- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2A-1237-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14089-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei A. S. (toliau – ir atsakovė) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Patikslinęs ieškinį, ieškovas teismo prašė:
1.1. Nustatyti ieškovo bendravimo su dukterimi L. A. S. (toliau – dukra, nepilnametis vaikas arba vaikas), tvarką:
1.1.1. Ieškovas su dukterimi turi teisę matytis ir bendrauti iki vaikui sueis 5 metai ne mažiau kaip keturis kartus per metus (metų pradžią skaičiuojant nuo sausio 1 d.) nurodyta tvarka:
1.1.1.1. Atsakovei ir dukrai esant Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėje, ieškovas atvyksta į Lietuvą ar kitą ES valstybę, kurioje tuo metu yra atsakovė su dukra, įspėjęs atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų. Ieškovas pasiima vaiką bendravimui penktadienį po darželio ar iš vaiko gyvenamosios vietos, bet ne vėliau nei 17.00 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 18.00 val.;
1.1.1.2. Atsakovei ir dukrai esant (duomenys neskelbtini) ar kitoje ne ES valstybėje, tiek ieškovas, tiek atsakovė, arba kitas patikimas asmuo, lydintis vaiką, su dukra atvyksta į Lietuvą ar kitą pasirinktą ES valstybę bendravimui. Apie ketinimą bendrauti su vaiku ieškovas įspėja atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų. Ieškovas šiuo atveju pasiima vaiką bendravimui penktadienį iš šalių sutartos vietos, bet ne vėliau nei 17.00 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 18.00 val.;
1.1.1.3. Ieškovui esant (duomenys neskelbtini), Atsakovė, arba kitas patikimas asmuo, lydintis vaiką, su dukra atvyksta į (duomenys neskelbtini) pas ieškovą bendravimui. Apie ketinimą atvykti su vaiku į (duomenys neskelbtini) atsakovė įspėja ieškovą prieš 30 kalendorinių dienų. Ieškovas įsipareigoja užtikrinti apgyvendinimą (duomenys neskelbtini) tiek vaikui, tiek atsakovei jų buvimo šioje valstybėje metu. Ieškovas bendrauja su vaiku tuo metu pagal savo galimybes ir darbo grafiką;
1.1.1.4. Ieškovas įsipareigoja padengti atsakovės ir dukters kelionių pagal šios bendravimo tvarkos 1.1.1.2., 1.1.1.3. punktus išlaidas tiek į priekį, tiek atgal. Tuo atveju, jeigu ieškovas už kelionę jau yra sumokėjęs, tačiau kelionė neįvyksta dėl atsakovės kaltės, atsakovė privalo ieškovui kompensuoti patirtas kelionės išlaidas. Kiekviena šalis kitai iš šalių pateikia įrodymus apie kelionės bilietų pirkimą bei kainą;
1.1.1.5. Jeigu vaikas negali keliauti pagal šios bendravimo tvarkos 1.1.1.2. punktą dėl ligos, valstybės nustatytų kelionių ar lėktuvų skrydžių suvaržymų ir kt., atsakovė įsipareigoja atvykti į Lietuvą ar kitą ES valstybę su vaiku kitu šalių sutartu artimiausiu laiku, atsižvelgiant į vaiko užimtumą švietimo įstaigoje, arba ieškovui apmokėti kelionės išlaidas ir sudaryti jam galimybę bendrauti su vaiku sutartyje nurodytu laiku;
1.1.1.6. vaikui sulaukus 5 metų, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, vaikas 7 dienas nepertraukiamai bendrauja su ieškovu, sekančias 7 dienas gyvena su atsakove;
1.1.1.7. Ieškovui ir vaikui esant toje pačioje valstybėje, ieškovas su dukterimi bendrauja per Tėvo dieną, pasiimdamas dukterį Tėvo dienos 12 val. ir grąžindamas dukrą į jos namus tą pačią dieną 20 val. Ieškovui ir vaikui esant skirtingose valstybėse, ieškovas su dukterimi bendrauja nuotoliniu būdu abiem šalims priimtinu laiku;
1.1.1.8. Per ieškovo gimtadienius, ieškovui ir vaikui esant toje pačioje valstybėje, pasiimdamas dukterį gimtadienio dienos 12 val. (jei tai nedarbo diena, arba darbo diena, tačiau dukra nelanko ikimokyklinio ar kt. ugdymo įstaigos), arba iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, bet ne vėliau nei 17 val., ir grąžindamas dukrą į jos namus tą pačią dieną 20 val. ieškovui ir vaikui esant skirtingose valstybėse, ieškovas su dukterimi bendrauja nuotoliniu būdu abiem šalims priimtinu laiku;
