- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-831-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00163-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Pagėgių savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės, Pagėgių skyrius, valstybės įmonė Turto bankas, S. S., E. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pagėgių savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius, valstybės įmonė Turto bankas, S. S., E. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. S. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotą malkinę, pastatytą 1985 m., žymimą indeksu 1J1/ž, plotas 31,16 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurią sąžiningai ir nepertraukiamai valdė nuo 1985 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvui J. S. jo darbovietė – (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis – 1983 metais suteikė dviejų kambarių butą, kuris yra 1947 metais pastatytame daugiabutyje ir kuriame pareiškėjos tėvas gyveno, bei ūkinio pastato dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Gavęs butą, pareiškėjos tėvas tarybinio ūkio administracijos leidimu jam prie daugiabučio paskirtame žemės sklype 1985 metais pasistatė medinę malkinę, dengtą šiferiu. Medieną ir šiferį pareiškėjos tėvas gavo iš tarybinio ūkio, o darbus vykdė pats. Nuo to laiko, kai 1985 m. pareiškėjos tėvas pasistatė malkinę, jis teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai ją valdė ir naudojo pagal paskirtį iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškime teigė, jog malkinės statybos metu galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ patvirtinti „Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai“ (toliau – ir Nuostatai). Nuostatuose nieko nėra pasisakoma, kokia projektinė (statybinė) dokumentacija reikalinga rangos būdu papildomos ūkinės paskirties patalpų statybai, kai statomas nesudėtingos konstrukcijos statinys. Nuostatų 21 punkte nurodyta, kad kolūkis, tarybinis ūkis ar kita kaime esanti organizacija, suteikusi sklypą individualinio namo statybai, turi prižiūrėti, kaip statybos metu laikomasi patvirtintos techninės dokumentacijos. Nuostatuose nenumatyta, ar iš viso reikalinga techninė dokumentacija, kai suteiktame žemės sklype statomas pagalbinės ūkinės paskirties nesudėtingos konstrukcijos karkasinis statinys. Kiek žinoma, pareiškėjos tėvas niekuomet ir iš nieko negavo pastabų dėl malkinės statybos ir jos eksploatavimo. Malkinė nebuvo įteisinta ir įregistruota viešajame registre, todėl privatizuojant butą ir ūkinio pastato dalį, pirkimo–pardavimo sutartyje malkinė nebuvo nurodyta.
4. Pareiškime nurodė, kad privatizuojant butą ir ūkinio pastato dalį, pirkimo–pardavimo sutartyje malkinė nebuvo nurodyta. Šilutės rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1454-02/2002 buvo nutraukta pareiškėjos tėvo J. S. ir mamos R. S. santuoka, o po santuokos nutraukimo butas atiteko tėvui J. S. Po tėvo mirties palikimą priėmė pareiškėja, tačiau 2021 m. sausio 26 d. išduodant pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, į paveldimo turto balansą yra įtrauktas butas ir ūkinio pastato dalis, bet neįtraukta malkinė. Kadangi pareiškėjos tėvas turėjo skolų, jos paveldėtą turtą teko parduoti pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui S. S. Pareiškėja pasiūlytam pirkėjui siekė parduoti visą tėvui atitekusį turtą, tai yra butą, ūkinio pastato dalį ir malkinę, tačiau dokumentus sutvarkė tik į butą ir ūkinio pastato dalį, kadangi malkinė nebuvo įregistruota viešajame registre. Pareiškėja malkinę perdavė natūroje naudoti ir valdyti S. S.
