- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-370-932/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02136-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Marijaus Normanto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtos baudos dydis sumažintas vienu trečdaliu, t. y. iki 67 MGL (3 350 eurų) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. N. paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas, t. y. viena diena, prilyginant ją 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai ir jam paskirta galutinė 65 MGL (3 250 eurų) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 170 eurų.
A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 21 d.
Laikinas A. N. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliktas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. pripažintas kaltu dėl to, jog 2021 m. sausio 20 d., apie 14.23 val., Vilniuje, Šilo g., ties pastatu Nr. 13, vairuodamas automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio pasišalino, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo gėrė alkoholinius gėrimus: tą pačią dieną, apie 15.22 val., policijos pareigūnai tikrinimo metu A. N. iškvėptame ore nustatė 2,11 promilių alkoholio. Šiais savo veiksmais A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Vilnius apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma konfiskuoti A. N. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
3. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Marijus Normantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir konfiskuoti A. N. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
4.1. Skunde nurodoma, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. A. N. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam priklausančiu automobiliu, be šios transporto priemonės jis nebūtų galėjęs padalyti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. nebūtų sukėlęs eismo įvykio, kuris būtinas patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, su kuo siejamas vėlesnis alkoholio vartojimas iki jo aplinkybių nustatymo, todėl minėta transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir ji turi būti konfiskuota.
4.2. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesiejo A. N. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, su transporto priemonės panaudojimu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas nesutinka, kadangi ji prieštarauja BK 281¹ straipsnio esmei bei eliminuoja vieną iš nusikalstamos veikos sudėčiai priklausančių objektyviųjų požymių, kas savaime lemia pavojingos veikos nepripažinimą nusikalstama veika pagal atitinkamą BK straipsnį bei negalėjimą traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Be transporto priemonės panaudojimo veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymas neįmanomas. Už alkoholio vartojimą, kad ir nustatant daugiau nei 1,51 promilių neblaivumą, prieš tai nevairavus transporto priemonės ir nepatekus su ja į eismo įvykį, iki jo aplinkybių nustatymo baudžiamoji atsakomybė nenustatyta.
4.3. Prokuroras tvirtina, kad A. N., sukėlęs eismo įvykį, būdamas vairuotoju, turėjo suprasti, kad, siekiant nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes, atvykus policijos pareigūnams bus tikrinamas jo blaivumas, tačiau tą žinodamas, sąmoningai, jau po sukelto eismo įvykio vartojo alkoholį, tokiu būdu atimdamas bet kokią galimybę nustatyti vairavimo metu galimai buvusį jo neblaivumo laipsnį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo vairuotas ir jam priklausantis automobilis turi būti pripažintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Automobilio nekonfiskavimas, kuomet po sukelto eismo įvykio vartojamas alkoholis, leistų manyti, kad jei asmuo būdamas neblaivus sukels eismo įvykį, galės išvengti transporto priemonės konfiskacijos, jeigu po eismo įvykio vartos alkoholinius gėrimus ir dėl to nebus galima patikrinti jo blaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Tokiu atveju susidarytų ydinga situacija, jog iš neblaivaus kaltininko, sukėlusio eismo įvykį, transporto priemonė būtų konfiskuojama, o iš kaltininko, pasišalinusio iš eismo įvykio, dėl ko neįmanoma patikrinti jo neblaivumo laipsnio vairavimo metu, transporto priemonė nebūtų konfiskuojama. Asmuo, kurio neblaivumo laipsnis nustatomas iškart po eismo įvykio, atsidurtų teisiškai blogesnėje padėtyje. Tokia situacija pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą ir sukuria galimybę asmenims piktnaudžiauti bei išvengti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.
III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai
5. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis A. N. parodė automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavęs. Pirkėją, kurio vardo ir pavardės šiuo metu jau nebeatsimena, surado per skelbimą (jei gerai pamena, skelbimą buvo įdėjęs į internetinį skelbimų puslapį www.autogidas.lt). Buvo pasirašyta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, pardavė už 1 500 eurų. Kaina buvo nežymiai mažesnė, nes norėjo automobilį parduoti greičiau (už analogiškus automobilius skelbimuose buvo prašoma 1 700 eurų). Nuteistasis pažymėjo, kad automobilį pardavė tik tada, kai įsiteisėjo teismo nuosprendis (2 t., b. l. 41-43).
6. Pagal teismo paklausimą VĮ „Regitra“ pateikė duomenis apie transporto priemonės „Skoda Octavia“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją, deklaravimą, taip pat registruoti pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties kopiją (2 t., b. l.53-55). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2021 m. liepos 7 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria A. N. pardavė E. S. (E. S.) automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės kaina – 1 500 eurų, sumokėta grynais. 2021 m. liepos 7 d. VĮ „Regitra“ fiksuotas transporto priemonės valdytojo/savininko pasikeitimas, t. y. vietoje ankstesnio savininko/valdytojo A. N. automobilio savininku/valdytoju registruotas E. S.
