Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui, kaltinamajai E. M., jo gynėjui advokato padėjėjui Karoliui Ušinskui, laiduotojai M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gim.(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2019 m. birželio 1 d., apie 03.42 val., Vilniaus miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padariusi eismo įvykį pažeisdama KET reikalavimus, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu E. M. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai bei parodė, kad įvykio vakarą buvo namie, susipyko su draugu ir išvažiavo pas draugę. Mama prižiūrėjo jos vaikus. Pas draugę labai sudėtinga pasistatyti automobilį, bandė išvairuoti tarp dviejų automobilių, tačiau kiemas siauras, todėl ji kliudė šalia stovintį automobilį Toyotą bei dar vieną. Savo automobilį paliko, o mobilaus ryšio telefonas buvo išsikrovęs, buvo šoke. Norėjo kam nors pranešti, todėl nuėjo pas draugę pasikrauti telefono. Kai pasikrovė telefonas ji paskambino buvusiam vyrui, kuris patikino, kad viską sutvarkys, ryte užpildys deklaraciją ir viskas. Tada po įvykio pradėjo su drauge vartoti alkoholinius gėrimus. Tačiau po 1.5 valandos atvyko policijos pareigūnai ir nustatė jai girtumą. M. M. yra jos mama, santykiai geri, draugiški.

Kadangi E. M., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaltinamosios E. M. kaltė, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad 2019 m. birželio 1 d., apie 04.14 val., patruliuojant su LPM kursantu A. R., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino pranešėjo stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitą automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. M., kuris paaiškino, kad apie 03.20 val., pas jį į namus atėjo kaimynas T. S., pasakė, jog į jo automobilį atsitrenkė automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. A. M. turėjo įsirengęs ant namo sienos vaizdo kamerą, todėl peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė, kad šis automobilis tuo pat metu apgadino ir kieme stovėjusį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje buvęs T. S. paaiškino, kad apie 03.10 val., buvo namuose, kai išgirdo triukšmą lauke ir pažiūrėjęs pro langą pamatė, jog automobilis Peugeot atsitrenkė į automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskui matė, kad iš automobilio Peugeot išlipo vairuotoja, kuri nuėjo į šalia esantį namą. Patikrinęs per duomenų bazę, nustatė, kad automobilis Peugeot priklauso E. M.. Susisiekus su ja telefonu, ši paaiškino, kad šiuo metu yra pas draugę (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) name. Atėjusi į įvykio vietą, E. M. buvo akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. E. M. prisipažino vairavusi automobilį, tačiau dėl eismo įvykio nieko nepaaiškino, tik nurodė, kad atvažiavo pas draugę ir pas ją gėrė alkoholinius gėrimus. Pirmą kartą alkoholio matuokliu E. M. buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas, antrą kartą patikrinus buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 20).

2019-06-01 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamajai 2019 m. birželio 1 d., 04.54 val., alkoholio matuokliu nustatytas 1,97 promilių girtumas; 05.17 val. alkoholio matuokliu nustatytas 1,92 promilių girtumas. Prie patikrinimo akto pridėtas alkotesterio patikros sertifikatas, bei patikros rezultatai (b. l. 6-8 ).

Iš 2019-06-03 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas nuo (duomenys neskelbtini) namo sienos, kurį policijos pareigūnams pateikė automobilio Toyota Avensis v/n (duomenys neskelbtini) savininkas A. M.. Apžiūros metu nustatyta, kad pagal vaizdo matymo lauką matyti, kad vaizdo kamera pritvirtinta prie (duomenys neskelbtini) namo sienos, vaizdas apima (duomenys neskelbtini) namo kiemą (kaip nustatyta tyrimo metu) ir pravažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pro (duomenys neskelbtini) namą. Ekrane matoma data 2019-06-01 ir laikas. Vaizdo fragmentas apima laiką nuo 03.12 val. iki 03.22 val. Kamera fiksuoja kiemą tamsiu paros metu, po kamera įrengtas apšvietimo žibintas. Kieme matomi sustatyti abipus pravažiavimo automobiliai. 03.17 val. matomas pro 53 namo kiemą atvažiuojantis automobilis, kuris įvažiuoja į 51 namo kiemą. Automobilio kėbulas panašus į Peugeot markės kabrioletą, valstybinių numerių nesimato. Automobilis kiemu privažiuoja iki jo galo, sustoja, po to bando apsisukti. Apsisukdamas galu pirmą kartą atsitrenkia (įsiremia) į automobilio Toyota Avensis priekį, trumpam sustoja, po to toliau tęsia apsisukimo manevrus, tame tarpe dar 6 kartus įsiremdamas į automobilio Toyota Avensis priekinę dalį ir 3 kartus į automobilio Toyota Prius priekinę dalį (automobilių valstybinių numerių nesimato). Apsisukęs automobilis prisiparkuoja stovėjimo vietoje, iš jo vairuotojo vietos 03.21 val. išlipa tamsiaplaukė mergina, vilkinti balkšvos spalvos striukę su kapišonu, tamsios spalvos kelnes, avinti baltos spalvos batus. Rankoje mergina nešasi rankinę, nueina per kiemą link (duomenys neskelbtini) namo (b. l. 23, 24).

VĮ Regitra duomenimis automobilis Peugeot 307, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajai E. M. (b. l. 45).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji E. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastaroji pažeidė KET reikalavimus vairuodama automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padariusi eismo įvykį pažeisdama KET reikalavimus, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo kai jai nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Kaltinamosios E. M. kaltė visiškai įrodyta jos pačios, taip pat liudytojo A. Š. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. E. M. kaltė visiškai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas kaltinamosios E. M. prašymas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą jos mamai M. M.

Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 70), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nusižengia taip šiurkščiai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Be to ji yra vieniša motina auginanti du vaikus. Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (LR BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš gautų byloje duomenų matyti, kad laiduotoja M. M. yra kaltinamosios E. M. mama. Laiduotoja anksčiau nėra teista, su kaltinamąja gyvena kartu, santykiai artimi. M. M. padeda savo dukrai.

Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad M.M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo dukrai. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu LR BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (LR BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis.)

LR BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal LR BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Šiuo atveju E. M. alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,92 promilių neblaivumas.

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju E. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau ji neteista, todėl teismo vertinimu, vienerių metų ir šešių mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos A. T. apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas LR BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamoji E. M. eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, o gėrė tik iki eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo, todėl šiuo atveju teismas sutinka su prokuroro nuomone, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju nėra būtinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti E. M. 10 MGL, 500 (penkių šimtų) eurų dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą šiai sumai išmokėti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BK 40 straipsniu, LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipniu, teismas

nusprendžia:

E. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti mamos M. M. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2106-486/2019 E. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalimi, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019-06-01.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą E. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą automobiliui Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo – jam įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti E. M. 10 MGL, 500 (penkių šimtų) eurų dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą šiai sumai išmokėti.

Minėta suma pervedama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai M. M. kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.