5. Pareiškime teigė, jog pareiškėja 2023 m. sausio 5 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Tauragės filialą, kad atliktų malkinės kadastrinius matavimus. Kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos, malkinė buvo pastatyta 1985 m., žymima indeksu 1J1/ž, plotas 31,16 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja VĮ Registrų centrui neturi galimybės pateikti jokių rašytinių įrodymų, kad įregistruotų malkinę viešajame registre jos vardu.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą patenkinti visiškai. Nurodė, kad pareiškėjos tėvą J. S. pažinojo nuo vaikystės, nes gyveno tame pačiame daugiabutyje, prie kurio jokio ūkinio pastato pastatyta nebuvo. Kiekvienas gyvenamojo namo gyventojas statėsi savo ūkinės paskirties pastatus. Kiek atsimena, tokius pastatus leisdavo statytis ir statybinių medžiagų duodavo tarybinio ūkio administracija. J. S. pasistatė malkinę ir joje laikė malkas. Tai galėjo būti apie 1985 metus. Kai iš pareiškėjos nusipirko butą, kuris anksčiau priklausė palikėjui J. S., su pareiškėja susitarė, kad už tą pačią kainą pareiškėja kreipsis į teismą dėl malkinės įteisinimo ir, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, šią malkinę perleis jo nuosavybėn. Kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių, prašydamas, kad, atliekant žemėtvarkos projektą, būtų paliktas žemės sklypas malkinei eksploatuoti.
7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įgyjamosios senaties taikymo sąlygas. Svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas neišliko valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjų sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas nekilnojamojo turto objektas buvo statomas 1985 metais. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pareiškėjos pareiškime nurodytas statinys anksčiau nebuvo inventorizuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl to lieka neaišku, kokiu pagrindu statinys, į kurį pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo formuojamas. Be to, pareiškėja šiuo metu nėra pateikusi įrodymų, kurių pagrindu galima būtų padaryti vienareikšmišką išvadą, kad J. S. iki (duomenys neskelbtini) įvykusios mirties šiuo statiniu visiškai disponavo ir ketino į jį įgyvendinti savo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį.
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad minimas statinys – malkinė – yra valstybės žemės sklype. Žemės sklypo dalis minėtam pastatui eksploatuoti nėra išskirta. Tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuos, kad yra visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog įgyjamąja senatimi įgytos nuosavybės teisės į pareiškėjos prašomą statinį.
9. Suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teisėtas malkinės valdytojas yra S. S., o pareiškėja yra netekusi visų turėtų teisių ir teisėtų interesų į butą ar jo priklausinius, tarp jų ir malkinę. Iš tiesų minimas statinys, kuris nepagrįstai vadinamas malkine, buvo pastatytas apie 1995 metus. Nėra duomenų, kad malkinė būtų buvusi statyta turint sutikimą subjekto, kuris valdė žemę 1995 metais. Netgi jeigu būtų laikoma, kad malkinė iš tiesų buvo statyta 1985 metais, jos statyba būtų laikoma neteisėta. Nuostatų 2 punktas numatė, kad be individualinio gyvenamojo namo, pilietis jam suteiktame sklype gali statyti ūkinį pastatą, garažą, lauko virtuvę, rūsį daržovėms, pirtį ir šiltnamį iki 20 kv. m ir laikiną neapšildomą šiltnamį iki 40 kv. m pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus projektus. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 5 d. kadastrinių duomenų bylos, malkinė yra 31,16 kv. m ploto, o tai reiškia, kad ji viršija tuo metu leistą maksimalų kitiems pastatams nustatytą 20 kv. m plotą. Taip pat matyti, kad visi statiniai turėjo būti statomi pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus projektus, tačiau nėra duomenų, kad toks projektas būtų buvęs parengtas šiuo atveju. Iš tiesų J. S. kietąjį kurą laikė kartu su butu gautoje ūkinio pastato dalyje, kuri ir buvo perleista kaip buto priklausinys tokiems poreikiams tenkinti. Jeigu vis dėlto malkinė būtų buvusi statyta 1985 metais, kaip teigia pareiškėja, tada jos įregistravimui Nekilnojamojo turto registre taikytinos Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – ir Sąrašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, nuostatos, kurių pareiškėja nesilaiko. Siekiant įregistruoti daiktines teises į malkinę, būtina įregistruoti patį nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, nes tik tokiu atveju bus galimybė įregistruoti su šiuo turtu susijusias daiktines teises. Kartu matyti, jog nekilnojamąjį turtą įregistruoti turi teisę tik šio turto savininkas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad siekdama gauti Sąrašo 2.1 punkte numatytus dokumentus kreipėsi į savivaldybės administraciją bei archyvą, prašydama pateikti savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, kaip tai numato Sąrašo 2.1 punktas. Jeigu iš tiesų malkinė buvo statoma 1985 metais, jeigu tai iš tiesų buvo daroma teisėtai, su žemės valdytojo sutikimu ir leidimu, tada ūkio knygose turi būti įrašas apie tokį neva teisėtai pastatytą statinį. Tik tais atvejais, kai asmuo negali gauti jokių Sąraše nurodytų dokumentų, jis gali kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti, kad jis yra įgijęs nuosavybės teises į statinį įgyjamosios senaties pagrindu. Iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti, ar J. S. buvo gavęs teisę statyti malkinę šioje žemėje, ar turėjo projektą ir statybos leidimą šioms statyboms, ar medžiagos, kurias jis naudojo malkinės statybai, jam buvo atiduotos nuosavybės teise sukurti statinį, ar tik medžiagų savininko naudai pastatyti statinį medžiagų savininko valdomoje žemėje. Nėra jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio turto apskaitą, jos turėtus statinius, apie medžiagų suteikimą J. S.