Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-201-777/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-09
Bylos Nr.: e2A-201-777/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00957-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: S. S.
Atsakovas: V. S., M. S.

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-201-777/2023Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00957-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.7.8; 3.1.7.13; 3.3.1.11; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams V. S. ir M. S. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su jais nustatymo, santuokoje įgyto turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo ir atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei S. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė: nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo 2008 m. liepos 5 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių V. S. ir V. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur nuo ieškinio pateikimo iki dukrų pilnametystės; nustatyti atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką; priteisti ieškovės naudai 6 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą; padalyti santuokoje įgytą turtą; pripažinti 2019 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. KlES-7960, negaliojančia kaip apsimestinį sandorį ir pripažinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0961 ha ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15 000 Eur, ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, padalyti šį turtą lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant natūra žemės sklypą, o ieškovei priteisiant už jam tenkančią ieškovės 1/2 dalį žemės sklypo 7 500 Eur kompensaciją (ši suma jau apskaičiuota sumažinant priteisiamos iš atsakovo 21 410 Eur kompensacijos dydį); nustatyti, kad prievolė AB „Swedbank“ pagal 2015 m. spalio 1 d. kredito sutartį Nr. 15- 099408-FA po santuokos nutraukimo nemodifikuojama ir lieka solidariąja šalių prievole, tačiau prievolinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė iš savo asmeninių lėšų. Ieškovei netinkamai vykdant prievolę akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, ją vykdo atsakovas, kuris įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę ir tampa ieškovės kreditoriumi dėl įvykdytos prievolės dalies.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Su atsakovu susituokė 2008 metais, gyveno užsienyje, ten gimė dukros. Pasipykdavo, bet niekada nebuvo agresijos. Grįžę gyventi į Lietuvą, 5 metus gyveno pas jos tėvus ir nuo tada prasidėjo problemos. Daug metų norėjo išsaugoti šeimą, kreipėsi į psichologą. Atsakovas gėrė, ją traumavo psichologiškai, vaikai pradėjo jo bijoti, atsakovo agresija didėjo. Pirmą kartą, gal prieš 6 metus, pasireiškė atsakovo smurtas prieš ją. Kai pasistatė namus, manė, kad, į juos įsikėlus, viskas pasikeis. 2018 metais įsikėlus į namą, problemos nepasikeitė. Policiją kvietė porą kartų, bet pareiškimų nerašė. Buvo išėjusi iš namų, vėliau grįžo, juos sutaikė advokatas. Daug kartų bandė santuoką išsaugoti, prašė atsakovą užsikoduoti, kad nevartotų alkoholio, bet jis nepripažįsta problemos. Teigia, kad atsakovas ją palaužė morališkai, vartojo prieš ją psichologinį smurtą, ji lankėsi pas psichologą visus metus kartu su dukromis, todėl ir iškėlė reikalavimą priteisti 6 000 Eur moralinės žalos atlyginimą. Baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas buvo teisiamas už smurtą prieš ją, civilinio ieškinio nereiškė.

2.2. Namas, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas gavus banko kreditą. Neišmokėto bankui kredito suma 47 000 Eur. Teigia, kad iš pradžių paskolą dengė abu, kažkada mokėjo atsakovas arba ji asmeniškai, buvo įvairiai. Prašė gyvenamąjį namą palikti jai ir sutiko perimti kredito mokėjimą. Nesutiko, kad namas būtų dalijamas po 1/2 dalį, nes jis nedalijamas, gyventi dvi šeimos negalėtų. Pažymėjo, kad vaikai ir ieškovė bijo atsakovo. Namas yra dviejų aukštų. Antrame aukšte yra mergaičių kambariai, miegamasis, dušinė. Jos pajamas vidutiniškai sudaro 700 Eur per mėnesį. Ji dirba manikiūriste K. kirpykloje. Kirpykla jai nepriklauso, nuomos sutartis su patalpų savininku nesudaryta, nuomos nemoka, dirba pagal patentą. Dirba, kai yra užsakymų. Reikalingos išlaidos darbo priemonėms, bet 700 Eur suma yra atskaičius visas išlaidas darbui.

3. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, juo prašė santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; konstatuoti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovė 2021 m. spalio 11 d. su ieškinio pareiškimu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo; padalyti santuokoje įgytą turtą.

4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

4.1. Nesutinka su ieškovės reikalavimu santuoką nutraukti dėl jo kaltės, nes mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutiko, kad paskutinius dvejus metus piktnaudžiavo alkoholiu, o ieškovė jį tam provokavo: nesikalbėjo mėnesiais, neidavo kartu miegoti, todėl jis išeidavo į garažą, tiesiog nesutapo jų charakteriai. Bandė susitaikyti, gyventi kartu, bet nepavyko. Teigia, jog, gyvenant užsienyje, 5 metus viskas buvo gerai, jei ir susipykdavo, tą pačią dieną susitaikydavo, o grįžus į Lietuvą viskas pasikeitė: jei susipykdavo, nesikalbėdavo abu ir kompromisų neieškojo. Ieškovė bandė ieškoti išeities: ieškojo pagalbos pas psichologus, jam dėl alkoholio vartojimo vyko pokalbiai probacijos tarnyboje. Pripažino, kad fizinį smurtą prieš ieškovę vartojo. Jokio ekonominio smurto prieš ieškovę nebuvo, atiduodavo visus pinigus.

4.2. Prašo namą ir žemės sklypą prie namo padalyti po 1/2 dalį kiekvienam, nes taip padalyti galima. Teigia, kad jis dirba statybose ir tą darbą išmano. Neišmokėta namo paskola – 47 000 Eur, kreditą dengia jis asmeniškai, nes ieškovė piktybiškai atsisakė tai daryti, tada iš paskolos atskaičiavo prašomo išlaikymo vaikams dydį, nes kreditą turi dengti abu po lygiai. Dėl daiktų dalybų palaiko savo reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

5.1. Nutraukė ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.

5.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „S.“, atsakovui paliko pavardę „S.“.

5.3. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5.4. Patvirtino 2022 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys nusprendė bylos dalį pabaigti taikos sutartimi; civilinės bylos Nr. e2-207-1068/2022 dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nutraukė.

5.5. Padalijo ieškovės ir atsakovo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

5.5.1. Po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei 1/2 dalį 0,0960 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį virtuvinio baldų komplekto su buitine technika: šaldytuvu, virykle, indaplove, orkaite, 1/2 gyvenamajame name pritaikytų baldų drabužinėje, palėpėje ir koridoriuje ir 1/2 dalį židinio kolonų.

5.5.2. Po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei kilnojamuosius daiktus: 5 000 vnt. plytų, šaldiklį (150 Eur vertės), skalbimo mašiną (300 Eur vertės), skalbinių džiovyklę (150 Eur vertės), indaują (400 Eur vertės), komodą (150 Eur vertės), televizorių „Samsung“ (150 Eur), staliuką (60 Eur vertės), lovą (50 Eur vertės), lauko baldus (terasoje) (600 Eur vertės).

5.5.3. Po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos.

5.5.4. Po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui 1/2 dalį 0,0960 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį virtuvinio baldų komplekto su buitine technika: šaldytuvu, virykle, indaplove, orkaite, 1/2 gyvenamajame name pritaikytų baldų drabužinėje, palėpėje ir koridoriuje ir 1/2 židinio kolonų.

5.5.5. Po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui kilnojamuosius daiktus: 5 000 vnt. plytų, odinius baldus (garaže) (100 Eur vertės), spintą (garaže) (250 Eur vertės), valgomąjį stalą su 6 vnt. kėdėmis (450 Eur vertės), kampą (terasoje) (300 Eur vertės), televizorių „Samsung“ (150 Eur), šaldytuvą (200 Eur vertės), kubilą (800 Eur vertės).

5.5.6. Po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui 10426/70533 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

5.5.7. Po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. gamybos.

5.6. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 770 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.

5.7. Pripažino, kad po santuokos nutraukimo už įsipareigojimų kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2015 m. spalio 23 d. kredito sutartį Nr. 15-099408-FA vykdymą atsako solidariai ieškovė ir atsakovas.

5.8. Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmetė.

5.9. Paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo ir po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliktinų pavardžių. Taip pat nurodė, kad šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos iširimo priežasčių ir santuokos metu įgyto turto, jo padalijimo.

6.2. Nurodė, kad iš byloje esančio Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. baudžiamojo įsakymo matyti, jog atsakovas baudžiamojoje byloje Nr. e1-659-666/2021 nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį. Tokie atsakovo veiksmai, dėl kurių jis nuteistas, nėra priimtini geros moralės požiūriu, taip pat nėra suderinami su Civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintomis pareigomis gerbti kitą sutuoktinį, būti lojaliam, moraliai jį remti bei rūpintis juo. Pažymėjo, kad atsakovo veiksmai, pasireiškę fizinio ir psichinio smurto vartojimu prieš ieškovę, dėl kurių jai teko kentėti fizinį skausmą bei patirti dvasinių išgyvenimų, atitinka CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą žiauraus elgesio sampratą.

6.3. Pažymėjo, kad nusikalstamas veikas atsakovas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir iš LITEKO (Lietuvos teismų informacinės sistema) duomenų matyti, kad nuosprendžio vykdymo metu ne kartą jau spręstas klausimas dėl bausmės vykdymo atsakovui sugriežtinimo, nes atsakovas nevykdo teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (baudžiamosios bylos Nr. T-125-666/2022; T-287-666/2021 ir T-303-666/2022). Padarė išvadą, kad ieškovė šioje byloje įrodė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, t. y. konstatavo, jog atsakovas yra nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą bei žiaurų elgesį su ieškove, todėl jo kaltę dėl santuokos iširimo preziumavo. Laikė, kad esminė šeimos iširimą lėmusi priežastis buvo netinkamas ir su CK įtvirtintomis sutuoktinio pareigomis nesuderinamas atsakovo elgesys.

6.4. Nurodė, kad atsakovo teisės ir moralės požiūriu nepriimtinas elgesys jo sutuoktinei (ieškovei) su kuria santuokoje gyveno nuo 2008 m. liepos 5 d., tikėtina, sukėlė neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą. Pažymėjo, kad apie ieškovės patirtą neturtinę žalą leidžia spręsti į bylą pateikta 2022 m. kovo 9 d. K. moterų informacijos ir mokymo centro pažyma Nr. 89, kurioje nurodyta, kad dėl patirto smurto artimoje aplinkoje ieškovė kreipėsi specializuotos kompleksinės pagalbos, jai nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. suteikta 10 psichologo konsultacijų, nuo 2022 m. vasario 21 d. konsultavimas atnaujintas dėl pablogėjusios psichologinės ieškovės savijautos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei psichologinė pagalba buvo teikiama dėl šeimoje patiriamo ilgalaikio psichologinio smurto ir keleto fizinio smurto atvejų, kurie jai sukėlė stiprius emocinius išgyvenimus. Teismo vertinimu, ieškovė turi teisę gauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, todėl atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6.5. Konstatavo, kad santuokos metu buvo įgyti ir į dalytino turto balansą įtrauktini šie kilnojamieji daiktai: virtuvinis baldų komplektas be buitinės technikos (3 000 Eur vertės), šaldytuvas (200 Eur vertės), viryklė (150 Eur vertės), indaplovė (250 Eur vertės), orkaitė (150 Eur vertės), šaldiklis (150 Eur vertės), šaldytuvas (300 Eur vertės), skalbimo mašina (300 Eur vertės), skalbinių džiovyklė (150 Eur vertės), indauja (400 Eur vertės), komoda (150 Eur vertė), židinio pastatomos kolonos (1 750 Eur vertės), 2 televizoriai „Samsung“ (po 150 Eur, bendros 300 Eur vertės), staliukas (namo balkone) (60 Eur vertės), baldai (drabužinės patalpoje) (400 Eur vertės), baldai (palėpės patalpoje) (300 Eur vertės), lova su čiužiniu (miegamojo kambaryje) (50 Eur vertės), odiniai baldai (garaže) (100 Eur vertės), spinta (garaže) (250 Eur vertės), valgomojo stalas su 6 kėdėmis (450 Eur vertės), lauko baldai (terasoje) (600 Eur vertės), kampas (terasoje) (300 Eur vertės), baldų komplektą (koridoriaus patalpoje) (1 000 Eur vertės), kubilas (800 Eur vertės). Iš viso santuokos metu įgyta kilnojamojo turto (baldų ir buitinės technikos) už 11 560 Eur.

6.6. Nurodė, kad sutuoktinių turto balansas apima tiek aktyvą, tiek ir pasyvą, kurie nutraukiant santuoką dalijami tarp sutuoktinių. Teigia, kad šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, jog kitų kreditorių, be banko, neturi. Po teisme šalių duotų paaiškinimų, kad atsakovas turi skolą už įsigytas plytas, ieškovės tėvai prisidėjo prie šalių namo statymo, teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje siūlė šalims nurodyti visus skolinius įsipareigojimus ir pareikšti reikalavimus dėl jų padalijimo, tačiau šalys, atstovaujamos kvalifikuotų teisininkų, atsisakė reikšti reikalavimus viena kitai ar nurodyti ir įtraukti į bylą asmenis, kuriems šalys skolingos. Padarė išvadą, kad, nesant reikalavimų, nėra pagrindo spręsti, kad šalys jų turi ir (ar) kad yra skolingos viena kitai.

6.7. Nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas turėjo tikslą ir jo valia buvo sudaryti ginčijamą sutartį su M. B. ir įgyti žemės sklypą. Teigia, jog esami įrodymai patvirtina, kad, atsakovui atsisakius ketinimo įsigyti minėtą turtą, M. B. grąžino avansą atsakovui ir sklypą pardavė M. S. Atkreipė dėmesį, jog pinigus už sklypą pardavėja gavo iš M. S.. Pastaroji ne tik turėjo lėšų sklypui įsigyti, bet ir už jį mokėjo žemės mokesčius ir turėjo ateities planų dėl statybų sklype. Nurodė, kad byloje nepaneigtas M. S. ketinimas naudotis žemės sklypu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė dėl minėto sklypo su M. B. nebendravo, pinigų už jį niekam nemokėjo ir apie sklypo įsigijimo aplinkybes žino tik iš atsakovo žodžių. Atsakovo pažadai ieškovei perrašyti sklypą ar teiginiai, jog sklypą užrašė seseriai, nepaneigia sandorio sudarymo aplinkybių ir neįrodo, jog iš tiesų sandorį sudarė ne M. S. Akcentavo, kad sandoris sudarytas 2019 m. rugsėjo 6 d., kai klausimas dėl šalių skyrybų ar ruošimosi joms dar nebuvo sprendžiamas, todėl ir slėpti turtą nebuvo jokio reikalo. Padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog tarp M. S. ir M. B. sudarytas sandoris yra apsimestinis, todėl laikė jį panaikinti nėra pagrindo.

6.8. Nustatė, kad šalys taikiai susitarė dėl vaikų išlaikymo, o vaikams nustatytas atsakovo teiktino išlaikymo dydis, analogiškai prie jų išlaikymo prisidedant ieškovei, teismo nuomone, yra pakankamas, kad vaikams būtų garantuotos gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Pažymi, jog nors ieškovė į bylą buvo pateikusi įrodymus, kad atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą, vis tik šalių sudaryta taikos sutartis vaikų klausimais rodo, kad šalys rado kompromisą ir ginčo dėl to tarp šalių nėra. Mano, kad, esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovo teikiamu išlaikymu ieškovė negali užtikrinti vaikams teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi.

6.9. Teigia, kad iš byloje surinktų įrodymų visumos labiau tikėtina, jog ieškovės tėvai turėjo galimybę padėti bylos šalims statant namą. Pažymi, jog paprastai sutuoktiniams gyvenant darnoje ir kuriant bendrą ateitį nėra renkami įrodymai, kam kas kiek ko davė, preziumuojant, kad visa, kas kuriama, yra kuriama bendrai šeimos labui. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovės tėvas tiesiog statė šalių namą, nedetalizuodamas, kam padeda, todėl tikėtina, kad siekė padėti dukters šeimai įsigyti būstą, o ne dukteriai asmeniškai. Laikė, jog tai, kad šeima iširo, nesant sudarytų sutarčių (dovanojimo ir (ar) paskolos), nėra pagrindas spręsti kitaip dėl ieškovės tėvų investuotų lėšų, buvus tikslą jas dovanoti tik dukrai. Todėl spręstina, kad ieškovės tėvų padovanotos (panaudotos) lėšos buvo skirtos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti – ginčo namui pastatyti, ir jos nelaikytinos asmeninėmis ieškovės lėšomis, investuotomis į šį turtą, todėl dalijant šį turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes nė viena iš šalių neįrodė prisidėjusi daugiau nei kita. Padarė išvadą, kad neegzistuoja (byloje ieškovės įrodinėtų) pagrįstų ir svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

6.10. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė (be žodinių paaiškinimų, jokiais kitais įrodymais ir neįrodinėjo), jog namo su žemės sklypu padalijimas natūra yra negalimas, nes namo gyvenamasis plotas yra 113,08 kv. m, žemės sklypo – 0,0960 ha, t. y. namas yra pakankamai didelio ploto, kad jame galėtų gyventi ne viena šeima. Pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo faktas negali turėti įtakos atsakovo nuosavybės teisės praradimui, o pritaikytos baudžiamosios sankcijos yra pakankama priemonė nubausti atsakovą ir paveikti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas vertino, kad atsakovo nusikalstamas elgesys paveikė šalių nepilnamečius vaikus, tačiau jis nebuvo nukreiptas tiesiogiai į vaikus, todėl mano, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo buvimas tuose pačiuose namuose keltų realų pavojų vaikų fizinei sveikatai ar gyvybei. Be to, šalys gera valia susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kurioje numatytas atsakovo ir dukrų bendravimas be pašalinių asmenų dalyvavimo, kas tik patvirtina, jog atsakovas jokio pavojaus vaikams nekelia ir ieškovės teiginiams dėl atsakovo grėsmės kėlimo vaikų ir (ar) jos gyvenimo sąlygoms nėra pagrindo. Todėl, nutraukus santuoką tarp šalių ir padalijus turtą, šalys turi teisę atsidalyti turtą ar nustatyti naudojimosi tvarką ir taip užtikrinti savo ir (ar) vaikų interesų apsaugą.

6.11. Nenustatęs aplinkybių, dėl kurių žemės sklypas ir gyvenamasis namas negali būti priteistas šalims natūra po 1/2 dalį, laikė, kad toks padalijimas nepažeis šalių bei nepilnamečių vaikų interesų, todėl šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalijo natūra, priteisdamas šalims po 1/2 dalį. Analogiškai padalijo ir kilnojamuosius daiktus: baldus, buitinę techniką, dekoro detales, esančias gyvenamajame name, kurios pagamintos pritaikant juos namo gyvenamosioms patalpoms: virtuvinį baldų komplektą su buitine technika: šaldytuvu, virykle, indaplove, orkaite, taip pat baldus drabužinėje, palėpėje ir koridoriuje bei židinio kolonas.

