- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- A-591-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00707-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kupiškio rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti (originale – pripažinti neteisėtu) Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2420 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui neskirta piniginė socialinė pašalpa už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kupiškio rajono savivaldybės administraciją įskaityti į visuomenei naudingus darbus 12 arų valstybinės žemės ploto, esančio šalia pareiškėjo šeimai priklausančio namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir įpareigoti išmokėti pareiškėjui po 153,60 Eur dydžio socialinę pašalpą nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (po 153,60 Eur per mėnesį), kadangi jis nedalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Sprendimas yra neteisėtas, kadangi Savivaldybės administracija jį priėmė neatsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas, prisidedant jo tėvams, nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo 12 arų valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjo šeimai priklausančiu namų valdos žemės sklypu. Pareiškėjas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Skapiškio seniūnijos (toliau – ir Skapiškio seniūnija) 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. S-207, 2014 m. balandžio 29 d. raštas Nr. S-159, 2014 m. spalio 9 d. raštas Nr. S-296. Pareiškėjas pabrėžė, kad faktą, jog prižiūrimas 12 arų ploto žemės sklypas yra valstybinė žemė, sužinojo tik 2013 metais. Pareiškėjo nuomone, Savivaldybės administracija 1992–2014 m. laikotarpiu atliktus 12 arų valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus privalėjo vertinti (originale – užskaityti) kaip visuomenei naudingą veiklą ir skirti jam socialinę pašalpą. Pareiškėjo teigimu, dalyvavimas Savivaldybės administracijos reikalavimu visuomenei naudingoje veikloje prilygsta prievartiniam darbui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 48 straipsnio 1 ir 3 dalių, 52 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjas tvirtino, kad Savivaldybės administracijos ir Skapiškio seniūnijos valstybės tarnautojai bei nuo 2010 metų jo skundus nagrinėję administraciniai teismai jį kankina, žaloja sveikatą, žemina jo orumą, žiauriai su juo elgiasi, verčia dar kartą atlikti visuomenei naudingus darbus, Kupiškio rajono savivaldybės tarnautojų elgesys sukėlė pareiškėjui didžiules fizines ir dvasines kančias, dėl tokios įtampos pablogėjo pareiškėjo sveikata.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, kad, išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. spalio 5 d. Administracijos Socialinės paramos skyriui pateiktą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti (toliau – ir Prašymas-paraiška), buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 2021 m. spalio 1 d. laikotarpiu neatliko visuomenei naudingos veiklos pagal Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. parengtą siuntimą Nr. 55, t. y. neįvykdė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 6 punkto reikalavimo. Pareiškėjas nuo 2004 m. gegužės 6 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), yra ilgalaikis bedarbis, nedalyvauja jokiuose mokymuose ir persikvalifikavimo programose, nepateikė duomenų, jog, būdamas darbingo amžiaus, ieško darbo. Kupiškio rajono savivaldybėje visuomenei naudingos veiklos organizavimą reglamentuoja Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. TS-16 patvirtintas Kupiškio rajono gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 13.1–13.12 punktuose numatyti atvejai, kai asmenys visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami. Pareiškėjas nepatenka į šių asmenų grupę, todėl buvo įpareigotas atlikti 96 valandas visuomenei naudingos veiklos. Pareiškėjas dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo į Skapiškio seniūniją nesikreipė, sutartis nebuvo sudaryta, visuomenei naudingos veiklos neatliko. Pareiškėjo nurodyti 12 arų valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbai nepatenka į Aprašo taikymo sritį. Pareiškėjas pildydamas Prašymą-paraišką pažymėjo, kad yra susipažinęs ir sutinka su tuo, kad Savivaldybės administracija nustatyta tvarka gaus ir tvarkys duomenis ir informaciją apie jį bei bendrai gyvenančius asmenis, kuri reikalinga nustatant teisę į piniginę socialinę paramą. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko teismui yra teikęs ne vieną skundą, dėl kuriuose išdėstytų reikalavimų pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl nepasiturinčio gyventojo kategorijai priskirto asmens teisės gauti piniginę socialinę paramą.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 5 d. Prašymu-paraiška kreipėsi į Administracijos Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti jam piniginę socialinę pašalpą nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. Administracijos Socialinės paramos skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 2021 m. lapkričio 8 d. Sprendimu neskyrė pareiškėjui piniginės socialinės paramos nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 1 straipsnio 1 punktu, 2 straipsnio 11 punktu, 5 straipsnio 1 punktu, 21 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 25 straipsnio 6 punktu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (2017 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-90 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. vasario 23 d., toliau – ir Tvarkos aprašas) 1–3, 6, 7.1–7.7, 8, 10, 12 punktais, 13.1–13.8, 14, 15, 17, 19, 20 punktais, Aprašo (2018 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. TS-67 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. kovo 31 d.) 13.1–13.12 punktais, 22.1 punktu.
9. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius 2021 m. liepos 20 d. parengė siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 55, kuris pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta ir jam įteiktas 2021 m. liepos 29 d. Šiame siuntime nurodyta, kad pareiškėjas iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. turi atvykti į Skapiškio seniūniją, kuri yra visuomenei naudingos veiklos organizatorius. Pareiškėjas pagal 2021 m. liepos 20 d. siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 55 į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją nesikreipė, visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko. Pareiškėjas skunde nurodytą faktinę aplinkybę pripažino ir jos neginčijo. Be to, pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso kategorijai Tvarkos aprašo 13.1–13.8 ar Aprašo 13.1–13.12 punktuose išvardintų asmenų, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, Administracijos Socialinės paramos skyriui nepateikė. Tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir kartu su skundu ar iki teismo posėdžio. Bylos duomenimis, Savivaldybės administracija nustatyta tvarka surinko duomenis, kad pareiškėjas yra darbingas asmuo, nustatyta tvarka registruotas kaip bedarbis ir dalyvauja darbo paieškoje. Pareiškėjas skunde atsisakymą dalyvauti Kupiškio rajono savivaldybėje organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje grindė tuo, kad jis 1992–2014 m. laikotarpiu prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), greta jo motinai G. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iki 2014 metų savo iniciatyva dalyvavo prižiūrint valstybinės žemės sklypą, esantį šalia G. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo. Savivaldybės administracija nurodytos faktinės aplinkybės neginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. siuntime atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 55 yra aiškia nurodyta, jog piniginę socialinę paramą gauti siekiantis asmuo privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą, pateikta išsami informacija apie aplinkybes, kurioms esant, asmuo gali neatvykti atlikti šios veiklos, bei išaiškintos teisinės pasekmės, kilsiančios tuo atveju, jeigu asmuo be objektyvių priežasčių neatliks visuomenei naudingos veiklos. Teismas pabrėžė, kad pagal Tvarkos apraše įtvirtintų teisės normų prasmę, ne bet kokia veikla, kurią atlieka asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, gali būti laikoma visuomenei naudinga veikla, tokia veikla laikoma tik ta, kuri atliekama laikantis teisės aktų nustatytų taisyklių, tarp jų – ir sudarius rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos. Atsižvelgęs į nurodytas teisės normų nuostatas, teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginį, kad jis iki 2014 metų prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą ir todėl yra atlikęs visuomenei naudingą veiklą, nusprendė, jog teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgė ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas, neįvykdęs Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos, 2013–2021 m. laikotarpiu sistemingai kreipėsi į administracinį teismą skundais dėl Administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimų neskirti jam socialinės pašalpos (žr., pvz., Nr. I-142-320/2013, Nr. I-1291-257/2013, Nr. I-930-283/2015, Nr. I-1176-283/2015, Nr. I-13-320/2017, Nr. I-116-320/2018, Nr. I-5926-279/2018, I2-503-320/2020, I2-1933-320/2020, I2-3217-739/2020, I2-5199-279/2020 ir kt.). Tai pabrėžė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2056-1062/2021. Pareiškėjas administraciniam teismui teiktuose skunduose prašydavo pripažinti valstybinės žemės priežiūros darbus kaip visuomenei naudingą veiklą ir juos vertinti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos įvykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1638-815/2021 nurodė, kad kitoks valstybinės žemės sklypo priežiūros veiklos vertinimas sudarytų prielaidas taikyti pareiškėjui Konstitucijos netoleruojamas privilegijas. Analogiškas išvadas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė ir kitose išnagrinėtose pareiškėjo bylose (pvz., 2016 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016, 2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1504-756/2021 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2481-1062/2018 pabrėžė, kad visuomenei naudingos veiklos atlikimą asmenims, kurie gauna socialinę paramą, reglamentuoja ne privatinės teisės, o viešosios teisės normos; viešojoje teisėje taikomas principas, kad leidžiama (galima) tik tai, kas numatyta teisės aktais; teisės aktai nenumato, kad naudinga veikla atliekama piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų nuožiūra, pačiam asmeniui nustatant, kokia veikla laikytina naudinga, kada ir kur savarankiškai ją atlikti. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo atlikti šienavimo darbai 12 arų plote negali būti įskaityti kaip visuomenei naudingi darbai, atliekami vadovaujantis Įstatymu ir jį įgyvendinančiais poįstatyminiais aktais.
11. Atsižvelgęs į ginčo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą ir teismų praktikoje suformuotą Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų aiškinimą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui siekiant, jog valstybinės žemės sklypo priežiūros darbai būtų priskirti prie visuomenei naudingos veiklos, jis privalėjo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, nagrinėjamo ginčo atveju – į Skapiškio seniūniją, ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas šiuo klausimu būtų nuvykęs į Skapiškio seniūniją iki 2021 m. spalio 5 d., kai teikė prašymą-paraišką, ar iki 2021 m. lapkričio 8 d., kai buvo priimtas Sprendimas. Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas nusprendė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl iki 2014 metų atliktų valstybinės žemės ploto priežiūros darbų prilyginimo visuomenei naudingos veiklos atlikimui nepagrįstas.
12. Teismas pažymėjo, kad valstybėje vyksta diskusijos dėl socialinę paramą gaunančių asmenų įtraukimo į visuomenei naudingos veiklą tikslingumo. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo parengusi 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. A1-255 ,,Dėl Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuris buvo svarstomas šios ministerijoje 2021 m. rugpjūčio 3 d. vykusiame pasitarime. Asociacija „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“, vienijanti Lietuvos nevyriausybines organizacijas, kovojančias su skurdu ir socialine atskirtimi, 2021 m. liepos 8 d. raštu „Dėl Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo pakeitimo projekto“ pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams, kuriais būtų atsakoma veiklų, turinčių darbo santykiams būdingų požymių, išplečiamas asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai, sąrašas. Nurodytos nevyriausybinės organizacijos vertinimu, visuomenei naudinga veikla socialinės paramos sistemoje neatliepia bendradarbiavimo, veiksmingumo ir įgalinimo principų, kurie yra numatyti Įstatyme. Lietuvos savivaldybių asociacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam projektui nepritarė ir teigė, kad visuomenei naudingos veiklos organizavimas yra viena iš priemonių sumažinti piktnaudžiavimą pinigine socialine parama, o esama tvarka atitinka visuomenei naudingą veiklą atliekančių asmenų poreikius. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ir bylos nagrinėjimo metu Įstatymo 25 straipsnyje ir Tvarkos apraše įtvirtintas piniginės socialinės pašalpos gavėjų traukimo į visuomenei naudingą veiklą teisinis reguliavimas nėra pakeistas.