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui E. G. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų dėl ginčo turto priklausymo valstybei ar savivaldybei, taip pat, kad ginčo turtas nėra registruotas kito asmens vardu. Nagrinėjamu atveju prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos metu. Nustačius faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį į nekilnojamąjį turtą – malkinę – bei šį daiktą teismo sprendimo pagrindu įregistravus Nekilnojamojo turto registre, būtų pagrindas kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo, reikalingo šiam turtui, suformavimo bei jo nuomos ar pardavimo. Tačiau, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Prašant nustatyti nuosavybės teisę į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neregistruotą statinį – malkinę, pareiškėja į bylą pateikė Kadastro ir registro bylos kopiją, tačiau to nepakanka konstatuoti, kad statinys pastatytas teisėtai. Neteisėtas nekilnojamojo daikto sukūrimas pareiškėjai negali sukelti nuosavybės teisių į jį, nes statinys gali tapti nuosavybės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką tokie statiniai vertintini kaip turto objektai, turintys vertę (pvz., statybinės medžiagos ir pan.).
12. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo, jog pareiškėjos tėvas pasistatė ginčo objektą, tačiau būtent į medžiagas, pareiškėjos tėvo panaudotas šiam objektui pastatyti, gali būti nustatyta nuosavybės teisė. Pareiškėja tokio reikalavimo nepareiškė, o prašo nustatyti nuosavybės teisę į daiktą, kaip nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Įstatymų nuostatos aiškiai ir konkrečiai numato nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir įregistravimo procedūras. Be to, ūkio pastatas – malkinė (nesudėtingas statinys) – yra pastatytas nesuformuotame žemės sklype, o tai reiškia, valstybei priklausančiame žemės sklype, todėl jo statybos teisėtumo įrodymui reikalinga pateikti ne tik Kadastro ir registro bylą bei deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau ir žemės sklypo valdytojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos – sutikimą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos tokio sutikimo nėra davusi. Taigi šiuo atveju nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių.
13. Teismas nurodė, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą, konstatuotina, jog pareiškėja neįrodė, kad nekilnojamasis turtas – ūkio pastatas – malkinė (nesudėtingas statinys) yra sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad šis daiktas nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Statybos teisėtumas negali būti preziumuojamas, o įrodinėjimo našta, jog minėtas statinys sukurtas pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus, priklauso pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pastato statyba. Atitinkamai konstatuotina, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Pareiškėjos nurodomas turtas – ūkio pastatas – malkinė yra sukurtas statybos būdu, tai nurodo ir pati pareiškėja, tačiau šis nekilnojamasis turtas nėra užbaigtas suformuoti ir jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi pareiškėjos tėvas minėtą pastatą, kurį pareiškėja vadina malkine, sukūrė statybos būdu, tai yra savarankiškas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškimą tenkinti, iš priešingą interesą turinčio suinteresuoto asmens E. G. pareiškėjai priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė teismų praktika bylose, kurių ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos. Byloje nenustatyta duomenų, kad pareiškėjui buvo skirtas valstybinės žemės sklypas ūkio pastatams statyti. Negalima sutapatinti reikalavimą pripažinti, jog asmuo nuosavybės teises į pastatą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, su reikalavimu pripažinti juridinę reikšmę turinti faktą dėl pastato valdymo nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo, kuriame yra pastatyta malkinė, 1985 m. valdytoju buvo tuometinis tarybinis ūkis, iš kurio malkinės statytojas, t. y. pareiškėjos tėvas, gavo ne tik leidimą statytis malkinę, bet ir statybinių medžiagų. Iki pat tarybinio ūkio pabaigos nei pats ūkis, nei bet kuris kitas asmuo nekėlė pareiškėjos tėvui jokių pretenzijų dėl malkinės, taigi preziumuojama, kad jis pastatyta teisėtai. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad malkinė šiuo metu yra nesuformuotame (reiškia valstybiniame) žemės sklype ir todėl jo statybos teisėtumo įrodymui reikalinga pateikti ne tik kadastro ir registro bylą bei deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau ir žemės sklypo valdytojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimą, prasilenkia su logika, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos malkinės statybos metu neegzistavo, o žemės sklypas priklausė ūkiui, kurio leidimu ir pagalba (medžiagomis) ir buvo pastatyta malkinė. Be to, sprendime nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pozicija, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuos, kad yra visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, ji neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgytų nuosavybės teises į pareiškėjos prašomą statinį.