6.12. Nurodė, kad, nesant ginčo tarp šalių, atsakovui priteistina 10426/70533 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris šalių įsigytas atsakovui siekiant vystyti ir plėsti savo verslą, ir automobilis „Volkswagen Transporter“. Automobilis „Mercedes Benz“ priteistinas ieškovei, nes šeimoje ji, o ne atsakovas nuolat juo naudojosi ir šis turtas buvo jos žinioje netgi po to, kai teismui buvo pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir šalys kartu nebegyveno. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės nesutikimas, jog automobilis „Mercedes Benz“ būtų priteistas jai, grindžiamas netinkama jo verte, tačiau jos ji neįrodinėjo, kaip ir fakto, kad automobilis yra veikiantis, kuo atsakovas abejojo. Padarė išvadą, kad tai, jog automobilis yra neekonomiškas ir ieškovei jį nuostolinga eksploatuoti, neužkerta kelio jai jį realizuoti, tai nesudaro pagrindo šį turtą priteisti atsakovui.

6.13. Teismas, įvertinęs šalių išdėstytas pozicijas dėl kilnojamojo turto padalijimo, dalytino turto savybes ir susiklosčiusią turto naudojimo tarp šalių padėtį bei galimybę padalyti turtą tarp šalių natūra be kompensacijos ar kuo mažesnio dydžio, į realią galimybę ją sumokėti, ieškovei priteisė šaldiklį (150 Eur vertės), skalbimo mašiną (300 Eur vertės), skalbinių džiovyklę (150 Eur vertės), indaują (400 Eur vertės), komodą (150 Eur vertės), televizorių „Samsung“ (150 Eur vertės), staliuką (60 Eur vertės), lovą (50 Eur vertės), lauko baldus (terasoje) (600 Eur vertės), atsakovui priteisė odinius baldus (garaže) (100 Eur vertės), spintą (garaže) (250 Eur vertės), valgomojo stalą su 6 kėdėmis (450 Eur vertės), kampą (terasoje) (300 Eur vertės), televizorių „Samsung“ (150 Eur vertės), šaldytuvą (200 Eur vertės), kubilą (800 Eur vertės).

6.14. Nurodė, kad šalims lygiomis dalimis padalijus turtą: gyvenamąjį namą su žemės sklypu, plytas ir kilnojamąjį turtą, bendros 168 300 Eur vertės (152 000 + 9 000 + 7 300), tarp šalių dalytinas turtas, bendros 15 560 Eur, iš kurio ieškovei priteistinas turtas, bendros 5 010 Eur vertės (automobilis ir kilnojamasis turtas), atsakovui priteistinas turtas, kurio bendra vertė 10 550 Eur (žemės sklypas, automobilis ir buities daiktai), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2 770 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį ir apeliacinį skundą tenkinti:

7.1. Ieškovei pripažinti asmeninės nuosavybės teise į:

7.1.1. 0,0960 ha žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė yra 152 000 Eur, išmokant atsakovui 41 809,65 Eur kompensaciją per dvejus metus, mokant lygiomis dalimis (po 892,08 Eur) kiekvieną mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

7.1.2. virtuvinį baldų komplektą (3 000 Eur) su buitine technika: šaldytuvu (200 Eur vertės), virykle (150 Eur vertės), indaplove (250 Eur vertės), orkaite (150 Eur vertės), taip pat baldus drabužinėje (400 Eur vertės), palėpėje (300 Eur vertės) ir koridoriuje (1 000 Eur vertės), bendra vertė 5 450 Eur, išmokant atsakovui 2 725 Eur kompensaciją.

7.2. Atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teise į:

7.2.1. židinio pastatomas kolonas (1 750 Eur vertės), staliuką (60 Eur vertės), lovą (50 Eur vertės), išmokant ieškovei 930 Eur kompensaciją.

7.3. Priteisti iš atsakovo ieškovei 2 825 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, dėl kurios ginčo nėra.

7.4. Pripažinti nealiojančia 2019 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. KIES-7960, pagal kurią M. B. pardavė, o M. S. nupirko žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0961 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), kaip apsimestinį sandorį ir pripažinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0961 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15 000 Eur, ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, padalyti šį turtą lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant natūra žemės sklypą, o ieškovei priteisiant už jam tenkančią ieškovės 1/2 dalį žemės sklypo 7 500 Eur kompensaciją.

7.5. Nustatyti, kad prievolė AB „Swedbank“ pagal 2015 m. spalio 24 d. kredito sutartį Nr. 15‑099408-FA po santuokos nutraukimo nemodifikuojama ir lieka solidariąja šalių prievole, tačiau prievolinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė iš savo asmeninių lėšų. Ieškovei netinkamai vykdant prievolę AB „Swedbank“, ją vykdys atsakovas, jis įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę ir tampa ieškovės kreditoriumi dėl įvykdytos prievolės dalies.

7.6. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, kad vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti, tačiau atkreipia dėmesį, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas nebus galima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, nes, Plungės apylinkės teismui 2021 m. spalio 13 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, atsakovas išlaikymo nepilnametėms dukroms gera valia nemokėjo.

8.2. Pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. ieškovė ir atsakovas sudarė taikos sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo. Atsakovas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. spalio 12 d.) įsipareigojo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 260 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės, tačiau sudaryta taikos sutartis dar neįrodo, kad ateityje bus užtikrinta vaikų teisė į gyvenimo sąlygas, nes jau šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7 280 Eur (nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d.). Taikos sutarties sudarymas neeliminavo susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, o tik taikos sutartimi buvo sutarta dėl išlaikymo dydžio. Mano, kad išieškojimas taip pat neįmanomas, nes atsakovas vykdo individualią veiklą pagal pažymą, sąskaitose piniginių lėšų nėra, tokiu atveju antstolis, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo nei nurašyti lėšų iš sąskaitų, nei išskaičiuoti iš darbo užmokesčio. Jau dabar nemokant nepilnamečiams vaikams išlaikymo, yra didelė tikimybė, jog atsakovas nemokės išlaikymo ir ateityje, tokiu atveju pareiga išlaikyti vaikus bus perkelta vien tik ieškovei.

8.3. Teigia, kad kita sąlyga nukrypti nuo lygių dalių principo – ieškovės turtinė padėtis, t. y. ieškovės uždirbamos pajamos nėra pakankamai didelės. Pažymėjo, kad plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) nurodė, jog sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl mano, kad tai reikšminga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo. Pažymi, jog šios sąlygos teismas net nenagrinėjo ir nepasisakė, ar ieškovės turtinė padėtis (ne) sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė lieka su dviem mažametėmis dukterimis ir ši padėtis apsunkina galimybę konkuruoti darbo rinkoje ir gauti didesnes pajamas, nes ieškovė dukras turi nuvežti į mokyklą (parvežti iš mokyklos), taip pat suvežioti dukras į skirtingus būrelius, be to, vaikai serga, o jų slaugymas sąlygoja ieškovės mažesnes pajamas. Per visą skyrybų procesą (virš metų) atsakovas nebendravo su dukromis, nesidomėjo jų auklėjimu, sveikata, nė karto nenuvežė nei į mokyklą, nei į būrelius, todėl mano, jog tikėtis, kad ateityje tėvo ir vaikų bendravimas pasikeis, nėra pagrindo.

8.4. Nurodo, kad teismų praktikoje svarbia aplinkybe, leidžiančia nukrypti nuo lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą. Vienas iš turtinių teisių gynimo būdų, kai panaudotos vieno sutuoktinio asmeninės lėšos, – santuokinis turtas dalytinas nukrypstant nuo lygių dalių principo. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Teigia, kad įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą ir nustatant kompensuojamos sumos dydį faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.

8.5. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu gyveno ir dirbo Airijoje, iš Airijos grįžo 2012 m. gruodžio 22 d. Teigia, jog kol šalys dirbo Airijoje, ieškovės tėvai statė gyvenamąjį namą, samdė darbininkus, vadovavo statyboms, ieškovės tėvas pats savo darbu prisidėjo prie namo statybų, taip pat tėvai mokėjo už statybines medžiagas, statybininkams už darbą mokėjo ieškovės tėvai savo lėšomis. Pažymi, kad šias aplinkybes nurodė tiek ieškovė, tiek atsakovas bei liudytojas V. J. Ieškovė teigia, kad kaip įrodymas į bylą pateikti rankraštiniai įrašai, kuriuose išvardytos pirktos statybinės medžiagos (žvyras, lentos, armatūra, betonas ir t. t.) ir mokėjimai už darbus (,,alga A.“), kurių bendra suma sudaro 122 354,85 Lt (35 436,41 Eur). Atkreipia dėmesį, kad atsakovas negalėjo paaiškinti, iš kokių lėšų buvo pastatyta namo „dėžutė“ (pamatai, sienos, perdanga, stogas) ir iš kur ieškovė galėjo gauti didelę sumą namo statyboms (virš 35 000 Eur). Be to, akcentavo, kad gyvenant šalims Airijoje gimė dvi dukros, todėl santaupų daug sukaupti nepavyko.