1.1.1.9. Lyginiais metais – per dukters gimtadienį, pasiimdamas dukterį 12 val. (jei tai nedarbo diena, arba darbo diena, tačiau dukra nelanko ikimokyklinio ar kt. ugdymo įstaigos), arba iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, bet ne vėliau 17 val., ir grąžindamas dukrą į jos namus tą pačią dieną 20 val., nelyginiais metais – tą savaitgalį iškart po dukters gimtadienio, pasiimdamas dukterį pirmos savaitgalio dienos 12 val., ir grąžindamas dukrą į jos namus paskutinės savaitgalio dienos 20 val.;
1.1.1.10. Per katalikų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą Šv. Kūčių dieną 12 val., grąžindamas A) poriniais metais – sausio 1 d. 20 val. (žr. 1.1.1.11. punktą), B) neporiniais metais – antrąją Šv. Kalėdų dieną 20 val.;
1.1.1.11. Per katalikų Šv. Velykas, pasiimdamas dukrą Šv. Velykų pirmąją dieną 12 val., grąžindamas ją į namus Šv. Velykų antrąją dieną 20 val.;
1.1.1.12. Poriniais metais – per naujus metus, įskaitant gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. (dukters paėmimo ir grąžinimo į namus tvarka nurodyta 1.1.9. punkte);
1.1.1.13. Ieškovas turi teisę praleisti su dukra pusę vasaros laikotarpio, bet ne ilgiau kaip 1 savaitę nepertraukiamai iki dukrai sueis 3 metai (t. y. pusę vasaros atostogų laiko išdėstant jas intervalais po 1 savaitę), 2 savaites nepertraukiamai (t. y. pusę vasaros atostogų laiko išdėstant jas intervalais po 2 savaites) – nuo 3 metų iki dukrai sueis 5 metai, nuo 5 metų – ne ilgiau 30 dienų nepertraukiamai. Konkretūs laikotarpiai turi būti šalių suderinti ne vėliau kaip prieš 2 savaites, bet ne anksčiau kaip 1 mėnesį iki numatomo vasaros laikotarpio, kai ieškovas planuos būti su dukra (toliau – vasaros atostogos), informuojant atsakovę elektroniniu paštu arba SMS žinute. Atsakovė ne vėliau nei 2 savaites prieš numatomą vasaros atostogų pradžią, turi patvirtinti vasaros atostogų pradžios laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu vasaros atostogos su ieškovu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą vasaros atostogų laiką, atsižvelgdama į ieškovo prašytą vasaros atostogų trukmę. Tuo laikotarpiu sudarant sąlygas vaikui bendrauti per nuotolį su kitu iš tėvų nuotolinio ryšio priemonėmis, o esant galimybei (jei atostogos pvz. leidžiamos netoliese nuo gyvenamosios vietos) sudaryti sąlygas gyvai matytis 2 val. per savaitę;
1.1.1.14. Visais kitais atvejais, kai dukra bus ne su ieškovui, jis gali susisiekti su dukterimi telefonu ar kita komunikacijų priemone antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo 16 val. iki 18 val. (vaiko buvimo valstybės vietos laiku);
1.1.1.15. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi jos ligos atveju jos buvimo gydymo įstaigoje (stacionare) laikotarpiu ne mažiau kaip 2 valandas kiekvieną dieną, apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjęs atsakovę ne mažiau kaip likus 1 dienai iki numatomo susitikimo su dukterimi. Ieškovui neturint galimybės aplankyti dukters šiame punkte numatytu atveju, jis turi teisę bet kada susisiekti su dukterimi telefonu ar kita komunikacijų priemone ne trumpesniam kaip 30 minučių pokalbiui, nesutrikdant dukters gydymo bei poilsio režimo;
1.1.1.16. Ieškovas užtikrina, kad dukters buvimo su juo metu bus galimybė atsakovei susisiekti su dukterimi telefonu nuo 16 val. iki 18 val. (vaiko buvimo valstybės vietos laiku);
1.1.1.17. Laikotarpiu, kai dukra bus su ieškovu, jis turi teisę vežtis dukterį į užsienį (už Lietuvos Respublikos ribų, toliau – užsienis) be atskiro atsakovės sutikimo, iš anksto (ne vėliau, kaip prieš 5 dienas) apie tai informavęs atsakovę ir nurodęs galimą vykimo kryptį. Ieškovas įpareigojamas atsakovei raštu (elektroniniu laišku, SMS ar kita komunikacijos priemone) pranešti apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą, esant būtinumui apie vaiko sveikatos būklę bei užtikrinti atsakovei galimybę bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis, ne rečiau kaip du kartus į savaitę nuo 17 val. iki 20 val. (vaiko buvimo valstybės vietos laiku);
1.1.1.18. Abu tėvai bendravimo su dukterimi klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku aukščiau nurodytais atvejais telefonu, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama, ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų;
1.1.1.19. Kiekvienas iš tėvų ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas informuoja vienas kitą apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiam su dukra klausimais ir (ar) su vaiku palaikyti, pasikeitimą;
1.1.1.20. Atsakovė įpareigojama visais atvejais ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos ar papildomo ugdymo pasikeitimą;
1.1.1.21. Atsakovė įpareigojama ne vėliau kaip per 1 dieną informuoti ieškovą vaikui susirgus, jei tai susiję su vaiko ir ieškovo nustatytu bendravimu ir jo pasikeitimais. Kitais atvejais atsakovė ieškovą apie vaiko susirgimus informuoja per tą patį laikotarpį (per 1 dieną) tik tuo atveju, jei vaikui numatytas gydymas gydymo įstaigoje (stacionare), susirgus ilgesnio gydymo reikalaujančia liga ar sveikatos sutrikimu, ar patyrus traumą;
1.1.1.22. Atsakovė perduoda ieškovui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius ar kt. reikalingus daiktus buvimui ar išvykai su ieškovo bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas. Suplanuotai kelionei į užsienį reikalingi vaiko asmens dokumentai turi būti perduoti ieškovui ne vėliau kaip jam atvykus pasiimti dukters;
1.1.1.23. Esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, ieškovas gali papildomai bendrauti su dukra bet kokiu kitu laiku, bet kokia bendravimo forma (asmeniškai susitinkant (įskaitant ir laiko praleidimą kartu), telefonu ar kitomis garso/vaizdo telekomunikacijų priemonėmis, per programas (skype, MS teams, Zoom, kt.)), tai iš anksto suderinus su atsakove, taip pat susirašyti el. paštu ar socialiniuose tinkluose.
1.1.2. Visus sprendimus, kurie susiję su dukters ikimokykliniu, mokykliniu ugdymu, užsiėmimais, lavinimu, tikėjimo išpažinimu, kitus esminius auklėjimo ir švietimo klausimus, kurie turi užtikrinti normalų vaiko augimą, vystymąsi ir sveikatą (pvz. dėl gydymo, skiepų, kt.), tėvai priima bendru sutarimu, iš anksto pasitarę, įskaitant ir dėl sutartų sprendimų pakeitimo (pvz., norint pakeisti lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kt.).
1.1.3. Dukra gali išvykti į užsienį su atsakove ar trečiaisiais asmenimis tik esant ieškovo notariškai patvirtinam ar jam prilyginamam sutikimui.
1.2. Atsakovės priešieškinio reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove tenkinti iš dalies – vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove Europos Sąjungos valstybėje;
1.3. Kitus priešieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus;
1.4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters. Ieškovas su atsakove nėra susituokę, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Ieškovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovė, nors ir yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvena ir dirba Lietuvoje (duomenys neskelbtini), jai yra išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat kartais išvyksta į (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su atsakove Lietuvoje. Ieškovas dažnai parskrenda į Lietuvą ir stengiasi išnaudoti kiekvieną progą pasimatyti bei pabūti su dukra, praleisti kiek įmanoma daugiau laiko su ja, tačiau nuolat susiduria su atsakovės trukdymu bendrauti su dukra.
