Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-582-198/2015

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-08
Bylos Nr.: 2A-582-198/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
Ieškovas: A. V.
Suinteresuotas asmuo: V. K.

Kategorijos

4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-582-198/2015

Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01110-2013-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 30.12.2; 116.1;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-57-266/2015 pagal suinteresuoto asmens V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1248-834/2013 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

suinteresuoto asmens V. K. prašymu atnaujinus procesą civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. K. prašė jo prašymą tenkinti, pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013m. gruodžio 30d. sprendimą ir pareiškėjo A. V. pareiškimą atmesti. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. K. atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus ir paaiškino, kad 2013m. gruodžio 30d. Anykščių rajono apylinkės teismas patenkino A. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir nustatė, kad A. V. nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo garažą, plane pažymėtą 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini). Mano, jog teismas sprendimu nepagrįstai patenkino pareiškėjo A. V. prašymą, nes priimant teismo sprendimą nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kurios būtinos turto įgijimui įgyjamosios senaties pagrindu bei kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, kaip pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.74 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra numatytų sąlygų visuma. Atstovo manymu šioje byloje nėra nustatyta visų aplinkybių visuma. Byloje nustatyta, jog garažas, kaip nekilnojamasis daiktas iki 2013-12-30 sprendimo įsiteisėjimo nebuvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre. Jo negalima laikyti nekilnojamuoju daiktus tol, kol šis daiktas nebuvo įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ir LR CK 4.47 str., 1d. , 4p. nustatytu pagrindu. Byloje taip pat nėra nustatyta, jog A. V. sąžiningai įgijo garažą ir jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Kaip nurodė pats pareiškėjas pareiškime, tai jis (duomenys neskelbtini) metais paveldėjo motinos U. S. turtą ir kartu su tuo turtu ir minimą garažą, tačiau iš paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog garažo pareiškėjas nepaveldėjo, todėl tokie jo teiginiai yra neteisingi. Taip pat nenustatyta, jog pareiškėjas garažą valdė atvirai, nes šis garažas nebuvo registruotas kaip daiktas. Pareiškėjas garažo valdymo viešame registre nebuvo išviešinęs. Be to, suinteresuoto asmens atstovas nurodė, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi ne iš karto, o tik gavęs neigiamus atsakymus iš VĮ Registrų centro. Pareiškėjas neįrodė, jog garažą pasistatė 1986 metais, nes pateikta namų valdos techninė apskaitos byla liudija, jog 1998m. gegužės 13d., atliekant pareiškėjo sklype pastatų inventorizaciją, garažas pareiškėjo žemės sklype nebuvo rastas ir užfiksuotas. Be to, nustatyta, jog pareiškėjas savavališkai pasistatė garažą, kurio dalis yra suinteresuoto asmens V. K. žemės sklype ir tokiu būdu siekia garažą įsiteisinti. Statydamas garažą A. V. neprašė V. K. sutikimo ir leidimo, o kreipdamasis į teismą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį, V. K. neįtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu. V. K. tvorą užtvėrė tam, kad A. V. toliau nesinaudotų jo žeme. Kai A. V. pagal teismo sprendimą įregistravo garažą Registrų centre, tada jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal jo parengtą planą. V. K. gavęs iš teismo A. V. ieškinį, sužinojo , jog garažas V. K. žemėje yra registruotas A. V. vardu. Prašė teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjo pareiškimą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu suinteresuoto asmens V. K. prašymą tenkino. Panaikino 2013m. gruodžio 30d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1248-834/2003 ir pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė. P. V. K. iš A. V. 700 eurų bylinėjimosi išlaidų. Išieškojo iš A. V. į valstybės biudžetą 15.23 eurus teismo turėtų pašto išlaidų. Byloje buvo nustatyta, kad garažas faktiškai yra pastatytas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas A. V. neįrodė, kad garažą pastatė jo motina U. S. 1986 metais iš giminaičio duotos statybinės medžiagos ir jo nupirkto cemento garažo pamatams. Teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjo liudytojai nenurodė konkrečių garažo statybos aplinkybių, statybos metų, o pateikti rašytiniai įrodymai dėl medienos įsigijimo ir cemento pirkimo neįrodo, jog tos medžiagos buvo panaudotos garažo statybai, jog garažas pastatytas 1986 metais. Iš byloje pareiškėjo A. V. pateikto rašytinio įrodymo - namų valdos techninės apskaitos bylos (b. l.25-33) teismas nustatė, jog 1998 m. gegužės 13d., atliekant pastatų inventorizaciją (duomenys neskelbtini), U. S. žemės sklype, pastatas - garažas nėra nurodytas. Sprendė, kad nepagrįstas pareiškėjo motyvas, jog atliekant pastatų inventorizaciją, jis sąmoningai neįtraukė garažo į planą, sakydamas, jog norėjo jį restauruoti, o po to inventorizuoti, nes kaip liudija teismui pateiktos fotonuotraukos, tai garažas ir dabar nėra restauruotas, tačiau pareiškėjas jį nori įteisinti. Todėl darė išvadą, jog garažo1998 metais žemės sklype nebuvo, garažas buvo pastatytas vėliau. Pareiškėjas nurodė, jog po motinos U. S. mirties 1993 metais, jis jos turtą, tame tarpe ir garažą, paveldėjo 1998 m. gegužės 18 d., tačiau teismas iš pateikto paveldėjimo teisės liudijimo turinio nustatė, kad garažo tarp paveldėto turto nėra. Todėl teismo vertinimu nelaikytina, jog pareiškėjas yra sąžiningai įgijęs garažą ir jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Teismas pažymėjo, kad garažo nebuvo 1986 metais ir vėliau, įrodo ir atsakymas iš VĮ Registrų centro, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti garažą Nekilnojamojo turto registre. (b.l.8) VĮ Registrų centro sprendime nurodyta, jog seni statiniai registre registruojami pateikus pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1d. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė Registrų centro pažymą, tačiau joje duomenų apie 1986 metais pastatytą garažą nebuvo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčijo jam išduotos iš ūkinių knygų pažymos, neginčijo ir VĮ Registrų centro priimto sprendimo. Nurodė, kad pareiškėjas nebuvo išviešinęs garažo valdymo viešame registre. Sprendė, jog byloje visiškai pasitvirtino aplinkybė, jog garažas ir prie jo esantys priestatas buvo pastatyti be projekto ir teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, be kaimyno V. K. sutikimo, nes pastatytas garažas ribojosi su žemės sklypo riba tarp A. V. ir V. K., nesilaikyta atitinkamo atstumo iki kaimyno žemės sklypo ribos, todėl teismo vertinimu negali būti taikoma įgyjamąją senatį reglamentuojantys teisės aktai, nes nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti ( CK 4.68-4.71 straipsniai). Teismas bylos įrodymų pagrindu, tame tarpe ir iš suinteresuoto asmens V. K. atstovo paaiškinimų, nustatė, kad garažas užima dalį V. K. žemės sklypo ir šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl žemės sklypo ribos tarp A. V. ir V. K. žemės sklypų. Teismo vertinimu esminę reikšmę turi tai, kad teismo sprendimu nustatytas V. K. žemėje esančio garažo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas turi įtakos žemės savininko V. K. teisėms ir pareigoms, todėl jis turėjo dalyvauti procese kaip suinteresuotas asmuo sprendžiant klausimą dėl garažo įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti 2015m.kovo 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą, o 2013 m. gruodžio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1248-834/2013 palikti nepakeistą. Nurodo, kad V. K. žinojo apie 2013-12-30 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą dėl garažo 2014 metų vasario mėnesį ir galėjo žinoti apie pareiškimą dėl juridinio fakto patvirtinimo, nes teismas apie tai paskelbė viešai, be to, kaip suinteresuotas asmuo apie teismo sprendimą turėjo sužinoti iš viešo registro VĮ „Registrų centras“. Mano, kad suinteresuotas asmuo V. K. be svarbių priežasčių praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, termino atnaujinti neprašė. Teismas priėmęs V. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pažeidė CPK 368 str. nuostatas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad statinių įregistravimui, kurie yra pastatyti 1986 metais, turėjo būti pažyma apie įrašus ūkinėse knygose. Pagal LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 ir vėlesnėse redakcijas 2.2 punktą savivaldybės ar archyvo pažymos apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą, reikalingi, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. Teismo išvados prieštarauja bylos duomenims. Liudytojas J. S. priešingai nei pasisakyta sprendime nurodė, kad garažas buvo statomas 1986 metais iš B. V. padovanotos medienos, jis matė statybininkus, kurie statė garažą. Byloje yra įrodymai apie vienos tonos cemento pirkimą 1986-08-05 pagal prekių čekį Nr. 271738. 1996 metais statybines medžiagas galima buvo įsigyti tik turint Vykdomojo komiteto nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti. Pareiškėjo motinos U. S. vardu išduotas leidimas statyti garažą 1986 metais jos pasodybiniame sklype neišlikęs. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad motinos palikimą ieškovas priėmė tik tokį, į kurį išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Teisės normos, reguliuojančios palikimo priėmimą nenumato termino per kurį priėmęs palikimą asmuo privalo paveldėtą turtą registruoti savo vardu. Teismo išvada, kad ieškovas nėra sąžiningas įgijėjas, nepagrįsta, nes asmuo pateikęs notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimą priima visą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. K. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Nurodo, jog pareiškėjas sklypų ribas nustatinėjo ir jam priklausančio žemės sklypo planą rodė ne 2014 m. vasario mėnesį, o 2013 m. vasario mėnesį. 2013 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimas dar nebuvo priimtas ir negalėjo būti pateiktas. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti dokumentai. Kiti pareiškėjo nurodyti teiginiai yra nereikšmingi sprendžiant įgyjamosios senaties klausimus, neįrodo tų aplinkybių, kurias būtina įrodyti siekiant įgyti nuosavybę įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodo, kad garažas nebuvo įtrauktas į pareiškėjo paveldimą turtą, šio turto pareiškėjas nepaveldėjo, o nenurodžius kito (tikrojo) garažo įgijimo būdo pareiškėjo negalima laikyti sąžiningai įgijusiu šį turtą. Pareiškėjas daikto valdymo viešame registre taip pat nebuvo išviešinęs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, suinteresuoto asmens prašymą tenkino. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