Šalies argumentai

8.6. Nurodė, kad nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Teigia, kad ieškovė patikslintame ieškinyje minėtą nekilnojamąjį turtą prašė padalyti nukrypstant nuo lygių dalių principo tokiu santykiu: ieškovei 60/100 dalių gyvenamojo namo ir žemės sklypo, o atsakovui – 40/100 dalių, išmokant kompensaciją. Mano, kad šis nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių yra pakankamas ir nėra per didelis, nes ieškovei priteisiamas didesnės vertės turtas suteiks galimybes pasirūpinti nepilnamečių vaikų išlaikymo, būsto ir kitais jų poreikiais. Pažymi, kad nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių mastas neviršija suformuotoje teismų praktikoje nustatytų ribų.

8.7. Teigia, kad galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra ir, nustačius kiekvieno iš jų dalis, paskirti tokį turtą naudoti buvusiems sutuoktiniams gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys: a) gyvenamasis namas yra nedalus, nes yra pritaikytas gyventi tik vienai šeimai; b) gyvenamasis namas yra nebaigta statyba, ir jį reikės įrenginėti toliau, tai apriboja galimybę jį padalyti natūra tarp buvusių sutuoktinių, nes esant priešiškiems sutuoktinių tarpusavio santykiams iš esmės neįmanoma bendrai organizuoti ir tęsti namo statybos darbų, bet ir subjektyvios priežastys: a) itin komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu ir dėl to darantys neigiamą poveikį nepilnamečių vaikų interesams. Teigia, jog yra nesuprantamas teismo argumentas, kad „atsakovas laikysis įstatymų“, nors jis nevykdo teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, pažymi, kad ir atsakovas pripažino priklausomybę alkoholiui, tad tikėtis, kad ateityje nesikartos smurtas ieškovės atžvilgiu, mažai tikėtina.

8.8. Nurodė, kad nesutiktina su teismo argumentu kad: „atsakovo nusikalstamas elgesys <...> nebuvo nukreiptas tiesiogiai į vaikus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo buvimas tuose pačiuose namuose keltų realų pavojų vaikų fizinei sveikatai ar gyvybei“. Pažymi, jog ikiteisminiuose tyrimuose vaikai taip pat buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, jo buvimas tiesiogiai lemia vaikų baimę dėl motinos (bijo, kad kas neatsitiktų motinai), į konfliktus vaikai įtraukiami kaip pasyvūs stebėtojai (ne tik smurtaujant prieš motiną, bet ir imituojant suicidinius veiksmus prieš save). Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog „korėsi“ ir tai matė vaikai, nes neva norėjo pagąsdinti. Mano, kad gyventi tame pačiame name ir naudotis bendromis patalpomis tiesiog neįmanoma, nes bet kuriuo metu galima sulaukti atsakovo neprognozuojamo, paveikto alkoholio elgesio.

8.9. Ieškovės nuomone, nors ji deklaravo savo turtinę padėtį dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau mano, kad tai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė negalės išmokėti kompensacijos. Pažymi, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos viena išlaiko dvi nepilnametes dukras (atsakovas visiškai nemoka išlaikymo ir nebendrauja su dukromis), viena išlaiko namą, moka mokesčius, banko įmokas. Be to, teismui pateikusi reikalavimą dėl ginčo turto padalijimo išmokant kompensaciją, ieškovė įvertino savo galimybes išmokėti atsakovui kompensaciją su tėvų pagalba. Teigia, kad liudytojas V. J. patvirtino, jog padės ieškovei išmokėti kompensaciją ir mokėti banko įmokas.

8.10. Ieškovė nurodė, kad sumoka atsakovui 41 809,65 Eur kompensaciją už jam tenkančią dalį (40/100) 0,0960 ha žemės sklypo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2 725 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią kilnojamųjų daiktų 1/2 dalį. Iš viso kompensacijos dydis sudaro 44 534,65 Eur. Ieškovės išmokama 44 534,65 Eur kompensacija mažintina 930 Eur kompensacija, kurią išmoka atsakovas ieškovei už kilnojamuosius daiktus, ir 2 825 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, dėl kurios ginčo nėra. Taigi ieškovė išmoka 40 779,65 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

8.11. Teigia, kad žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0961 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigia, jog tai patvirtina 2019 m. liepos 15 d. pavedimas – 1 000 Eur avansas, pervestas iš atsakovo sąskaitos pardavėjai M. B.. Mano, kad atsakovas, nupirkdamas žemės sklypą sesers vardu ir panaudodamas lėšas, esančias bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pasielgė nesąžiningai. Atsakovas žemės sklypo pirkimą sesers vardu ir bendrosios jungtinės nuosavybės nuslėpimo faktą patvirtina žinutėmis, rašytomis ieškovei („as perasysiu“, „Busiu antradieni susiskambinam sutarsim ka vdaryt, nenoriu taves palikt likimo valiai sutinku viska per pusekas neirodyta, per puse saziningai. Pasiduodu. Nebusiu kiaule“ – kalba netaisyta) ir savo draugei S. K. („viena laime kad as sklypa uzrasiau salia namu ant sesers“, „Jo pavargti iki naktu isleisti kruva pinigu ir parduoti, ne, as nujauciau kad nieko nebus su ja delto ir nedirbau, dar gerai kad sklypa salia uzrasiau ant sesers“). Mano, kad visi byloje pateikti rašytiniai įrodymai liudija apie ketinimą įsigyti ginčo sklypą kaip šalių bendrąją jungtinę nuosavybę (2019 m. liepos 1 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 19/07/01-012019-07-15, 2019 m. liepos 15 d. 1 000 Eur avanso sumokėjimas pardavėjai M. B.) ir bendrosios jungtinės nuosavybės nuslėpimo faktą (atsakovo susirašinėjimas žinutėmis su ieškove ir su dabartine drauge S. K.).

8.12. Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas po sandorio sudarymo visą laiką naudojosi žemės sklypu: laikė statybines medžiagas, plytas, atsakovas laikė darbo įrankius, sklypą prižiūrėjo: šienavo žolę, mokėjo žemės mokestį (pavedimai iš atsakovo sąskaitos M. S., nenurodant paskirties). Atkreipė dėmesį, kad M. S. notarinės sutarties pasirašymo dieną buvo aštuoniolikmetė, ką tik baigusi 11-ą klasę ir neįrodė, kad sandorio pasirašymo dieną turėjo pinigų žemės sklypui pirkti ir dirbo Airijoje. Mano, kad teismas tiesiog patikėjo sukurta atsakovo ir jo sesers M. S. versija. Mano, jog aštuoniolikmetės pasvarstymai, kad norėjo statyti namą šalia brolio ir jai atrodė „patraukli“ žemės sklypo kaina, tiesiog neįtikėtini. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog į sesers sąskaitą pervedė pinigus, nes norėjo jai padėti, nes ji mokosi, trūksta pinigų susimokėti už buto nuomą bei pragyvenimui.

8.13. Nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymui, teismo nuomone, įtakos turėjo ne suteiktos teisinės pagalbos apimtis, o atstovo pakeitimas procese, o tai negali tapti finansine našta kitai šaliai ir būtų nesąžininga skirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Nesutiko su teismo argumentais, nes tokiu atveju teismas finansinę naštą perkėlė ne tik ieškovei, bet ir vaikams jų gerovės požiūriu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos nemoka išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nemoka mokesčių už gyvenamąjį namą, nemoka banko įmokų. Pažymi, kad ieškovė padengė įsiskolinimą už elektros energiją, kuris susidarė iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Mano, kad tam, jog pirmosios instancijos teismas galėtų taikyti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, reikėjo konstatuoti šalies netinkamo procesinio elgesio faktą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė paskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad apeliantė nepaaiškino, kodėl yra būtinas būtent 60/100 dalių nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimas jai, nemotyvavo, kokius nepilnamečių vaikų interesus užtikrina nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog atsakovui jau yra susidaręs 7 280 Eur išlaikymo įsiskolinimas (laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d.), atsakovo įsitikinimu, nėra reikšminga aplinkybė. Tenkinus tokį apeliacinio skundo reikalavimą ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), šalims padalijus 40/100 ir 60/100 dalimis, atsakovo skola už vaikų išlaikymą niekur neišnyks. Apeliantei išliks ir išlieka teisė kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, o nesant galimybės piniginių lėšų išieškoti iš atsakovo pajamų, išlieka galimybė susidariusį įsiskolinimą išieškoti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovas mano, jog išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis priteisimas nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

10.2. Nesutiko, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, o tiksliau, į apeliantės gaunamas pajamas. Teigė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovo pajamos kas mėnesį yra nuo 1 200 Eur iki 1 600 Eur. Tuo tarpu apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamos kiekvieną mėnesį dirbant manikiūriste sudaro apie 700 Eur. Atsakovas teigė, jog jam yra žinoma, kad apeliantė deklaruoja ne visas savo pajamas – realiai dirbant manikiūriste jos pajamos yra daug didesnės, o jas nurodyti ar nenurodyti yra vien tik apeliantės sąžinės reikalas. Be to, atsakovui žinoma, jog apeliantė papildomai dirba nekilnojamojo turto agentūroje, pardavinėja butus, už tai gauna dar papildomai pajamų, tačiau jų nedeklaruoja. Be to, atkreipia dėmesį, jog apeliantė iš esmės pati paneigia savo pateikiamą argumentą apie sunkią savo turtinę padėtį, nes deklaruoja galinti išmokėti atsakovui daugiau kaip 40 000 Eur piniginę kompensaciją.