3. Ieškovas nurodė, kad neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove tokiu atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta Europos Sąjungos valstybėje. Nesutiko su priešieškinio reikalavimais dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir dėl atsakovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos, prašė šiuos priešieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad niekada nebuvo nusišalinęs nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui. Teikiamo išlaikymo vaikui dydis gerokai viršija orientacinį kriterijų, priteisiant vaikams išlaikymą, t. y. minimalią mėnesinę algą. Atsakovės priešieškinyje siūloma bendravimo tvarka pažeistų tėvų lygiateisiškumo principą, nes ją nustačius iš esmės tėvas su vaiku galėtų bendrauti tik tokiomis pat sąlygomis, kokios ir buvo iki šiol – atsakovės sutikimu (leidimu) ir iš esmės tik nuotolinėmis priemonėmis. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra visiškai nekonkreti ir netiesiogiai suteikianti galią atsakovei savo nuožiūra spręsti, kuriuo metu gali ar negali tėvas bendrauti su dukra. Joje nėra numatytos nei bendravimo dienos, nei valandos, paliekant galimybę bendrauti tik leidžiant atsakovei ir jos neįpareigojant laikytis jokio konkretaus bendravimo grafiko.
4. Atsakovė A. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:
4.1. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.
4.2. Nustatyti ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką:
4.2.1. Abu tėvai bendravimo su dukterimi klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu.
4.2.2. Šalims suderinus bendravimo su vaiku laiką bei formą, ieškovas bendrauja su vaiku vienu iš tuo metu galimų elektroninių ryšių būdų (skype, MS teams, Zoom, telefoniniu pokalbiu ir kt.).
4.2.3. Ieškovas, ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų įspėjęs atsakovę, šalims sutarus, gyvai matosi ir bendrauja su vaiku toje valstybėje, kurioje tuo metu yra atsakovė su vaiku.
4.3. Priteisti iš ieškovo po 1 000,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukteriai, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jos motina atsakovė.
4.4. Ieškovo ieškinio netenkinti.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovo ir atsakovės nepilnametė dukra turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Nepilnametę dukrą, nuo pat jos gimimo, faktiškai augina ir ja rūpinasi atsakovė. Kartu su dukterimi atsakovė augina sūnų K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp dukters ir motinos bei brolio yra glaudūs ryšiai, duktė nuolatos būna su atsakove, bendrauja su vyresniu broliu, kartu leidžia laisvalaikį. Dukters bendravimas su ieškovu yra epizodinis. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta tik periodiškai. Kelis kartus atsakovė su dukterimis viešėjo (duomenys neskelbtini) pas ieškovą, tačiau toks bendravimas nesukuria glaudžių vaiko ryšių su tėvu. Atsakovei nėra draudžiama kartu su vaikais vykti į kitas valstybes, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), kurios pilietė yra tiek atsakovė, tiek nepilnametis vaikas. Ieškovo reikalavimas neišvykti atsakovei su dukterimi iš Lietuvos be ieškovo sutikimo yra nepagrįstas ir varžantis atsakovės bei jos vaikų laisvę laisvai judėti. Pažymėjo, kad ieškovas, bendraudamas su vaiku ir pačia atsakove, dažnai kursto nacionalistines nuotaikas, įžeidinėja atsakovę dėl jos tautybės, karinio konflikto tarp (duomenys neskelbtini), vartoja necenzūrinius žodžius. Atsakovės nuomone, bendravimas su vaiku gali vykti vaizdo priemonėmis, iš anksto suderinus laiką šalių sutarimu, matytis su dukterimi ieškovui atvykus į tą šalį, kurioje tuo metu yra atsakovė su dukterimi ir tik dalyvaujant pačiai atsakovei. Paaiškino, kad iki priešieškinio padavimo, ieškovas teikė vaikui išlaikymą, pervesdamas kas mėnesį po 1 000 Eur ir daugiau. Ginčo su vaiko tėvu dėl vaiko išlaikymo nebuvo, tačiau, atsakovės nuomone, šis klausimas yra išspręstinas teisme.
6. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadas kuriose nurodė, kad nei šalims, nei vaikui negyvenant Lietuvoje, Tarnyba negali vertinti nepilnamečio vaiko situacijos, vertinti pagalbos vaikui ir/ar šeimai poreikio, taipogi inicijuoti pagalbos teikimo proceso šeimai, esant šalių tarpusavio konfliktiniams santykiams. Tarnybos specialistė naudojantis pokalbių ir susirašinėjimo programėle Viber susisiekė su atsakove, kuri nurodė, kad negyvena ieškinyje nurodytu adresu Vilniuje, o su vaikais yra išvykusi pas mamą į (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, į Lietuvą neplanuoja grįžti, nes nėra kas ją ten laikytų – nėra darbo, finansų, giminių ir pan. Atsakovė teigė, jog ieškovas buvo informuotas apie išvykimą, žino gyvenamosios vietos adresą. Atsakovė teigė, jog su ieškovu kartu negyveno, ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą atvyksta kas mėnesį arba atsakovė vyksta pas jį. Atsakovė teigė, jog ieškovas nuolat ją žemino, priekaištaudavo, grasindavo, jog išvarys iš buto, bandė psichologiškai palaužti, įrodyti, jog ji yra nieko verta, bloga motina. Susipažinus su ieškovo siūloma bendravimo tvarka, manytina, jog jos nuostatos vaiko interesams galimai neprieštarauja, svarbiausia šalims iš anksto suderinti, kokioje valstybėje vyks bendravimas, vaiko pristatymo į tą valstybę sąlygas, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan. Ieškovui siūlytina įsivertinti, ar tikrai jam kiltų sunkumų vykti į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), tikslu bendrauti su dukra. Tarnybos nuomone, vaikui yra svarbu pažinoti tėvą, su juo bendrauti, dėl ko mergaitė su tėčiu pagal galimybes turėtų palaikyti maksimalų nuotolinį bendravimą, o vaiko mamą tokį bendravimą privalo užtikrinti. Ieškovas iš dalies sutinka su atsakovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, mano, jog tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti ES valstybėje. Tarnybos vertinimu, tokios nuostatos galimai pažeistų asmens laisvo judėjimo, laisvo apsisprendimo teisę. Svarbiausia, šalims gyvenant skirtingose valstybėse, suderinti bendravimo tvarkos nuostatas, tikslu palaikyti maksimalų vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu.
Šalies argumentai
7. Ieškovo atstovė pateikė prašymus atidėti teismo posėdį, kadangi paskirto teismo posėdžio metu ieškovo atstovė privalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje prioritetinėje pirmo lygio baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-316/2024, nagrinėjamoje Šiaulių apygardos teisme, pažymėjo, jog minima baudžiamoji byla pripažinta pirmojo lygio prioritetine.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas ieškovo atstovės advokatės prašymo netenkino, nurodė, jog dėl ieškovo atstovės užimtumo teismo posėdis nagrinėjamoje byloje kartą jau buvo atidėtas, todėl, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus, teismas nagrinėjo bylą iš esmės nesant nei ieškovui, nei ieškovo atstovei.
9. Teismo posėdžio metu atsakovė A. S. ir jos atstovas palaikė priešieškinį pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad neketina su dukra atvykti nuolat gyventi į Lietuvą. Nurodė, kad ieškovas nepareiškė prieštaravimų dėl atsakovės pateiktos vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų lentelės, kuri yra pateikta teismui. Atsakovės nuomone, kadangi bylos šalys gyvena skirtingose valstybėse, priešieškinyje siūloma vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Atsakovės priešieškinį tenkino visiškai. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina atsakove. Priteisė iš ieškovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 1 000 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio padavimo dienos (2023 m. lapkričio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė vaikui išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja atsakovę. Nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią: 1) abu tėvai bendravimo su dukterimi klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu; 2) šalims suderinus bendravimo su vaiku laiką bei formą, ieškovas bendrauja su nepilnamete dukterimi vienu iš tuo metu galimų elektroninių ryšių būdų (Skype, MS Teams, Zoom, telefoniniu pokalbiu ir kt.); 3) ieškovas, ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų įspėjęs atsakovę, šalims sutarus, gyvai matosi ir bendrauja su nepilnamete dukra toje valstybėje, kurioje tuo metu yra atsakovė su vaiku. Nusprendė sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Panaikino 2023 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš ieškovo 270 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 19,92 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
11. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko L. A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikas turi (duomenys neskelbtini) pilietybes. Šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi, vaikas faktiškai gyvena su motina (atsakove).
