- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- I-930-283/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00200-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kupiškio rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- G. K.
- Advokatai
- Zinaida Aksionova
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui G. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. kreipėsi į administracinį teismą 2014-05-02 skundu bei 2014-10-30 patikslintu skundu ir prašė: 1) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriaus 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti Kupiškio rajono savivaldybės administraciją paskirti pareiškėjui socialinę pašalpą nuo 2014-02-01 iki 2014-10-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas R. K. nurodė, kad ginčijami Kupiškio rajono savivaldybės administracijos sprendimai yra nepagrįsti, kadangi priimti neatsižvelgus į aplinkybę, jog pareiškėjas kartu su motinos G. K. šeima prižiūrėjo valstybei priklausantį žemės sklypą, bersiribojantį su G. K. namų valdos žemės sklypu, esančiu Kupiškio rajone, Skapiškio seniūnijoje, Naivių kaime, (duomenys neskelbtini). Šiame sklype pareiškėjo ir jo šeimos narių pastangomis bei lėšomis buvo pasodinta 18 žemaūgių pušelių, kurias pareiškėjas prižiūrėjo, laistė, o pablogėjus sveikatai, šiuos darbus dirbo jo tėvas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Skapiškio seniūnija tokiai pareiškėjo ir jo motinos šeimos veiklai neprieštaravo. R. K. manymu, tokius jo veiksmus Savivaldybės administracija privalo pripažinti kaip dalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje (2-3, 126-127 b. l.). Teismo posėdyje R. K., iš esmės remdamasis skunduose nurodytais argumentais ir motyvais, prašė tenkinti skundo reikalavimus. Pareiškėjas akcentavo, kad jis turi teisę gauti socialinę pašalpą, kadangi visuomenei naudingus darbus yra atidirbęs, nes daug metų prižiūrėjo valstybei priklausantį žemės sklypą. Teigė, kad nors šį žemės sklypą jis šienaudavo savo iniciatyva, tačiau Skapiškio seniūnas tokią pareiškėjo veiklą yra pripažinęs. Dėl šios priežasties Savivaldybės administracija tokius darbus privalo įvertinti kaip visuomenei naudingą veiklą ir, į tai atsižvelgusi, skirti socialinę pašalpą.
Atsiliepimas
Atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimais prašė R. K. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Savivaldybės administracija nurodė, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl socialinės pašalpos skyrimo, nepateikdavo pranešimų apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą, todėl buvo konstatuojama, kad jis nedalyvaudavo visuomenei naudingoje veikloje. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius parengdavo siuntimus atlikti visuomenei naudingą veiklą ir juos įteikdavo pareiškėjui. Teigė, kad pareiškėjui nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo žinoma pareiga atlikti visuomenei naudingą veiklą ir šios veiklos atlikimo tvarka. Be to, pareiškėjui buvo žinoma ir tai, kad dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo jis privalo kreiptis į Skapiškio seniūniją ir sudaryti sutartį dėl šių darbų. Tačiau pareiškėjas visuomenei naudingoje veikloje nedalyvaudavo, Socialinės paramos skyriui dokumentų, pateisinančių jo nedalyvavimą šioje veikloje, nepateikdavo (29-30, 142-145 b. l.). Teismo posėdyje Kupiškio rajono savivaldybės administracijos atstovė S. B., remdamasi atsiliepimuose nurodytais argumentais ir motyvais, prašė R. K. skundo reikalavimus atmesti. S. B. teigė, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, kadangi buvo priimti atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas R. K. neatliko visuomenei naudingos veiklos. Savivaldybės administracija ne kartą siekė išsiaiškinti priežastis, dėl kurių pareiškėjas nedalyvauja visuomenei naudingoje veikloje. Nurodė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje visuomenei naudingą veiklą organizuoja Skapiškio seniūnijos seniūnas. Tačiau pareiškėjas, žinodamas apie pareigą dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, į Skapiškio seniūniją nenuvykdavo ir dėl šios veiklos atlikimo nesusitardavo. Nurodė, kad R. K. dokumentų, kurie patvirtintų svarbias priežastis, dėl kurių jis negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, Savivaldybės administracijai nėra pateikęs.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. su R. K. skundo reikalavimais sutiko (138 b. l.). Teismo posėdyje G. K. nurodė, kad R. K. keletą metų prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą, todėl jis negali būti verčiamas kreiptis į Skapiškio seniūniją ir dar kartą tartis dėl visuomenei naudingos veiklos. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad Savivaldybės administracija privalo šiuos darbus pripažinti visuomenei naudinga veikla.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad teisės normos įsakmiai įpareigojo asmenį, gaunantį socialinę pašalpą, nustatyta tvarka dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, jeigu jis nepatenka į teisės aktais nustatytą kategoriją asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Socialinės paramos įstatymas įtvirtina piniginės socialinės paramos gavėjo pareigą atitinkamu bendruomenei naudingu ir reikalingu veikimo būdu ir teisės aktų nustatyta tvarka prisidėti prie savivaldybės, kuri jam skiria piniginę socialinę paramą, bendruomenės viešųjų interesų įgyvendinimo. Todėl neįvykdžius šios imperatyvios pareigos, asmeniui kyla įstatyme nurodytos teisinės pasekmės – asmuo negali pretenduoti įgyti socialinės paramos gavėjo statusą (2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1117/2013; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1984/2014).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog R. K., siekiančio gauti socialinę pašalpą, pareiga yra pateikti teismui tinkamus įrodymus, kurie patvirtintų aplinkybę, jog pareiškėjas visuomenei naudingos veiklos darbų neatliko dėl to, kadangi patenka į Aprašo 13 punkte pateiktą sąrašą asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai. Savivaldybės administracija atsiliepime, o teismo posėdyje ir jos atstovė teigė, kad R. K. Socialinės paramos skyriui nustatytų dokumentų, patvirtinančių jo dalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje ar jo nedalyvavimo šiuose darbuose priežastis, nepateikė. Šią aplinkybę 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje patvirtino kaip liudytoja apklausta L. B., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja. Liudytoja nurodė, kad R. K., teikdamas prašymus-paraiškas socialinei pašalpai gauti, pažymų apie atliktus visuomenei naudingos veiklos darbus arba Apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių svarbias priežastis, dėl kurių jis negali dalyvauti tokioje veikloje, nepateikdavo. Nagrinėjant bylą, R. K. tokio pobūdžio dokumentų teismui irgi nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K., pareiškėjo motina, teismui nurodė, jog R. K. dokumento, patvirtinančio turimas sveikatos problemas, neturi. Atsižvelgus į šias aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis patenka į Aprašo 13 punkte pateiktą sąrašą asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai. Dėl šios priežasties R. K., siekiantis gauti socialinę pašalpą, privalėjo įvykdyti Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintą pareigą - nustatyta tvarka atlikti visuomenei naudingą veiklą.
Kupiškio rajono savivaldybės Skapiškio seniūnijos komisijos 2013 m. liepos 24 d. apsilankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad ši komisija įteikė R. K. Kupiškio rajono savivaldybėje galiojantį Aprašą, kuris reglamentuoja šios savivaldybės ir joje gyvenančių gyventojų, kuriems teikiama piniginė socialinė parama, tarpusavio susitarimu telkimo organizuojamai visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarką ir sąlygas. R. K. buvo išaiškinta, kad jis, negalėdamas dėl sveikatos būklės atlikti visuomenei naudingos veiklos, turi teisę kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (66-67 b. l.). Atsižvelgus į R. K. asmeniškai parengtų ir pasirašytų prašymų-paraiškų 4.7 punktus, daroma išvada, kad pareiškėjui buvo žinoma apie savivaldybės administracijos organizuojamą visuomenei naudingą veiklą, kurioje jis privalo dalyvauti (150, 162, 181 b. l.).
Byloje nustatyta, kad R. K., pateikusiam prašymus-paraiškas socialinei pašalpai, 2014-03-19, 20104-06-13 ir 2014-09-03 buvo parengti siuntimai Kupiškio rajono savivaldybės Skapiškio seniūnijoje atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (146,157, 176 b. l.). Kaip liudytojas apklaustas Skapiškio seniūnijos seniūnas V. J. patvirtino, kad R. K. į seniūniją dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo nebuvo atvykęs ir dėl šių darbų atlikimo nesitarė. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas ir Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 metais nagrinėjo administracines bylas pagal R. K. skundus dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012-2013 metais priimtų sprendimų neskirti socialinės pašalpos. Šiose bylose buvo sprendžiama dėl pareiškėjo, kaip piniginės socialinės paramos gavėjo, pareigos dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pirmosios instancijos teismai konstatavo, jog R. K., siekiantis gauti socialinę pašalpą ir nepateikęs dokumentų, patvirtinančių, kad jis priskirtinas kategorijai asmenų, nepasitelkiamų visuomenei naudingai veiklai atlikti, privalėjo įvykdyti Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintą pareiga dalyvauti vietos savivaldybėje organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (71-73, 78-82 b. l.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs R. K. apeliacinius skundus, nurodytas išvadas pripažino pagrįstomis (74-76, 83-88 b. l.). Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad R. K. buvo žinoma Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtinta pareiga dalyvauti vietos savivaldybėje organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir šios pareigos neįvykdymo pasekmės, tačiau jis, ginčo laikotarpiu kreipdamasis dėl socialinės pašalpos skyrimo, visuomenei naudingos veiklos darbų nebuvo atlikęs.
Žemesnės instancijos teismas
R. K. teigė, kad jis su kitais kartu gyvenančiais šeimos nariais nuo 1999 metų prižiūrėjo valstybei priklausantį žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjo motinos namų valdos žemės sklypu: naudodami asmeninę žoliapjovę, pjovė žolę, pasodino pušelių bei jas prižiūrėjo ir pan. Pareiškėjo nuomone, tokie jo darbai yra naudingi visuomenei, nes prisidėjo prie Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Naivių kaimo aplinkos gražinimo.
Vertindamas šiuos R. K. teiginius, teismas atsižvelgia į tai, kad, pagal Tvarkos aprašo 10 punktą, visuomenei naudingos veiklos organizavimas priskirtas savivaldybės administracijai ar jos įgaliotai įstaigai bei organizacijai. Aprašo 10 punktas nustato, kad visuomenei naudingos veiklos organizatoriai Kupiškio rajono savivaldybėje yra savivaldybės viešosios ir biudžetinės įstaigos, uždarosios akcinės bendrovės, kurių vienintelis akcijų savininkas yra Kupiškio rajono savivaldybė, seniūnijų seniūnai ar jų įgalioti asmenys, nevyriausybinės organizacijos, veikiančios socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityje. Pagal Apraše įtvirtintas nuostatas, visuomenei naudingai veiklai priskiriama aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas; parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra; veikla socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose ir institucijose; veikla nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse; pagalba teikiant socialines paslaugas; pagalba organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius; kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui (7.1-7.7 punktai). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad sprendimus, kokia veikla ir darbai bus priskiriami prie visuomenei naudingos veiklos, į kurios atlikimą bus pasitelkti piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, įgalioti priimti tik Apraše nurodyti subjektai. Be to, visuomenei naudinga veikla atliekama ne piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų nuožiūra, o laikantis Aprašo nustatytos tvarkos (15, 16, 18, 23, 24 punktai). Liudytoja L. B. nurodė, kad socialinę paramą gaunantys asmenys visuomenei naudingą veiklą atlieka gyvenamosios vietos seniūnijoje, todėl pareiškėjas R. K. tokio pobūdžio darbams atlikti ir būdavo siunčiamas į Skapiškio seniūniją. Ši liudytoja nurodė, kad pačios seniūnijos sprendžia, kokie visuomenei naudingos veiklos darbai yra reikalingiausi, į juos pasitelkia socialinę paramą gaunančius asmenis. R. K. buvo išaiškinta, kad jis privalo nuvykti į Skapiškio seniūniją ir susitarti dėl konkrečių visuomenei naudingos veiklos darbų atlikimo. Tokie liudytojos parodymai neprieštarauja Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus parengtų siuntimų duomenims, kurie patvirtina, jog pareiškėjas R. K. buvo siunčiamas atlikti visuomenei naudingos veiklos, kurią pareiškėjo gyvenamojoje vietoje organizavo Skapiškio seniūnija (146,157, 176 b. l.). Liudytojas V. J., Skapiškio seniūnijos seniūnas, teismui nurodė, kad Naivių kaime, kuriame gyvena R. K., visuomenei naudinga veikla buvo organizuojama, todėl pareiškėjui tereikėjo atvykti į seniūniją ir susitarti dėl jos atlikimo. Liudytojas paaiškino, kad visuomenei naudingos veiklos darbams priskiriami šaligatvių, parko, gėlynų priežiūra, gėlių sodinimas, sniego valymas nuo šaligatvių ir aikštelėse.
Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad G. K. su savo šeimos nariais, tarp jų – ir R. K., iki 2014 metų savo iniciatyva prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą, esantį šalia G. K. namų valdos žemės sklypo (8, 9, 120 b. l.). Tai patvirtina Skapiškio seniūnijos 2014-10-09 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laisvos žemės priežiūros“, liudytojo V. J. parodymai, apie tai, kad Naivių kaimo gyventojai, tarp jų ir trečiojo suinteresuoto asmens G. K. šeima, savo iniciatyva ir gera valia prižiūri prie jų namų valdų žemės sklypų esančius valstybinės žemės sklypus. Vertindamas šią aplinkybę, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-770/2014, išnagrinėtoje pagal R. K. apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog pareiškėjo išvardinti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingo veiklos darbai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad, priešingu atveju, būtų paneigtas Socialinės paramos įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintas socialinio teisingumo ir veiksmingumo principas, ir iškreipta valstybės socialinės paramos suteikimo esmė.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo argumentus, kad jo atliktus valstybinės žemės sklypo priežiūros Savivaldybės administracija privalo pripažinti Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta visuomenei naudinga veikla, kurią atlikti įpareigoja Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punktas.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. kaip argumentą, pagrindžiantį R. K. skundo reikalavimus, nurodė tai, kad už atliktus darbus privalo būti atlyginama pinigais, t. y. asmuo negali būti verčiamas atlikti darbus, už kuriuos nemokamas atlyginimas.
Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, visuomenei naudinga veikla suprantama kaip neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas savivaldybės bendruomenę apibrėžia kaip savivaldybės nuolatinius gyventojus, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susietus su savivaldybės taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais. Įtraukiant socialinę paramą gaunančius asmenis į visuomenei naudingą veiklą, siekiama skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų darbinę motyvaciją ir iniciatyvą. Teismas sprendžia, kad vietos savivaldybė, siekdama užtikrinti bendruomenės viešuosius interesus, yra įgaliota nustatyti, kad jos bendruomenės nariai, iš savivaldybės biudžeto gaunantys piniginę paramą, privalo neatlygintinai dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje ir tokia veikla nelaikoma priverstiniu darbu. Darydamas tokias išvadas, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktą visuomenei naudingų darbų sampratos aiškinimą (2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1117/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2071/2013, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1984/2014). Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, aukščiau nurodytus trečiojo suinteresuoto asmens G. K. teiginius vertina kaip nepagrįstus ir jais nesiremia.
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, kad Savivaldybės administracija pagrįstai padarė išvadą, jog R. K. visuomenei naudingos veiklos nustatyta tvarka neatliko ir taip neįvykdė Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos, todėl teisės gauti socialinę pašalpą neturėjo. Dėl šios priežasties Savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 19 d. Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 13 d. Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 5 d. Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįsti bei teisėti, juos naikinti pagrindo nėra. Nustačius, kad Savivaldybės administracija pagrįstai R. K. neskyrė socialinės pašalpos, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas skirti pareiškėjui socialinę pašalpą nuo 2014-02-01 iki 2014-10-31.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos šalies savo turėtų išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus R. K. skundo reikalavimus, netenkinamas ir jo prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R.K. skundą ir patikslintą skundą dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai atmesti kaip nepagrįstus.
Netenkinti R. K. prašymo dėl turėtų išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.