10.3. Nurodė, kad atsakovas nesutinka, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dėl neva apeliantės tėvų investuotų pinigų į ginčo nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad CK 6.469 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos. Mano, kad nagrinėjamu atveju apeliantės tėvas, neva dovanodamas dukrai 120 000 litų (34 799,40 Eur), privalėjo sudaryti notarinės formos dovanojimo sutartį, o net ir pasitvirtinus šiai apeliantės nurodomai aplinkybei, darytina išvada, kad nesant tinkamai įformintos dovanojimo sutarties, t. y. nesant sudarytos notarinės dovanojimo sutarties, dovanojimo sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

10.4. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai nurodo objektyvią priežastį, dėl ko ginčo nekilnojamasis turtas negali būti padalytas natūra, t. y. neva nėra galimybės gyvenamojo namo padalyti į du atskirus butus. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutiko. Pažymi, jog, į šį nekilnojamąjį turtą investavus apie 20 000 Eur, būtų galimybė sukurti du atskirus turtinius vienetus. Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, 113 kv. m naudingojo gyvenamojo ploto. Todėl yra visos sąlygos sukurti du atskirus butus. Atsižvelgiant į tai, kad, nekilnojamąjį turtą priteisus vienam iš sutuoktinių, kitas privalėtų sumokėti ne mažesnę negu 52 000 Eur kompensaciją, 20 000 Eur investicija būtų santykinai nedidelė.

10.5. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuosekliai aiškino, jog jo ir apeliantės konfliktiškus santykius lemia jų skirtingi charakteriai, tai, kad apeliantė su juo nesikalba, ignoruoja. Mano, kad, nutraukus santuoką, atsakovas gyvens atskirą gyvenimą, sutuoktiniai nebebus vienas už kitą atsakingi ir neves bendro šeimos ūkio. Todėl mano, kad neturėtų būti jokio pagrindo ginčams kilti ateityje. Taip pat nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog turto padalijimo būdas natūra prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams. Atsakovas mano priešingai. Šalys bylos nagrinėjimo metu sudarė taikos sutartį, kuria taip pat nustatė atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką. Teigia, kad su dukromis kurį laiką nebendravo, todėl mano, jog gyvenimas viename name su savo nepilnametėmis dukromis atsakovui suteiks puikią galimybę atkurti atitolusius santykius. Būtent turto padalijimo natūra būdas šiuo atveju geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus.

10.6. Teigia, kad jeigu gyvenamasis namas nuosavybės teise priklausys abiem lygiomis dalimis, tai nėra jokio pagrindo apeliantei priteisti: virtuvinį baldų komplektą (3 000 Eur vertės) su buitine technika: šaldytuvu (200 Eur vertės), virykle (150 Eur vertės), indaplove (250 Eur vertės), orkaite (150 Eur vertės), taip pat baldus drabužinėje (400 Eur vertės), palėpėje (300 Eur vertės) ir koridoriuje (1 000 Eur vertės), atsakovui išmokant piniginę kompensaciją. Taip pat nesutiko, kad dvi židinio pastatomos kolonos, bendros 1 750 Eur vertės, turėtų būti priteistos jam. Mano, kad apeliantė neteisingai aiškina, kad gyvenamajame name nėra įrengtas židinys. Priešingai, židinys yra įrengtas prie gyvenamojo namo pristatytoje lauko terasoje, ir tai labai aiškiai matyti iš teismui pateiktų fotolentelių nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atliekant nekilnojamojo turto vertinimą. Pažymi, kad jeigu aukštesnysis teismas apeliantei priteis gyvenamąjį namą, tai pastatomos židinio kolonos gali ir buvo pritaikytos šiam gyvenamajam namui.

10.7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 2 770 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą. Teigia, kad jeigu teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 2 770 Eur dydžio kompensaciją, tai nelabai yra suprantama, kodėl apeliantė savo skunde aiškina apie 2 825 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, t. y. nurodo 55 Eur daugiau, ir neva nėra dėl to ginčo. Kadangi apeliantė daugiau ir nepasisako, tai, atsakovo nuomone, jis negali tinkamai ir atsikirsti į tokius jos skaičiavimus, kurie aiškiai prieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoms aplinkybėms. Pažymi, kad dėl kitų apeliantės mokėtinos kompensacijos skaičiavimų atsakovas nesutinka, nes pagrindo kitaip padalyti nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą nėra.

10.8. Teigia, kad apeliantė nekvestionuoja žemės sklypo pardavėjos M. B. pateiktų argumentų, kad ji sandorio sudarymo metu buvo sąžininga, turėjo tikslą parduoti žemės sklypą, su atsakovu buvo sudariusi preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, buvo gavusi avansą, tačiau, atsakovui vėliau atsisakius sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, avansą grąžino, sutiko notarinę sutartį sudaryti su atsakovo pasiūlytu asmeniu – atsakovo seserimi M. S. Mano, jog vien tai, kad M. S. įsigytame žemės sklype atsakovas kartu su ieškove laikė statybines medžiagas, darbo įrankius ar šienavo žolę, nepaneigia M. S. nuosavybės teisių į žemės sklypą.

10.9. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė M. S. patvirtino, jog žemės mokestį už įsigytą žemės sklypą mokėdavo ji. Apeliantei nebuvo kliūčių rašytinius įrodymus apie sumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą išsireikalauti iš valstybės institucijos – K. rajono savivaldybės administracijos, tačiau ji šių rašytinių įrodymų nereikalavo, nes gerai suprato, kad išreikalauti įrodymai nepateisins apeliantės reikalavimų.

10.10. Nurodė, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui ne tik kad nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog šalių kreditorė AB bankas „Swedbank“ sutinka modifikuoti kreditavimo sutartį, iš kreditavimo sutarties pašalinant atsakovą, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas nedavė nei žodinių, nei rašytinių sutikimų apeliantei vienai pačiai vykdyti solidariąją prievolę kreditoriui, tai reiškia, kad apeliantė netinkamai cituoja ir vadovaujasi kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais. Pažymi, kad iki šio apeliacinio skundo pateikimo apeliantė prievolės kreditoriui nevykdo jokia dalimi. Tikėti, kad ji ateityje vykdys prievolę viena pati, sunkiai įmanoma, nes objektyviai jos gaunamų pajamų nepakaks ne tik prievolei vykdyti, pačiai išgyventi, skirti lėšų vaikų išlaikymui, mokėti už komunalinius patarnavimus, bet ir vykdyti mokėjimus atsakovui, jeigu teismas nuspręstų nekilnojamąjį turtą padalyti kitaip.

10.11. Nesutiko su apeliantės argumentu, kad posėdis, o kuris – nėra nurodoma, buvo atidėtas dėl atsakovo neatvykimo. Teigia, kad galima tik numanyti, jog apeliantė aiškina apie 2022 m. liepos 21 d. paskirtą teismo posėdį, į kurį neatvyko atsakovas. Tačiau apie paskirto posėdžio vietą ir laiką tinkamai informuota nebuvo ir trečiasis asmuo M. B., dėl to objektyviai teismas negalėjo bylos nagrinėti iš esmės. Be to, atsakovo dalyvavimas teismo posėdžiuose būtinu nebuvo pripažintas, jis tinkamai byloje buvo atstovaujamas, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovo neatvykimas į 2022 m. liepos 21 d. paskirtą teismo posėdį užvilkino bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Nurodė, kad atsakovės brolis V. pasiūlė įsigyti žemės sklypą, sakė, kad ateityje galės pasistatyti gyvenamąjį namą ir gyvens kartu kaimynystėje. Kadangi žemės sklypo kaina buvo patraukli, pardavėja M. B. sutiko žemės sklypą parduoti už 2 500 Eur, tai atsakovei nebuvo dideli pinigai, todėl nusprendė žemės sklypą nusipirkti. Teigia, kad su žemės sklypo pardavėja M. B. notaro kontoroje sudarė sutartį, jai grynaisiais pinigais sumokėjo 2 500 Eur. Savo nuosavybę įregistravo VĮ Registrų centre.

12.2. Pažymėjo, kad apie tai, jog atsakovė perka žemės sklypą, ieškovė gerai žinojo. Kiek pamena, su ja apie tai dar buvo bendrauta. Taip pat pamena, kad iš pradžių brolis su sutuoktine patys planavo šį žemės sklypą pirkti, tačiau vėliau nusprendė nebepirkti, nes ir taip turi pakankamai žemės.

12.3. Akcentavo, kad kai įsigijo žemės sklypą, kasmet pati Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėjo žemės mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė, atsakovai bei jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas šalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).

Žemesnės instancijos teismas

17. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. susirašinėjimo su atsakovų ištrauką. Ieškovė nurodo, kad atsakovo žinučių rašymas ieškovei sukelia baimę, nesaugumo jausmą, emocinę įtampą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš ieškovės paaiškinimų bei pateikto įrodymo matyti, kad susirašinėjimas vyko po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad būtinybė pridėti ieškovės pateiktą įrodymą iškilo vėliau. Be to, šis įrodymas gali būti susijęs su nagrinėjama byla, šio įrodymo pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, atsakovai turėjo galimybę dėl minėtų įrodymų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau šių įrodymų pridėjimui prie bylos neprieštaravo, todėl, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovu ištrauka prie bylos pridėtina.