12. Atsižvelgdamas į aplinkybę, jog nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra tarptautinėse sutartyse nustatytų kliūčių nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsižvelgė į vaiko amžių (teismo sprendimo priėmimo metu nepilnamečio vaiko amžius buvo (duomenys neskelbtini)), į aplinkybę, kad vaikas nuolat gyvena su motina (atsakove), kuri juo rūpinasi. Teismas, vertinęs ieškovo siekį bendrauti su nepilnamete dukra, ir, kad esant galimybėms bendrauti vaikas su ieškovu noriai bendrauja, nurodė, jog ieškovas išties turėtų įsivertinti, ar jam kiltų sunkumų vykti į (duomenys neskelbtini) bendrauti su dukra, kaip kad ir buvo nurodoma Tarnybos išvadoje. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad šalių vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra nuo pat gimimo su atsakove, nesant duomenų, kad atsakovė blogai vykdytų motinos pareigas, teismas tenkino atsakovės priešieškinyje pateiktą reikalavimą ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina atsakove.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė priešieškinyje nurodė, jog iki priešieškinio padavimo ieškovas teikė vaikui išlaikymą, pervesdamas kas mėnesį po 1 000 Eur ir daugiau. Ginčo su vaiko tėvu dėl vaiko išlaikymo nebuvo. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį šias aplinkybes patvirtino, tačiau nesutiko, kad klausimas dėl išlaikymo vaikui būtų sprendžiamas teisme. Ieškovas neginčijo atsakovės teismui pateiktoje vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodytų išlaidų. Teismo nuomone, esant šalių besitęsiančiam konfliktui, šalims gyvenant skirtingose valstybėse ir atsakovei tenkant didesnei naštai rūpinantis nepilnamečiu vaiku, yra racionalesnis klausimo sprendimas, kai nustatoma kas mėnesį mokama konkreti, vaiko išlaikymui skirta suma, o ne vaiko tėvas kiekvienu atveju įrodinėja kiek, kam ir kur jis sumokėjo. Neapibrėžta situacija sudaro sąlygas kilti papildomoms konfliktinėms situacijoms, be to, apsunkina įvertinimą, ar ieškovas kiekvieną mėnesį sumokėjo pakankamą išlaikymo sumą vaikui. Pažymėjo, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai iš esmės atitinka orientacinį išlaikymo dydį, atsižvelgtina į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis siekia 924 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovės prašomo dydžio išlaikymas vaikui buvo teikiamas iki ieškinio padavimo, taip pat įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus konkrečius vaiko poreikius, atsakovės turimą dar vieną išlaikytinį (nepilnametį sūnų) taip pat Tarnybos pateiktą išvadą, sprendė, jog priešieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl jį tenkino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas darbingas (nėra duomenų apie galimą atsakovo nedarbingumą ar kitas objektyvias aplinkybes, kurios trukdytų gauti pajamas), negalėtų užtikrinti vaiko poreikius lygiomis dalimis, o konkrečiai teikti 1 000 Eur periodinį išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteisė 1 000 Eur dydžio išlaikymą dukrai, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
14. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nurodė, jog bylos šalims gyvenant skirtingose valstybėse, siekiant užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimą yra reikalinga nuvykti į bendravimo vietą. Teismas sprendė, kad vaiko tėvui, suaugusiam žmogui, yra lengviau susiplanuoti kelionę ir įveikti kelionėje kylančius nepatogumus (skrydžius, laiko skirtumus ir pan.). Teismas taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į vaiko amžių, tėvo ir vaiko bendravimo organizavimas tektų vaiko motinai, todėl abi šalys (ieškovas ir atsakovė) turi rasti tarpusavio kompromisą, kad vaiko bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu vyktų sklandžiai, tuo pačiu būtų atsižvelgiama ir į atsakovės, kuri augina dar vieną nepilnametį vaiką, poreikius, dienotvarkę. Teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinyje pateikta vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarka geriau užtikrina vaiko poreikius ir atitinka bylos šalių gyvenimo ypatumus, todėl tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, nustatė nepilnamečio vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarką, o ieškovo ieškinį šioje dalyje atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdį paskyrė 2024 m. vasario 26 d. Ieškovo atstovė 2024 m. vasario 22 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir jo neskirti prašyme nurodytomis datomis; taip pat 2024 m. vasario 23 d. papildomai informavo teismą, kad šalys tariasi dėl taikos ir paprašė posėdį atidėti. Teismas, nepaisydamas nurodytų prašymų, nusprendė posėdžio neatidėti ir byla buvo išnagrinėta ieškovui bei jo atstovei nedalyvaujant. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas. Ieškovo atstovė objektyviai negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl dalyvavimo kitoje byloje, kuri pripažinta prioritetine, taip pat šalys svarstė taikaus susitarimo sąlygas. Teismas ne tik šių priežasčių nevertino kaip svarbių, bet apskritai nepasisakė, ar jos, teismo vertinimu, laikytinos svarbiomis, ir jei ne – remiantis kokiais argumentais. Bylos išnagrinėjimas neišklausius ieškovo atstovo paaiškinimų niekaip negali būti laikomas atsižvelgimu į prioritetinius vaiko interesus. Vaiko interesai jau yra pažeisti šioje byloje išvežant vaiką be tėvo sutikimo į (duomenys neskelbtini) ir neleidžiant vaikui bendrauti su tėvu. Skundžiamame teismo sprendime nustatyta tokia bendravimo su vaiku tvarka, kuria ginčas dėl bendravimo tvarkos yra neišspręstas, o ieškovo bendravimas su vaiku remiantis skundžiamame sprendime numatyta tvarka visiškai priklauso nuo atsakovės valios. Egzistuoja CPK 329 straipsnyje numatytas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą išnagrinėti iš naujo.
