- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-468-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51157-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- M. S.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo
M. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. S. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tai yra asmuo teismui atiduotas kaltinant jį tuo, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas I. S. priklausančiu automobiliu ,,BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, taip apgadindamas kelio (duomenys neskelbtini) sankasą, išvažinėdamas žemės ūkio bendrovės ,,O“ kviečių lauką, ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, parvažiavęs į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam 2019 m. lapkričio 1 d. 11.37 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0309, patikros sertifikato numeris 1086957, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas – 1,87 promilių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. liudytojai nepatvirtino, jog M. S. įvykio metu buvo neblaivus. Jo neblaivumas nustatytas po ilgo laiko, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonę vairuojant neblaiviam vairuotojui.
1.2. byloje objektyviai nėra nustatytas joks objektas, kuriam padaryta žala ir pareikštas civilinis ieškinys. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai nurodė, kad žala nepadaryta.
1.3. nenustatyta objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad M. S. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jis išteisintinas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu prokuroras A. B. prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti M. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 80 MGL (4000 Eur) bauda bei skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Skunde nurodė, kad:
3.1. teismas padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, teigdamas, kad neblaivumas kaltinamajam nustatytas po ilgo laiko, kad baudžiamojoje byloje objektyviai nėra nustatytas joks objektas, kuriam padaryta žala ir pareikštas civilinis ieškinys.
3.2. Iš byloje esančių duomenų: įvykio vietos apžiūros protokolo, tarnybinio pranešimo, liudytojų Ž. B., V. S., D. S., M. S., M. S. parodymų, matyti, kad išvažinėtas kviečių laukas, priklausantis O. žemės ūkio bendrovei, apgadinta kelio sankasa. Žala padaryta O. žemės ūkio bendrovei ir AB „K. p.“. Taigi, negalima teigti, kad žala nepadaryta vien todėl, kad nepareikštas civilinis ieškinys. Žala padaryta, tačiau ji stambioms verslo įmonėms nėra tiek svari, kad būtų kreiptasi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
3.3. Byloje nustatyta, kad nuvykus į vietą pareigūnai užfiksavo prie autobusų stotelės automobilio nuvažiavimo padangų protektoriaus pėdsakus, matėsi, kad buvo apgadinta kelio sankasa, išvažinėti pasėliai. Liudytojas V. S. pamatė išraižytą kelią, nuo autobusų stotelės mašinos vėžės vedė į lauką, taip pat matėsi, kad mašina buvo ištraukta. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie autobusų stotelės matomi padangų pėdsakai, laukuose yra 7 metrų ilgio provėžos, netoliese esančio namo kieme rastas apgadintas automobilis. Liudytojas M. S. nurodė, kad buvo suniokotas tik turtas, sužalotų asmenų nebuvo, todėl apie įvykį policijai nepranešė. AB „K. p.“ K. kelių tarnyba pranešė, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kelio sankasa, padaryta 49,29 Eur žala (be PVM).
3.4. negalima sutikti ir su teismo išvada, kad neblaivumas kaltinamajam nustatytas po ilgo laiko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad neblaivumas kaltinamajam nustatytas tuoj pat po to, kai tik paaiškėjo eismo įvykio faktas. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. spalio 31 d. apie 22.00 val., o alkoholį kaltinamasis ėmė vartoti tuoj po įvykio, 2019 m. lapkričio 1 d. apie 01 val., praėjus 3 val. po eismo įvykio, dar iki įvyko aplinkybių nustatymo. Pats M. S. paaiškino, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 21.30 val. automobiliu važiavo į O. kaimą, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į laukus, automobilis vertėsi. Gerti alkoholį pradėjo namuose, vienas, kai po įvykio grįžo į namus, apie 1 val. nakties. Išgėrė apie 0,5 litro degtinės. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d. 11.37 val. M. S. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.
Atsiliepimas
4. Išteisintasis M. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendį be pakeitimų. Atsiliepime nurodė, kad:
1.4. prokuroras nenurodė jokių įstatymų normų, kurias pažeidė teisėja, priimdama procesinį sprendimą. Byla teisme buvo ištirta visapusiškai, objektyviai ir priimtas teisingas procesinis sprendimas. Prokuroro teiginiai yra visiškai nepagrįsti.
1.5. jis kaltinamas, jog neblaivus vairavo transporto priemonę, kai neblaivumas viršija 1,51 promilės, jam įtarimas buvo pareikštas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o ne už svetimo turto sunaikinimą. Jam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kadangi eismo įvykio nebuvo.