7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti (atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo nutartį ir naujai paaiškėjusius duomenis, patikslino skundo reikalavimą ir prašė išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 500 eurų). Nuteistojo gynėjas sutiko su patikslintu prokuroro apeliacinio skundo reikalavimu, taip pat išreiškė prašymą netenkinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dalyje dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinkamai nebuvo konfiskuotas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
9. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas arba palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, konstatavo, kad A. N. nusikalstama veika pasireiškė ne automobilio vairavimu, esant apsvaigusiam nuo alkoholio, o alkoholinių gėrimų vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl sprendė, kad automobilis „Skoda Octavia“ negali būti pripažintas nusikaltimo padarymo priemone. Išvadai, kad nagrinėjamu atveju automobilis nėra A. N. padarytos nusikalstamos veikos priemonė, pritarė ir apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis). Vis dėlto kasacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam priklausančios transporto priemonės pripažinimo nusikalstamos veikos priemone, atitinkančia konfiskuotino turto požymius, padarė priešingas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje išaiškinta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje išskirti trys alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Vienas tokių požymių – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo bei asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės už šią alternatyvią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po to vartojo alkoholį iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-495/2022). Taigi kasacinis teismas konstatavo, kad automobilis pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone ir tais atvejais, kai asmeniui yra inkriminuota alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir yra nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (analogiškas išaiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022).
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. N. vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juo sukėlė eismo įvykį, po eismo įvykio vartojo alkoholį – pats pripažino, jog po to, kai kliudė kitą automobilį, išlipęs nuėjo į parduotuvę, nusipirko 300 ml brendžio ir jį išgėrė, taip pat ir alkoholio kiekio matuoklis A. N. iškvėptame ore nustatė 2,11 promilių neblaivumą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. N. nusikalstamos veikos padarymas nėra tiesiogiai susijęs su automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimu. Priešingai, be pastarosios transporto priemonės panaudojimo A. N. nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinį gėrimą. Automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl šioje byloje spręstinas jo konfiskavimo klausimas.
11. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju yra visi pagrindai taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo svarbu tai, kad nors automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu ir priklausė A. N., kas reikštų pagrindą iš nuteistojo konfiskuoti transporto priemonę, vis dėlto esamu momentu aplinkybės yra pasikeitusios. Nustatyta, kad A. N. automobilį pardavė ir šiuo metu nurodyta nusikaltimo padarymo priemone nebedisponuoja, ką patvirtina ne tik nuteistojo parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys – VĮ „Regitra“ pateiktas išrašas iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis bei transporto priemonės perleidimo deklaracija (2 t., b. l. 53-55). Dėl aptartų aplinkybių akivaizdu, jog šiuo metu nėra galimybės konfiskuoti A. N. nusikaltimo padarymo metu priklausančią transporto priemonę, dėl ko taikytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje automobilio „Skoda Octavia“ kaina nurodyta 2 300 eurų (su PVM) (1 t., b. l. 24), tuo tarpu iš nuteistojo A. N., taip pat pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilis buvo parduotas už 1 500 eurų. Nors teismų praktikoje taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas paprastai vadovaujamasi konfiskuotino turto verte, kuri galiojo nusikaltimo padarymo metu, nagrinėjamu atveju tikslinga išieškoti iš nuteistojo tą sumą, kuri atspindi automobilio vertę jo pardavimo metu. Nuteistasis turėjo pilną pagrindą sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo, kaip minėta, konstatuota, jog automobilis „Skoda Octavia“ negali būti konfiskuotas, jau buvo įsiteisėjęs, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į šią transporto priemonę nebegaliojo. Automobilis parduotas už kainą, kuri, atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus (pardavimo metu buvo 16 metų senumo), abejonių dėl transporto priemonės vertės pirkimo – pardavimo sandorio metu iš esmės nekelia. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, iš nuteistojo A. N. turi būti išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą, t. y. 1 500 eurų. Spręstina, kad nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra tinkama ir būtina priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti, taip pat ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą, todėl jos paskyrimas neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimams.
12. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. birželio 10 d., Nr. (12.32Mr) PT-4676) (2 t., b. l. 60). Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam A. N. suteiktos teisinės pagalbos suma yra 130 eurų, šią sumą prašoma priteisti valstybės naudai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko ne nuteistojo iniciatyva, gynėjo dalyvavimas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Marijaus Normanto apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išieškoti iš A. N. (A. N.) konfiskuotino turto – automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.