15.2. Nepaisant to, kad ieškovas negyvena su vaiko mama ir nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), nuo pat vaiko gimimo jis dėjo maksimalias pastangas bendrauti su vaiku. Atsakovė nuolat gyvena (gyveno) Lietuvoje ir turi nuolatinį leidimą čia gyventi, ieškovas sistemingai lankėsi Lietuvoje ir matėsi su vaiku. Atsakovė, nepaisydama ieškovo noro bendrauti su vaiku, iki ieškinio pareiškimo kliudė ieškovui bendrauti su dukra, o ieškinį pareiškus (2023 m. rugsėjo mėn.), neinformavusi ieškovo ir negavusi jo rašytinio sutikimo, išvežė dukrą į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko atsakovė nesudaro galimybės ieškovui bendrauti su vaiku ir ieškovo bendravimas su vaiku praktiškai nevyksta. Pažymėjo, kad atsakovė vienašališkai pakeitė vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovui vykti į šalį agresorę, į kurią vykti oficialiai nerekomenduojama Lietuvos Respublikos piliečiams, yra maksimaliai nesaugu. Ieškovas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), o iš šios valstybės vykti į (duomenys neskelbtini) taip pat yra nesaugu. Skundžiamu sprendimu nepatenkinus ieškovo reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su mama ES valstybėje ieškovas faktiškai neteko teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Vaiko gyvenamoji vieta nuo jos gimimo buvo Lietuvos Respublika, vaikas turi Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl vaiko mama, norėdama keisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, turėjo gauti tėvo rašytinį sutikimą, o jo negavusi, turėjo kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Šių aplinkybių teismas skundžiamame sprendime nevertino. Teismas taip pat nevertino, ar vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir ar tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių.
15.3. Teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka Lietuvos teismų praktikoje suformuotų aiškumo, suprantamumo ir realaus įvykdymo kriterijų. Skundžiamame sprendime nustačius tokią bendravimu su vaiku tvarką, kurios prašė atsakovė, iš esmės reiškia, kad ieškovo bendravimo tvarka su vaiku yra nenustatyta (nenustatytas nei bendravimo su vaiku laikas, nei periodiškumas), o visi klausimai sprendžiami bendru vaiko tėvų sutarimu. Ginčas šioje dalyje yra neišspręstas, o tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš naujo. Skundžiamu sprendimu neišspręsti jokie bendravimo su vaiku klausimai, juos paliekant tėvų sutarimui. Atsakovei kliudant ieškovui bendrauti su vaiku, nustatyta bendravimo tvarka aiškiai prieštarauja CK 3.170 straipsniui. Skundžiamame sprendime nustatyta tvarka vaiko tėvui užkertamos bet kokios realios galimybės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo gyvenime. Bendravimo nuotoliu tvarka skundžiamame sprendime nenustatyta, o vaiko nuolatinis lankymas (duomenys neskelbtini) yra neįmanomas dėl dabartinės geopolitinės situacijos, ieškovo pilietybės, nuolatinės gyvenamosios vietos ir viešai reiškiamų politinių pažiūrų.
