draudimo taisyklų 67.6 papunkčio pagrindu.

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino sutarties sąlygas ir tinkamai taikė teisę, pagrįstai pripažinęs, kad patenkinti apeliantės ieškinį nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai kitokio draudimo sutarties sąlygų aiškinimo, atitinkamai, ir kitokios šios bylos procesinės baigties nelemia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o atsakovė nenurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi bylinėjimosi išlaidų bei tokio pobūdžio išlaidų priteisti neprašė, apeliaciniame procese šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Dalia KačinskienėLaima RibokaitėAldona Tilindienė