16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas motyvuodamas šiuo metu galiojančiomis daiktų suformavimo ir įregistravimo procedūromis, institucijų leidimais ir sutikimais, statybos baigimo deklaracijomis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas ir pan., taiko įstatymus atgaline data, t. y. jie negaliojo malkinės statybos metu. Taip pat čia nėra ir administracinis ginčas dėl statybos registracijos procedūrų. Tokie motyvai parodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – išnagrinėjo bylą taip, lyg pareiškėja būtų pareiškusi reikalavimą ne pripažinti, jog jos tėvas nuosavybės teises į pastatą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, o reikalavimą pareiškėjai pripažinti juridinę reikšmę turinti faktą dėl pastato valdymo nuosavybės teise ir dar pastatą įregistruoti kaip naujai pastatytą. Nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos patvirtina ir pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nuosavybės teisių prezumpcija atsiranda tik įregistravus nuosavybės teises viešajame registre, o tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus, pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne patį daiktą. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką įgyjamosios sutarties institutas kaip tik netaikomas, kai pastatas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui arba įregistruotas kito asmens vardu. Jeigu malkinė būtų įregistruota viešajame registre pareiškėjo ar bet kurio kito asmens vardu, šios bylos nebūtų. Šioje byloje nagrinėjamu atveju taip pat nei VĮ Turto bankas, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos neprieštaravo įgyjamosios senaties instituto malkinei taikymui. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas J. S. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotą malkinę, pastarosios teisinė registracija bus atliekama laikantis nustatytų administracinių procedūrų.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su apeliantės reiškiamu reikalavimu, taip pat pagrįstai ir motyvuotai savo sprendime nurodė priežastis, dėl kurių negali būti patenkintas jos pareikštas prašymas.
18. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad palaiko savo poziciją, kad tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuos, kad yra visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgytų nuosavybės teises į pareiškėjos prašomą statinį. Apeliacinio skundo reikalavimas Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos jokių teisinių pasekmių nesukels.
19. Suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo statinys nebuvo sukurtas pagal būtent jo statybos metu 1985 metais galiojusius teisės aktų reikalavimus. Todėl teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad ginčo statinys nėra sukurtas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų ir todėl negali būti įgyjamosios senaties objektu. Neteisėtas daikto valdymas, o tokiai kategorijai neabejotinai priskirtinas ir savavališkai pastatytas statinys, nesukuria tokio daikto valdytojui ar jo teisių perėmėjams nuosavybės teisės į valdomą daiktą, priešingas traktavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 4.253 straipsnio nurodytos daikto, suformuoto įstatymo nustatyta tvarka, sąvokos. Tokiais atvejais, kai statinys buvo sukurtas nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir dėl to nėra galimybės nustatyti įgyjamosios senaties fakto į jį, toks statinys ir daiktinės teisės į jį gali būti įregistruojami tik inicijuojamų viešojo administravimo procedūrų metu priimtų individualių teisės aktų, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą sudarančių sąlygas šiam viešojo administravimo veiksmui atlikti, pagrindu. Atsižvelgiant į teismo konstatuotas aplinkybės apie nebuvimą suformuoto žemės sklypo ir žemės valdytojo sutikimo statybai, abejotina, kad ginčo statinys galėtų būti teisėtai įregistruotas ir pagal šiuo metu taikomus teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos V. M. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. S. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotą malkinę, pastatytą 1985 m., žymimą indeksu 1J1/ž, plotas 31,16 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurią sąžiningai ir nepertraukiamai valdė nuo 1985 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
23. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo išvadas grindė netinkamai vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nesivadovavo naujausia kasacinio teismo praktika pastato valdymo teisėtumo įrodymų pakankamumo klausimu (nereikalaujant statybą leidžiančio dokumento, registracijos), dėl to netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
Faktinės bylos aplinkybės
24. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjos tėvui J. S. jo darbovietė – (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis – 1983 metais suteikė dviejų kambarių butą, kuris yra 1947 metais pastatytame daugiabutyje, ir 47/100 dalis ūkinio pastato, pastatyto 1958 metais, esančius (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini).
