Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-98-1113/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-02-18
Bylos Nr.: 1-98-1113/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26278-2021-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis: A. B.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-98-1113/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26278-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 18 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant J. S.,dalyvaujant prokurorui L. V.,kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui D. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.47 val., gyvenamojo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kieme, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkęs į (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punktą, įpareigojantį su eismo įvykiu, dėl kurio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, susijusį eismo dalyvį nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai apie apgadintą automobilį nepranešė nei šio automobilio valdytojui G. E., nei policijai, bei pažeisdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkto ir Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, nustatančius su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui pareigą po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0737 (patikros sertifikato Nr. 1487500), 2021 m. rugpjūčio 2 d. 10.56 val. jam buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas.

2. Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltu prisipažįstantis visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. maždaug 18.45 val. jis, grįždamas iš žvejybos, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, kiemą. Bandant atbuline eiga pastatyti automobilį į laisvą stovėjimo vietą, nesuveikė atbulinės eigos parkavimo sistema, todėl atsirėmė į kitą automobilį. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Nemanė, kad negalima judinti automobilio iš eismo įvykio vietos. Automobiliu pavažiavo į priekį, ištiesino ir įvažiavo į stovėjimo vietą. Pastatęs automobilį, išlipo iš jo, apžiūrėjo. Kito automobilio savininkas jam nebuvo žinomas. Policijai nepaskambino, nes nepagalvojo, buvo stresinėje situacijoje. Deklaracijos neužpildė, nes nebuvo šeimininko. Yra girdėjęs, kad jeigu nėra nukentėjusiojo ir jei padaryti nežymūs transporto priemonės apgadinimai, nereikia kviesti policijos. Nežino, kad Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtintas reglamentavimas, kuris nurodo, kad reikia skambinti policijai. Nusprendė parašyti raštelį. Ant rankinėje susirasto lapelio parašė: „Aš, A. B., kaltininkas“, taip pat užrašė telefono numerį. Lapelį užkišo už valytuvo. Šiuo rašteliu turėjo būti aišku, kad jis prisipažįsta kaltu, kad nieko nebereikia aiškintis. Jo nuomone, raštelis, paliktas ant lango, yra tinkamas pranešimo nukentėjusiajam būdas ir aplinkybių nustatymas. Po to dar kartą įspyrė į ratą, kad pradėtų kaukti signalizacija. Tačiau niekas į lauką neišėjo. Pagalvojo, kad galbūt žmogaus nėra namuose, kad grįžęs šis pamatys lapelį ir jie susirašys deklaraciją. Jis pagalvojo, kad, kaip ir draudimui, nukentėjusiajam reikia pranešti per 24 valandas. Tą vakarą jis buvo blaivus, nepranešdamas policijai nevengė tikrintis neblaivumo. Grįžęs į namus, jis dar kelis kartus pažiūrėjo pro langą. Matė, kad raštelis neliestas, automobilis nepajudintas. Po eismo įvykio jis alkoholio nevartojo. Ryte, apie 8 val., jam skambino, tačiau jis skambučio negirdėjo. Vėliau, pamatęs praleistą skambutį, perskambino. Žmogus pasakė, kad šiuo metu vyksta su reikalais, kad grįš ir jam perskambins. Po pokalbio jis, susinervinęs, kad taip kvailai įvažiavo į automobilio šoną, išgėrė apie 250 g 38–40 laipsnių stiprumo brendžio. Nemanė, kad išgerdamas daro pažeidimą. Vėliau žmogus jam paskambino, jis išėjo į lauką. Nuo brendžio išgėrimo iki jo išėjimo į lauką buvo praėję apie pusantros valandos. Jis pasakė, kad nesuveikė parkavimo sistema, kad apsižioplino. Kadangi nei vienas iš jų nebuvo pildę deklaracijos, tai jis sakė duoti jam pasirašyti, o šis užsipildys. Žmogus sutiko ir jis pasirašė. Po to žmogus sakė, kad geriau būtų deklaraciją užpildyti, kad paskui nekiltų abejonių, taip pat kilo klausimų dėl įvykio valandų įrašymo – ar rašyti, kada įvyko įvykis, ar deklaracijos pildymo dieną. Ginčo tarp jų dėl deklaracijos pildymo nebuvo. Jis pasiūlė paskambinti policijai, kuri jiems padėtų užpildyti deklaraciją. Nukentėjusysis jo paklausė, ar jam nebus problemų dėl to, kad yra išgėręs. Jis atsakė, kad vakar blaivus buvo. Jeigu būtų paprašęs nekviesti policijos, mano, nukentėjusysis nebūtų kvietęs policijos. Atvykusiems policijos pareigūnams jis nurodė, kad susinervinęs ryte išgėrė. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,99 prom., antru – 1,6 promilių neblaivumas. Tuo metu su nustatytu neblaivumu sutiko, jo neginčija ir šiuo metu. Kadangi eismo įvykis įvyko jam esant blaiviam, nemano, kad negalima pildyti deklaracijos, esant neblaiviam. Apie tai, kad po eismo įvykio praėjus 12–13 val. negalima vartoti alkoholio, jis nebuvo girdėjęs, žino tik, kad negalima jo vartoti po eismo įvykio. Mano, kad nieko blogo nepadarė, jis juk nesupranta tų visų juridinių klausimų. Eismo įvykio deklaraciją, kuri buvo nebaigta pildyti – užpildyta viena jos pusė su jo automobilio duomenimis, datomis bei su jo parašu 2021 m. rugpjūčio 2 d. jis parsinešė namo. Kitą dieną liudytojas G. E. atėjo su drauge ir atsinešė jau užpildytą kitą deklaraciją, kurią jam tereikėjo pasirašyti. Deklaraciją su jo parašu jis atidavė advokatui, o kitą užpildytą deklaraciją, kurią atsinešė kitą dieną, liudytojas pateikė draudimui. Priklausomybės alkoholiui jis neturi. Jį vartoja labai retai, paskutinį kartą – prieš 2 metus. Turi problemų dėl depresijos, yra gydęsis Priklausomybių centre pas gydytoją Z. dėl depresijos. Nesutinka, kad būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones. Dėl automobilio konfiskavimo taip pat nesutinka, nes turi 30 proc. darbingumą, dėl sveikatos problemų su autobusu nenuvažiuotų, nusipirkti kito nebūtų galimybių. Teismo prašo automobilio nekonfiskuoti ir atleisti pagal laidavimą, perduodant jį žmonos atsakomybei. Dėl savo veiksmų gailisi.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. A. B. ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirminės apklausos metu nurodė kaltu prisipažįstantis visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 19 valandą, būdamas blaivus, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis grįžo į namus. Grįžęs norėjo automobilį pasistatyti daugiabučio namo, kuriame gyvena, kieme. Radęs laisvą vietą tarp dviejų stovinčių automobilių, važiuodamas atbuline eiga, nesuveikus automobilio atstumo jutikliui, savo automobilio galiniu dešinės pusės bamperiu atsitrenkė į jam iš dešinės stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo dureles. Minėto automobilio valstybinio numerio neįsidėmėjo. Šiame automobilyje žmonių tuo metu nebuvo. Pajutęs smūgį, sustojo. Išlipęs iš savo automobilio apžiūrėjo abi transporto priemones. Ant jo automobilio bamperio matėsi nubraukti dažai, o „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo durelės buvo šiek tiek įlinkusios. Po smūgio suveikė „(duomenys neskelbtini)“ automobilio signalizacija, tačiau jo savininkas kieme nepasirodė. Priėjęs prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, jis spyrė į ratą, norėdamas, kad dar kartą suveiktų signalizacija ir tikėdamasis, kad ateis savininkas. Kam priklauso šis automobilis, jis nežinojo. Anksčiau minėto automobilio net nebuvo matęs jų namo kieme. Po avarijos jis kieme buvo apie 20 minučių. Tikėjosi, kad galbūt kas nors iš namo gyventojų išeis į kiemą ir pasakys, kam automobilis priklauso. Iš antrosios namo laiptinės buvo išėjęs vyriškis. Jis pasakė, kad nežino, kas šiuo automobiliu važinėja. Nesulaukęs savininko, nusprendė palikti raštelį. Jame nurodė savo vardą, pavardę, telefono numerį ir parašė žodį „kaltininkas“. Jis tikėjosi, kad minėto automobilio savininkas, pamatęs raštelį, su juo susisieks ir jie užsipildys eismo įvykio deklaraciją. Kad po eismo įvykio, neradus apgadinto automobilio savininko, reikia apie įvykį pranešti policijai, nežinojo. Jis buvo girdėjęs, kad tik tais atvejais, kai nesusitariama dėl kaltės, reikia kviesti policiją. Jeigu būtų žinojęs, kad privaloma kviesti pareigūnus, tai taip ir būtų padaręs. Minėtą dieną visą vakarą laukė skambučio, tačiau jam niekas neskambino. 2021 m. rugpjūčio 2 d. 8.10 val. paskambinęs vyras pasakė, kad rado jo raštelį. Vyras skubėjo, sakė, kad turi dabar važiuoti, ketino namo grįžti po 1–2 valandų ir sakė, kad, grįžęs į namus, jam paskambins. Po šio telefoninio pokalbio jis pasijuto labai nesmagiai. Kadangi buvo šiek tiek susinervinęs, nes nežinojo, kaip apgadinto automobilio savininkas reaguos, išgėrė apie 200–250 gramų brendžio 40 laipsnių stiprumo. 9.21 val. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas jam paskambino antrą kartą ir pasakė, kad jau grįžta į namus. Pro buto langą pamatęs į kiemą įvažiuojantį jo automobilį, išėjo laukan. Jis šiam papasakojo, kaip viskas nutiko, pripažino savo kaltę ir sutarė, kad užsipildys eismo įvykio deklaraciją, tačiau abu jos neturėjo. Tada „(duomenys neskelbtini)“ savininkas grįžo į namus ir po kelių minučių išėjo nešinas atšviestu eismo įvykio deklaracijos lapu. Abu nesuprato, kaip ją reikia pildyti, todėl jis pasiūlė išsikviesti pareigūnus, kad jie jiems padėtų ją užpildyti. Vyras suprato, kad jis yra vartojęs alkoholį ir dar jo paklausė, ar jam nieko dėl to nebus. Jis šiam pasakė, kad jis niekur išgėręs automobiliu nevažiavo ir automobilis kieme stovi jau nuo vakar vakaro. Tada šis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę policijos pareigūnai klausė, kas nutiko. Jie pasakė, kad nemoka užsipildyti deklaracijos. Po to pareigūnai jo klausė, ar yra vartojęs alkoholį. Jis pasakė, kad yra išgėręs ir pakartojo tą patį, ką sakė ir „(duomenys neskelbtini)“ automobilio savininkui, t. y., kad automobilis kieme stovi jau nuo vakar vakaro ir jis juo, būdamas neblaivus, nevažiavo. Pareigūnai jam du kartus davė pūsti į alkotesterį. Antrą kartą įpūtė apie 1,6 promilės, o pirmą kartą, koks buvo nustatytas neblaivumas, nežino. Vėliau pamatė, kad į kiemą atvažiuoja techninės pagalbos automobilis. Pareigūnai paaiškino, kad jo automobilis bus išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Paklausus, kodėl jie taip daro, atsakė, kad toks įstatymas ir daugiau jam nieko neaiškino. Jis žinojo, kad negalima vartoti alkoholio po eismo įvykio. Jis suprato, kad negalima gerti iš karto po avarijos ir tikrai nepagalvojo, kad to daryti negalima praėjus pusei paros. Jeigu tai būtų žinojęs, tikrai alkoholio nebūtų vartojęs ir nebūtų siūlęs pasikviesti policijos pareigūnus. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi nuo (duomenys neskelbtini) metų. Lietuvoje šios teisės praradęs nebuvo. (duomenys neskelbtini) jam buvo skirta bauda už tai, kad sėdėdamas neužvestame automobilyje vairuotojo vietoje kartu su draugais gėrė alkoholį. Pasirodo, kad (duomenys neskelbtini) yra draudžiama sėdint vairuotojo vietoje net ir neužvestame automobilyje gerti alkoholį. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis nusipirko ir jį savo vardu užregistravo prieš dvejus metus. Labai prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, o jeigu to padaryti neįmanoma, tai prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už jį galėtų laiduoti jo žmona L. B.. Taip pat prašo nekonfiskuoti jo automobilio, nes jis turi labai rimtų sveikatos problemų ir jam reikia nuolat lankytis pas gydytojus. Pėsčiomis vaikščioti didesnius atstumus jam labai sunku. Dėl sąnarių, širdies ligų yra darbingas tik 35 procentus (1 t., b. l. 180–183). 2021 m. rugsėjo 28 d. papildomos apklausos metu A. B. paaiškino, kad visas įvykio aplinkybes jis nurodė ankstesnės apklausos metu. Pasilieka prie šių savo parodymų, tik nori patikslinti dėl telefoninių skambučių su nukentėjusiuoju chronologijos. Minėtas asmuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. jam paskambino 8.10 val. Jis skambučio negirdėjo, todėl neatsiliepė. 8.15 val., pamatęs telefone praleistą skambutį, perskambino. Jis tada kalbėjosi su automobilio, į kurį atsitrenkė, vairuotoju. Šis jam pasakė, kad yra užsiėmęs ir, kai grįš į namus, jam paskambins. Šis asmuo jam skambino 9.21 val. ir tada jie susitiko kieme (1 t., b. l. 189–191).

3. Liudytojas G. E. teisme parodė, kad tikslios datos neprisimena, rugpjūčio mėnesį, pirmadienio ryte, apie 8 val., priėjęs prie automobilio, pamatė už priekinio valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo parašytas vardas A. ir telefono numeris, kurio neprisimena. Taip pat dar buvo kažkokie „kringeliai“, kurie buvo neįskaitomi. Pirmadienis buvo lietingas, lapelis susiliejęs. Tada jis pamatė įlenktas, nubrauktas jo automobilio vairuotojo dureles. Paskutinį kartą automobiliu naudojosi ketvirtadienį. Automobilį buvo palikęs stovėti (duomenys neskelbtini), namo kieme, priešais antrąją laiptinę, tolimesnėje eilėje nuo namo, priekiu į namą. Jis paskambino tuo numeriu, niekas neatsiliepė. Vėliau, per valandos laikotarpį, jam perskambino. Su skambinusiu asmeniu susitarė, kai jis grįš į namus, susitiks lauke užpildyti deklaraciją. Grįžęs susitiko kieme prie automobilių. A. B., kurio iki tol nepažinojo, iš karto prisipažino kaltu – sakė, kad vakar vakare grįžo iš žvejybos ir atsitrenkė į jo automobilį. Dar sakė, jog bandė ieškoti automobilio savininko, tačiau, neradęs, paliko raštelį. Kadangi jo automobilis draustas KASKO draudimu, tai A. B. pagalvojo, kad nereikia pildyti deklaracijos, kad užtenka paskambinti draudimui. Jis šiam pasakė, kad ne jis kaltininkas, kad A. B. draudimas turi sumokėti. Tada asmuo sutiko, kad reikia pildyti deklaraciją. Ginčo dėl įvykio aplinkybių tarp jų nebuvo. A. B. nuo pat pradžių sutiko pildyti deklaraciją. Gali būti, kad A. B. pasirašė deklaracijos lapo apačioje esančioje grafoje, kurią turi pasirašyti avarijos kaltininkas. Abu nežinojo kaip užpildyti deklaraciją, iškilo klausimas dėl laiko įrašymo, todėl pasitarė ir nusprendė iškviesti policiją, kuri padėtų užpildyti deklaraciją. Pajutęs alkoholio kvapą, jis pastarojo paklausė, ar nėra išgėręs. Šis pasakė, kad yra, kad iš ryto išgėrė alkoholio. Kviesdamas policiją jis pasakė, kad yra eismo įvykis, kad nesusitarė dėl deklaracijos pildymo, kad žmogus neblaivus. Dabar tiksliai neprisimena, ką tiksliai sakė, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu. Gali būti, jog klausė, ką daryti dėl to, kad asmuo neblaivus. Policiją kvietė, nes nežinojo, kokius punktus deklaracijoje pildyti. Dar galbūt tai paskatino A. B. vartotas alkoholis. Jis buvo po operacijos, bijojo blogai užpildyti. A. B. nebijojo kviesti policijos ir neprieštaravo, kad ji būtų kviečiama. Atvykę policijos pareigūnai paklausė, kas atsitiko. Atsakė, kad nepavyko užpildyti deklaracijos. Tada pareigūnai paklausė, ar A. B. nėra išgėręs. Pareigūnai patikrino A. B. blaivumą, sakė, kad nemažai įpūtė. Deklaraciją padėjo užpildyti pareigūnai, tai yra, pildė tik jis su pareigūnais. A. B. su jais nepildė ir jis neprisimena, ar šis pasirašė užpildytoje deklaracijoje. Neprisimena, kur ta deklaracija liko. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas pas tyrėją ir tuo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė. Tvirtina 2021 m. rugpjūčio 12 d. savo parodymus, duotus tyrėjai dėl deklaracijos užpildymo. Raštelį tikriausiai išmetė, jo neberado. Su A. B. jis buvo susitikęs antrą kartą pabaigti užpildyti deklaracijos grafas, susijusias su jo automobiliu. Negali nurodyti ką buvo užpildęs iki tol ir ką užpildė vėliau, deklaracija liko pas kaltinamąjį. Jis draudimui jos neteikė, siuntė tik automobilio nuotraukas. Automobilio remonto išlaidas jam atlygino A. B. draudimas. Pirmą dieną deklaracijoje užpildė įvykio datą, vietovę, laiką ir apačioje pasirašė. Atvykus pareigūnams, jis manė, kad deklaracijos nereikės, nes pareigūnai viską užsirašė.

4. Liudytojas G. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 12 d., nurodė, kad 2021 m. liepos 31 d., apie 14 valandą, tikslaus laiko neprisimena, jis kartu su savo sužadėtine A. R. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi jis buvo po operacijos, tai automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A.. Grįžus ji automobilį pastatė gyvenamojo namo kieme, priešais antrąją laiptinę, priekiu į gyvenamąjį namą. Nei minėtą, nei kitą dieną jis bei A. į kiemą išėję nebuvo ir automobiliu niekur nevažiavo. Buto, kuriame jis gyvena, langai yra į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pro juos gyvenamojo namo kiemas nesimato. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 8 valandą kartu su A. jis išėjo į kiemą, nes A. ketino nuvežti iki jos darbovietės. Eidamas link savo automobilio pamatė, kad po priekiniu vairuotojo pusės valytuvu yra užkištas popieriaus lapelis. Jį pasiėmęs perskaitė. Lapelyje buvo parašyta A. B.. Taip pat buvo nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame lapelyje lyg ir buvo parašytas dar kažkoks žodis, tačiau, koks tai buvo žodis neprisimena. Lapelis buvo sulytas ir jis vos galėjo įskaityti telefono numerį. Jis suprato, kad asmuo, kurio duomenys buvo nurodyti lapelyje, atsitrenkė į jo automobilio vairuotojo dureles. Akivaizdžiai matėsi, kad jos yra įlenktos ir nubraukti dažai. 8.15 val. jis paskambino ant lapelio parašytu numeriu, tačiau niekas neatsiliepė. 9.20 val. jam perskambino vyras, kuris prisistatė esantis A.. Jis suprato, kad jis ir yra avarijos kaltininkas. Jis šiam pasakė, kad grįžta į namus ir pasiūlė išeiti į lauką ir užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Apie 9 val. 25–30 min. jie susitiko kieme. A. atsisėdo pas jį į automobilį. Jis grįždamas į namus buvo užvažiavęs į degalinę ir ten paprašė tuščios eismo įvykio deklaracijos. Degalinės darbuotoja ją jam atspausdino ir padavė. A. išėjęs į kiemą buvo priėjęs prie savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis prie šio automobilio taip pat buvo priėjęs ir matė, kad yra nubraukti dažai ant galinio automobilio bamperio keleivio pusėje. A. savo kaltę pripažino. Tada jis pasakė, kad būtinai reikia užpildyti deklaraciją. Matė, kad jis turėjo atsinešęs automobilio ir draudimo dokumentus. Paprašius duoti draudimo dokumentą, A. sakė, kad nebūtina deklaraciją pildyti, užtenka jam paskambinti į savo draudimo kompaniją ir jam atlygins nuostolius, nes jo automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu. Jis A. pasakė, kad nuostolius turi atlyginti draudimo kompanija, kurioje šis yra apsidraudęs automobilį, o ne jo draudimo kampanija. Tada A. B. sutiko su deklaracijos pildymu. Kadangi nežinojo, kaip ją reikia teisingai pildyti, tai pirmiausiai A. padavė pasirašyti deklaracijos lapo apačioje esančioje grafoje, kurioje turi pasirašyti avarijos kaltininkas. A. B. ten pasirašė. Tada jis šiam pasiūlė išsikviesti policijos pareigūnus, norėdamas, kad jie jiems paaiškintų, kur ir kokius duomenis deklaracijoje rašyti. A. su tuo sutiko. Bendraudamas su A. jis suprato, kad šis yra neblaivus. Paklausus A. B., ar šis yra vartojęs alkoholį, pastarasis atsakė, kad gėrė ryte. Jis dar A. B. pasiteiravo, ar šiam nebus problemų, jeigu atvyks policijos pareigūnai. A. sakė, kad jokių problemų nebus, nes šis avariją padarė, būdamas blaivus, sekmadienio vakare. Tada jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad yra įvykęs eismo įvykis. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja pasiūlė jiems užsipildyti deklaraciją. Tada jis jai pasakė, kad to padaryti nepavyksta, nes kaltininkas yra neblaivus. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Jie klausė A., ar jis yra vartojęs alkoholį. Vyras tvirtino, kad alkoholį gėrė ryte. Matė, kad pareigūnai A. B. du kartus davė pūsti į alkotesterį. Pirmąjį kartą jam nustatė apie 2 promilių neblaivumą, o antrąjį kartą – 1,68 promilių. Policijos pareigūnai A. paaiškino, kad jis turėjo po eismo įvykio, neradęs automobilio savininko, pranešti policijai apie įvykį, tačiau šis to nepadarė, todėl A. B. automobilį išvežė į automobilių saugojimo aikštelę. 2021 m. rugpjūčio 5 d. 8 valandą A. jam skambino ir sakė, kad reikia susitikti ir pabaigti užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kurią šis buvo pasiėmęs. A. sakė, kad deklaraciją reikės pateikti tyrėjai. Susitikę kieme, jie ją užpildė ir A. ją pasiėmė, o kur ją po to padėjo, nežino. Raštelio, kurį buvo palikęs A. jis nebeturi. Jis buvo šlapias ir jis jį išmetė, nepagalvojęs, kad jis gali būti reikalingas (1 t., b. l. 46–49). 2021 m. rugsėjo 17 d. papildomos apklausos metu G. E. nurodė, kad nori patikslinti ankstesnės apklausos metu duotus parodymus dėl skambučių A. B. laiko. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pirmą kartą jis skambino 8.10 val. ant rasto lapelio užrašytu telefono numeriu. Lapelį po įvykio jis išmetė, nes jis buvo šlapias. A. B. telefono numeris po skambučių liko jo telefone ir žino, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Jam skambino iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini). A. tada neatsiliepė. 8.15 val. šis jam perskambino. Kadangi jis tuo metu vežė draugę į darbą, tai pasakė, kad grįždamas namo šiam perskambins. Jie susitarė susitikti kieme ir užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. A. B. paskambino 9.22 val. ir pasakė, kad jau yra šalia namų. Jam įvažiavus į kiemą, į jį išėjo ir A.. Kas buvo po to, viską yra jau nurodęs ankstesnės apklausos metu. Naujų įvykio aplinkybių neprisimena. Ankstesnės apklausos metu susimaišė ir nurodė ne tokius skambučių laikus (1 t., b. l. 50–53).

5. Liudytoja L. B. teisme parodė, kad byloje tiriamų įvykių metu ji nebuvo namuose, buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), kur visą vasarą prekiavo. Apie eismo įvykį jai pranešė paskambinęs sutuoktinis A. B., kuris pasakė, kad, grįžęs iš žvejybos bei parkuodamasis, kaimynui įbrėžė automobilio durelių šoną ir, kad paliko raštelį. Ji pasakė, jog nieko tokio, kad kaimynas paskambins. Ji nepagalvojo jam pasiūlyti paskambinti policijai. Žino, jog ryte kaimynas paskambino ir išsikvietė policijos pareigūnus dėl to, kad A. B. ir kaimynas nemokėjo užpildyti deklaracijos. Apie tai jai taip pat pranešė paskambinęs vyras, ryte ji namuose taip pat nebuvo. Vyras sakė, kad ryte alkoholio išgėrė. Prašo perduoti sutuoktinį A. B. jos atsakomybei pagal laidavimą. Supranta, kad laiduodama už vyrą įsipareigoja užtikrinti, jog vyras nedarys naujų nusikalstamų veikų. Santuokoje su A. B. gyvena 40 metų, tarpusavio santykiai geri, tarpusavyje jie tariasi gyvenimiškais klausimais. Vyras atsižvelgia į jos nuomonę, ji turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Ji vykdo individualią veiklą, susijusią su prekyba. Yra neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka už automobilio pastatymą netinkamoje vietoje, paskirtą baudą sumokėjusi. Žino, jog jos sutuoktinis yra anksčiau baustas administracine tvarka, nėra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Nežino, ar A. B. buvo atimta teisė vairuoti užsienyje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Lietuvoje jam nebuvo atimta teisė vairuoti. Šeimos pajamas sudaro vyro gaunamas minimalus atlyginimas ir neįgalumo pašalpa bei jos pajamos, kurios priklauso nuo apyvartos, yra svyruojančios. Turi du suaugusius vaikus, kurie gyvena atskirai. Būtų galimybė sumokėti užstatą. Sutuoktinis turi depresiją. Mano, jog šioje situacijoje vyras blogai pasielgė išgerdamas alkoholio. Pirma turėjo susitvarkyti visus reikalus, o paskui galėjo išgerti. Dėl įvykio vyras labai gailisi, graužiasi. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes šiuo metu jos automobiliui sugedusi greičių dėžė, kuri labai brangiai kainuoja, ir norėtų darbo reikalais važinėti su vyro automobiliu. Be to, vyras be automobilio nenuvyktų į darbą, nes turi kojų sveikatos problemų – jis negali nueiti didelių atstumų. Kadangi vyro darbo valandos iki 22.00 val., o po 22.00 val. autobusai nebevažiuoja, tai vyrui tektų iki artimiausios stotelės eiti kažkur 3 km, kurių tikrai jis nenueitų. Jeigu teismas paskirtų 1 000–2 000 Eur baudą, ieškotų iš kur gauti pinigų, nes jai reikalingas automobilis.

6. Liudytoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių m. ir r. PK) Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja Ž. M., apklausta teisme, parodė, kad 2021 m., tikslesnės datos neprisimena, dienos metu, dirbant kartu su A. K. ir G. M., gavo pranešimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Atvykstant į įvykio vietą taip pat buvo gautas papildomas pranešimas, kuriame nurodyta, kad asmuo gali būti neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, pietiniame (duomenys neskelbtini) kieme, laukė pranešėjas ir kitos transporto priemonės savininkas, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus – užsiuodė nuo jo alkoholio kvapas, šis nenoriai bendravo su policijos pareigūnais. Pranešėjas paaiškino, kad rado apgadintą automobilį ir raštelį asmens, apgadinusio automobilį, bandė susisiekti su asmeniu, tačiau niekas neatsiliepė, o vėliau raštelį palikęs asmuo susisiekė su pranešėju ir atėjo pildyti deklaracijos. Teigė, jog norėjo pildyti deklaraciją, bet iš elgsenos suprato, kad kitos transporto priemonės savininkas neblaivus. Kitos transporto priemonės savininkui buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės neblaivumas. Neprisimena, ką aiškino neblaivus pilietis dėl alkoholio vartojimo laiko. Kadangi asmuo, padaręs pažeidimą, buvo vartojęs alkoholį, buvo priimti procesiniai sprendimai – nutemptas automobilis į aikštelę ir pradėtas tyrimas dėl to, kad asmuo po eismo įvykio vartojo alkoholį. Tarp pažeidėjo ir nukentėjusiojo nesutarimų dėl kaltės ir eismo įvykio deklaracijos pildymo nebuvo. Policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl to, kad asmuo, kuriam buvo padaryta žala, norėjo pildytis deklaraciją, tačiau nepavyko susikalbėti su asmeniu, kuris dėl neblaivumo elgėsi neadekvačiai. Neprisimena, ar asmenys nurodė, kada galėjo įvykti eismo įvykis. Rašydama tą pačią dieną tarnybinį pranešimą, ji aplinkybes, susijusias su šiuo iškvietimu, prisiminė geriau, jame nurodyta teisinga informacija.

7. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad 2021 m., tikslesnės datos neprisimena, ryto metu, buvo gautas iškvietimas dėl eismo įvykio, adresu: (duomenys neskelbtini), pranešime apie įvykį buvo nurodyta, kad nesutaria dėl deklaracijos pildymo, kad asmuo galimai neblaivus. Atvykęs į iškvietimo vietą kartu su Ž. M. ir G. M., pamatė apgadintus automobilius. Automobilių savininkai paaiškino, kad žmogus rado lapelį su užrašytu vardu ir telefono numeriu. Paskambinus nurodytu numeriu niekas neatsiliepė. Asmuo jam perskambino, kai nukentėjusiojo automobilio savininkas buvo išvykęs. Jie sutarė susitikti, kai grįš. Susitikę norėjo užpildyti deklaracijas, tačiau galimas kaltininkas nesutiko pildyti, sakė, kad jam nereikia pildytis, kad nukentėjusysis prasineštų draudimui ir viskas susitvarkys. Tuo tikslu buvo iškviesta policija. Galimas eismo įvykio kaltininkas sakė, kad eismo įvykis buvo iš vakaro. Šiam asmeniui buvo nustatytas neblaivumas. Kadangi asmuo negalėjo vartoti alkoholio po eismo įvykio, buvo pradėtas tyrimas. Neprisimena, ar asmuo sakė, kad eismo įvykio metu buvo blaivus. Neprisimena, kaip su policijos pareigūnais bendravo kaltininkas.

8. Liudytojas G. M. teisme parodė, kad jis trejus metus dirba Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinėje Mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. Žino, jog į teismą yra pakviestas liudyti dėl eismo įvykio. Iškvietimas buvo gautas 2021 m., tikslesnio laiko neprisimena, dienos metu. Jis, dirbdamas kartu su A. K. ir Ž. M., vyko į (duomenys neskelbtini). Koks konkrečiai buvo pranešimas, neprisimena. Atvykę į įvykio vietą, rado automobilių savininkus, kurie nurodė, kad vienas vairuotojas, iš vakaro, grįžęs iš žvejybos, nepastebėjo ir kliudė kitą automobilį. Neprisimena, ar šis paliko raštelį, ar pats susiekė su automobilio savininku. Atvykus, tarp asmenų ginčo dėl kaltės nebuvo, jiems buvo neaišku, kaip pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau neprisimena, kas konkrečiai buvo neaišku. Vienas iš asmenų buvo blaivus, kitas – neblaivus. Jis tikrino eismo įvykio kaltininko neblaivumą, šiam buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas. Neprisimena, ar eismo įvykio kaltininkas sutiko su jam nustatytu neblaivumu. Jis klausė, kada paskutinį kartą šis vartojo alkoholį, tačiau atsakymo šiuo metu neprisimena – jis turi būti užfiksuotas protokole. Buvo įformintas įvykis dėl vairavimo neblaiviam. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu eismo įvykis kyla nesant nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininkas jo nepažįsta, asmuo apie tai turi informuoti policiją, kuri pagal valstybinius automobilio numerius apie padarytą eismo įvykį informuos automobilio savininką. Jis nežino, ar šiuo atveju policija buvo iš vakaro informuota apie eismo įvykį.

9. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos – automobilių aikštelės, esančios prie daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu užfiksuoti įvykio vietoje stovinčio juodos spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai galiniame automobilio bamperyje. Automobilio viduje yra žvejybinė įranga, alkoholio taros niekur nesimato (1 t., b. l. 11–25).

10. Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. B. 2021 m. rugpjūčio 2 d. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių; atlikus tikrinimą prietaisu „Drager Alcotest 6810“ pirmuoju tikrinimu 10.33 val. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 10.56 val. – 1,68 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 41).

11. Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. dirbant auto ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su vyriausiaisiais patruliais G. M. ir A. K. maršrute „(duomenys neskelbtini)“, apie 9.52 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), vakar vakare į namo kieme stovintį pranešėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas paliko jam raštelį, dabar jis susitiko su kaltininku, tačiau negali užsipildyti deklaracijos, nes automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas neblaivus. Pareigūnų laukia vietoje. Nuvykus į nurodytą vietą apie 10.17 val., juos pasitiko pranešėjas G. E. ir A. B.. G. E. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), apie 8.10 val. atėjo prie savo automobilio, kurį buvo palikęs automobilių stovėjimo aikštelėje nuo 2021 m. liepos 30 d. 14.00 val. Priėjęs prie automobilio pastebėjo, kad už automobilio priekinio stiklo valytuvo yra užkištas raštelis, kuriame parašytas žmogaus vardas bei telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pastebėjo, kad jo automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintos vairuotojo priekinės durelės. Įsėdęs į savo automobilį pabandė paskambinti telefono numeriu, kuris buvo parašytas ant raštelio, tačiau niekas neatsiliepė. Tuomet G. E. nuvežė savo draugę į darbą ir važiuojant atgal 9.30 val. iš minėtojo numerio jam perskambino. Su eismo įvykį padariusiu asmeniu G. E. susitiko kieme, prie automobilių, ir norėjo pildytis eismo įvykio deklaracijas, tačiau A. B. prašė pildyti vieną deklaracijos pusę, o G. E. nesutiko ir bekalbant su vyru suprato iš jo kalbėjimo, kad jis yra neblaivus. Įvykio vietoje A. B. alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, ARBL-0737, patikros sertifikato Nr. 1487500, galioja nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., pirmu pūtimu 10.33 val. nustatytas 1,99 prom., antru pūtimu 10.56 val. nustatytas 1,68 prom. girtumas. Paklausus A. B., kodėl neinformavo policijos pareigūnų po eismo įvykio, kuris buvo 2021 m. rugpjūčio 1 d., šis aiškino, kad nežinojo, jog tai yra privaloma. Įvykio vietoje A. B. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutemptas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), surašant transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktą, taip pat surašytas transporto priemonės aprašas, subraižyta eismo įvykio vietos schema. Abu automobiliai nufotografuoti, iš G. E. paimtas paaiškinimas, išrašyta pažyma draudimui. A. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti 2021 m. rugpjūčio 3 d. 9.00 val. į policiją apklausai. Įvykis filmuotas „Body Cam“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42–43).

12. Iš 2021 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jo užfiksuota policijos pareigūnų naudotų „Body“ kamerų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimų 4 „Body“ kamerų Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „(duomenys neskelbtini)“ ir data: „2021/08/02“. Pirmojo vaizdo įrašo pradžios lakas yra 10.18 val. Paskutinio įrašo pabaigos laikas yra 10.36 val. Apžiūrimų 3 „Body“ kamerų Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „(duomenys neskelbtini)“ ir data: „(duomenys neskelbtini)“. Pirmojo vaizdo įrašo pradžios lakas yra 10.18 val. Paskutinio įrašo pabaigos laikas yra 10.55 val. Vaizdo įrašuose matomi kieme prie lengvųjų automobilių stovintys du vyrai – A. B. ir G. E.. Jie bendrauja su policijos pareigūnais. G. E. šiems teigia, kad jie bando užsipildyti deklaraciją, tačiau A. B. jam sako, jog nereikia pildyti, o jis sako jam, kad reikia, A. B. galvoja, kad reikia tik jo draudimui paskambinti. Pareigūnai sako, kad bet kokiu atveju reikia užsipildyti deklaraciją. Pareigūnei A. B. paklausus, ar jis yra išgėręs, A. B. atsako, kad čia vakar buvo. G. E. pareigūnams pasako, kad A. B. jam paliko numerį. Pareigūnui paklausus apie alkoholį, G. E. atsako, kad A. B. dabar yra išgėręs. A. B. vėl sako, kad įvykis buvo vakar. G. E. teigia norintis, kad pavyktų draugiškai deklaraciją užsipildyti ir jis nenorintis žmogui problemų, jis paliko numerį tvarkingai, tik dabar iš nervų išgėrė. G. E. rodo pareigūnui savo automobilio vairuotojo „(duomenys neskelbtini)“ dureles ir sako, kad jas jau reikės keisti. Jis teigia, netiki, kad A. B. vakar buvo neblaivus, nes paliko raštelį, o neblaivus kažin, ar taip būtų padaręs. Pareigūnas vėl sako, kad reikia užsipildyti deklaraciją. A. B. atsako, kad nei vienas iš jų nemoka. Pareigūnas A. B. klausia, kada jis perstatė automobilį. A. B. atsako, kad tai G. E. buvo išvažiavęs. G. E. tai patvirtina, sako, kad jis draugę į darbą vežė. Jis pasiėmė raštelį, paskambino A. B., kuris atėjo. Pareigūnas apžiūri automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnei A. B. paklausus, ar jis vakar vairuodamas automobilį nebuvo išgėręs, jis atsako: „Ne“. Vėliau policijos pareigūnė A. B. paaiškina, kad jis padaręs eismo įvykį privalėjo pranešti ir užsipildyti deklaraciją, o raštelio palikinėjimas nėra oficialu. Po to A. B. pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Jam nustatomas 1,99 promilių neblaivumas. Jis teigia šiandien alkoholį vartojęs nuo ryto, t. y. nuo dešimtos valandos, nurodo, kad išgėrė 200 gramų. Pareigūnė jam paaiškina, kad po 15 min. bus antras pūtimas. A. B. atsisako sėstis į policijos tarnybiniame automobilyje esančią laikiną sulaikymo patalpą, teigdamas, kad jis nėra nusikaltėlis. Praėjus laikui, A. B. antrą kartą pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Jam nustatomas 1,68 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 56–58).

13. Iš 2021 m. rugpjūčio 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. B. pateikė automobilio vaizdo registratoriaus atminties kortelėje esančius 2021 m. rugpjūčio 1 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. vaizdo įrašus (1 t., b. l. 61–64).

14. Iš 2021 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota keturių automobilio vaizdo registratoriaus atminties kortelėje esančių vaizdo įrašų, kuriuos 2021 m. rugpjūčio 6 d. pateikė A. B., apžiūra. Pirmojo vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apatiniame dešiniajame kampe matoma data: „2021/08/01“ ir laikas. Įrašo pradžios laikas yra 18.47.20 val., pabaigos laikas – 18.50.20 val. Įraše matomas vaizdas pro priekinį automobilio langą. 18.47 val. automobilis įvažiuoja į daugiabučio namo kiemą, kurio abejose pusėse stovi automobiliai. Pravažiavęs pro vairuotojo kairėje pusėje, priekiu į važiuojantį automobilį stovintį, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis trumpam sustoja, o po to pradeda važiuoti atbuline eiga ir vėl sustoja. Matome, kaip šio automobilio vairuotojas kelis kartus važiuoja į priekį ir atgal bandydamas tarp dviejų automobilį pasistatyti savo automobilį. 18.49 val. automobilis sustoja. Po keleto sekundžių prie automobilio priekio iš vairuotojo pusės prieina vyras. Nustatyta, kad jis yra A. B.. Jis ant automobilio variklio dangčio padeda rankinę ir joje kažko ieško. Po to jis eina prie automobilio dešiniosios (keleivio) pusės. Ką jis daro – nesimato. Antrojo vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apatiniame dešiniajame kampe matoma data: „2021/08/01“ ir laikas. Įrašo pradžios laikas yra 18.50.21 val., pabaigos laikas – 18.53.21 val. Įraše matomas vaizdas pro priekinį automobilio langą. 18.50 val. grįžęs prie automobilio A. B. vėl kažko ieško rankinėje. Išsiėmęs iš jos rašiklį, nueina link automobilio galo. Po keleto sekundžių grįžta ir, praėjęs pro automobilio priekį, vėl eina prie automobilio dešiniosios pusės galo. Ką jis daro – nesimato. 18.52 val. A. B. trumpam prieina prie dešinėje stovinčio automobilio vairuotojo pusės priekinės dalies ir, stovėdamas veidu į šį automobilį, kažką daro. Po kelių sekundžių jis, grįžęs prie savo automobilio, pasiima rankinę ir eina link automobilio galo, tačiau greitai grįžta ir nueina į gyvenamąjį namą. Trečiojo vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apatiniame dešiniajame kampe matoma data: „2021/08/01“ ir laikas. Įrašo pradžios laikas yra 18.53.22 val., pabaigos laikas – 18.53.48 val. Įraše matomas vaizdas pro priekinį automobilio langą. Šiame įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Ketvirtojo vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apatiniame dešiniajame kampe matoma data: „2021/08/02“ ir laikas. Įrašo pradžios laikas yra 9.27.54 val., pabaigos laikas – 9.30.55 val. Įraše matomas vaizdas pro priekinį automobilio langą. Šiame įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 65–67).

15. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2021 m. rugpjūčio 2 d. 9.48 val. yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), pateikta į bylą skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (1 t., b. l. 70).

16. Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus atsiųsto telefoninio skambučio garso įrašo, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: BPC darbuotoja: Vienas vienas du. Skambinantysis: Laba diena. BPC darbuotoja: Laba diena. Skambinantysis: Norėčiau gal policija, kad atvyktų, (duomenys neskelbtini). Čia įvyko toks eismo įvykis vakar, bet reiktų eismo įvykio deklaraciją supildyt, čia tokių neaiškumų yra. BPC darbuotoja: O tas kitas vairuotojas yra vietoje? Skambinantysis: Yra vietoj. BPC darbuotoja: O tai kodėl jūs nepildote? Skambinantysis: Nu, nes nelabai gaunasi. BPC darbuotoja: Kaip nelabai gaunasi? Ten viskas turi būt kitoje pusėje parodyta, paaiškinta. Užsipildote pirmas „A“ ir „B“. Taip. Ten užsipildot savo draudimo duomenis, savo vardą, pavardę, nupaišote schemą ir apačioj, kur paskutinis punktas, tiesiog kaltininkas parašo, kad sutinka su kalte ir padeda parašą. Skambinantysis: Matot kaip čia buvo, dėl ko viskas vyksta. Aš čia radau lapelį užkištą už to. Atėjo dabar tas žmogus, bet jis yra dabar išgėręs. Tai sakau, kaip čia geriau daryt, nes va tokia situacija. BPC darbuotoja: (nesuprantamas žodis) yra neblaivus? Kitas negali užpildyti, nėra blaivaus žmogaus, kuris galėtų padėt jam užpildyt? Skambinantysis: Jo, jo, jo, jo. BPC darbuotoja: Supratau. O jūs vakar neskambinote? Skambinantysis: Ne, aš tiktai šiandien pamačiau tą lapelį. Jisai vakare sakė vakar grįžo, paliko tą lapuką. BPC darbuotoja: Vakar viskas įvyko. Koks adresas? Skambinantysis: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini). Skambinantysis: Taip. BPC darbuotoja: Jūsų automobilio markė, valstybinis numeris. Skambinantysis: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: Taip. Valstybinis? Skambinantysis: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini)? Skambinantysis: Jo. (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: Kitas automobilis? Skambinantysis: Jūsų čia bus „(duomenys neskelbtini)“. Vyriškas balsas: „(duomenys neskelbtini)“. Skambinantysis: Jo. „(duomenys neskelbtini)“. Numeriukas koks? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Skambinantysis: O raidės? Tuoj aš pasižiūrėsiu. Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Skambinantysis: (duomenys neskelbtini). Tuoj dar tiksliai pažiūrėsiu. BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini)? Ar (nesuprantamas žodis). Skambinantysis: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: „(duomenys neskelbtini)“. Nei sužeistų, prispaustų nieko nėra? Skambinantysis: Ne, ne, ne. Čia dureles įmušė, tik tai, kad sakau tokia situacija, nesutariam, tai čia sakau, kad ... . BPC darbuotoja: Supratau. Jūsų vardas, pavardė, kas praneša? Skambinantysis: G. E.. BPC darbuotoja: G. E.. O dėl „Coronos“ viskas yra gerai? Neturit kontaktų? Skambinantysis: Ne, ne, aš pasiskiepijęs, turiu skiepus. BPC darbuotoja: Supratau. Gerai laukite. Visos gero. Skambinantysis: Aha, jo. (1 t., b. l. 71–74).

17. Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių, interneto srauto duomenų išklotinių, gautų 2021 m. rugpjūčio 25 d., ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių, interneto srauto duomenų išklotinių, gautų 2021 m. rugsėjo 3 d., apžiūra. A. B. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių, interneto srauto duomenų išklotinėje matoma, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. 00.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. 24.00 val. jis su liudytoju G. E., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bendravo du kartus: 2021 m. rugpjūčio 2 d. 8.15.51 val. A. B. skambino G. E.. Pokalbio trukmė 49 sekundės. Skambučio metu buvo jungtasi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 2 d. 9.22.07 val. G. E. skambino A. B.. Pokalbio trukmė 19 sekundžių. Skambučio metu buvo jungtasi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. 00.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. 17.58.09 val. skambučių metu ir naudojantis mobiliaisiais duomenimis buvo jungiamasi prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 1 d. 18.56.59 val. A. B. skambino abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 111 sekundžių. Skambučio metu buvo jungtasi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 1 d. 18.57.24 val. A. B. naudojosi mobiliaisiais duomenimis. Tuo metu buvo jungiamasi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 1 d. 19.08.33 val. A. B. naudojosi mobiliaisiais duomenimis. Tuo metu buvo jungiamasi prie bazinės stoties, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. 00:00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. 24.00 val. skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 nėra. Liudytojo G. E. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių, interneto srauto duomenų išklotinėje matoma, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. 00.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. 24.00 val. jis A. B. skambino du kartus, o A. B. jam skambino vieną kartą, t. y.: 2021 m. rugpjūčio 2 d. 8.10.03 val. G. E. skambino A. B., tačiau jis neatsiliepė. 2021 m. rugpjūčio 2 d. 8.15.51 val. A. B. skambino G. E.. Pokalbio trukmė 49 sekundės. 2021 m. rugpjūčio 2 d. 9.22.07 val. G. E. skambino A. B.. Pokalbio trukmė 19 sekundžių. 2021 m. rugpjūčio 2 d. 9.48.45 val. G. E. skambino numeriu 112 (1 t., b. l. 100–102).

18. Iš VĮ „Regitra“ raštų matyti, kad A. B. 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“. Jo prašymu jo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas prarastu ir užsakytas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas 2019 m. lapkričio 12 d. prašymas (kopija) (jame išbrauktas sakinys prie A. B. patvirtinimo: „Mano Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas nesulaikytas užsienio valstybių kompetentingų institucijų). Pateikti 2019 m. gruodžio 4 d. dokumentai (kopijos) iš (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūros 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi A. B. įtariamas įvykdęs nusižengimą, numatytą BK 178a str. 1 d., atsižvelgiant į tai nuspręsta atimti teisę vairuoti transporto priemonę (1 t., b. l. 105–116).

19. Teisminio nagrinėjimo metu į bylą buvo pateikta Eismo įvykio deklaracija ir jos kopija (2 t., b. l. 146, 164).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

20. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju, aktualus vienas iš jų, t. y. alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

21. BK 281¹ straipsnyje nustatyti nusikaltimai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Alkoholio vartojimo po eismo įvykio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kriminalizavimas susijęs su griežtesne atsakomybe už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu (2020 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-468-634/2020).

22. Teismas pažymi, jog byloje nėra sprendžiamas A. B. baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, klausimas. Tokios faktinės aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje nustatinėjamos nebuvo, kaltinimas dėl to A. B. nebuvo pareikštas, todėl kaltinamojo paskutiniame žodyje teismui išsakyti argumentai, jog jo vairuotos transporto priemonės atsitrenkimo į kitą transporto priemonę metu jis buvo blaivus, A. B. kaltei pagal jam pareikštą kaltinimą nustatyti jokios reikšmės neturi. Kaip minėta, alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra vienas iš alternatyvių veiksmų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti ir to, priešingai nei teigė teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis, nepaneigia aplinkybė, jog BK 281¹ straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai (neblaivumo patikrinimo vengimas, alkoholio vartojimas po eismo įvykio) neatsispindi abstrakčiame šio straipsnio pavadinime.

23. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (pas. čia ir toliau – įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.) 2 straipsnio 14 punktą, eismo įvykis, tai – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Žemesnės instancijos teismas

24. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme A. B. pripažino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d., vakaro metu, jis, vairuodamas lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šias aplinkybes patvirtina ne tik A. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, bet ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas bei 2021 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo atlikta A. B. automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotų vaizdo įrašų, darytų automobilių kontakto metu, apžiūra. Šių duomenų visuma patvirtina, jog A. B. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Byloje iš esmės kilo ginčas, kaip A. B. po sukelto eismo įvykio turėjo elgtis.

25. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, (toliau ir – KET; pas. čia ir toliau – redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d.) 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Iš byloje esančio A. B. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. turi įgijęs teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones, išskyrus troleibusus, galiojantį vairuotojo pažymėjimą (nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2029 m. lapkričio 12 d.), teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, kuria naudojantis padarytas minėtas eismo įvykis, įgijo 1986 m. kovo 13 d., teise vairuoti transporto priemones naudojasi, dalyvauja eisme, kas reiškia, jog jis privalo išmanyti KET, taip pat ir tai, kaip transporto priemonės vairuotojas turi elgtis kilus eismo įvykiui, ir griežtai šių reikalavimų laikytis.

Žemesnės instancijos teismas

26. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkte įtvirtintam reikalavimui numatytas ir KET 221 punkte. KET 222 punkte reglamentuojama, jog, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

27. Kaltinamasis A. B. ir jo gynėjas advokatas teisme teigė, jog kaltinamasis KET 222 punkte numatytą sąlygą įvykdė – nukentėjusiajam apie eismo įvykį pranešė ant nukentėjusiojo automobilio paliktu rašteliu, kuriame, kaltinamojo teigimu, pripažino savo kaltę ir nurodė savo telefono numerį, kuriuo, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis kitą dieną su juo ir susisiekė.

28. Kaip jau minėta, KET aiškiai nustato, kaip asmuo privalo elgtis, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įvykus eismo įvykiui privalu elgtis tik taip, kaip numato KET reikalavimai, o jokių alternatyvų (raštelių rašymo, automobilio palikimo šalia eismo įvykio vietos) teisės aktai nenumato. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

29. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala kitam asmeniui, A. B. privalėjo vadovautis aptartomis vairuotojo elgesį reglamentuojančiomis teisės normomis – nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje bei nesant galimybės jam pačiam pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, kadangi šis asmuo ir / ar jo kontaktiniai duomenys jam nebuvo žinomi – pranešti apie įvykį policijai ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio.

30. A. B. neginčija aplinkybės, kad po eismo įvykio jis vartojo alkoholį – tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 2 d., ryto metu, po nukentėjusiojo skambučio, jis išgėrė apie 200–250 g 38–40 laipsnių stiprumo brendžio. Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. B. 2021 m. rugpjūčio 2 d. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių; atlikus tikrinimą prietaisu „Drager Alcotest 6810“ pirmuoju tikrinimu 10.33 val. A. B. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 10.56 val. – 1,68 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 41).

31. Pažymėtina, jog KET nėra nurodyta, kiek laiko konkrečiai po įvykio negalima vartoti alkoholio, tačiau akivaizdu, kad šis laikotarpis apibrėžtas aiškia aplinkybe – tol, kol įvykio vietoje nebus nustatytos įvykio aplinkybės. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje taip pat imperatyviai nustatytas draudimas vartoti alkoholį – iki aplinkybių nustatymo.

32. A. B. akcentavimas, jog paliko raštelį apgadinto automobilio savininkui, tik patvirtina, jog jis aiškiai suvokė padaręs eismo įvykį, todėl turėjo pareigą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau sąmoningai ignoruodamas šią KET nustatytą pareigą taip nesielgti, juos vartojo, t. y. jo veiksmuose yra tyčinė kaltė. A. B. argumentai, kad jis nemanė esant reikalinga nustatinėti įvykio aplinkybes, nes šios jam buvo aiškios, t. y. kaltę dėl eismo įvykio jis pripažino, atmestini kaip prieštaraujantys elementariai logikai, kadangi eismo įvykio aplinkybės turi būti aiškios ne tik eismo įvykio kaltininkui. Tai, kad A. B. vėliau su nukentėjusiuoju užpildė eismo įvykio deklaraciją taip pat neturi įtakos A. B. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį, nes niekaip nepaneigia aplinkybės, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kuo jis ir yra kaltinamas.

33. Byloje neabejotinai įrodyta, kad A. B. pažeidė KET 222 punktą, įpareigojantį su eismo įvykiu, dėl kurio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, susijusį eismo dalyvį nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai, apie apgadintą automobilį nepranešė nei šio automobilio valdytojui G. E., nei policijai, bei pažeisdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkto ir Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, nustatančius su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui pareigą po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, taigi asmuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

34. Kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio objektas – transporto eismo saugumo tvarka. A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

35. Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas teisminio nagrinėjimo metu prašė A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), prokuroras su šiuo prašymu nesutiko.

36. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

37. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Teismas nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Be to, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą, įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

38. Apklaustas du kartus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. B. nurodė, jog kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jis davė išsamius, nuoseklius parodymus apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažindamas jam suformuluotame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, paaiškindamas jam inkriminuoto neteisėto veikimo / neveikimo priežastis (teigė pagalvojęs, kad apie eismo įvykį gali pranešti nukentėjusiajam rašteliu; nurodė nežinojęs, jog įvykus eismo įvykiui, kurio metu padaryta tik turtinė žala, ir nukentėjusiojo nėra eismo įvykio vietoje, eismo įvykio dalyvis turi pareigą apie tai pranešti policijai; nepagalvojo, kad jis negali vartoti alkoholio po eismo įvykio praėjus daugiau nei pusei paros). Prieštaravimų tarp byloje nustatytų ir kaltinamojo nurodytų faktinių aplinkybių, nenustatyta. Kaltinamojo gynėjas advokatas ikiteisminio tyrimo metu du kartus, motyvuodamas tuo, kad A. B. veiksmai nebuvo pavojingi, teikė prašymus nutraukti ikiteisminį tyrimą, teigdamas, kad byloje surinktų duomenų turinys rodo, kad A. B. nepadarė BK 281¹straipsnyje įtvirtintos veikos (1 t., b. l. 157–163; 2 t., b. l. 82–84), teisminio nagrinėjimo metu prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, dėl BK 281¹straipsnio 1 dalies nuostatos – „vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas“ – kaip apibrėžiančios pavojingą veiką – nusikaltimą, atitikties Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, prašant ištirti, ar ši įstatymo nuostata (toks teisinis reguliavimas, jo turinys aiškumo, tikslumo, nuspėjamumo prasmėmis, o taip pat tokios veikos pavojingumo aspektu) neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui (2 t., b. l. 119–120). Baigiamųjų kalbų metu gynėjas advokatas prašė jo ginamąjį išteisinti, argumentuodamas, jog teisinis reglamentavimas nėra pakankamai aiškus, A. B. veiksmai nebuvo pavojingi, o jei teismas pripažins, kad padaryta nusikalstama veika – atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Teismo vertinimu, A. B. teisme pripažino visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai darė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Tai, kad kaltinamasis savo veiksmus byloje nagrinėjamos situacijos metu yra linkęs pateisinti stresine situacija, nepagalvojimu ar nežinojimu, neduoda teismui pagrindo manyti, jog jis šiuo metu savo veiksmų nevertina kritiškai ir dėl jų nesigaili arba tai daro nenuoširdžiai. Todėl sprendžia, jog nagrinėjamu atveju laikytina esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

39. Kaltinamasis A. B. ir jo gynėjas advokatas prašė kaltinamąjį A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį jo sutuoktinės L. B. atsakomybei pagal laidavimą.

40. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 str. 1 d.). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

41. Kaltinamojo A. B. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo klasifikacija, šioje baudžiamojoje byloje yra.

42. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Apklausta teisme L. B. prašė perduoti A. B. jos atsakomybei pagal laidavimą, teigė galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir pasirūpinti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

43. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 1, 3 d.). Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Iš bylos duomenų matyti, jog L. B. yra neteista (2 t., b. l. 142), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 143), verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, yra kaltinamojo A. B. ilgametė sutuoktinė (2 t., b. l. 131). Įvertinus anksčiau išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. B. sutuoktinė L. B. turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir gali jam daryti teigiamą įtaką.

44. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis A. B. Lietuvos Respublikoje neteistas (2 t., b. l. 12–13), anksčiau baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 29–33), vedęs, dirbantis (2 t., b. l. 40–42), turi neįgalumą (2 t., b. l. 44–45, 121, 122), darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 123).

45. Teismų praktikoje konstatuota, jog sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

46. Teismo vertinimu, kaltinamasis tik formaliai atitinka BK 40 straipsnio sąlygas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas / baustas užsienio valstybėse: 2005 m. liepos 6 d. (duomenys neskelbtini) teismo už vagystę veikiant grupėje sunkinančiomis aplinkybėmis; 2007 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) teismo už vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo; 2008 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) teismo už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio; 2009 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) teismo už tyčinį vairavimą apsvaigus nuo alkoholio; 2020 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) teismo už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (skirtas draudimas vairuoti transporto priemones 3 metus) (2 t., b. l. 14–25). Be to, kaltinamasis Lietuvos Respublikoje 2014 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,11 promilių girtumas, buvo skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (2 t., b. l. 162–163, 175–177). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų įstatymo pažeidimų laikotarpį jie nėra vertinami įstatymuose numatyta teistumo ar tik baustumo prasme, tačiau kaip kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog kaltinamasis A. B. nuo 2015 m. iki 2019 m. penkis kartus gydytas dėl abstinencijos būklės vartojant alkoholį, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės alkoholiui sindromas (2 t., b. l. 60, 69), tačiau iš kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog priklausomybę alkoholiui kaltinamasis aktyviai neigia, deklaruoja gydęsis nuo depresijos. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, susijusius su draudimu vartoti alkoholį. Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką kaltinamasis taip pat padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Dėl to negalima daryti išvados, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažįstama, nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl jo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

47. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas taip pat prašė, jei teismas pripažins, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, t. y. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, todėl teismas pasisako ir šiuo klausimu.

48. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Veika mažareikšme yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat, kai ji net nesudaro galimybės tokiai žalai kilti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Vis dėlto remiantis teismų praktika atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018).

49. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia tai, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Nusikaltimo pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu, kuriems įtakos turi tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.

50. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika yra kėsinamasi į transporto eismo saugumą, t. y. tokį transporto priemonių eismo teisinį sureguliavimą, kuris užkerta kelią fizinei ar turtinei žalai padaryti. BK 281¹ straipsnyje nustatyti nusikaltimai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Pagrindinis požymis, atskiriantis šią veiką nuo administracinio nusižengimo, yra asmens apsvaigimo laipsnis (už alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenims, padariusiems KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį). Pastebėtina, kad baudžiamasis kodeksas buvo papildytas BK 281¹ straipsniu, siekiant efektyviau kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, taip pat formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai. Alkoholio vartojimo po eismo įvykio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kriminalizavimas susijęs su griežtesne atsakomybe už KET pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu.

51. Bylos duomenys patvirtina, jog A. B. 2021 m. rugpjūčio 1 d. vakaro metu, vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę ir suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, nukentėjusiojo nesant eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė, o paliko raštelį su savo telefono numeriu, jo teigimu, laukė, kol nukentėjusysis susisieks su juo ir jiedu galės užsipildyti eismo įvykio deklaracijas. A. B. nurodė, sulaukęs nukentėjusiojo G. E. telefono skambučio, išgėręs apie 200–250 g 38–40 proc. stiprumo alkoholio. Teismas konstatavo, kad A. B. alkoholį vartojo suprasdamas, jog yra sukėlęs eismo įvykį ir šis klausimas teisiškai nėra išspręstas (užpildant eismo įvykio deklaraciją ar eismo įvykį užregistravus policijoje), taip pažeidė KET 221 punkte numatytą draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant apie A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą yra svarbu atsižvelgti ir į jo padaryto nusikaltimo specifiką. Kaip jau minėta, nusikaltimu, numatytu BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas šiam visuomenei svarbiam objektui kelia didelę grėsmę. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo. Esant formaliai nusikaltimo sudėčiai veikos pavojingumą visų pirma lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ar motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalyko specifika. Be to, pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrą baudžiamosios atsakomybės kilimo ribą, teismas gali pripažinti veiką mažareikšme tais atvejais, kai šis dydis viršytas nežymiai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-232/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju A. B. po įvykio ir iki jo aplinkybių nustatymo pavartotas alkoholio kiekis žymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą baudžiamosios atsakomybės kilimo ribą – kaip matyti alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. 10.33 val. jam buvo nustatytas 1,99 prom. girtumas, pakartotinio tikrinimo metu 10.56 val. – 1,68 prom. girtumas. Pažymėtina, jog ganėtinai ilgas laiko tarpas (daugiau nei 12 valandų) nuo eismo įvykio iki A. B. patikrinimo alkotesteriu negali būti vertinamas kaltinamojo naudai, kadangi tai lėmė tik būtent teisiškai nepagrįstas kaltinamojo vengimas vykdyti KET reikalavimus – pranešti apie eismo įvykį policijai. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, A. B. neabejotinai buvo žinomi, jis suvokė, kad vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį, dėl kurio ne tik buvo apgadintas jo automobilis, bet ir kita transporto priemonė, nepaisant to, po įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl darytina išvada, kad tokie jo veiksmai buvo tyčiniai. Tokie A. B. veiksmai sudarė prielaidas kilti žalai baudžiamosios teisės prasme, todėl negali būti vertinami, kaip nepavojingi, negalintys sukelti teisinių pasekmių. Sprendžiant dėl galimybės kaltinamąjį A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, būtina atsižvelgti ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kurių, kaip minėta, yra netik teigiamų, bet ir apibūdinančių A. B. kaip sistemingą KET, susijusių su draudimu vartoti alkoholį, pažeidėją. Darytina išvada, kad nei pagal nusikaltimo objektyviuosius, nei pagal subjektyviuosius kriterijus sąlygų pripažinti A. B. veiką mažareikšme nėra. Jo padarytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas nėra aiškiai mažesnio pavojingumo nei bendras inkriminuotos veikos rūšinis pavojingumas. A. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, vertinant anksčiau aptartų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į šio instituto besąlyginį pobūdį, leistų formuotis nebaudžiamumo nuostatoms. Be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas iki vienų metų, taip pat patvirtina, kad baudžiamojo įstatymo leidėjas alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo laiko pavojingu įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams.

Bausmės skyrimas

52. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį A. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 str. 1–3 d.). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

53. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybė aptarti nuosprendyje pirmiau pasisakant dėl laidavimo. Teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam minimaliam baudos dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti baudą nuo 50 MGL iki 2 000 MGL).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

54. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

55. Pagal BK 72 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

56. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad jis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokios nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Atsižvelgus į tai, kelių transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl nekonfiskuotina. Tokios praktikos yra laikomasi ir kituose Lietuvos Respublikos teismuose analogiško pobūdžio bylose (žr. Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-168-312/2020, 1A-315-908/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2106-486/2019), be kita ko, transporto priemonę konfiskuojant tik nustačius, jog asmuo vairavo transporto priemonę, atitinkamai perkvalifikavus pastarojo veiką (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-312/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-352-485/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-898/2021).

57. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

58. Byloje nustatyta, kad A. B. padarė tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas KET, t. y. nesilaikydamas KET 222 punkto, įpareigojančio su eismo įvykiu, dėl kurio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nėra, susijusį eismo dalyvį nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai bei 221 punkto, nustatančio su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui pareigą po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, reikalavimų, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. A. B. padarė šiurkštų KET pažeidimą, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – paskyrimas.

59. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, jis laikomas neteistu, tačiau anksčiau aptarti A. B. charakterizuojantys duomenys ir administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 29–34) patvirtina, jog A. B. ne pirmą kartą pažeidžia KET. Teismo vertinimu, vienų metų aštuonių mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šis terminas yra artimas minimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam tokios teisės atėmimo terminui. Pažymėtina, jog kaltininko interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių, taip pat ir susijusių su apsunkintu vykimu į darbą / iš jo, judėjimo galimybių apribojimu, susijusiu su jo sveikatos būkle, nėra prerogatyva, tokie padariniai, taikant valstybės prievartos priemonę, teismo vertinimu, yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai, savo trukme proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržys kaltinamojo akivaizdžiai labiau negu to reikia šiems tikslams pasiekti. Vadovaujantis teismine praktika, teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos – šiuo atveju nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. (2 t., b. l. 4–6).

Kiti klausimai

60. Kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 1–11) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

61. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- A. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis prie baudžiamosios bylos, perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

- Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 28), kartu su automobilio užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, adresu: Purienų g. 48, Šiauliai (1 t., b. l. 37), grąžintinas A. B. jo neribotai nuosavybei;

- 3 (trys) skaitmeninės laikmenos, esančios prie baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje.

62. Šiaulių apskrities VPK pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis išlaidas, patirtas už transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą (20 eurų) ir saugojimą nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki transporto priemonės grąžinimo ar perdavimo dienos (0,40 eurų už parą), ir jas priteisti Šiaulių apskrities VPK naudai (1 t., b. l. 127).

63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 103 straipsnio 5 punktu, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į teisinį tokių išlaidų atlyginimo reglamentavimą, į tai, kad tik dalis šių išlaidų šiuo metu yra faktiškai patirtos (nežinoma transporto priemonės grąžinimo diena), t. y. konkreti šių išlaidų suma, sprendžia, jog prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, jog tai neužkerta kelio teikti prašymą dėl konkrečios proceso išlaidų sumos priteisimo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 55 MGL dydžio (2 750,00 Eur) baudą.

Nustatyti A. B. 1 (vienų) metų terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta paskirta bauda, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus 8 (aštuonis) mėnesius. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2021 m. rugpjūčio 4 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– A. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtą prie baudžiamosios bylos, perduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“;

– automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su automobilio užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, adresu: Purienų g. 48, Šiauliai (1 t., b. l. 37), grąžinti A. B. neribotai jo nuosavybei;

– 3 kompaktines laikmenas, esančias prie baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Palikti nenagrinėtą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl proceso išlaidų: 20 Eur transporto priemonės nuvežimo išlaidų ir automobilio saugojimo išlaidų nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki transporto priemonės grąžinimo ar perdavimo dienos, skaičiuojant po 0,40 Eur už parą, priteisimo iš A. B..

Išaiškinti A. B., kad:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant gavėjo pavadinimą – VMI, mokėjimo paskirtį – „bauda už“ (nurodyti bylos numerį) ir įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Renata Maziliauskienė