- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- A-1006-822/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00238-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kupiškio rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašė panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 1743 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Administraciją įskaityti į visuomenei naudingą veiklą 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros ir tvarkymo darbus bei išmokėti pareiškėjui 102 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Administracija nepagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui skirti socialinę pašalpą nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., motyvuodama tuo, jog pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėjo teigimu, nuo 1992 m. iki 2014 m. jis prižiūrėjo bei tvarkė prie jo tėvų namų esantį 12 arų valstybinės žemės sklypą, šiems darbams atlikti naudojosi jo motinai priklausančia žoliapjove, jo motina mokėjo už sunaudotą elektros energiją. Šienaudamas minėtą valstybinės žemės plotą, pareiškėjas dirbo netgi daugiau negu reikalaujama, todėl Administracija šį darbą turėjo užskaityti kaip pareiškėjo atliktą visuomenei naudingą veiklą bei paskirti ir ginčo laikotarpiu kas mėnesį pareiškėjui mokėti socialinę pašalpą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsiliepime Administracija nurodė, kad 2017 m. kovo 10 d. išrašytu siuntimu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2017 m. kovo 25 d. atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – Administracijos Skapiškio seniūniją – ir iki kito kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos atlikti visuomenei naudingą veiklą. Administracijos Socialinės paramos skyrius 2017 m. gegužės 16 d. gavo Skapiškio seniūnijos Pranešimą apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą Nr. 45, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas pagal išduotą siuntimą naudingos veiklos neatliko, nustatytu terminu dėl visuomenei naudingos veiklos sutarties sudarymo ir visuomenei naudingos veiklos atlikimo į Skapiškio seniūniją nesikreipė ir visuomenei naudingos veiklos sutarties nesudarė. Pareiškėjo nurodyto 12 arų valstybinės žemės sklypo priežiūros bei tvarkymo darbams negali būti suteikta pareiškėjo nurodyta reikšmė, kadangi jokie dokumentai dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo nebuvo įforminti ir pranešimas apie pareiškėjo visuomenei naudingos veiklos atlikimą Socialinės paramos skyriui nebuvo pateiktas. Ginčijamas Sprendimas priimtas ir kitu pagrindu – pareiškėjas kviečiamas be svarbios priežasties neatvyko į Skapiškio seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos posėdį, tuo pažeisdamas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr.TS-120, 65.17 punktą. Atsakovas atsiliepime taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko teismui jau yra teikęs ne vieną skundą, dėl to yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
II.
5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2017 m. gegužės 18 d. prašymu – paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Administracijos Socialinės paramos skyrių, prašė skirti socialinę pašalpą nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio; Administracijos Socialinės paramos skyrius 2017 m. birželio 27 d. Sprendimu Nr. 1743 neskyrė pareiškėjui socialinės pašalpos 2017 m. gegužės 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu, Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu (nedalyvavo Administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje), taip pat tuo, jog pareiškėjas be pateisinamos priežasties neatvyko į komisijos posėdį, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
7. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjui Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. R4-698 jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2017 m. kovo 10 d. siuntimas Nr. 307 atlikti visuomenei naudingą veiklą. Siuntime nurodyta, kad pareiškėjas iki 2017 m. kovo 25 d. turėjo atvykti į Administracijos Skapiškio seniūniją atlikti 72 val. trukmės visuomenei naudingos veiklos nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas į Administracijos Skapiškio seniūniją nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė, visuomenei naudingų darbų neatliko. Pareiškėjas nei Administracijos Socialinės paramos skyriui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso asmenų, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, kategorijai. Pareiškėjas yra darbingas. Byloje pateikti Skapiškio seniūnijos duomenys patvirtina, kad Skapiškio seniūnijoje yra organizuojama visuomenei naudinga veikla: šaligatvių valymas, gėlynų priežiūra; seniūnijos teritorijoje esančių kapinių aplinkos šienavimas, ravėjimas, šiukšlių rinkimas; šiukšlių rinkimas pakelėse, krūmų kirtimas ir jų išvežimas; parkų, vejų šienavimas, šieno grėbimas, jo išvežimas; bendruomenės namų vidaus ir išorės remonto darbai; pagalba bendruomenių ir kultūros centrų organizuojamuose renginiuose; pagalba teikiant paslaugas vienišiems ir neįgaliems asmenims. Pagal Skapiškio seniūnijos pateiktus duomenis seniūnija per 2017 metų 8 mėnesius organizavo visuomenei naudingą veiklą Skapiškio seniūnijos teritorijoje esančiuose kaimuose, įskaitant ir kaimą, kuriame gyvena pareiškėjas. Taigi pareiškėjas turėjo pakankamas sąlygas atlikti visuomenei naudingą veiklą jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau nurodytų įsipareigojimų neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenei naudinga veikla yra ne bet kokia veikla, kurią atlieka asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, o tokia veikla, kuri atliekama laikantis jos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, tarp jų – ir reikalavimo sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos ir kuri gali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui, nurodant veiklos turinį (pobūdį), arba konkrečiai visuomenei naudingai veiklai, kuri bus atlikta per konkretų laiką. Teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui. Vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo atliekami žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, negali būti pripažinti visuomenei naudingos veiklos darbais. Pareiškėjas, siekdamas toliau vykdyti valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus, laikytinus visuomenei naudinga veikla, privalo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, t. y. į Administracijos Skapiškio seniūniją, ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai bei su seniūnija sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį.
III.
9. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
10. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teikdama piniginę socialinę paramą Administracija turi teisę asmenis pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti, tačiau nėra įstatymo, kuris draustų Administracijai apžiūrėti pareiškėjo daug metų prižiūrimą valstybinės žemės sklypą ir suderinus bei pritarus savivaldybės tarybai įskaityti tokio sklypo priežiūros darbus į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai gauti. Administracijos veiksmai, kuriais pareiškėjas verčiamas antrą kartą atlikti visuomenei naudingus darbus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir vienašališkai tenkino atsakovo prašymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai.
11. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. rugsėjo 18 d. gautas pareiškėjo prašymas stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir skubos tvarka perduoti bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas).
Atsiliepimas
12. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
13. Administracija nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, kuriais galėtų nuginčyti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo nurodyto sklypo šienavimas ir priežiūra buvo atliekama jo paties ir jo motinos iniciatyva, tvarkant jų namų aplinką, o ne tenkinant bendruomenės viešuosius interesus. Su minėto sklypo priežiūra ir tvarkymu susijusios teisės priklauso ne pareiškėjui, o namų valdos, su kuria sklypas ribojasi, savininkei, t. y. pareiškėjo motinai. Be to, pareiškėjas minėto sklypo ginčo laikotarpiu nebetvarkė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti socialinę pašalpą 2017 m. gegužės 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad, nors pareiškėjas yra darbingas ir nepriklauso asmenų, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, kategorijai, jis į Administracijos Skapiškio seniūniją nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė ir visuomenei naudingų darbų neatliko. Vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant Administracijos pritarimo ir suderinimo atliekami valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, negali būti pripažinti visuomenei naudinga veikla.
16. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas neįsigilino į jo skunde nurodytas aplinkybes ir kad nėra įstatymo, draudžiančio Administracijai pareiškėjo atliktus valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus įskaityti į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai gauti. Pareiškėjo teigimu, Administracijos veiksmai, kuriais pareiškėjas verčiamas antrą kartą atlikti visuomenei naudingus darbus, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms, todėl pareiškėjas prašo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir skubos tvarka perduoti bylą nagrinėti Konstituciniam Teismui. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į posėdį kviesti pareiškėją, jo motiną G. K. ir Skapiškio seniūną V. J.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
18. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. vyko teismo posėdis, bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Pareiškėjo pozicija dėl 12 arų ploto valstybinės žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo motinai priklausančio žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), priežiūros 1992–2014 metų laikotarpiu yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose (skunde pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde, prašyme stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą). Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais.
19. Dėl pareiškėjo prašymo teismo posėdyje apklausti jo motiną bei Skapiškio seniūną pažymėtina, kad pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį asmuo, prašantis šaukti liudytoją, be kita ko, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečiai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes galėtų paaiškinti minėti asmenys. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas siekia, jog G. K. ir V. J. patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę dėl ginčo valstybinės žemės sklypo priežiūros 1992–2014 metų laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti pašalpą konkrečiai 2017 m. gegužės 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu, todėl aplinkybės, buvusios 1992–2014 metais (taigi ir G. K. bei V. J. paaiškinimai apie jas), nagrinėjam ginčui neturi teisinės reikšmės.
20. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl administracinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
21. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
24. Kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad 1992–2014 metų laikotarpiu prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinai priklausančio žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), ir kad šio sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai 2017 m. gegužės 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu gauti.
25. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas su reikalavimu įpareigoti Administraciją įskaityti ginčo valstybinės žemės sklypo priežiūrą 1992–2014 metais į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 1 d. gauti ne kartą kreipėsi į administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinius skundus jau ne kartą konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintame Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai; ir kad pareiškėjas nevykdė pareigos dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014, 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016, 2017 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1620-502/2017, 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-1062/2018, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-299-552/2019). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytas tapačias aplinkybes dėl valstybinės žemės sklypo priežiūros nėra teisinio ir faktinio pagrindo vertinti kitaip.
26. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir šią bylą perduoti nagrinėti Konstituciniam Teismui dėl Administracijos veiksmų, kurie pažeidžia pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, konstitucines teises.
27. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai. Pažymėtina, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju ir nenurodo, kokie konkrečiai šioje byloje taikytini teisės aktai bei jų konkrečios nuostatos, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai, o tik abstrakčiai teigia, kad dėl Administracijos veiksmų yra pažeidžiamos pareiškėjo Konstitucijoje įtvirtintos teisės. Be to, Konstitucinis Teismas netiria nei savivaldybės tarnautojų veiksmų, nei savivaldybės priimtų teisės aktų atitikties Konstitucijai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo veiksmų atitikties Konstitucijai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.