1.6. Pagal bylos medžiagą, įvykis (nuvažiavimas nuo kelio) galėjo būti 2019 m. spalio 31 d. apie 22 val., o neblaivumas tikrintas 2019 m. lapkričio 1 d. 11.37 val. Įstatymai nenumato per kiek valandų po įvykio galima tikrinti neblaivumą. Šiuo konkrečiu atveju M. S. neblaivumas buvo tikrinamas praėjus beveik 14 valandų.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras prašo skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
7. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neatliko išsamios visų bylos duomenų lyginamosios analizės, nevisapusiškai, atsietai vienas nuo kito vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas sąlygojo, jog buvo priimtas neteisėtas, nepagrįstas nuosprendis ir dėl to M. S. išteisintas nepagrįstai. Skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad M. S. 2019 m. spalio 31 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas I. S. priklausančiu automobiliu ,,BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, taip apgadindamas kelio (duomenys neskelbtini) sankasą, išvažinėdamas žemės ūkio bendrovės ,,O“ kviečių lauką, ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, parvažiavęs į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam 2019 m. lapkričio 1 d. 11.37 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0309, patikros sertifikato numeris 1086957, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas – 1,87 promilių. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išteisintasis M. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. spalio 31 d. po darbo grįžo į O. kaimą iš Kauno. O. gyvena jo močiutė ir draugai. Nuvažiavo pas pusbrolius Mindaugą ir M. S.. Pasivėžino po kaimą ir su M. S. sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pažaisti kompiuterinius žaidimus. Pažaidus žaidimus, apie 21.30 val. Mindaugą vežė į O. kaimą. Važiavimo sąlygos buvo prastos, lijo ir ant kelio buvo prinešta purvo, todėl miške pradėjo automobilio galas slysti, nesuvaldė ir nuvažiavo į laukus. Laukuose automobilis vertėsi. Alkoholio nebuvo vartojęs. Iš laukų padėjo išvažiuoti D.. Iš pradžių paskambino M. S., jis atvažiavo ir paskambino D., prašydamas pagalbos. Atvažiavo D., traktoriumi ištraukė automobilį. Automobilį reikėjo tempti, savo eiga jis nevažiavo. Automobilį nuvarė pas R. K.. R. K. namuose nebuvo. Po įvykio bendravo su pusbroliais S., D. ir po to atvažiavo E. J.. Savo automobilį paliko pas R. K. ir su E. J. vyko į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių buvo pas R. J., po to nuėjo namo. Namuose buvo vienas, gerti alkoholį pradėjo vienas apie 1 val. nakties. Išgėrė degtinės apie 0,5 litro su „Coca-cola“, maisto nevalgė. Gėrė, nes nervavosi, buvo šokas. Kitą dieną, apie 12 val. iš R. K. sužinojo, kad pas jį atvažiavo policija ir tempia jo automobilį ant „tralo“. Su draugu T. Š. atvyko į (duomenys neskelbtini) pas R. K. ir aiškinosi kokiu pagrindu policija paėmė automobilį. Tik atvykus pas R. K., policija liepė pasitikrinti blaivumą. Jam buvo nustatytas neblaivumas - 1,87 % promilės. Policija pasakė, kad neblaivumas tikrinamas tik dėl to, nes jie nori jį apklausti. Girtumo neneigia, nes po įvykio jis namuose vartojo alkoholį.
10. Liudytojas Ž. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba AB „K. p.“ K. skyriuje 2019 m. spalio 31 d. gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) kaimo apgadinta sankasa. Atvykę viską sutvarkė. Pagal parengtą sąmatą darbų buvo atlikta už 59,64 Eur. Mano, kad žala mažareikšmė, todėl civilinio ieškinio nereiškia.
11. Liudytoja I. S., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jos sūnus 2019 m. spalio 31 d. jai priklausančiu automobiliu „BMW“ išvažiavo į darbą ir buvo blaivus. Apie autoįvykį sužinojo maždaug po dviejų dienų, nes dirbo naktinėje pamainoje. Įvykio aplinkybių nežino.
12. Liudytoja D. S., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. buvo reaguota į pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvykus į įvykio vietą, automobilio vietoje nebuvo. Automobilis buvo rastas sodyboje. Įvykio vietą nustatė pagal kelio sankasos apgadinimą. Iškvietus automobilio savininką, jis paaiškino, kad eismo įvykis įvyko išvakarėse, kadangi sužalotų asmenų nebuvo, pareigūnų nekvietė. M. S. girtumą tikrino, nes nurodė, kad jis vairavo automobilį.
13. Liudytojas V. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. apie 7.30 val. važiavo į darbą ŽŪB „O“. Pamatė, kad prie autobusų stotelės į kviečių lauką buvo įvažiavęs automobilis, kuris buvo ištrauktas. Matė ištemptą juodos spalvos automobilį „BMW“. Apie tai pranešė policijai. ŽŪB „O“ civilinio ieškinio nereiškia.
14. Liudytoja E. J., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2019 m. spalio 31 d. paskambino M. S. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini). M. S. apsivertė su automobiliu. Kadangi jis buvo šoko būsenoje, buvo reikalinga jos pagalba. M. S. parsivežė namo, kur jis buvo 1-2 valandas. Įvykio vietoje M. S. buvo blaivus, tai nusprendė, nes nesklido alkoholio kvapas, nesvirduliavo, tik buvo šoko būsenoje. Būnant jos namuose alkoholio nevartojo. M. S. davė raminamųjų vaistų.
15. Liudytojas M. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. vakare paskambino M. S. ir pasakė, kad apsivertė su automobiliu, kurį vairavo M. S.. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) jis aplinkybių nežino. Atvažiavus į įvykio vietą, sužinojo, kad automobilį vairavo M. S., kuris sėdėjo ant bortelio ir buvo sutrikęs. M. S. buvo blaivus, tai nusprendė iš jo išvaizdos, nes pažįsta ne vieną dieną. Po to ieškojo priemonių kaip nutempti automobilį, o M. S. perdavė E. J.. Nežino kada ir kur jis prisigėrė.
16. Liudytojas M. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2019 m. spalio 31 d. vakare susiskambino su kaltinamuoju ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pažaisti kompiuteriu. Apie 23-24 val., grįžtant namo, prie (duomenys neskelbtini) apsivertė, automobilį vairavo M. S.. Po įvykio pareigūnų nekvietė, nes nebuvo nukentėjusių. Jis paskambino broliui M. S. ir automobilį nutempė pas R. K., o M. S. perdavė E. J.. Nežino kada M. S. prisigėrė.
17. Liudytojas D. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį, dienos neprisimena, jam paskambino M. S. ir paprašė iš kviečių lauko, esančio prie autobusų stotelės, ištraukti automobilį. Nuvažiavus į vietą, rado M. S., kuris paaiškino, kad važiavo ir apsivertė, jis nebuvo sužalotas, tik susinervinęs. Mano, kad buvo blaivus, nes nesklido alkoholio kvapas. Įvykio aplinkybių neaiškino. Automobilį jis nutempė pas R. K.. Nežino kada M. S. prisigėrė.
18. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d. policijos vyr. patruliai E. G. ir D. S. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), kieme stovi po eismo įvykio apgadintas automobilis „BMW“. Pranešėjas mano, kad automobilio vairuotojas nakties metu apgadino stotelę (Karališkoji g. 70) ir pievą prie jos. Nuvykus į vietą patruliai pastebėjo šalia autobusų stotelės automobilio nuvažiavimo padangų protektoriaus pėdsakus, buvo apgadinta kelio sankasa, išvažinėti pasėliai. Apgadintas automobilis ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas kieme, (duomenys neskelbtini). Aiškinantis aplinkybes į įvykio vietą, kur buvo rastas automobilis, atvyko M. S., kuriam nustatytas 1,87 promilių girtumas. M. S. aiškino, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 22 val. 30 min., jis minėtu automobiliu nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Kartu su juo važiavo jo pusbrolis D. S.. Įvykio metu niekas nenukentėjo, todėl jis nepranešė apie įvykį policijai ir iš eismo įvykio pasišalino (1 t., b. l. 13).
19. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), yra autobusų stotelė, prie kurios matomi padangų pėdsakai, laukuose yra 7 metrų ilgio provėžos, kurios veda į keliuką. Netoliese esančio namo kieme rastas apgadintas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-28, 52-55).
20. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 1 d. 11 val. 37 min. M. S. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 31).
21. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis transporto priemonė „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. S. (1 t., b. l. 36).
22. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „BMW 5ER REIHE“ kaina Lietuvoje 12 410 Eur (1 t., b. l. 39).
23. 2019 m. gruodžio 13 d. priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. S. priklausančiai transporto priemonei „BMW 5ER REIHE“, apribojant disponavimo teisę nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. kovo 13 d. (1 t., b. l. 41).
24. 2019 m. gruodžio 23 d. priimtas sprendimas grąžinti sulaikytą saugomą transporto priemonę I. S. (1 t., b. l. 46).
25. AB ,,K. p.“ K. kelių tarnybos pranešimas patvirtina, kad 2019 m. spalio 31 d. kelyje (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadinta kelio sankasa. Padaryta 59,64 Eur žala (1 t., b. l. 51).
26. Iš išrašo apie asmens duomenis nustatyta, jog M. S. vairuotojo pažymėjimas išduotas 2015 m. vasario 28 d., galioja iki 2025 m. vasario 28 d. (1 t., b. l. 122).
Dėl įrodymų vertinimo
27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
28. Išteisindamas M. S., pirmosios instancijos teismas nuosprendį motyvavo tuo, jog M. S. neblaivumas nustatytas po ilgo laiko, todėl nėra pagrindo manyti, kad eismo įvykį jis padarė vairuodamas neblaivus, taip pat, kad byloje nėra nustatytas joks objektas, kuriam padaryta žala. Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. M. S. kaltinimas pareikštas ne todėl, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, bet todėl, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka ir M. S. pareikšto kaltinimo esmės. Be to, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktą. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog M. S. kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą įrodyta jo paties, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
29. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju, aktualus vienas iš jų, t. y. alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
30. BK 281¹ straipsnyje nustatyti nusikaltimai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Alkoholio vartojimo po eismo įvykio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kriminalizavimas susijęs su griežtesne atsakomybe už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu.
31. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 puntą, eismo įvykis, tai - įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
32. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, M. S. nurodė, kad nesuprato, jog padarė eismo įvykį. Tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. S. važiuodamas savo motinai priklausančiu automobiliu, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, taip apgadindamas kelio sankasą ir išvažinėdamas kviečių lauką. Pats M. S. nurodė, jog nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo į laukus, kuriuose automobilis vertėsi, o po įvykio buvo žymiai apgadintas jo motinai priklausantis automobilis (automobilį reikėjo tempti, nes savo eiga nebevažiavo). Įrodymai patvirtina, kad dėl paminėtų aplinkybių buvo apgadintas įvykio vietoje esantis turtas - kelio sankasa, kviečių laukas.
33. Tai, kad M. S. padaryto eismo įvykio metu, t. y. jo vairuojamam automobiliui nuvažiavus nuo kelio ir įvažiavus į kviečių lauką, buvo apgadinta kelio sankasa bei išvažinėti pasėliai, patvirtina ir liudytoja apklausta policijos pareigūnė D. S., kuri pagal gautą iškvietimą buvo atvykus į įvykio vietą. Apie padarytą žalą pasėliams patvirtino ir liudytojas V. S., kuris yra ŽŪB „O“ direktorius. Šio liudytojo teigimu, buvo išvažinėtas žemės ūkio bendrovei priklausantis kviečių laukas, kuriame matėsi automobilio tempimo žymės, todėl apie tai pranešė policijai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl techninio eismo įvykio užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kelio sankasa, todėl buvo kreiptasi į AB „K. p.“ dėl informacijos apie padarytą žalą ir jos dydį pateikimo. Iš bylai pateiktos medžiagos nustatyta, jog eismo įvykio metu dėl kelio sankasos sugadinimo K. kelių tarnybai buvo padaryta 59,64 Eur žala, ką patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklausto Ž. B. parodymai bei jo sudaryta lokalinė sąmata. Minėtus parodymus, kad eismo įvykio metu buvo padaryta žala patvirtina ir duomenys, užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose.
34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tiek M. S. ir jo atstovo, tiek pirmosios instancijos teismo argumentus, kad byloje nenustatytas joks objektas, kuriam eismo įvykio metu padaryta žala, kadangi nepareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Aukščiau kolegija pasisakė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, išdėstė tai pagrindžiančius įrodymus. Žalos padarymo faktas niekaip nėra susijęs su civilinio ieškinio pareiškimu, jis egzistuoja objektyviai, nepriklausomai ar žalą patyręs asmuo reikalauja žalos atlyginimo teismine tvarka, ar ne. Pažymėtina ir tai, kad dėl apgadinto turto su turto savininkais M. S. net nebandė aiškintis, o iš karto ėmėsi veiksmų pašalinti automobilį iš įvykio vietos. Apgadinto turto savininkų nebuvo įvykio vietoje eismo įvykio metu, todėl ir M. S. negalėjo pats nuspręsti, kad žalą dėl eismo įvykio patyrę asmenys nereikalaus žalos atlyginimo.
35. Visuma aukščiau aptartų įrodymų patvirtina, kad M. S. sukėlė eismo įvykį – tai yra įvykį kelyje, kai judant transporto priemonei sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
36. KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. M. S. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, ja naudojasi jau keli metai, todėl preziumuojama, jog Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, jam neabejotinai yra žinomi, tai yra jam žinoma, kas yra eismo įvykis ir kaip privalo elgtis vairuotojas kilus eismo įvykiui.
37. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje įtvirtintos eismo dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus ir kt. Pagal šiuo metu galiojančių KET nuostatas (232 ir 234 p.) kviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą privaloma, kai: a) eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės, b) su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, c) dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Visais kitais atvejais, jeigu eismo įvykio vietoje sutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu, yra užpildoma eismo įvykio deklaracija ir kreipiamasi tiesiai į draudikus.
38. Nagrinėjamu atveju, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo, nėra ir būtinos eismo įvykio deklaracijos surašymo sąlygos – su eismo įvykiu susijusių asmenų susitarimo dėl eismo įvykio aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu buvo padaryta žala kitam asmeniui, M. S. privalėjo vadovautis vairuotojo elgesį reglamentuojančiomis teisės normomis ir pažymėti ar kitaip apsaugoti eismo įvykio vietą, bei, nesant nukentėjusiojo (įvykio metu apgadinto turto savininko) įvykio vietoje, pranešti apie įvykį policijai ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio.
39. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini), punkte imperatyviai numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
40. Išteisintasis M. S. neginčija fakto, kad jis po eismo įvykio vartojo alkoholį. Tai jis patvirtino tiek rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 97-98), tiek apklausiamas teisme. Jis nurodė, kad alkoholį pradėjo vartoti apie 1 val. nakties, tai yra praėjus apie 3 val. po įvykio. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“ užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. S. 2019 m. lapkričio 1 d., 11 val. 37 min. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 1,87 promilių (su šiais alkotesterio parodymais jis sutiko ir tai patvirtino savo parašu (1 t., b. l. 30-32).
41. KET nėra nurodyta, kiek laiko po įvykio negalima vartoti alkoholio, tačiau akivaizdu, kad šis laikotarpis apibrėžtas aiškia aplinkybe - tol, kol įvykio vietoje nebus nustatytos įvykio aplinkybės. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje taip pat imperatyviai nustatytas draudimas vartoti alkoholį – iki aplinkybių nustatymo. Taigi, byloje neabejotinai įrodyta, kad M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams po eismo įvykio vartoti alkoholį, jam nustatytas girtumo laipsnis viršijo 1,51 promilių, taigi asmuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
42. Išteisintojo M. S. argumentai, kad jis nesuprato, jog įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, atmestini kaip prieštaraujantys byloje nustatytiems faktams ir elementariai logikai. Priešingai nei teigia išteisintasis, byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. S. neabejotinai turėjo suprasti, kad sukėlė eismo įvykį ir, kad padarė žalą svetimam turtui, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, sąmoningai ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl darytina išvada, kad tokie jo veiksmai buvo tyčiniai.
Motyvuojamoji dalis
43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir konstatuoti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens M. S. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Dėl bausmės skyrimo
44. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tas, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
45. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę M. S., vadovaudamasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio objektas – transporto eismo saugumo tvarka. Dėl M. S. padarytos veikos tretieji asmenys pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturėjo, tačiau vertintina ir tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nėra numatytas. M. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
46. M. S. asmenybę apibūdina ir tai, kad jis teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 1 dalis) – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, taip pat 2018 m. vasario 11 d. teistas Belgijoje už valstybės dokumento ar administracinio dokumento suklastojimą, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ar įstatymų nustatyta nepanaikintam teistumui, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad per penkerių metų laikotarpį M. S. administracine tvarka baustas 6 kartus už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, paskirtas pinigines baudas sumokėjęs. M. S. nevedęs, „Sodra“ duomenimis nuo 2018 m. lapkričio 12 d. dirba betonuotoju UAB „A“, psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra įrašytas.
47. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. S. paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę - baudą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas vertina aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą ir sprendžia, kad M. S. šiuo atveju nustatytinas minimalus už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatytas baudos dydis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
48. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
49. Pagal BK 72 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.
50. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. vartojo alkoholį po padaryto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. nebuvo konstatuota, kad jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju transporto priemonė negali būti laikoma nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, M. S. vairuota transporto priemonė negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme, todėl nekonfiskuotina.
51. Viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
52. M. S. padarė tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, t. y. padarė eismo įvykį, po kurio iki jo aplinkybių nustatymo, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vartojo alkoholį. Be to, M. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė turėdamas net dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET taisyklių pažeidimą – leistino greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. S. nebe pirmą kartą pažeidžia KET.
53. Nagrinėjamu atveju bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant minimalų įstatyme nustatytą terminą - 1 metus (BK 68 straipsnis). Vadovaujantis teismine praktika, teisės vairuoti uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos. Šiuo atveju M. S. nebuvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikomas nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 3 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:
M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. S. uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
M. S. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. S., panaikinti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.