25. (duomenys neskelbtini) valstybinis ūkis 1992 m. lapkričio 13 d. sutartimi J. S. pardavė butą, kurio bendras naudingas plotas 40,79 kv. m, ir 47/100 tvarto dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Buto su priklausiniais bendra kaina 12 646 talonų.
26. Šilutės rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1454-02/2002 buvo nutraukta pareiškėjos tėvo J. S. ir mamos R. S. santuoka, o po santuokos nutraukimo minėti butas ir ūkinio pastato dalis (duomenys neskelbtini), atiteko tėvui J. S.
27. Medicininiu mirties liudijimu Nr. 20-27327841 nustatyta, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).
28. Pagal 2021 m. sausio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nustatyta, kad įpėdinė V. M. paveldėjo turtą, kurio savininkas yra palikėjas J. S. ir kurį sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 47/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
29. Antstolio K. K. 2021 m. kovo 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-21-118-9982 minėti butas ir 47/100 dalys ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui S. S. Pareiškėjos paaiškinimu, pareiškėjos tėvas turėjo skolų, kurias išieškojo antstolis.
30. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas 2022 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 34VĮ-1608-(14.34.2.) patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei žemės servitutus, taip pat patvirtino asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą. Vienas iš asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, yra suinteresuotas asmuo E. G., kuriai jos prašymu nuomotis suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).
31. Byloje pateikta VĮ Registrų centro matininkės 2023 m. sausio 5 d. parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurios duomenimis, 1985 m. buvo pastatytas I grupės nesudėtingasis kitos (ūkio) paskirties pastatas – malkinė, žymima indeksu 1J1/ž, bendras plotas 31,16 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nesuformuotas.
32. Remiantis Pagėgių savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 16 d. pažyma Nr. R2-520 nustatyta, kad pastatas – malkinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nėra Pagėgių savivaldybės nuosavybė ir nėra įrašytas į Pagėgių savivaldybės buhalterinę apskaitą.
33. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2023 m. sausio 16 d. pažyma Nr. 34SD-206-(14.34.104.) nustatyta, kad malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra valstybiniame žemės sklype, kuris suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. spalio 17 d. vedėjo įsakymu Nr. 34VĮ-1608-(14.34.2). Žemės sklypo dalis minėtam pastatui eksploatuoti nėra išskirta.
34. Bylos duomenimis, pastatas – malkinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo įteisinta ir įregistruota viešajame registre.
35. Pareiškėjos paaiškinimu, gavęs butą, pareiškėjos tėvas tarybinio ūkio administracijos leidimu jam prie daugiabučio paskirtame žemės sklype 1985 metais pasistatė medinę malkinę, dengtą šiferiu. Medieną ir šiferį pareiškėjos tėvas gavo iš tarybinio ūkio, o darbus vykdė pats. Nuo to laiko, kai 1985 m. pareiškėjos tėvas pasistatė malkinę, jis teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai ją valdė ir naudojo pagal paskirtį iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja būtinosios sąlygos teismui nustatyti pareiškėjos tėvo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023). Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešajame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).
38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015, 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023).
39. Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023).
40. Daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apskritai pareiškėja, kuri yra savo tėvo įpėdinė, turi teisę kreiptis į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas pagal įgyjamąją senatį, t. y. daikto valdymo tam tikrą laiką pagrindu, įgijo nuosavybės teisę į daiktą.
41. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei ir nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023). Įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
42. Kaip minėta, pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos tėvas, gavęs butą tarybinio ūkio administracijos leidimu, jam prie daugiabučio paskirtame žemės sklype 1985 metais pasistatė medinę malkinę, dengtą šiferiu. Teigia, jog medieną ir šiferį pareiškėjos tėvas gavo iš tarybinio ūkio, o darbus vykdė pats. Pareiškėjos, liudytojų paaiškinimais, nustatyta, kad niekas pareiškėjos tėvui jokio raštiško leidimo, projekto ar pan. malkinės statyboms nedavė ir niekas nepasakė, kokio dydžio ir kur statyti, tik pasakė, kad leidžia statyti. Byloje duomenų apie ginčo pastato – malkinės – kokius nors statybą leidžiančius dokumentus nėra. Taip pat byloje nepateikta jokių duomenų apie prie daugiabučio pareiškėjos tėvui skirtą žemės sklypą ar jo dalį ūkiniams pastatams statyti ar kitokiam naudojimui.
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
44. Pažymėtina, jog 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 114 straipsnyje buvo nustatyta, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkini pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.); toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Liaudies, deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita; statybinės medžiagos, gautos, gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė; pastatytas ar perstatytas arba iš esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Liaudies, deputatų tarybos fondą.
45. Pastatų statybą kaimo vietovėje ginčo statinio pastatymo metu – 1985 metais – reglamentavo Kaimo gyvenviečių statymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 240. Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad šios Taisyklės privalomos visoms valstybinėms, visuomeninėms bei kooperatinėms organizacijoms ir gyventojams, vykdantiems statybos darbus kaimo vietovėse. Šių taisyklių 29 punkte nustatyta, kad statybą galima pradėti, tik turint paruoštą, nustatyta tvarka suderintą techninę dokumentaciją ir gavus rajono architekto-inspektoriaus leidimą; bet kokių pastatų, įrenginių bei inžinerinių tinklų statyba be techninės dokumentacijos ir leidimo yra laikoma savavališka ir draudžiama.
46. Pažymėtina, jog pareiškėja ne tik kad neįrodinėja ir nenurodo, jog ginčo pastato – malkinės –statybą leidžiantys dokumentai neišliko ar galėjo neišlikti, tačiau pripažįsta, kad tokie net ir nebuvo gauti. Tai patvirtina ir liudytojų paaiškinimai. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad kitos (ūkio) paskirties ginčo pastatas – malkinė – yra savavališkos statybos rezultatas, nes pastatytas be leidimo ir projekto, o tai – pakankamas teisinis pagrindas statybų neteisėtumui konstatuoti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad neteisėtos statybos rezultatas negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Įvertinęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra visų būtinų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.
47. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde gausiai cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-73-403/2021 ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos, kadangi toje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja būtinosios sąlygos nustatyti pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į statinius – garažus, pastatytus Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinio dalinio teritorijoje gavus karinio dalinio vado leidimą. Be to, minimoje byloje pareiškėjai nurodė, kad garažai buvo statomi jų, kaip garažų statybos kooperatyvo narių, lėšomis, o dalis pareiškėjų įsigijo garažus pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Remiantis būtent šiomis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 padarytos teismo išvados neturi precedento galios nagrinėjant šią bylą.
48. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir plačiau jų neanalizuoja.
49. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1, 9 punktai). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
53. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. G. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
54. Atsižvelgiant į tai, kad paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio pareiškėja teikė apeliacinį skundą, su kuriuo nesutiko suinteresuotas asmuo E. G., laikytina, jog viso teismo proceso rezultatas yra sprendimas, priimtas suinteresuoto asmens suinteresuoto asmens E. G. naudai. Vertinant tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
55. Suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
56. Suinteresuoto asmens E. G. 484 Eur dydžio sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš pareiškėjos priteistinas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiam suinteresuotam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atmesti pareiškėjos V. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Iš pareiškėjos V. M. suinteresuotam asmeniui E. G. priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.