Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (21 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2022 m. lapkričio 18 d. administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, nuteistajam surašytos 55 nuobaudos - pagrinde už buvimą neblaiviam viešoje vietoje, alkoholinių gėrimų, maisto prekių vagystes.

Bausmės pradžia 2019 m. gruodžio 3 d., pabaiga – 2026 m. vasario 27 d.

Ankščiau teismo trylika teistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, dirba, jam nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. suteikta teisė išvykti be palydos už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad R. K. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu septynis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka, pagrinde už neleistinų daiktų turėjimą (tabaką) ir fizinės jėgos panaudojimą kito asmens atžvilgiu. Paskutinį kartą drausmės nuobauda jam skirta 2021 m. gegužės 13 d. Taip pat nuteistajam du kartus yra skirtos nuobaudos žodžiu - be leidimo buvo kitam kambaryje, sudavė kitam nuteistajam. Paskutinė 2021 m. gruodžio 7 d. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pažymėtina, kad 2023 m. sausio 13 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, nustatytos šios neigiamos pasekmės ateinančių trijų mėnesių laikotarpiui: maža smurto, savižudybės, nesuicidinio žalojimosi, viktimizacijos rizika, vidutinė nesmurtinių nusikaltimų, psichoaktyvių medžiagų vartojimo, savavališko nedalyvavimo ir nesirūpinimo sveikata rizika. Taip pat išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nuteistojo atžvilgiu nustatyta jo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. mokykla ir darbas, santykiai - globėjai/suaugusieji, planai. Nuteistasis pasižymi gerais darbiniais įgūdžiais, įgijo profesiją. Jo santykis su motina yra paremtas šiltais jausmais, pasitikėjimu ir rūpesčiu. Jaunuolis teigia gaunantis paramą ir tai vertinantis. Be to, nuteistasis turi susidaręs tikslius planus, žino žingsnius jiems pasiekti ir aktyviai tą daro. Tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – psichoaktyviosios medžiagos, taisyklių laikymasis, įveika, bendraamžiai. Psichoaktyviosios medžiagos vertintinas kaip kritinis sunkumas, nes nuteistasis turi vartojimo istoriją, kai tai sukeldavo pasekmių (nusikaltimai). Taisyklių laikymasis išlieka kritinis sunkumas, nes teisės pažeidėjas anksčiau dažnai pažeisdavo taisykles, nepaisant to, kad paskutiniu metu jaunuolis tinkamai laikosi taisyklių. Įveika išlieka kritinis sunkumas dėl to, kad nuteistasis teoriniame lygmenyje žino adaptyvias strategijas, tačiau stokoja noro jas naudoti, praeityje naudojo fizinę ir žodinę agresiją ir dėl to patyrė neigiamų pasekmių (galimai taip stengėsi susitvarkyti su kylančiomis emocijomis), nors tokio elgesio nebuvo matoma paskutiniu metu. Bendraamžių veiksnys taip pat išlieka kaip kritinis sunkumas, prisidedantis prie nusikalstamo elgesio rizikos dėl to, kad praeityje teisės pažeidėjas stokojo gebėjimų atsispirti kitų poveikiui ir spaudimui. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo ne kartą teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant byloje esančius dokumentus, galima susidaryti įspūdį, jog teisės pažeidėjas buvo linkęs užsiimti asocialia ir destruktyvia veikla - viešoje vietoje slankiodavo būdamas neblaivus, naudojosi viešuoju transportu, neturėdamas bilieto, vogdavo alkoholinius gėrimus, gadino svetimą turtą. Byloje yra duomenų apie tai, jog teisės pažeidėjui buvo sunku laikytis taisyklių. Jam ne kartą buvo skirti Probacijos tarnybos įpareigojimai, kurių jis nevykdė. Pažymėtina, kad seniau jam buvo sunku laikytis mokinio elgesio taisyklių - ateidavo be uniformos, pamokų metu naudodavosi telefonu. Pažymėtina, kad nuteistasis praeityje turėjo sunkumų su psichoaktyvių medžiagų vartojimu - administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie buvimą neblaiviu viešoje vietoje, vogdavo alkoholinius gėrimus. Nors šiuo metu reguliariai lankosi pas priklausomybės ligų konsultantą, taip pat yra 2020 m. baigęs prevencinę programą „Jaunimas ir psichoaktyviosios medžiagos“, dalyvavo užsiėmimuose, skirtuose psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos tikslais. Visgi, veiksnys Psichoaktyviosios medžiagos nors ir yra valdomas, tačiau jis išlieka kritiniu sunkumu, nes nuteistasis turi vartojimo istoriją, kai tai sukeldavo pasekmių (nusikaltimai). Pažymėtina, kad nuteistasis stokojo impulsų įgūdžių, dažnai įsitraukdavo į rizikingą elgesį nesvarstydamas apie pasekmes. Šiuo metu duomenų apie tai, kad jaunuolis negalvotų apie pasekmes, elgtųsi nemąstydamas ar nekontroliuojamai, informacijos nėra. Tačiau nuteistasis praeityje galimus emocinius sunkumus buvo linkęs spręsti vartodamas psichoaktyviąsias medžiagas ir atlikdamas nusikalstamas veikas, kas gali rodyti, jog jaunuoliui buvo sudėtinga adaptyviai spręsti problemas. Paskutinių trijų mėnesių laikotarpiu, nuteistajam kartais sudėtinga rasti būdų kaip spręsti sunkumus, todėl jis gali tiesiog nesiimti aktyvių sprendimo būdų. Todėl šis rizikos veiksnys išlieka vidutinio sunkumo ir yra kritinis. Be to, teismo nuosprendžiuose minima, kad iš (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) buvo gydytas nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. ir nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. kovo 29 d., diagnozė - (duomenys neskelbtini). Nors pats nuteistasis paskutinių trijų mėnesių laikotarpyje teigia, kad moka susikaupti, turi gerą atmintį, naują informaciją stengiasi perprasti, gali argumentuoti tavo nuomonę. Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis Centre buvo skirtos intervencinės programos, skirtos gerinti socialinius įgūdžius, todėl tikėtina, kad tai galėjo būti vienas iš sunkumų. Taip pat teismo nuosprendžiuose galima rasti informacijos, jog Centro pateiktuose dokumentuose yra nurodoma, kad nuteistajam stokoja savivertės, ji gali būti vertintina kaip žema, jaunuolis pasižymi abejingumu. Pažymėtina, kad nuteistajam gali būti sunku apibūdinti save, rasti elgesio problemų priežastis arba yra linkęs jas minimizuoti. Būdamas geroje nuotaikoje, ne visada gali kritiškai pažiūrėti į galimas perspektyvas ir planus. Nuteistasis pripažįsta intervencijų reikalingumą, tačiau tikėtina, kad į tai daugiau žiūri iš asmeninės formalios naudos, nei asmenybės augimo prizmės. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis kartu su kitais bendraamžiais darydavo nusikalstamas veikas. Taip pat yra duomenų apie tai, jog teisės pažeidėją praeityje yra gąsdinę, grasinę ir šantažavę pilnamečiai, kas gali rodyti, jog praeityje teisės pažeidėjas stokojo įgūdžių megzti prosocialius ir tinkamus santykius su jaunuoliais. Paskutiniųjų vertinimų metu, nuteistais linkęs klausyti bendraamžių ir gali pasiduoti kitų poveikiui. Jam gali būti sunku atsispirti kitų daromai įtakai. Kaip ir senesniuose dokumentuose, nuteistasis gali stokoti įgūdžių pasakyti „ne“, gali būti linkęs greitai sukurti santykius, tačiau tikėtina, kad taip pat greitai jie gali juos nutraukti, kas jauniems žmonėms gali būti būdingas bruožas. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. K. atliktos bausmės dalis (3 metai 8 mėnesiai 5 dienos), kai nuteistas 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) komisijos 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) komisijos 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.