- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-365-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02136-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
- Kategorijos
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro M. Normanto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 100 MGL (5 000 Eur) bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 67 MGL (3 350) Eur dydžio bauda. Į A. N. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 20 d. 15.22 val. iki 2021 m. sausio 21 d. 14.40 val. (1 para), prilyginant 2 MGL (100) Eur dydžio baudai, įpareigojant galutinę baudą sumokėti per dvidešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 170 Eur.
A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius metus), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 21 d.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. N. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, paliktos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. N. nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 20 d., apie 14.23 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio pasišalino, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo gėrė alkoholinius gėrimus: tą pačią dieną apie 15.22 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu A. N. iškvepiamame ore nustatė 2,11 promilių alkoholio. Šie A. N. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį, kurioje teismas nutarė A. N. netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, ir konfiskuoti A. N. priklausančią transporto priemonę „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2.1. Skunde nurodo, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, kadangi turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-719/2018).
2.2. Skunde, remiantis teismų praktika, pabrėžiama, jog teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be priemonės būtų neįmanomas. Pažymima, kad šis kriterijus dažnai taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę.
2.3. Nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, jog nusikalstamų veikų padarymas, kai vairuoja neblaivus asmuo – be transporto priemonės panaudojimo yra neįmanomas. Tokiu atveju transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti konfiskuotino turto pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018).
2.4. Prokuroras pabrėžia, kad A. N. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, jog vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo gėrė alkoholinius gėrimus, tikrinimo metu jam nustatytas 2,11 promilių neblaivumas. Prokuroro teigimu, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės panaudojimu, nes be jos panaudojimo šios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas. Taigi, automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė – A. N. nusikaltimą padarė naudodamasis jam priklausančiu automobiliu, be jo nuteistasis nebūtų sukėlęs eismo įvykio, kuris būtinas norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, su kuo siejamas vėlesnis alkoholio vartojimas iki jo aplinkybių nustatymo, todėl automobilis turi būti konfiskuotas.
2.5. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiejo padaryto nusikaltimo su transporto priemonės panaudojimu, tai prieštarauja BK 281¹ straipsnio esmei ir pašalina vieną iš objektyviųjų sudėties požymių. Pabrėžia, kad už alkoholio vartojimą, net nustačius daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumą, prieš tai nevairavus transporto priemonės ir nepatekus su ja į eismo įvykį, iki jo aplinkybių nustatymo, baudžiamoji atsakomybė nekyla.
2.6. Skunde nurodoma, kad automobilio nekonfiskavimas, kuomet po sukelto eismo įvykio vartojamas alkoholis, leistų asmeniui manyti, kad jei jis, būdamas neblaivus, sukels eismo įvykį, galės išvengti automobilio konfiskavimo, jei po eismo įvykio vartos alkoholinius gėrimus ir dėl to nebus galima patikrinti jo blaivumo laipsnio eismo įvykio metu. Taip, pasak prokuroro, susidarytų ydinga situacija, kai iš neblaivaus eismo įvykio kaltininko transporto priemonė konfiskuojama, o iš kaltininko, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl ko neįmanoma patikrinti jo neblaivumo laipsnio vairavimo metu, transporto priemonė nekonfiskuojama. Tokiu atveju asmuo, kuriam neblaivumas nustatomas iš karto po įvykio, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, o tai, prokuroro vertinimu, pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei sukuria galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, išvengiant turto konfiskavimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo, t. y. dėl nuteistajam priklausančio automobilio atitikties BK 72 straipsnyje nurodytiems konfiskuotino turto požymiams, teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuspręsdamas neskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, daryti priešingą išvadą ir nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimą, nėra teisinio pagrindo.
5. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už alternatyvių veiksmų padarymą – tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
6. Nagrinėjamo skundo kontekste pastebėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu, be kita ko, laikomas BK uždraustos veikos įrankis ar priemonė. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).
7. Šiame kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiais atvejais kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Tačiau svarbu tai, kad kasacinio teismo praktikoje, konstatuojant turto konfiskavimo pagrįstumą BK 281¹ straipsnio 1 dalies kontekste, yra išskiriami alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, kai vairuoja neblaivus asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021 ir kt.). Taigi, tiek aukščiau išvardintų, tiek nurodytų apeliaciniame skunde bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios šioje byloje nustatytoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, turto konfiskavimo klausimas negali būti sprendžiamas analogiškai situacijose, kai nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių valdymu, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir kai byloje nėra ginčo dėl to, jog transporto priemonę asmuo vairavo būdamas blaivus, tačiau, sukėlęs eismo įvykį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytą pareigą iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
8. Nagrinėjamoje byloje A. N. nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį, kliudęs kitą stovintį automobilį, iš eismo įvykio pasišalino, o po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo gėrė alkoholinius gėrimus, kai tą pačią dieną apie 15.22 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu iškvepiamame ore nustatė 2,11 promilių alkoholio. Taigi, šiuo atveju A. N. inkriminuoti alternatyvūs, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyti, veiksmai – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame kontekste sutiktina su apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, kad šios veikos objektyviąją pusę atskleidžia du kumuliatyvūs (būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui) požymiai, tai – alkoholio vartojimas ir eismo įvykis, po kurio vartojamas alkoholis iki jo aplinkybių nustatymo. Kita vertus, pastebėtina tai, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymį – veiką, apibūdina tik alkoholio vartojimas, t. y. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytos pareigos, įvykus eismo įvykiui, pažeidimas iškart po eismo įvykio vartojant psichiką veikiančias medžiagas. Kitas straipsnio dispozicijoje nurodytas požymis apibūdina veikos aplinkybes, kurios šiuo atveju buvo vertinamos administracinio nusižengimo byloje (past. – A. N. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 7 dalį dėl sukelto eismo įvykio). Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje įrodytomis pripažintos aplinkybės ir A. N. inkriminuota veika nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir neatitinka konfiskuoti turto požymius.
9. Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog nuteistojo nusikalstama veika pasireiškė ne automobilio vairavimu esant apsvaigusiam nuo alkoholio, bet alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo automobilis negali būti konfiskuojamas. Analizuojamu aspektu analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, be kita ko, transporto priemonę konfiskuojant tik nustačius, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę, atitinkamai perkvalifikavus pastarojo veiką (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-312/2020; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-352-485/2020).
10. Šių teismo išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde iškeliamos prielaidos dėl galimo piktnaudžiavimo, siekiant išvengti turto konfiskavimo. Sąmoningas alkoholio vartojimo po sukelto eismo įvykio faktas pats savaime nepaneigia galimybės byloje surinktų įrodymų, be kita ko, ir netiesioginių, visuma nustatyti aplinkybę, kad kaltininkas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, tuo labiau neatleidžia nuo pareigos išsamiai atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti nuteistojo veiką. Nepritartina praktikai, kai, esant pagrįstų abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, šios nėra tiriamos, siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o kaltininko veika kvalifikuojama, remiantis išimtinai pirminių procesinių veiksmų metu surinktų duomenų pagrindu, tarp šių nepašalinant prieštaravimų, kas iš esmės ir sudaro prielaidas pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Marijaus Normanto apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.