Iš dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. V. 2013m. lapkričio 13d. su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti faktą, kad jis Anykščių rajone (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo namo priklausinį – garažą, plane pažymėtą 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytą 1986 metais. Teismas 2013m. gruodžio 30 d., sprendimu A. V. pareiškimą patenkino. Nuo 2014-02-07 VĮ Registrų centre nuosavybės teisės į garažą registruotos A. V. vardu. Po to, 2014 metų rugsėjo mėnesį, A. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal jo parengtą planą. Gavęs procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr.2-1082-834/2014 ( dabar šios civilinės bylos Nr. 2-26-786/2015), suinteresuotas asmuo V. K. sužinojo, jog A. V. vardu įregistruotas garažas yra jo žemės sklype. Tuo pagrindu jis kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje ir jo prašymas buvo patenkintas (b.l.99-101). Atnaujinus procesą byloje, pareiškėjas A. V. nesutinka, jog būtų pakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1248-834/2013, nes jo manymu minėtas teismo sprendimas nepažeidžia suinteresuoto asmens V. K. teisių. V. K., jo atstovas prašo pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-03-30 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.eA2-57-266/2015 palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo V. K. nurodo, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimas priimtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, bei prieštarauja formuojamai Aukščiausiojo Teismo praktikai šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundas argumentais, kad V. K. praleido įstatymu nustatytą terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, neprašė teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, kaip tai numato LR CPK 368 str. nuostatos. Anykščių rajono apylinkės teismas 2015m. sausio 29 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1248-834/2013 pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, konstatavęs, kad 2013-12-30 sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ( LR CPK 366 str.,1 d.7 p.) tuo pažeisdamas V. K. teises ir pareigas. Iš bylos medžiagos pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas A. V. su pareiškimu į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipėsi 2013m. lapkričio 13d. Ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo su V. K. jau buvo kilęs 2013 m. vasario mėnesį. V. K. 2013m. sausio mėnesį gavo kvietimą iš UAB „Matika“, kuri rengė A. V. žemės sklypo planą, atvykti 2013m. vasario 5d. į vietą dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo vietoje. V. K. atvyko, tačiau nesutiko su matininko paruoštais A. V. žemės sklypo geodeziniais matavimais ir apie tai informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Anykščių skyrių. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas A. V. 2013m. lapkričio 13 d., paduodamas pareiškimą į teismą dėl nuosavybės teisės į garažą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, jau žinojo, jog yra nesutarimas dėl žemės sklypo ribų tarp jo ir V. K., tačiau V. K. į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu neįtraukė, tuo pažeisdamas jo teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, kad nepagrįstas pareiškėjo atstovo teiginys, jog V. K. apie A. V. pareiškimo nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt., ir kad pats V. K. turėjo rūpintis įstojimu į bylos nagrinėjimą. Sprendimas byloje buvo priimtas 2013 m. gruodžio 30 d. Prašymą atnaujinti procesą suinteresuotas asmuo pateikė 2014 m. lapkričio 20 d. Pateikti byloje duomenys bei informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog apie 2013-12-30 teismo priimtą sprendimą suinteresuotas asmuo V. K. sužinojo ne anksčiau nei 2014m. rugsėjo 17d., gavęs iš teismo procesinius dokumentus - ieškovo A. V. ieškinį ir kitus dokumentus dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Todėl akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo V. K. nepraleido LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pažymėtina, kad LR CPK 368 str. 2 d. nustatytas naikinamasis terminas procesui atnaujinti – 5 metai nuo įsiteisėjusio sprendimo ar nutarties priėmimo.

Apeliaciniame skunde keliami netinkamo įrodymų vertinimo klausimai teigiant, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, kad statinių įregistravimui, kurie yra pastatyti 1986 metais turėjo būti pažyma apie įrašus ūkinėse knygose; kad motinos palikimą apeliantas priėmė tik tokį į kurį išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo išvados ir prieštarauja bylos duomenims ir liudytojų parodymams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga teisiškai nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, ir sprendžia, kad teismas nustatė visas reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, tinkamai atskleidė ginčo esmę, pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, tinkamai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir pagal vidinį savo įsitikinimą įvertino visus šiai bylai reikšmingus įrodymus. Minėti apelianto teiginiai teisiškai nereikšmingi sprendžiant įgyjamosios senaties klausimus, neįrodo tų aplinkybių, kurias būtina įrodyti siekiant nustatyti turto įgijimą įgyjamosios senaties pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens ( nevaldytojo) vardu (CK 4.69straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą , tik visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įsigyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis) ; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais kaip ir nuosavybės teisė pagrindais, o ne per prievartą, slaptai ar kitaip; pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2,3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą; 6) daiktas turi būti valdomas nepertraukiamai ; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (nekilnojamąjį daiktą valdant ne mažiau kaip 10 metų)(LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 3K-3-379/2004, Nr. 3K-3-498/2006, Nr. 3K-3-586/2006. Nr. 3K-3-514/2008,3K-3-202/2009,3K-3-113/ 2010, Nr.3K-7-67/2011 ir kt.). Tik nustačius visas aukščiau išvardintas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į nurodytą garažą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, šiuo atveju negali būti taikoma įgyjamąją senatį reglamentuojantys teisės aktai, nes nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti ( CK 4.68-4.71 straipsniai). Ginčo objektas – garažas nebuvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų formuojamoje praktikoje yra nurodoma, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įgyjama statybos procese pastatant naują statinį arba dėl pastato kapitalinio remonto atkuriant statinio savybes arba pagerinant iš esmės, taip padidinant statinio vertę, tačiau įgyti nuosavybę į statinį, taip pat įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas. Statybų neįteisinus įstatymų nustatyta tvarka, negali būti pripažinta ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisė. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas, pagal LR CK 4.253 str., negali būti registruojamas, akivaizdu, kad nebūtų pagrindo ir pripažinti nuosavybės teisę į jį. Pagal LR CK 4.24 str., valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisių prezumpcija atsiranda tik įregistravus nuosavybės teises viešame registre. Tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus, apeliantui gali būti pripažinta nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne patį daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2003). Be to, pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d., nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Taigi šiuo atveju nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių.

Byloje nepateikta įrodymų, kad apeliantas teisėtai pastatė ginčo garažą, turėdamas šiems statybos darbams atlikti visus būtinus leidimus, reikiamai patvirtintą ir suderintą projektą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2013m. gruodžio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1248-834/2003 ir pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė.

Suinteresuoto asmens naudai prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 500 € viršija 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, todėl atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, suinteresuotam asmeniui iš apelianto priteisiama 450 € advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 € (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė