- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- A-2056-1062/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00151-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kupiškio rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 1392 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą įskaityti į visuomenei naudingą darbą 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio prie jo šeimos gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), priežiūros ir tvarkymo darbus; 3) įpareigoti atsakovą išmokėti 122 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. (po 122 Eur per mėnesį), kadangi jis nedalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėjas teigė, kad minėtoje veikloje jis nedalyvavo dėl to, jog nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo bei tvarkė prie jo tėvų namų esantį 12 arų valstybinės žemės sklypą, šiems darbams atlikti pareiškėjas naudojosi jo motinai priklausančia žoliapjove, o jo motina mokėjo už sunaudotą elektros energiją. Pareiškėjas tvirtino, kad jis, šienaudamas valstybinės žemės plotą, atidirbo daugiau negu reikalaujama, atsakovas šiuos darbus turėjo užskaityti kaip jo atliktą visuomenei naudingą veiklą bei paskirti ir ginčo laikotarpiu kas mėnesį pareiškėjui mokėti 122 Eur socialinę pašalpą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 7 d. su prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Skyrius), kuris, išnagrinėjęs Prašymą, nustatė, jog pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. pagal Skyriaus 2020 m. vasario 7 d. pareiškėjui išrašytą Siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 121 (toliau – ir Siuntimas), ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 6 punktą. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos gavimo, Skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę neatlikti visuomenei naudingos veiklos. Siuntimu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. vasario 12 d. atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją ir iki kito kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos atlikti visuomenei naudingą veiklą. Skyrius 2020 m. balandžio 8 d. gavo Skapiškio seniūnijos Pranešimą apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą Nr. 31 (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pagal išduotą Siuntimą naudingos veiklos neatliko, per Siuntime nurodytą laikotarpį dėl visuomenei naudingos veiklos sutarties sudarymo ir visuomenei naudingos veiklos atlikimo į Skapiškio seniūniją nesikreipė ir Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodytiems 12 arų valstybinės žemės sklypo priežiūros bei tvarkymo darbams negali būti suteikta pareiškėjo nurodyta reikšmė, kadangi jokie dokumentai dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo nebuvo įforminti ir Pranešimas apie pareiškėjo visuomenei naudingos veiklos atlikimą Socialinės paramos skyriui nebuvo pateiktas. Mano, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko teismui yra teikęs ne vieną skundą, dėl kuriuose išdėstytų reikalavimų pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 7 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (Skyriuje registruotu 2020 m. balandžio 8 d.) kreipėsi į Skyrių, prašydamas skirti socialinę pašalpą nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio. Skyrius 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1392 nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Sprendime nurodytas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas – Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje) ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje.
8. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas. Nurodė, kad Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-120 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 67.6 punkte nurodyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o pagal 67.7 punktą (Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. TS-205 redakcija) – dalyvauti Savivaldybės parengtoje užimtumo didinimo programoje.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Skyriaus 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. R4-357 pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas Siuntimas, kuriame nurodyta, kad jis iki 2020 m. vasario 12 d. turėjo atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą, esančią Varpo g. 3, Skapiškyje, Skapiškio seniūnija, pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją atlikti 96 valandų trukmės visuomenei naudingos veiklos per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. Tačiau pareiškėjas į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko, šią aplinkybę patvirtina Skapiškio seniūnijos 2020 m. balandžio 8 d. pranešimas Nr. 31 bei paties pareiškėjo skunde pateikti paaiškinimai. Pareiškėjas nei Skyriui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso kategorijai asmenų, išvardintų Tvarkos aprašo 13 punkte, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūnijos 2020 m. birželio 5 d. rašte Nr. S-121(1.13) pateikti duomenys patvirtina, kad Skapiškio seniūnijoje yra organizuojama visuomenei naudinga veikla, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėjas. Pareiškėjas turėjo pakankamas sąlygas atlikti visuomenei naudingą veiklą jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau nurodytų įsipareigojimų neįvykdė, t. y. dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko.
10. Teismas nurodė, kad atsisakymą dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje pareiškėjas grindė tuo, jog jis, padedamas motinos ir tėvo, nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo (šienavo) valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), greta pareiškėjo motinai G. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūnijos raštai. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad G. K. su šeimos nariais, taip pat ir pareiškėju, savo iniciatyva iki 2014 metų prižiūrėjo prie jos namų valdos esantį valstybinės žemės sklypą.
11. Teismas pažymėjo, kad visuomenei naudingos veiklos sąvokos apibūdinimas pateikiamas Tvarkos aprašo 2 punkte. Sistemiškai įvertinęs Tvarkos aprašo III skyriaus, reglamentuojančio telkimo visuomenei naudingai veiklai įgyvendinimo nuostatas, teismas sprendė, kad tai ne bet kokia veikla, kurią atlieka asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, o tokia, kuri atliekama laikantis jos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, tarp jų – ir sudarius rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos, ir kuri gali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui, nurodant veiklos turinį (pobūdį), arba konkrečiai visuomenei naudingai veiklai, kuri bus atlikta per konkretų laiką. Todėl teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui. Darydamas šią išvadą, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika administracinėse bylose Nr. A502-1722/2013, Nr. A143-770/2014, Nr. A-391-822/2016, Nr. A-1620-520/2017, kuriose teismas išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinius skundus dėl atsakovo sprendimų, susijusių su socialinės paramos neskyrimu pareiškėjui skirtingais laikotarpiais. Nurodytose apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose dėl socialinės paramos neskyrimo pareiškėjas prašė pripažinti jo iki 2014 metų atliktus valstybinės žemės sklypo tvarkymo bei priežiūros darbus kaip visuomenei naudingą veiklą ir juos įskaityti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos įvykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-770/2014, 2016 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016, 2017 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1620-502/2017 konstatavo, jog tokie vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo atliekami žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, negali būti pripažinti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai.