18. 2023 m. vasario 6 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo, jis buvo išsiųstas atsakovo atstovui, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlant iki paskirto rašytinio teismo posėdžio pateikti nuomonę dėl ieškovės prašomų dokumentų pridėjimo prie bylos. Šiuo prašymu ieškovė prašo pridėti papildomus įrodymus, t. y. 2022 m. gruodžio 22 d. saugos tarnybos „Argus“ raštą, 2022 m. gruodžio 21 d. ieškovės pareiškimą policijai (nuotraukos Nr. 1–3), 2022 m. gruodžio 27 d. K. rajono policijos komisariato raštą, 2022 m. gruodžio 27 d. ieškovės pareiškimą policijai (nuotraukos Nr. 4–12), 2023 m. sausio 9 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovės pareiškimą policijai. Nurodė, kad šie įrodymai patvirtina nesaugią aplinką tiek ieškovei, tiek nepilnamečiams vaikams, o išvardytos aplinkybės (kai atsakovas grįžo į gyvenamąjį namą), eliminuoja galimybę namų valdą padalyti tarp sutuoktinių natūra. Taip pat nurodė, kad minėtų įrodymų būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės pateikti įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, jų pateikimo į bylą būtinybė iškilo vėliau, t. y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Be to, šie įrodymai gali būti susijęs su nagrinėjama byla, šio įrodymo pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, atsakovai turėjo galimybę pasisakyti dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos, tačiau šių įrodymų pridėjimui prie bylos neprieštaravo, todėl, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, ieškovės pateikti įrodymai prie bylos pridėtini.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuria netaikytas nukrypimo nuo lygių dalių principas dalijant 0,0960 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kuris padalytas natūra, dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Taip pat ieškovė nesutiko su sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančia 2019 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. KIES-7960, pagal kurią M. B. pardavė, o M. S. nupirko žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0961 ha ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip apsimestinį sandorį ir pripažinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0961 ha ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15 000 Eur, ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, padalyti šį turtą lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant natūra žemės sklypą, o ieškovei priteisiant 1/2 dalies žemės sklypo vertės (7 500 Eur) kompensaciją. Kitą sprendimo dalį prašė palikti nepakeistą.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo

21. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

22. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).

25. Kaip vieną iš argumentų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, apeliantė nurodo tai, jog su ja lieka nepilnamečiai vaikai. Apeliantės teigimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas nebus galima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, nes, Plungės apylinkės teismui 2021 m. spalio 13 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, atsakovas išlaikymo nepilnametėms dukroms gera valia nemokėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių egzistavimas sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

26. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad, pirma, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Antra, įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008). Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Vis dėlto įstatymų leidėjas kaip vieną iš sąlygų, leidžiančių teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra įtvirtinęs būtinybę užtikrinti vaiko interesus, todėl išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir to negalima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, teismas gali taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį ir tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Būtent tokia pozicija formuojama ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022).

27. Sprendžiant klausimą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo šioje konkrečioje byloje, teisiškai reikšminga laikytina aplinkybė, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, todėl ieškovei tenka pagrindinė finansinė našta užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai po 200 Eur, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos. Taip pat akcentuotina, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. ieškovė ir atsakovas sudarė taikos sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio, t. y. atsakovas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. spalio 12 d.) įsipareigojo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 260 Eur iki vaikų pilnametystės. Apeliantė pažymėjo, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, todėl šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7 280 Eur (nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d.). Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą pripažino, jog neteikia išlaikymo, neginčijo apeliantės nurodyto susidariusio įsiskolinimo dydžio ir nurodė, kad šios aplinkybės yra nereikšmingos, kadangi ieškovė turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo požiūris į turimą pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametėms dukroms suponuoja išvadą, kad vaikų poreikių užtikrinimas šiuo atveju krenta tik ant ieškovės pečių, taip nepagrįstai sukeliama grėsmė šalių nepilnamečių dukrų būtinųjų poreikių užtikrinimui. Šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, ir nors, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai, tačiau nurodytos aplinkybės pripažintinos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga (būtinybe užtikrinti vaikų interesus), suteikiančia teismui teisę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

28. Taip pat sutiktina, jog pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo sudaro ir ieškovės turtinė padėtis. Bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad atsakovo pajamos kas mėnesį sudaro nuo 1 200 Eur iki 1 600 Eur, o apeliantės pajamos kiekvieną mėnesį dirbant manikiūriste sudaro apie 700 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai reikšminga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kaip minėta šios nutarties 27 punkte, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad našta užtikrinti nepilnamečių dukrų poreikius tenka ieškovei, todėl įvertinus šalių gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti, o šią pareigą už atsakovą vykdo ieškovė, laikytina, jog apeliantės turtinė padėtis yra daug prastesnė nei atsakovo, tai taip pat sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

29. Nors atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas teigia, jog jam yra žinoma, kad apeliantė deklaruoja ne visas savo pajamas – realiai dirbant manikiūriste jos pajamos yra daug didesnės, kad atsakovui žinoma, jog apeliantė papildomai dirba nekilnojamojo turto agentūroje, pardavinėja butus, už tai gauna dar papildomai pajamų, kurių nedeklaruoja, tačiau į bylą tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

30. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad tuo metu, kol šalys dirbo Airijoje, ieškovės tėvai statė gyvenamąjį namą, samdė darbininkus, vadovavo statyboms, ieškovės tėvas pats savo darbu prisidėjo prie namo statybų ar mokėjo už statybines medžiagas, statybininkams už darbą savo lėšomis, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomos pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės tėvai iš esmės padėjo statyti namą manydami, kad namą stato ne konkrečiai dukrai, bet dukros šeimai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kaip liudytojas byloje apklaustas V. J. nepateikė įrodymų (sutarčių ir pan.), kad ieškovės tėvų valia buvo dovanoti lėšas šalių namui statyti ieškovei ar jas skolinti šalims. Iš liudytojo paaiškinimų matyti, kad jis gera valia, be jokių susitarimų statė dukters šeimai namą, žinodamas, kad šalys yra susituokusios ir sklypą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. žinodamas, kad namas priklausys ne dukrai, o dukros šeimai. Be to, šalims reikalavimo nei jis, nei sutuoktinė nereiškė, nors žinojo, kad vyksta dukters šeimos skyrybų byla. Darytina išvada, kad ieškovės tėvų padovanotos (panaudotos) lėšos buvo skirtos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti – ginčo namui pastatyti ir jos nelaikytinos asmeninėmis ieškovės lėšomis, investuotomis į šį turtą.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į jų turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-517/2011), tačiau šiuo atveju ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo jai priteisiant 60 procentų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto, o atsakovui priteisti 40 procentų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, susijusius su būtinybe užtikrinti prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų interesus, taip pat įvertinusi aplinkybę, jog apeliantė tik minimaliai (10 procentų) prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, konstatuoja, kad šioje byloje yra pagrindas nustatyti atitinkamai 60 procentų ir 40 procentų nuosavybės teisės į santuokinį nekilnojamąjį turtą dalis ir toks nustatymas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia

32. Apeliaciniu skundu teigiama, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. K1ES-7960) tarp M. B. ir M. S., pagal kurią M. B. pardavė, o M. S. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0961 ha, adresu (duomenys neskelbtini), už 2 500 Eur, yra apsimestinis sandoris. Apeliantė iš esmės nurodo, kad žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0961 ha ploto, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o atsakovas, nupirkdamas žemės sklypą sesers vardu ir panaudodamas lėšas, esančias bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pasielgė nesąžiningai.

33. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje apibrėžta norma, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 2 dalimi, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 straipsnio 3 dalis).

34. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CK 1.87 straipsnio 1 dalį, nurodoma, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022 35 punktas).

35. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022 41 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018 29 punktas). Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 41 punktas).

37. Apeliantė aplinkybes, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. K1ES-7960) yra niekinė, iš esmės įrodinėja atsakovo rašytomis žinutėmis tiek ieškovei, tiek atsakovo draugei. Mano, jog visi byloje pateikti rašytiniai įrodymai liudija apie ketinimą įsigyti ginčo sklypą kaip šalių bendrąją jungtinę nuosavybę (2019 m. liepos 1 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 19/07/01-012019-07-15, 2019 m. liepos 15 d. 1 000 Eur avanso sumokėjimas pardavėjai M. B.) ir bendrosios jungtinės nuosavybės nuslėpimo faktą (atsakovo susirašinėjimas žinutėmis su ieškove ir su dabartine drauge S. K.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pateiktu situacijos vertinimu.

38. Byloje esančiais įrodymais, šalių bei liudytojų pirmosios instancijos teisme teiktais paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. K1ES-7960) tarp M. B. ir M. S., pagal kurią M. B. pardavė, o M. S. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0961 ha, adresu (duomenys neskelbtini), už 2 500 Eur. Sandorį patvirtino notaras. Nors galima sutikti su apeliantės argumentais, jog sutuoktiniai iš pradžių ketino įsigyti ginčo sklypą, tačiau byloje esantys M. B. paaiškinimai patvirtina, jog vėliau tokio ketinimo buvo atsisakyta. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai.

39. Akcentuotina, jog trečiasis asmuo M. B. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nusprendusi parduoti žemės sklypą pirmiausia pasiūlė jį įsigyti kaimynams (V. S. ir S. S.), tikėdamasi jį taip greičiau parduoti. Kaimynai sklypą sutiko nupirkti. Ji parengė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Su sutartimi susipažino atsakovas ir ją 2019 m. liepos 1 d. pasirašė, trečiajam asmeniui į sąskaitą pervedė 1 000 Eur dydžio avansą. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad, praėjus kažkuriam laikui, atsakovas pranešė, kad sklypo nebepirks, bet jį pirks giminaitė. Ji sutiko, nes jai buvo nesvarbu, kam parduoti sklypą. Nurodė, kad su atsakovo pasiūlyta nauja pirkėja M. S. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, sandorį iš karto įtvirtino Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2019 m. rugsėjo 6 d. Pirkėja M. S. su ja pagal notarinę sutartį už žemės sklypą atsiskaitė. Kadangi atsakovas žemės nebepirko, o jie buvo pasirašę 2019 m. liepos 1 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, ji parengė priedą prie sutarties, juo preliminarioji sutartis buvo nutraukta ir 2019 m. rugsėjo 6 d. grynaisiais grąžino 1 000 Eur avansą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog nors iš pradžių sutuoktinių ketinimas įsigyti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), už 2 500 Eur ir egzistavo, tačiau jis nebuvo įgyvendintas.

40. Apeliantės į bylą pateikti jos bei atsakovo dabartinės draugės susirašinėjimai su atsakovu, kuriuose jis žada perrašyti žemės sklypą, t. y. nurodo sandorio nuslėpimo faktą, nėra pakankamas įrodymas tvirtinti, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje (notarinio registro Nr. K1ES-7960) nėra nurodytos tikrosios sutarties šalys, kadangi iš į bylą pateiktų susirašinėjimo ištraukų nėra galimybės identifikuoti, ne tik apie kokį žemės sklypą yra kalbama, tačiau taip pat nėra galimybės objektyviai nustatyti ir tokių žinučių surašymo aplinkybių. Esant duomenims, kad 2019 m. liepos 1 d. atsakovo bei trečiojo asmens M. B. pasirašyta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į bylą pateiktos susirašinėjimo ištraukos nėra pakankamas pagrindas apsimestiniam sandoriui konstatuoti. Juolab, kad pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka, kad sandoris sudarytas 2019 m. rugsėjo 6 d., kai klausimas dėl šalių skyrybų ar ruošimosi joms dar nebuvo sprendžiamas, todėl ir slėpti turtą nebuvo pagrindo.

41. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė M. S., ginčijamo sandorio sudarymo metu būdama jauno amžiaus, neturėjo galimybės įsigyti ginčo sklypo. Iš atsakovės byloje teiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovė M. S. sklypą įsigijo broliui pasiūlius, jo kaina jai buvo patraukli. Lėšų sklypui įsigyti ji turėjo, nes vasarą dirbo užsienyje. Planavo ateityje sklype statyti namą ir apsigyventi šalia brolio. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2019 m. rugsėjo 6 d. už 2 500 Eur sumą. Akcentuotina, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019 m. III ketvirtį sudarė 1 317,60 Eur. Tai reiškia, jog ginčo žemės sklypo pardavimo kaina buvo mažesnė nei dviejų mėnesių vidutinio šalies darbo užmokesčio dydis, o tokia suma nelaikytina itin didele, kuria atsakovė M. S. negalėjo disponuoti. Dar daugiau, byloje nepaneigtos aplinkybės, kad atsakovė vasaros metu dirbo užsienyje, sandoris sudarytas rugsėjo 6 d., todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą bei šalių teiktus paaiškinimus, konstatuoja, jog atsakovė turėjo galimybę įsigyti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K1ES-7960), 2019 m. rugsėjo 6 d. sudarytą tarp M. B. ir M. S., pagal kurią M. B. pardavė, o M. S. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0961 ha, adresu (duomenys neskelbtini), už 2 500 Eur, apsimestine nėra jokio pagrindo.

Dėl santuokos metu įgyto dalytino turto balanso

42. Turto balanso sudarymą reglamentuojančio CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.

Žemesnės instancijos teismas

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad šalys santuokos metu bendrai įgijo turto už 183 860 Eur (157 300 Eur nekilnojamasis turtas + 6 000 Eur transporto priemonės + 11 560 Eur baldai ir buitinė technika + 9 000 Eur šalims priklausančios plytos), taip pat turi 47 475,88 Eur dydžio prievolę bankui, konstatavo, kad tarp šalių dalytino turto bendra vertė yra 136 384 Eur. Apeliantė nurodytų turto verčių neginčijo, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sutuoktinių bendro turto balansą.

Dėl turto padalijimo būdo

44. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

46. Pagal kasacinio teismo praktiką, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

47. Apeliantė skundu iš esmės nurodo du argumentus, kodėl gyvenamasis namas negali būti padalijamas natūra, t. y. gyvenamasis namas yra nedalus, nes yra pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, ir tarp buvusių sutuoktinių susiklostę itin komplikuoti tarpusavio santykiai.

48. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes. Sutuoktinių turtą gali sudaryti įvairūs daiktai – tiek dalūs, tiek nedalūs. Dalūs yra tokie daiktai, kurių sudėtinės dalys turi savarankišką vertę ir gali būti panaudotos pagal paskirtį. Nedalūs daiktai yra tokie, kurie negali būti padalyti į atskiras dalis, nepažeidžiant daikto kaip visumos, arba, jeigu ir gali būti padalyti, tai dėl padalijimo netenka savo vertės ir negali būti panaudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamasis plotas 113,08 kv. m, yra dalus objektas, kadangi šalys gali naudotis atskirais namo kambariais, nusistatyti naudojimosi juo tvarką. Tai, kad bute nėra atskirų sanitarinių mazgų, skaitiklių, negali būti priežastimi teigti, kad butas yra nedalus daiktas. Be to, nepaneigtos ir atsakovo nurodomos aplinkybės, jog gyvenamąjį namą galima pertvarkyti į du atskirus butus ir atsidalyti bendrąją nuosavybę. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos klausimas, todėl atsakovas neturėjo pareigos įrodyti, kad galima atskirti naudotis atskiras namo dalis, todėl apeliantės argumentas, kad gyvenamasis namas yra nedalus, nes yra pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, atmetamas kaip nepagrįstas.

49. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad tarp šalių yra susiklostę itin komplikuoti tarpusavio santykiai, pažymėtina, jog tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Iš į bylą pateikto Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad atsakovas baudžiamojoje byloje Nr. e1-659-666/2021 nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei S. S. ir nežymiai ją sužalojo. Be to, jis 2021 m. spalio 3 d. laikotarpiu nuo 20.30 iki 21.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas jėga atimti automobilio raktus, tyčia sugriebė sutuoktinei S. S. už dešinės plaštakos, ją stipriai spaudė ir tempė, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus – odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje. Be to, jis grasino nužudyti savo šeimos narį, tokiais veiksmais sudarydamas nukentėjusiajai S. S. realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. sausio 13 d. Akivaizdu, kad tokie atsakovo veiksmai, dėl kurių jis nuteistas, nėra priimtini geros moralės požiūriu, taip pat nėra suderinami su CK įtvirtintomis pareigomis gerbti kitą sutuoktinį, tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nusikalstamos veikos padarymo faktas negali lemti atsakovo nuosavybės teisės praradimo, o pritaikytos baudžiamosios sankcijos yra pakankama priemonė nubausti atsakovą ir paveikti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taip pat sutiktina, kad atsakovo nusikalstamas elgesys paveikė šalių nepilnamečius vaikus, tačiau jis nebuvo nukreiptas tiesiogiai į vaikus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo buvimas tuose pačiuose namuose keltų realų pavojų vaikų fizinei sveikatai ar gyvybei. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad santuokai iširus ir pasibaigus skyrybų procesui buvę sutuoktiniai būtinai ir toliau konfliktuos tarpusavyje.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir šalims toliau nesutariant, kaip valdyti ir naudotis jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, šalims išlieka galimybė tartis ne tik dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo, bet ir galimybė prašyti atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ar atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas nėra baigtas statyti, jį pertvarkyti taip, kad būtų galima išvengti nereikalingų kontaktų, provokuojančių šalių ginčus. Be to, šalims išlieka galimybė turtą bendrai ar savo dalį realizuoti, atsiskaičius su kreditoriumi.

51. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminę reikšmę sprendžiant, ar vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-192/2009). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje svarbu nustatyti, kokio dydžio kompensacija turi būti priteisiama dalijant ginčo turtą ir ar ieškovė yra pajėgi tokio dydžio kompensaciją sumokėti. Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-271/2010).

52. Kaip minėta šios nutarties 43 punkte, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad šalys santuokos metu bendrai įgijo turto už 183 860 Eur (157 300 Eur nekilnojamasis turtas + 6 000 Eur transporto priemonės + 11 560 Eur baldai ir buitinė technika + 9 000 Eur šalims priklausančios plytos). Teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi nustačius pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisus 60 procentų, o atsakovui 40 procentų nekilnojamojo turto, t. y. 0,0960 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė, pagal ieškovės pasitelkto turto vertintojo įvertinimą, 152 000 Eur (turto vertinimo pažyma, pateikta su procesiniu dokumentu Nr. DOK-5576), taip pat atėmus šalių turimą 47 475,88 Eur dydžio prievolę bankui, darytina išvada, jog ieškovė už jai tenkančią didesnę turto dalį turėtų sumokėti 41 809,65 Eur kompensaciją. Taip pat akcentuotina, jog kitas tarp šalių dalytinas turtas sudaro bendrą 15 560 Eur sumą, iš kurio ieškovei priteistinas bendros 5 010 Eur vertės turtas (automobilis ir kilnojamasis turtas), atsakovui priteistinas turtas, kurio bendra vertė 10 550 Eur (žemės sklypas, automobilis ir buities daiktai), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 770 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nustatytina, jog ieškovė atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį turėtų sumokėti 39 039,65 Eur kompensaciją. Apeliantė prašė išdėstyti šios sumos išmokėjimą dvejiems metams, todėl ieškovės per mėnesį mokėtina kompensacijos suma sudarytų 1 626,65 Eur (39 039,65 Eur : 24 mėn.). Be to, ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog, priteisus gyvenamąjį namą natūra, ji įsipareigoja mokėti įmokas bankui už suteiktą kreditą.

53. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 700 Eur. Iš šių pajamų apeliantė turėtų mokėti ne tik kompensaciją atsakovui, kurią sudarytų 1 626,65 Eur suma, tačiau ir įmokas bankui už suteiktą būsto kreditą, mokėti savo dalį vaikų išlaikymui, komunalinius mokesčius ir jai turėtų užtekti piniginių lėšų jos pačios pragyvenimui, vykimui į darbą ir pan. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog yra akivaizdu, kad ieškovė nėra pajėgi finansiškai mokėti nurodyto dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, kadangi vien atsakovui mokėtina kompensacijos dalis daugiau nei du kartus viršija ieškovės gaunamas pajamas.

54. Nors apeliaciniu skundu yra nurodoma, jog kompensaciją padėtų išmokėti apeliantės tėvai, tačiau net ir šiuo atveju apeliantės mokėtina kompensacijos suma viršytų jos gaunamas pajamas. Kaip byloje nurodė liudytojas V. J., jis neturi galimybės sumokėti atsakovui visos kompensacijos sumos, tačiau galėtų padengti dalį kompensacijos, kurią sudarytų 22 000 Eur. Taigi apeliantės mokėtina kompensacijos suma sumažėtų iki 17 039,65 Eur (39 039,65 Eur – 22 000Eur), tačiau net ir tokiu atveju ieškovės per mėnesį mokėtina kompensacijos suma sudarytų 709,99 Eur (17 039,65 Eur : 24 mėn.) suma, kuri iš esmės viršija visas apeliantės per mėnesį gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog ieškovė nėra pajėgi finansiškai mokėti nurodyto dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, o tokios kompensacijos priteisimas pažeistų ne tik atsakovo teises į nuosavybę, bet ir nebūtų suderinamas su pačios ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų interesais į tinkamas gyvenimo sąlygas, o tai neatitiktų šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis)

55. Apeliantė taip pat nurodo, kad, ginčo turtą (gyvenamąjį namą su žemės sklypu) padalijus išmokant atsakovui kompensaciją, atitinkamai turėtų būti padalyti ir buities daiktai, kurie pagaminti pritaikant juos namo gyvenamosioms patalpoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės reikalavimas laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl turto padalijimo būdo, tačiau įvertinus tai, kad šis apeliantės reikalavimas netenkintas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytu kilnojamųjų daiktų paskirstymu.

56. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau netinkamai taikė ir vertino teisės normas bei formuojamą teismų praktiką spręsdamas klausimą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl priėmė iš dalies teisėtą sprendimą, jo dalis dėl sutuoktiniams paskirstytų turto dalių pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

59. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

60. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, konstatuoja, jog iš dalies pakeitus skundžiamą sprendimą iš viso buvo tenkinta 58,33 procento ieškovės bei atitinkamai 41,67 procento atsakovo reikalavimų, kurie apskaičiuojami tokiu būdu: byloje iš viso pareikšti 6 pagrindiniai reikalavimai, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, t. y. reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės (santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas tenkintas 100 procentų); reikalavimas priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą (ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, reikalavimas tenkintas iš dalies ir priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, į tai, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, šis ieškovės reikalavimas iš esmės patenkintas ir ieškovei priteistinas bylinėjimosi atlyginimo dydis nemažinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis Nr. e3K-7-75-916/2023)); reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo (reikalavimas tenkintas 100 procentų); reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalijimo tenkintas iš dalies (50 procentų); reikalavimas pripažinti 2019 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.KlES-7960, negaliojančia (atmestas); reikalavimas dėl turto padalijimo būdo (atmestas). Dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ginčo nekilo, todėl jie įtakos sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturi. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad iš viso buvo patenkinta 58,33 procento ((100 + 100 + 100 + 50 + 0 + 0) : 6 reikalavimų) ieškovės ieškinio reikalavimų. Atitinkamai tenkinta 41,67 procento ((0 + 0 + 0 + 50 + 100 + 100) : 6 reikalavimų) priešieškinio reikalavimų.

61. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog vien tai, kad šalys bylos nagrinėjimo metu tikslino ieškinio (priešieškinio) reikalavimus ar keitė joms atstovaujančius atstovus, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“, juolab kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog ieškovė ieškinį tikslino ar atstovą keitė piktnaudžiaudama savo teisėmis, todėl šiuo konkrečiu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas būtent šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas vadovautis „priežasties teorija“, pagal kurią lemiamą reikšmę turi bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, ginčo šalių procesinis elgesys, apdairumas bei rūpestingumas. Apeliantė turėjo teisę tikslinti ieškinio reikalavimus, nepaisant to, kad ginčijant nuosavybes teises į vis naujus turtinius vienetus faktinės aplinkybės egzistavo dar pirminio ieškinio rengimo ir teikimo teismui metu, toks apeliantės elgesys nelaikytinas aplaidžiu ar nerūpestingu.

62. Byloje ieškovei 2021 m. liepos 28 d. atstovavimo sutarties Nr. 36 pagrindu atstovavo advokatas G. L., nuo 2022 m. balandžio 28 d. – advokato padėjėja R. K.. 2022 m. gegužės 16 d. ieškovė pranešė, kad atstovavimo sutartis su advokatu G. L. nutraukta, ir į bylą pateikė duomenis, kad dėl atstovavimo patyrė 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, taip pat 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą. Bendra ieškovės teisinių pagalbos išlaidų suma – 4 700 Eur. Ieškovė taip pat sumokėjo 50 proc. žyminio mokesčio – 1 156 Eur, 50 proc. žyminio mokesčio (1 156 Eur) sumokėjimas jai atidėtas 2022 m. gegužės 20 d. teismo nutartimi iki sprendimo byloje priėmimo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovų atliktus veiksmus, t. y. ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį pateikimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir kt., taip pat į tai, kad buvo tenkinta 58,33 procento ieškinio reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 5 856 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina atitinkamai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai ir ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 3 415,81 Eur (5 856 Eur x 58,33 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

63. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 1 612 Eur už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 2 750 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovo atstovo atliktus veiksmus, t. y. priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį pateikimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir kt., taip pat į tai, kad buvo tenkinta 41,67 procento priešieškinio reikalavimų, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 4 362 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina atitinkamai tenkintų priešieškinio reikalavimų daliai ir atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 1 817,65 Eur (4 362 Eur x 41,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

64. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 1 598,16 Eur (3 415,81 Eur – 1 817,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

65. Kaip minėta, ieškovė byloje yra sumokėjusi 1 156 Eur žyminio mokesčio, 50 proc. žyminio mokesčio (1 156 Eur) sumokėjimas jai atidėtas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi iki sprendimo byloje priėmimo. Kadangi ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, todėl atitinkamai tenkintų reikalavimų daliai paskirstytina nurodyta žyminio mokesčio dalis. Kaip minėta, byloje iš viso tenkinta 58,33 procento ieškinio reikalavimų, todėl ieškovė privalo sumokėti valstybei atidėto žyminio mokesčio dalį atitinkamai jos atmestų reikalavimų daliai, t. y. 41,67 proc., kas sudaro 481,70 Eur atidėto žyminio mokesčio, atitinkamai iš atsakovo valstybei priteistina 58,33 procento žyminio mokesčio, kas sudaro 674,30 Eur.

66. Pirmosios instancijos teismas byloje patyrė 53,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteisiamos iš šalių proporcingai jų tenkintų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovės valstybei priteistina 22,40 Eur (53,76 Eur x 41,67 proc.), o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 31,36 Eur (53,76 Eur x 58,33 proc.) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

67. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

68. 2023 m. vasario 13 d. teisme gautas ieškovės prašymas priteisti jos patirtas apeliacinės instancijos teisme išlaidas, į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, jog apeliantė sumokėjo advokatei Z. J. 1 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Taip pat apeliantė trimis mokėjimais iš viso sumokėjo 1 537 Eur žyminio mokesčio.

69. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tiek patirtų išlaidų dydį, tiek pagrįstumą, į bylą nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atsakovui nespręstinas.

70. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo reikalavimus, konstatuoja, jog iš viso buvo tenkinta 33,33 procento apeliacinio skundo reikalavimų, kurie apskaičiuojami tokiu būdu: apeliaciniu skundu pareikšti 3 pagrindiniai reikalavimai, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, t. y. reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo (reikalavimas tenkintas 100 procentų); reikalavimas pripažinti 2019 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. KlES-7960, negaliojančia ir reikalavimas dėl turto padalijimo būdo. Pastarieji du reikalavimai atmesti. Nors apeliaciniu skundu buvo prašoma perskirstyti namui aptarnauti būtinus kilnojamuosius daiktus, tačiau toks apeliacinio skundo reikalavimas laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl turto padalijimo būdo, todėl, vertinant tenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų apimtį, šis reikalavimas nevertintinas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad iš viso buvo patenkinta 33,33 procento ((100 + 0 + 0) : 3 reikalavimų) apeliacinio skundo reikalavimų. Atitinkamai tenkinta 66,67 procento ((0 + 100 + 100) : 3 reikalavimų) atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimų.

71. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad buvo tenkinta 33,33 procento apeliacinio skundo reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti bendra 3 037 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai ir ieškovei iš atsakovo priteistina 1 012,23 Eur (3 037 Eur x 33,33 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

72. Kitų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, negauta, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 60/100 dalių 0,0960 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60/100 dalių nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 40/100 dalių 0,0960 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 40/100 dalių nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 598,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 481,70 Eur žyminio mokesčio ir 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 674,30 Eur žyminio mokesčio ir 31,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 012,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė