- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-09
- Bylos Nr.
- e2YT-941-607/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00163-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., E. G., Pagėgių savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės, Pagėgių
- Kategorijos
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos Tuargės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus atstovei E.N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pagėgių savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius, Valstybės įmonė „Turto bankas“, S. S., E. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. M. (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal įgyjamąją senatį, jos tėvas J. S. įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotą malkinę, pastatytą 1985 m., žymimą indeksu lJl/ž, plotas 31,16 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurią sąžiningai ir nepertraukiamai valdė nuo 1985 m. iki savo mirties 2020 m. liepos 11 d.
Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. S. gyveno ir dirbo buvusiame Šilutės rajono Stoniškių tarybiniame ūkyje. 1983 metais mano tėvui darbovietė- Šilutės rajono Stoniškių tarybinis ūkis suteikė dviejų kambarių butą daugiabutyje gyvenamajame name ir ūkinio pastato dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo metu suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas, kuriame buvo suteiktas butas, buvo senos statybos, tai yra, pastatytas 1947 metais. Prie daugiabučio gyvenamojo namo buvo žemės sklypas, kuriuo Stoniškių tarybinio ūkio administracija leido naudotis gyvenamojo namo gyventojams ir kiekvienas gyventojas naudojo savo žemės sklypo dalį savo reikmėms: augino daržoves, buvo pasisodinę vaiskrūmių ir pan. Dalis žemės sklypo prie daugiabučio gyvenamojo namo buvo paskirta ir mano tėvui J. S.. Visi butai gyvenamajame name buvo apšildomi kietu kuru, tačiau prie daugiabučio gyvenamojo nebuvo jokių patalpų malkų laikymui. Gavęs butą, jos tėvas tarybinio ūkio administracijos leidimu, jam paskirtame žemės sklype 1985 metais pasistatė medinę malkinę, dengtą šiferiu. Medieną ir šiferį tėvas J. S. gavo iš tuometinio Stoniškių tarybinio ūkio, nes statybinių medžiagų laisvai parduotuvėje nebuvo galima įsigyti, o darbus vykdė pats. 1985 metais pasistatęs malkinę, tėvas J. S. ją naudojo daugelį metų pagal tikslinę paskirtį, nes joje laikė malkas. Ir šiuo metu malkinė yra pilna prikrauta malkų. Malkinės statybos metu galiojo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu „Dėl individualinės statybos“ Nr 213 patvirtinti Individualinės Statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai (toliau tekste-Nuostatai). Šiuose Nuostatuose nieko nėra pasisakoma, kokia projektinė (statybinė) dokumentacija reikalinga rangos būdu papildomos ūkinės paskirties patalpų statybai, kai statomas nesudėtingos konstrukcijos statinys. Nuostatų 21 punkte nurodyta, kad kolūkis, tarybinis ūkis ar kita kaime esanti organizacija, suteikusi sklypą individualinio namo statybai, turi prižiūrėti, kaip statybos metu laikomasi patvirtintos techninės dokumentacijos. Nuostatuose nenumatyta ar iš viso reikalinga techninė dokumentacija, kai suteiktame žemės sklype statomas pagalbinės ūkinės paskirties nesudėtingos konstrukcijos, karkasinis statinys. Kiek jai žinoma, medieną malkinės statybai ir leidimą statyti tėvas J. S. gavo būtent iš Stoniškių tarybinio ūkio, o jos tėvas J. S. niekuomet ir iš nieko negavo pastabų dėl malkinės statybos ir jos eksploatavimo. Malkinė nebuvo įteisinta ir įregistruota viešajame registre, todėl privatizuojant butą ir ūkinio pastato dalį, pirkimo-pardavimo sutartyje malkinė nebuvo nurodyta. Šilutės rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1454-02/2002 buvo nutraukta jos tėvo J. S. ir mamos R. S. santuoka, o po santuokos nutraukimo butas atiteko tėvui J. S.. Nuo to laiko, kai 1985 m. tėvas J. S. pasistatė malkinę, jis teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai ją valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties palikimą priėmė ji, paduodama pareiškimą Jurbarko rajono savivaldybės 2-ajam notaro biurui. Tačiau 2021-01-26 išduodant jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, į paveldimo turto balansą yra įtrauktas butas ir ūkinio pastato dalis, bet neįtraukta malkinė. Kadangi jos tėvas J. S. turėjo skolų, kurias išieškojo antstolis K. K., jos paveldėtą turtą teko parduoti jos pasiūlytam pirkėjui S. S.. Ji jos pasiūlytam pirkėjui siekė parduoti visą tėvui J. S. atitekusį turtą, tai yra, butą, ūkinio pastato dalį ir malkinę, tačiau dokumentus realiai sutvarkė tik į butą ir ūkinio pastato dalį, o kadangi malkinė nebuvo įregistruota viešajame registre, sudaryti pirkimo- pardavimo sandorį ir ją patvirtinti notarine tvarka, negalėjo. Tačiau malkinę realiai perdavė natūroje naudoti ir valdyti S. S. iš karto, kai 2021-03-02 buvo pasirašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. 2023 m. sausio 5 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialą, kad atliktų malkinės kadastrinius matavimus. Kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos, malkinė buvo pastatyta 1985 m., žymimas indeksu lJl/ž, plotas 31,16 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialui neturi galimybės pateikti jokių rašytinių įrodymų, kad įregistruotų malkinę viešajame registre jos vardu.. Kadangi jos tėvas J. S. malkinę valdė nepertraukiamai ir sąžiningai nuo 1985 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), nei sovietiniais, nei nepriklausomos Lietuvos metais jam neturėjo niekas jokių pretenzijų, apie tėvo J. S. pasistatytą malkinę žino visi kaimynai, todėl nustatytina, kad J. S. nuosavybės teisę į malkinę įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. S. nurodė, kad pareiškėjos tėvą J. S. pažinojo nuo vaikystės, nes gyveno tame pačiame daugiabučiame (keturių butų) gyvenamajame name. Prie gyvenamojo namo jokio ūkinio pastato pastatyta nebuvo. Kiekvienas gyvenamojo namo gyventojas statėsi savo ūkinės paskirties pastatus. Jo tėvai taip pat patys pasistatė ūkinės paskirties pastatų. Kiek atsimena, tokius pastatus leisdavo statytis ir statybinių medžiagų duodavo Stoniškių tarybinio ūkio administracija. J. S. pasistatė malkinę ir joje laikė malkas. Jam apie malkinės statybos aplinkybes yra gerai žinoma, nes pats matė, kad J. S. statėsi malkinę. Tai galėjo būti apie 1985 metus. Jis tuo metu mokėsi profesinėje mokykloje ir grįždavo pas tėvus savaitgaliais, tada ir matė, kaip J. S. statėsi malkinę. Kai per antstolį iš pareiškėjos V. M. ji nusipirko butą, kuris anksčiau priklausė palikėjui J. S., su V. M. susitarė, kad už tą pačią sumą ji jam sutvarkys ir tėvui J. S. priklausiusią malkinę. Kadangi J. S. vardu malkinė nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl V. M. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į malkinę. Jam V. M. pažadėjo kreiptis į teismą, įteisinti malkinę tėvo J. S. vardu ir gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, šią malkinę perleisti jo nuosavybėn. Turi teismui paaiškinti, kad išyrant kolūkiams ir tarybiniams ūkiams, J. S., kaip ir kitiems daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, buvo leista privatizuoti dalis ūkinių pastatų. J. S. buvo leista privatizuoti dalį ūkinio pastato (jaučių fermos), todėl J. S. kartu su butu privatizavo 47/100 ūkinio pastato, o kitą dalį to paties ūkinio pastato iki šiol valdo R. L.. Buto ir ūkinio pastato pirkimo metu, 2021 m. kovo 2 d. pareiškėja V. M. jam leido naudotis jos tėvo J. S. malkine ir šioje malkinėje laikomomis jos tėvo malkomis. Siekdamas, kad J. S. priklausiusia malkine realiai natūroje būtų galima naudotis, kreipėsii į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių, prašydamas, kad atliekant žemėtvarkos projektą, būtų palikta žemės sklypas malkinei aptarnauti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Pareiškėjos V. M. pareiškimas galėtų būti patenkintas, tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas neišliko valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjų sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 211/2013).
Atkreipė dėmesį į tai, kad įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Šiuo metu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas nekilnojamojo turto objektas buvo statomas 1985 metais. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pareiškėjos pareiškime nurodytas statinys anksčiau nebuvo inventorizuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl to lieka neaišku, kokiu pagrindu statinys, į kurį pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo formuojamas. Be to, pareiškėja šiuo metu nėra pateikusi įrodymų, kurių pagrindu galima būtų padaryti vienareikšmišką išvadą, kad J. S., iki (duomenys neskelbtini) įvykusios mirties, šiuo statiniu pilnai disponavo ir ketino į jį įgyvendinti savo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, tik kai asmuo, teisme pareiškęs reikalavimą nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į daiktą, miršta, toks teisme pareikštas palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą, nes valdymo teisė yra paveldima, o paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėja turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus savo prašymui pagrįsti, tik tada galima bus spręsti apie jo patenkinimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad pastatas-malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtas indeksu 1J1/Ž yra valstybiniame žemės sklype, kuris suformuotas Stoniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 34VĮ- 1608-(14.34.2.) „Dėl Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos Stoniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Žemės sklypo dalis minėtam pastatui eksploatuoti nėra išskirta. Tik tuo atveju, jeigu Teismas konstatuos, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgytų nuosavybės teises į pareiškėjos prašomą statinį.
Suinteresuotas asmuo E. G. su pareiškimu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad pareiškėja neturi teisės reikšti šioje byloje keliamų reikalavimų, butas, kurio priklausinys neva yra malkinė, buvo perleistas S. S., ir nėra jokių duomenų, kad kokie nors šio buto priklausiniai nebūtų sekę paskui pagrindinį daiktą, remiantis pareiškėjos dėstomą faktinių aplinkybių versija, tektų daryti išvadą, kad teisėtas malkinės valdytojas yra S. S., o pareiškėja yra netekusi visų turėtų teisių ir teisėtų interesų į butą ar jo priklausinius, tarp jų ir malkinę. Laikytina, kad pareiškėja nebeturi jokių teisių į malkinę ir atitinkamai nebeturi jokios teisės reikšti reikalavimus dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo fakto konstatavimo. Dėl malkinės sukūrimo aplinkybių ir statuso atsiliepime pareiškėja klaidingai nurodo, kad malkinė yra pastatyta 1985 metais. Iš tiesų šis statinys, kuris nepagrįstai vadinamas malkine, buvo pastatytas apie 1995 metais. Nepagrįsti yra ir pareiškėjos paaiškinimai apie malkinės statybą neva turint tuo metu žemę valdžiusio Šilutės rajono Stoniškių tarybinio ūkio sutikimus ir leidimus. Tuo metu, kai buvo statoma malkinė – apie 1995 metais, Šilutės rajono Stoniškių tarybinio ūkio jau nebebuvo ir jis jokių sutikimų ar leidimų statyti šioje žemėje duoti nebegalėjo. Nėra duomenų, kad malkinė būtų buvusi statyta turinti sutikimą subjekto, kuris valdė šią žemę 1995 metais. Pažymi, kad malkinės statybos metu nebuvo taikomi Pareiškėjos nurodomi statybą reglamentavę teisės aktai, kurias ji grindžia statybos teisėtumą – Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983-08-05 nutarimu Nr.213 "Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai" (toliau – Nuostatai). netgi jeigu būtų laikoma, kad malkinė iš tiesų buvo statyta 1985 metais, jos statyba būtų laikoma neteisėta. Minėtų Nuostatų 2 p. numatė, kad be individualinio gyvenamojo namo, pilietis jam suteiktame sklype gali statyti ūkinį pastatą, garažą, lauko virtuvę, rūsį daržovėms, pirtį ir šiltnamį iki 20 m² ir laikiną neapšildomą šiltnamį iki 40 m² pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus projektus. Kaip matyti iš 2023-01-05 kadastrinių duomenų bylos, malkinė yra 31,16 m² ploto, o tai reiškia, kad ji viršija tuo metu leistą maksimalų kitiems pastatams nustatytą 20 m² plotą. Taip pat matyti, kad visi statiniai turėjo būti statomi pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus projektus, tačiau nėra duomenų, kad toks projektas būtų buvęs parengtas šiuo atveju. Pareiškėja klaidingai nurodo malkinės pastatymo aplinkybes. Pareiškėja nurodo, kad malkinė buvo pastatyta tik todėl, kad J. S. buvo gavęs butą, kuris buvo kūrenamas kietu kuru, todėl jam malkinės reikėjo kietam kurui laikyti. Tačiau iš tiesų J. S. kietą kurą laikė kartu su butu gautoje ūkinio pastato dalyje, kuri ir buvo perleista, kaip buto priklausinys tokiems poreikiams tenkinti. jeigu visgi malkinė būtų buvusi statyta 1985 metais, kaip teigia pareiškėja, tada jos įregistravimui Nekilnojamojo turto registre taikytinos Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr.278, nuostatos, kurių Pareiškėja nesilaiko. siekiant įregistruoti daiktines teises į malkinę, būtina įregistruoti patį nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, nes tik tokiu atveju bus galimybė įregistruoti su šiuo turtu susijusias daiktines teises. Kartu matyti, jog nekilnojamąjį turtą įregistruoti turi teisę tik šio turto savininkas. Jeigu malkinė statyta iki 1991 metų, kaip teigia pareiškėja, tada jos įregistravimui taikytinas Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr.278 (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad siekdama gauti Sąrašo 2.1 p. numatytus dokumentus kreipėsi į savivaldybės administraciją bei archyvą, prašydama pateikti savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, kaip tai numato Sąrašo 2.1 p. jeigu iš tiesų malkinė buvo statoma 1985 metais, jeigu tai iš tiesų buvo daroma teisėtai, su žemės valdytojo sutikimu ir leidimu, tada ūkio knygose turi būti įrašas apie tokį neva teisėtai pastatytą statinį. tik tais atvejais, kai asmuo negali gauti jokių Sąraše nurodytų dokumentų, jis gali kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti, kad jis yra įgijęs nuosavybės teises į statinį įgyjamosios senaties pagrindu. Mano, kad į bylą suinteresuotais asmenimis turi būti įtraukti antstoliai, kurie J. S. mirties momentu vykdė išieškojimus iš jo, bei notaras, kuris vykdė paveldėjimo bylą. Tokią poziciją grindžia tuo, kad pagal LR CK 5.54 str., jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, LR CK 5.53 str. 7 d. nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė LR CK 5.53 str. 4 d. nustatytos pareigos, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti, ar J. S. buvo gavęs teisę statyti malkinę šioje žemėje, ar turėjo projektą ir statybos leidimą šioms statyboms, ar medžiagoms, kurias jis naudojo malkinės statybai, jam buvo atiduotos nuosavybės teise sukurti statinį, ar tik medžiagų savininko naudai pastatyti statinį medžiagų savininko valdomoje žemėje. Nėra jokių duomenų apie Šilutės rajono Stoniškių tarybinio ūkio turto apskaitą, jos turėtus statinius, apie medžiagų suteikimą J. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu E. G. nurodė, kad 2017 m. (duomenys neskelbtini) su šeima nusipirko sodybą ir pradėjo tvarkytis, pradėjo ūkininkauti. Kilus ginčui su S. S. pradėjo domėtis, kam viskas priklauso. Kreipėsi į ŽŪT, išsinuomojo tą žemės sklypą, kur ir stovi ta malkinė apie 47 arų. Tas sklypas yra šalia jų ūkio, ir daugiabutis šalia. Išsinuomojo žemę pernai, bet nuomos sutartis iki galo nesutvarkyta, nes prasidėjo teismai. Ta valstybinė žemė reikalinga ūkininkavimui ir būtų pritaikyta žemės ūkio paskirčiai. Yra sustabdytas procesas, šiai dienai nuomos sutartis nesudaryta. S. S. turi šalia ūkį ir užgrobęs valstybines žemes. Pareiškimą prašė atmesti.
Liudytoja R. U.- P. parodė, kad pareiškėja yra jos dukra. Su J. S. jie yra buvę sutuoktiniai. Jiems reikėjo susidėti malkas ir J. S. nuėjęs į skyrių prašė, kad leistų pasistatyti malkinę. Buvo lygtai U. A. skyriaus ūkvedys. Parėjo 1982m pavasarį gyventi (duomenys neskelbtini), gavo butą. J. S. dirbo Stoniškių tarybiniame ūkyje traktoristu. Buvo prie kalvės dirbtuvėlės, kitame gale tvartukas skirtas jų šeimai, ten laikė gyvulius ir nebuvo kur sandėliuoti malkų. Bute krosnį kūreno malkomis, gaudavo atraižas ir jas laikė lauke apie 2m.. Maždaug 1985 m. J. S. paprašė leidimo malkinei statyti. Niekas nedavė jokio leidimo ir niekas nepasakė kokio dydžio statyti, rado laisvą plotą, jam pasakė galite statyti bet kur. Vyras nusprendė kokio dydžio statyti malkinę, jiems matomai tokio dydžio malkinė buvo reikalinga. Malkinę pastatė vyras J. S., jam padėjo brolis P. S.. Malkinė pastatyta iš parvežtų malkom skirtų, platesnių atraižų. Medieną gavo iš Stoniškių tarybinio ūkio, pirkti nereikėjo, buvo skirta malkom. Nežino iš kur gavo čerpes. Malkinėje laikė anglis ir malkas. 2002 m. ji išsituokė su J. S., pasidalijo turtą. Butas su ūkinio pastato dalimi ir malkine atiteko J. S.. Nežino, kodėl sprendime dėl ištuokos ir turto pasidalijimo nenurodyta malkinė. Išsikraustė su vaikais iš (duomenys neskelbtini) 2000 m, J. S. liko gyventi vienas. S. naudojosi ta malkine, vaikai pas jį nuvažiuodavo.
Liudytoja R. K. parodė, kad S. neturėjo nei tvarto, nei malkinės. Prie tų gyvenamųjų namų nebuvo ūkinių pastatų. Ji dirbo gyvulių fermos brigadininke, pažinojo visą (duomenys neskelbtini) kaimą. Buvo keturbutis namas, šalia jo nebuvo pastatyta jokio ūkinio pastato. Buvo skirta kalvė tik S. šeimai laikyti gyvulius. Kitiems kitur -arklidėse, sandėliuose. Ūkis duodavo atraižų, kaip jaunai šeimai ir leido valdžia pasistatyti malkines, nes jie neturėjo kur laikyti malkų. Galėjo leisti ir direktorius ir ūkvedys, jokių dokumentų nereikėjo. Žemė buvo tarybinio ūkio. Jeigu neturėdavo iš kur, suteikdavo ūkis medieną ir mokėti nereikėdavo, buvo kaip ūkio dirbančiajam. Gal su ūkvedžiu pasikalbėjo kur statytis, anksčiau problemų nebuvo. Jeigu yra vietos, niekam netrukdo ir galima statyti, į ūkio balansą netraukė. Ji pradėjo dirbti 1987 m., ta malkinė jau stovėjo. Dirbo kitur tame pačiame ūkyje, bet ne (duomenys neskelbtini). Ta malkine naudojosi S. A. A. buvo ūkvedys. P. U. buvo direktorius. Ji matė, kad švariai sutvarkyta buvo malkinė, laikė dviračius tenai.
Liudytojas V. A. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 1987 m., atstumas iki (duomenys neskelbtini) yra apie 1 km. J. S. pažinojo. Kai jis atsikraustė į (duomenys neskelbtini), jam atrodo, tos malkinės nebuvo. Ta malkinė atsirado prie lito, gal 1993 m. Gal 1995 m. J. S. gyrėsi, kad tvartą pragėrė ir pasistatė malkinę, jiedu bendraudavo prie buteliuko. Plytas išardė iš ūkinio pastato ir pardavė, jis išardė galą priestato. Gal, jis gerai neprisimena ir tada sakė, pragėrė plytas ir pasistatė malkinę. Malkinė pastatyta iš keturių pagalių ir lentų, stogas iš šiferio. Medieną naudojo nuo nuardyto tvarto stogo, plytas pragėrė, o liko mediena, nes stogas buvo medinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmestinas.
Pareiškėjos tėvai yra J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S.. Pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad pareiškėjos tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvas J. S. dirbo buvusiame Šilutės rajono Stoniškių tarybiniame ūkyje. 1983 metais J. S. darbovietė- Šilutės rajono Stoniškių tarybinis ūkis suteikė dviejų kambarių butą daugiabutyje gyvenamajame name ir ūkinio pastato dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo metu suteiktas adresas- (duomenys neskelbtini). Gavęs butą, J. S. pasistatė medinę malkinę.
Malkinė nebuvo įteisinta ir įregistruota viešajame registre.
1992-11-13 Sutartimi nustatyta, kad Šilutės rajono Stoniškių valstybinis ūkis J. S. pardavė butą, kurio bendras naudingas plotas 40,79 m² ir 47/100 tvarto dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Buto su priklausiniais bendra kaina 12646 talonų.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1454-02/2002 buvo nutraukta J. S. ir R. S. santuoka, o po santuokos nutraukimo butas su priklausiniais atiteko J. S..
Medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).
2020-09-29 Notaro liudijimu nustatyta, kad mirus J. S. Jurbarko rajono savivaldybės 2-ajame notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal byloje esančius dokumentus mirusiojo palikimą priėmęs įpėdinis yra duktė V. M..
2021-01-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu nustatyta, kad įpėdinė V. M., kuri yra palikėjo duktė, paveldi turtą, kurio savininkas yra palikėjas J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties data (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą, kuriam vadovaujantis 2020-12-07 antstolio K. K. turto apyrašu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas šis liudijimas, sudaro: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 47/100 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kas J. S. turėjo skolų, kurias išieškojo antstolis K. K.. 2021-03-02 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis K. K. pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui nurodytą turtą: butą su ūkine 47/100 dalimi, esančius (duomenys neskelbtini), buvęs turto savininkas (skolininkas ) V. M., naujasis turto savininkas (pirkėjas) S. S..
2023 m. sausio 5 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialą, kad atliktų malkinės kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų bylos duomenimis, statinys- malkinė buvo pastatyta l985 m., žymima plane indeksu l Jl/ž, plotas 31,16 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).
VĮ Registrų centro pažyma nustatyta, kad buto, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkinio pastato 47/100 dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuo 2021-03-02 savininku yra S. S..
2023-01-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus pažyma Nr.34SD-206-(14.34.104.) nustatyta, kad malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra valstybiniame žemės sklype, kuris suformuotas Stoniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtintas 2022-10-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 34VĮ-1608-(14.34.2). Žemės sklypo dalis minėtam pastatui eksploatuoti nėra išskirta.
2023-01-16 Pagėgių savivaldybės administracijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pastatas-malkinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nėra Pagėgių savivaldybės nuosavybė ir nėra įrašytas į Pagėgių savivaldybės buhalterinę apskaitą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Tauragės ir Pagėgių skyriaus (toliau – Skyrius) vedėjas 2022-10-17 įsakymu Nr.34VĮ-1608-(14.34.2.) (toliau – Įsakymas) patvirtino Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos Stoniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – Projektas) ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei žemės servitutus, o taip pat patvirtino asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą. Vienas iš asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, yra pareiškėja E. G. (toliau – Pareiškėja), kuriai jos prašymu nuomotis suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).Atsižvelgdama į tai, kad Projektas patvirtintas ir jo rengimas užbaigtas, siekdama įgyvendinti Projektą ir pradėti naudotis Projektu Pareiškėjos naudai suformuotu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), Pareiškėja kreipėsi į MB (duomenys neskelbtini) dėl nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo. MB (duomenys neskelbtini) parengė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą (toliau – Kadastro duomenų byla) ir pateikė ją NŽT Skyriui tikrinti.
NŽT Skyriaus 2022-12-08 rašte Nr.34SS-6-(14.34.104.) nurodoma, kad NŽT Skyrius 2022-11-07 gavo skundą ir 2022-11-07 jo patikslinimą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) E. G. suformuotas žemės sklypas pažeidžiant gretimų sklypų savininkų teises, todėl sklypo formavimas ir įteisinimas turėtų būti stabdomas. NŽT Skyrius rašte nurodo, kad NŽT Skyriaus specialistai 2022-12-01 patikrino Projekte suprojektuotą valstybinės žemės sklypą ir nustatė, kad į suprojektuotą 0,47 ha ploto žemės ūkio veiklai žemės sklypą patenka bendro naudojimo kelias, kuris užima apie 0,03 ha ploto. Rašte teigiama, kad šiuo keliu patenkama į privatiems asmenims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kitus žemės sklypus. Nurodoma, kad patekimo į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) klausimas būtų išspręstas paliekant esamą įvažiavimą, einantį per suprojektuotą 0,47 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) arba nustatant toje pačioje vietoje kelio servitutą esančio kelio vietoje. NŽT Skyrius 2022-12-22 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tikrinimo aktas) nurodė, kad Kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tikrinimo akte nurodomas vienintelis trūkumas – žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams.
Pareiškėja siekia įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į malkinę. Šį pagrindą įrodinėja paaiškinimais, liudytojų R. U.-P., R. K. parodymais, 2023-01-05 statinio kadastrinių matavimų byla. Pareiškėja teigia, kad malkinę tėvas J. S. pasistatė pats jam paskirtame žemės sklype 1985 m., iš tuometinio Stoniškių tarybinio ūkio gavęs leidimą ir statybinių medžiagų-medienos, šiferio. Taigi, pareiškėja į turtą siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu tikslu įregistruoti nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje reglamentuoti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš jų – nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitais nuosavybės teisės įgijimo būdais iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011, 3K-3-103/2015 ir kt.).
Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali būti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsniu, civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis)“ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo- 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Taigi, nepaisant bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.
Byloje nėra duomenų dėl ginčo turto priklausymo valstybei/savivaldybei. Dalyvaujantys byloje asmenys aplinkybių, kad ginčo turtas nepriklauso valstybei/savivaldybei neginčijo, jas paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Ginčo turtas nėra registruotas kito asmens vardu.
Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama tiek į kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Svarbu tai, kad nekilnojamasis daiktas turi būti sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017). Nuosavybės teisių prezumpcija atsiranda tik įregistravus nuosavybės teises viešame registre. Tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus, pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne patį daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 ir kt.). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Nagrinėjamu atveju prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos metu. Nustačius faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį į nekilnojamąjį turtą –malkinę, žymimą plane indeksu l Jl/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei šį daiktą teismo sprendimo pagrindu įregistravus Nekilnojamojo turto registre, būtų pagrindas kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo, reikalingo šiam turtui suformavimo bei jo nuomos ar pardavimo. Tačiau pažymėtina, kad kaip jau buvo minėta, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Prašant nustatyti nuosavybės teisę į VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre neregistruotą statinį-malkinę, pareiškėja į bylą pateikė Kadastro ir registro bylos kopiją, tačiau to nepakanka konstatuoti, kad statinys pastatytas teisėtai. Neteisėtas nekilnojamojo daikto sukūrimas pareiškėjui negali sukelti nuosavybės teisių į jį, nes statinys gali tapti nuosavybės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką tokie statiniai vertintini kaip turto objektai, turintys vertę (pvz. statybinės medžiagos ir pan.). Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjos tėvas pasistatė ginčo objektą, tačiau būtent į medžiagas, pareiškėjos tėvo panaudotas šiam objektui pastatyti, gali būti nustatyta nuosavybės teisė. Pareiškėja tokio reikalavimo nepareiškė, o prašo nustatyti nuosavybės teisę į daiktą, kaip nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Įstatymų nuostatos aiškiai ir konkrečiai numato nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir įregistravimo procedūras.
Be to, ūkio pastatas - malkinė (nesudėtingas statinys) l Jl/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nesuformuotame žemės sklype, o tai reiškia, valstybei priklausančiame žemės sklype, todėl jo statybos teisėtumo įrodymui reikalinga pateikti ne tik Kadastro ir registro bylą bei deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau ir žemės sklypo valdytojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos tokio sutikimo nėra davusi. Taigi, šiuo atveju nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių (tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, pvz. žr. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-582-198/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1368-264/2015 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, t.y. nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė, kad nekilnojamas turtas - ūkio pastatas- malkinė (nesudėtingas statinys) l Jl/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl spręstina, kad šis daiktas nėra privačios nuosavybės teisės objektas bei jis neatitinka CK 4.69 str. 1 d. reikalavimų. Statybos teisėtumas negali būti preziumuojamas, o įrodinėjimo našta, jog minėtas statinys sukurtas pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus, priklauso pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pastato statyba. Atitinkamai konstatuotina, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Pareiškėjos pareiškimas atmestinas (CPK 178 str., 185 str., CK 4.68 str., 4.69 str.). Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai bei priimtam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Pareiškėjos nurodomas turtas - ūkio pastatas- malkinė l Jl/ž, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra sukurtas statybos būdu, ką nurodo ir pati pareiškėja, tačiau šis nekilnojamas turtas nėra užbaigtas suformuoti bei jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kadangi pareiškėjos tėvas J. S. minėtą pastatą, kurį pareiškėja vadina malkine, sukūrė statybos būdu, tai yra savarankiškas CK 4.47 straipsnyje numatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 443 str. 6 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo E. G. bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 726 Eur advokato atstovavimo išlaidų, todėl ieškinį atmetus, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos jos naudai iš pareiškėjos.
Sprendimui įsiteisėjus, 2023-01-27 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę- sustabdyti Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos Stoniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbus dalyje dėl 0,47 ha žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio žemės sklypo įregistravimą viešajame registre, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos V. M., gim. (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens E. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 726 Eur ( septynis šimtus dvidešimt šešis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, 2023-01-27 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę- sustabdyti Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos Stoniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbus dalyje dėl 0,47 ha žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio žemės sklypo įregistravimą viešajame registre, panaikinti. Nutarties patvirtintą kopiją dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo išsiųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.