12. Teismas vertino, kad pareiškėjas, siekdamas toliau vykdyti valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus, laikytinus visuomenei naudinga veikla, privalo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, konkrečiu atveju – į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai bei su seniūnija sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį.
13. Teismas pareiškėjo reikalavimą įskaityti iki 2014 metų atliktus valstybinės žemės ploto priežiūros darbus į visuomenei naudingos veiklos atlikimą laikė nepagrįstu ir konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintos pareigos, ir tai buvo teisėtas bei pakankamas pagrindas atsisakyti skirti jam socialinę pašalpą pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas.
14. Teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nustatęs, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.
III.
15. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą išmokėti socialinę pašalpą po 122 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.
16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teigia, kad nėra įstatymo, draudžiančio Savivaldybės administracijai apžiūrėti jo daug metų prižiūrėtą valstybinės žemės sklypą ir suderinus bei pritarus savivaldybės tarybai įskaityti tokio žemės sklypo priežiūros darbus į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai gauti.
17. Pareiškėjo nuomone, administraciniai teismai, atsakovo darbuotojai pareiškėją kankina, žaloja sveikatą, žemina orumą ir žiauriai elgiasi, versdami antrą kartą atlikti visuomenei naudingus darbus, pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises ir principus. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir vienašališkai tenkino atsakovo prašymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo ir Skapiškio seniūnijos naujus įrodymus ir turimus dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kokie konkretūs visuomenei naudingos veiklos darbai buvo organizuojami Skapiškio seniūnijos teritorijoje, nurodyti, ar yra sudaryti visuomenei naudingos veiklos darbų ir įstaigų, įmonių bei organizacijų, kuriuose atliekami šie darbai, sąrašai; ar vedama šių darbų apskaita; įpareigoti atsakovą pateikti nuo 1992 metų iki 2020 metų turimus dokumentus ir naikinimo aktus, kurie nepateikti Panevėžio apygardos administraciniam teismui ir kt.
19. Pareiškėjas taip pat prašo kviesti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir įtraukti į žodinį bylos nagrinėjimą pareiškėją, liudytojais kviesti Skyriaus vedėją, Administracijos Skapiškio seniūnijos seniūną ir jų dalyvavimą pripažinti būtinu, taip pat pareiškėjo motiną.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Atsakovas nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų, kurių nebūtų išnagrinėjęs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes pareiškėjas jau ne kartą iš esmės tapačiu klausimu kreipiasi į teismą. Pareiškėjas galbūt nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes pateikia akivaizdžiai nepagrįstą procesinį dokumentą.
22. Atsakovas taip pat prašo pripažinti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip piktnaudžiavimą administraciniu procesu ir skirti jam baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 1392, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo įskaityti į visuomenei naudingą darbą 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo šeimos gyvenamojo namo priežiūros ir tvarkymo darbus ir išmokėti 122 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjas nesikreipė į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties sudarymo ir neatliko visuomenei naudingų darbų, o be Administracijos pritarimo ir suderinimo atliekami valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbai negali būti pripažinti visuomenei naudinga veikla.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįsigilino į jo skunde nurodytas aplinkybes, kadangi įstatymo, draudžiančio Savivaldybės administracijai pareiškėjo atliktus valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus įskaityti į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai gauti, nėra. Teismas vienašališkai tenkino atsakovo prašymus. Pareiškėjas taip pat prašo apklausti liudytojus bei išreikalauti naujus įrodymus.
26. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 59 straipsnio 2 dalį asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Įvertinus pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl liudytojų apklausos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti pašalpą laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., todėl aplinkybės, kurias, pareiškėjo teigimu, turėtų patvirtinti prašomi apklausti liudytojai, nagrinėjam ginčui neturi teisinės reikšmės, be to, tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas savo iniciatyva laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie minėtų asmenų teiktus melagingus paaiškinimus taip pat savaime nesudaro pagrindo kviesti juos liudytojais. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo liudytojais kviesti pareiškėjo nurodytus asmenis, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikė abstraktų prašymą išreikalauti iš Administracijos, Skapiškio seniūnijos naujus įrodymus, tačiau prašomi išreikalauti bendri duomenys apie visuomenei naudingos veiklos darbus nėra susiję su nagrinėjamu individualiu ginču, todėl ir šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.
28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.
31. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo naikinti atsakovo Sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, todėl papildomai jų nekartoja.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog 1992–2014 metų laikotarpiu jis prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl šio sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. gauti.
34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas su reikalavimu įpareigoti Savivaldybės administraciją įskaityti ginčo valstybinės žemės sklypo priežiūrą 1992–2014 metais į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 1 d. gauti ne kartą kreipėsi į administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinius skundus ne kartą konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai, todėl sprendė, kad pareiškėjas nevykdė pareigos dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir socialinė pašalpa jam neskirta pagrįstai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014; 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-822/2019; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1902-756/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1042-502/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašoma skirti socialine pašalpa, nėra pasikeitusios, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ginčui aktualiu aspektu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamą atsakovo Sprendimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. laikė pagrįstu bei teisėtu ir atmetė pareiškėjo skundą.
36. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir vienašališkai tenkino tik atsakovo prašymus, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas ar atmestinai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ginčui aktualiu aspektu bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
38. Atsakovas prašo pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – apeliacinio skundo pateikimą teismui. Šis prašymas netenkinamas, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai pateikiant apeliacinį skundą negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.