Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui I. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

10. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

11. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

12. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

13. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

14. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

15. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra I. D. ir O. L.. Šiuo metu A. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jis faktiškai gyvena kartu su ieškove. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnus nuo gimimo gyvena kartu su ja, ji rūpinasi sūnaus priežiūra ir auklėjimu. Atsakovas šiuo metu gyvena skyrium, su sūnumi nesimato. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. vasario 21 d. išvadoje nurodė, jog, atlikus ieškovės šeimos aplinkos sąlygų tyrimą, nustatyta, kad ieškovės namuose yra visi būtiniausi baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai, namuose švaru, tvarkinga, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, užtikrinamos visos sąlygos sūnaus poilsiui, žaidimams, lavinimui ir asmens higienos priežiūrai.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, anksčiau aptartus duomenis, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko interesus, pasirūpinti, kad jam būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku ir doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

17. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Šios įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

20. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

21. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

23. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

25. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

26. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja šalių bendru susitarimu, atsižvelgdamas į vaiko bendravimo su atsakovu poreikį.

27. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus A. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jis gyvena kartu su ieškove. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas šiuo metu gyvena skyrium, vaiku nesidomi ir nesirūpina. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. vasario 21 d. išvadoje nurodė, jog pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais metu A. D., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad tėvą matė seniai, pastarasis jo neaplanko. Parengiamojo teismo posėdžio matu atsakovas nurodė, kad nori matytis ir bendrauti su sūnumi, tačiau to padaryti negali, kadangi ieškovė neleidžia jiems matytis. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog po 2025 m. balandžio 15 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio atsakovas keletą kartų matėsi su sūnumi, jų susitikimai truko maždaug po 1 val. Jie su atsakovu iš esmės nebendrauja, sūnaus susitikimus su tėvu ji derina per socialinę darbuotoją.

28. Taigi iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jų tarpusavio santykiai yra įtempti, šalims sudėtinga betarpiškai suderinti atsakovo susitikimus su sūnumi. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su pilnamečiu sūnumi tvarka, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja šalių bendru susitarimu, atsižvelgdamas į vaiko bendravimo su atsakovu poreikį, neatitinka šiuo metu tarp šalių susiklosčiusios faktinės situacijos, ją įgyvendinti gali būti sudėtinga, dėl jos įgyvendinimo tarp šalių ateityje gali kilti papildomi ginčai, o tai neatitiks nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, nebus užtikrinta jo teisė matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

29. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad atsakovas su sūnumi nesimatė nuo 2024 m. spalio mėn., t. y. apie 6 mėn., o nuo 2025 m. balandžio 15 d. įvyko tik 2 atsakovo susitikimai su sūnumi, visą šį laikotarpį nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri rūpinasi vaiko kasdienine priežiūra, teismas vertina, jog yra tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja tam tikromis savaitės dienomis, pasiimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžindamas jį į sūnaus gyvenamąją vietą. Tokiu būdu vaikui būtų sukurtas saugumo jausmas, didesnis pasitikėjimas tėvu, būtų sudarytos sąlygos atsakovui palaipsniui sukurti ryšį su vaiku.

30. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka:

30.1. atsakovas su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieną antradienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar nuolatinės gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antradienį iki 19 val.;

30.2. atsakovas su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą šeštadienį, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą šeštadienį iki 19 val.

31. Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms bendravimo su vaiku tvarka vėl gali būti peržiūrima (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

33. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

34. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

36. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

37. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

38. Ieškovė nurodė, kad A. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 400 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

39. Teismas taip pat pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams patenkinti tėvai patiria išlaidų. Šie vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri 2024 m. sudarė apie 708 Eur (atskaičius mokesčius), nuo 2025 m. sausio 1 d. – apie 777 Eur (atskaičius mokesčius; 1 038 Eur neatskaičius mokesčių).

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

41. Iš esmės vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs išlaidų atitikimo faktą, konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio patenkinimui (pvz., transportui), ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Įvertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

42. Vertindamas ieškovės nurodytas išlaidas, teismas pažymi, jog šiuo metu A. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Akivaizdu, kad, siekdama pasirūpinti šalių nepilnamečiu sūnumi, ieškovė patiria išlaidas maistui, būstui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, transportui ir kt. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos A. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro vidutiniškai po 400 Eur per mėnesį.

43. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. gruodžio mėn. ieškovės pajamas sudaro vidutiniškai 996,23 Eur per mėnesį, t. y. 458,70 Eur išmoka vaikui ir 537,53 Eur socialinė pašalpa. Ieškovė taip pat augina dar du nepilnamečius vaikus: V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini)

44. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovas niekur nedirba. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovo vykdomas išieškojimas: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0007/25/00097 dėl 6,64 Eur skolos; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0124/24/02237 dėl 178,62 Eur skolos; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0124/24/01880 dėl 894,01 Eur skolos; 4) vykdomojoje byloje Nr. 0124/24/00343 dėl 6,64 Eur skolos; 5) vykdomojoje byloje Nr. 0007/22/00380 dėl 185,38 Eur skolos; 6) vykdomojoje byloje Nr. 0118/17/02058 dėl 30 Eur skolos; 6) vykdomojoje byloje Nr. 0118/17/01159 dėl 13,50 Eur skolos; 7) vykdomojoje byloje Nr. 0124/17/00894 dėl 72,73 Eur skolos; 8) vykdomojoje byloje Nr. 0124/19/06533 dėl 6 404,40 Eur skolos; 9) vykdomojoje byloje Nr. 0124/19/03283 dėl 1 729,40 Eur skolos; 10) vykdomojoje byloje Nr. 0118/13/00803 dėl 7,82 Eur skolos; 11) vykdomojoje byloje Nr. 0007/09/02277 dėl 1 796,46 Eur skolos; 12) vykdomojoje byloje Nr. 0118/06/00604 dėl 868,86 Eur skolos.

45. Teismas pažymi, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

46. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą bei prievolių kreditoriams vykdymą. Be to, ginčo šalys prisiimdamos prievoles kreditoriams turi elgtis apdariai ir rūpestingai, įvertinti galimybę šias prievoles tinkamai vykdyti, todėl vien ta, aplinkybė, jog šalys turi įsipareigojimų kreditoriams nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad jos negali lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nė viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius.

47. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, įvertinus tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 nuo 2025 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 038 Eur (neatskaičius mokesčių) minimali mėnesinė alga, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. sausio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

48. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

49. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo

50. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 570 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

51. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

53. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

54. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji su atsakovu gyvena skyrium, atsakovas neteikia sūnui išlaikymo. Atsakovas teismo posėdžio metu minėtų aplinkybių neginčijo ir patvirtino, kad išlaikymo sūnui šiuo metu neskiria.

55. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos abi ginčo šalys buvo darbingo amžiaus ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turėjo prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 570 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 26 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

57. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 187 Eur žyminis mokestis (111 Eur už neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo; 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. 75 proc.); 22 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (570 Eur x 3 proc. 75 proc.)). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 187 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

58. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-00193 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 25 d. pažymą Nr. APD-2025-05100 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 470,76 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 470,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

59. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove O. L., asmens (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad:

1) atsakovas su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieną antradienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar nuolatinės gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antradienį iki 19 val.;

2) atsakovas su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą šeštadienį, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą šeštadienį iki 19 val.

Priteisti iš atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. sausio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 27 d.

Paskirti ieškovę O. L., asmens (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 187 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Priteisti iš atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 470,76 Eur (keturių šimtų septyniasdešimties eurų 76 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini); akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.