13. Teismas, atsižvelgęs į teisminę praktiką aiškinant visuomenei naudingos veiklos organizavimo teisinį reguliavimą, vertino, kad atsakovo priimtų pareiškėjui nepalankių administracinių sprendimų nėra pagrindo vertinti kaip pareiškėją žeminančio ar žiaurumu pasižyminčio elgesio su pareiškėju. Pareiškėjui, manančiam, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų patyrė žalą, nėra užkirstas kelias nustatyta tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad Savivaldybės administracijos priimtas Sprendimas neskirti pareiškėjui piniginės socialinės pašalpos yra pagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis. Teismo vertinimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra teisėtas. Atmetęs pagrindinį skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Administracijos įpareigojimo skirti pareiškėjui 153,60 Eur dydžio socialinę pašalpą už 2021 m. spalio 1 d. – 2022 m. sausio 1 d. laikotarpį.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą; įpareigoti Administraciją, Skapiškio seniūniją, kad pateiktų išsamius duomenis ir turimus dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kokie konkretūs visuomenei naudingos veiklos darbai buvo organizuojami nuo 1992 metų iki 2022 metų Skapiškio seniūnijos teritorijoje; nurodyti, ar yra sudaryti visuomenei naudingos veiklos darbų ir įstaigų, įmonių bei organizacijų, kuriuose atliekami šie darbai, sąrašai; ar vedama šių darbų apskaita; duomenis apie tai, kam buvo mokama už valstybinės žemės ploto priežiūrą, kurią vykdė pareiškėjas; įpareigoti atsakovą pateikti nuo 1992 metų iki 2022 metų turimus dokumentus ir naikinimo aktus, kurie buvo nepateikti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, dabar 2018 m. Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams; pateikti įstatymą, kuris draudžia savivaldoje, esant seniūno pažymai, jog buvo šienaujama apie 12 arų valstybinės žemės ploto bendruomenės labui, užskaityti kaip atidirbimą už socialinę pašalpą. Pareiškėjas taip pat prašė į teismo posėdį kviesti pareiškėjo motiną G. K., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėją L. B. ir Skapiškio seniūną V. J. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas visuomenei naudingus darbus yra atlikęs, kadangi šienavo valstybinės žemės sklypą 1992–2014 metais, tam naudojo elektrinę žoliapjovę motinos G. K., elektros energiją, už kurią mokėjo motina G. K. Tai buvo tvarkoma bendruomenės labui.
14.2. Administracijos reikalavimas dar kartą dirbti už socialinę pašalpą laikytinas prievartiniu darbu. Nėra įstatymo, draudžiančio Savivaldybės administracijai apžiūrėti jo daug metų prižiūrėtą valstybinės žemės sklypą ir suderinus bei pritarus savivaldybės tarybai įskaityti tokio žemės sklypo priežiūros darbus į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai gauti.
14.3. Administraciniai teismai, atsakovo darbuotojai pareiškėją kankina, žaloja sveikatą, žemina orumą ir žiauriai elgiasi, versdami antrą kartą atlikti visuomenei naudingus darbus, pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises ir principus. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir vienašališkai tenkino atsakovo prašymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas prašo pripažinti pareiškėjo 2022 m. gegužės 16 d. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo panaikinimo kaip piktnaudžiavimą administraciniu procesu ir skirti jam baudą.
16. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, kurių nebūtų išnagrinėjęs teismas ir kuriais galėtų nuginčyti skundžiamą sprendimą. Skapiškio seniūnijoje yra organizuojama įvairių visuomenei naudingos veiklos darbų: šaligatvių valymas, gėlynų priežiūra (gėlių sodinimas, laistymas, ravėjimas), miestelio ir kaimo gyvenviečių ribose aplinkos tvarkymo darbai apie viešąsias įstaigas, seniūnijos teritorijoje esančių kapinių aplinkos šienavimas, ravėjimas, šiukšlių rinkimas, krūmų kirtimas ir jų išvežimas, bendruomenės namų vidaus ir išorės remonto darbai, pagalba bendruomenių ir kultūros centrų organizuojamuose renginiuose, pagalba teikiant paslaugas vienišiems ir neįgaliesiems, kuriuose pareiškėjas galėjo dalyvauti. Visuomenei naudinga veikla yra organizuojama pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Gavęs registruotu paštu Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. išrašytą siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 55, pareiškėjas į Skapiškio seniūniją nesikreipė. Kaip numato Aprašo 16 punktas, pareiškėjas nesudarė rašytinės visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties su Skapiškio seniūnija ir nustatytos 96 val. visuomenei naudingos veiklos nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. spalio 1 d. neatliko, nes Skapiškio seniūnija 2021 m. spalio 4 d. Socialinės paramos skyriui pateikė pranešimą apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą Nr. 55, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neanalizavo, neįrodinėjo ir neįrodė, kad jo veiksmai atitiko norminiais teisės aktais nustatytą visuomenei naudingos veiklos atlikimo analogiškais atvejais tvarką. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo nurodyto sklypo šienavimas ir priežiūra buvo atliekama paties pareiškėjo ir jo tėvų iniciatyva, tvarkant jų namų aplinką, o ne tenkinant bendruomenės viešuosius interesus teisės aktų nustatyta tvarka. 2013 m. ir 2014 m. Skapiškio seniūnijos išduotos pažymos negali būti prilyginamos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarčiai. Pareiškėjas galbūt nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes pateikia akivaizdžiai nepagrįstą procesinį dokumentą. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2420 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Kupiškio rajono savivaldybės administraciją įskaityti į visuomenei naudingus darbus 12 arų valstybinės žemės ploto, esančio šalia pareiškėjo šeimai priklausančio namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir išmokėti pareiškėjui po 153,60 Eur dydžio socialinę pašalpą nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 5 d. su prašymu–paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Administracijos Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio. Administracijos Socialinės paramos skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, Sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. Atsakovas Sprendime nurodė socialinės pašalpos neskyrimo pagrindą – Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų ginčui teisinį reguliavimą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 11 dalies, 5 straipsnio 1 punkto, 21 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 25 straipsnio 6 punkto, Tvarkos aprašo 1–3, 6, 7.1–7.7, 8, 10, 12 punktų, 13.1–13.8, 14, 15, 17, 19, 20 punktų, Aprašo 13.1–13.12, 22.1 punktų nuostatas), nustatęs, kad pareiškėjas pagal 2021 m. liepos 20 d. siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 55 į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją nesikreipė, visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko, įvertinęs, jog teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui, nusprendė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl iki 2014 metų atliktų valstybinės žemės ploto priežiūros darbų prilyginimo visuomenei naudingos veiklos atlikimui nepagrįstas, o Savivaldybės administracijos priimtas Sprendimas neskirti pareiškėjui piniginės socialinės pašalpos yra pagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas visuomenei naudingus darbus yra atlikęs, kadangi šienavo valstybinės žemės sklypą 1992–2014 metais, tai buvo tvarkoma bendruomenės labui. Pareiškėjo teigimu, nėra įstatymo, draudžiančio Savivaldybės administracijai pareiškėjo atliktus valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus įskaityti į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai gauti.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-452-662/2022).
23. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo į teismo posėdį kviesti liudytojais jo motiną G. K., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėją L. B. ir Skapiškio seniūną V. J., pažymi, kad pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Įvertinus pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl liudytojų apklausos, nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti pašalpą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., todėl aplinkybės, kurias, pareiškėjo teigimu, turėtų patvirtinti prašomi apklausti liudytojai, nagrinėjam ginčui neturi teisinės reikšmės, be to, tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas savo iniciatyva nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie minėtų asmenų teiktus melagingus paaiškinimus taip pat savaime nesudaro pagrindo kviesti juos liudytojais.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikė abstraktų prašymą išreikalauti iš Administracijos, Skapiškio seniūnijos naujus įrodymus, tačiau prašomi išreikalauti bendri duomenys apie visuomenei naudingos veiklos darbus nėra susiję su nagrinėjamu individualiu ginču, todėl ir šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.
25. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, 6 punktas (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1403 redakcija) nustato, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.
27. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo naikinti atsakovo Sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, todėl papildomai jų nekartoja.
28. Pareiškėjas atsisakymą dalyvauti Kupiškio rajono savivaldybėje organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje grindė tuo, kad jis 1992–2014 m. laikotarpiu prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), greta jo motinai G. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo, todėl šio sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. gauti.
29. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pareiškėjas su reikalavimu įpareigoti Savivaldybės administraciją įskaityti ginčo valstybinės žemės sklypo priežiūrą 1992–2014 metais į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 1 d. gauti ne kartą kreipėsi į administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinius skundus ne kartą konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai, todėl sprendė, kad pareiškėjas nevykdė pareigos dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir socialinė pašalpa jam neskirta pagrįstai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014; 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-822/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-602/2020; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1902-756/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1042-502/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1638-815/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2056-1062/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašoma skirti socialine pašalpa, nėra pasikeitusios, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ginčui aktualiu aspektu (ABTĮ 15 str. 1 d.).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamą atsakovo Sprendimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. laikė pagrįstu bei teisėtu ir atmetė pareiškėjo skundą.
31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ginčui aktualiu aspektu bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
32. Atsakovas Administracija prašo pripažinti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo panaikinimo kaip piktnaudžiavimą administraciniu procesu ir skirti jam baudą. Šis prašymas netenkinamas, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai pateikiant apeliacinį skundą negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.