15.4. Išlaikymas priteisiamas, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovas vykdė savo pareigą išlaikyti dukrą ir atsakovė šios aplinkybės neginčija. Ieškovas ne kartą siūlė atsakovei susitarti dėl išlaikymo tvarkos, tačiau atsakovė su siūlymais nesutiko. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas priteisė išlaikymo dydį nenustatęs ir nevertinęs jokių reikšmingų bylos aplinkybių. Teismas nenustatinėjo nei ieškovo, nei atsakovės turtinės padėties. Nors teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė gali užtikrinti vaiko poreikius lygiomis dalimis, šios aplinkybės atsakovės atžvilgiu nenustatinėjo apsiribodamas tuo, kad atsakovė daugiausiai rūpinasi vaiku ir nurodė, jog atsakovė turi dar vieną išlaikytinį. Priteistas išlaikymo dydis gerokai viršija orientacinį. Atsakovė, kuriai teko pareiga įrodyti didesnius nei įprastai vaiko poreikius, jokių su tuo susijusių įrodymų nepateikė. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė ir į tai, kad vaikas neteisėtai išvežtas gyventi į (duomenys neskelbtini) ir nevertino, kokias realias vaiko išlaikymo išlaidas atsakovė patiria šioje valstybėje.
16. Atsakovė A. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
20. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuota, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
21. Nustatyta, kad ieškovą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atstovavo advokatė D. M.. Nėra ginčo, kad ieškovo atstovė buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 26 d. posėdyje. Klausimas keliamas dėl to, ar pagrįstai teismas tame posėdyje išnagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovui ir jo atstovei.
22. Bylos duomenis pagrindžia, kad 2024 m. vasario 22 d. ieškovo atstovė pateikė prašymą dėl 2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio atidėjimo, kadangi tuo pačiu metu privalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje prioritetinėje pirmo lygio baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-316/2024, nagrinėjamoje Šiaulių apygardos teisme. 2024 m. vasario 23 d. ieškovo atstovė papildomai pranešė, kad susisiekus su atsakovės atstovu telefonu, buvo susitarta pabandyti surasti taikų ginčo sprendimą, todėl papildomai prašė atidėti 2024 m. vasario 26 d. paskirtą teismo posėdį ir suteikti laiko pabandyti ginčą išspręsti taikiai.
23. Į paskirtą teismo 2024 m. vasario 26 d. posėdį ieškovas ir jo atstovė neatvyko.
24. Pirmosios instancijos teismas ieškovo atstovės prašymo netenkino, teismo posėdžio neatidėjo. Apelianto nuomone, neatidėjus bylos nagrinėjimo buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą.
25. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį padariniai reglamentuoti CPK 246 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
26. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
27. Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas). Galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai).
28. Remiantis Lietuvos teismu informacine sistema Liteko nustatyta, kad ieškovo atstovė D. M. 2024 m. vasario 26 d. dalyvavo Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-12-316/2024 teismo posėdyje, kuris truko nuo 9.35 val. iki 14.40 val., taigi objektyviai negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 26 d. 13.00 val. paskirtame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamojoje byloje teismo posėdis 2024 m. vasario 26 d. buvo skirtas ankščiau negu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Remiantis bylos duomenimis nenustatyta, kad teismas siekė suderinti su ieškovu ir jo atstove teismo posėdžio datą bei laiką, o tai yra rekomenduojama derinant advokatų užimtumą bei jų dalyvavimą kitų bylų nagrinėjime teismuose.
29. Esamų bylos duomenų kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo atstovės prašymą teismo posėdį atidėti. Teismas nesudarė galimybės teismo posėdyje dalyvauti ieškovo atstovei, kuri dėl objektyviu ir svarbių aplinkybių dalyvauti paskirtame teismo posėdyje negalėjo. Todėl sutiktina, jog teismas apribojo ieškovo galimybę į teisminę gynybą.
30. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko L. A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikas turi (duomenys neskelbtini) pilietybes. Ginčo šalys nebuvo sudarę santuokos, atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), atsakovė iki 2023 m. rugsėjo 23 d. gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Vaikas faktiškai gyvena su motina atsakove.
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
32. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
33. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
34. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Ieškovas (vaiko tėvas) iš esmės sutinka, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove (vaiko motina), tačiau kelia sąlygą, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta ES valstybės narėje. Pirmosios instancijos teismas tenkino priešieškinio reikalavimą nurodytoje dalyje ir nustatė vaiko gyvenamą vietą su motina, tačiau nepasisakė dėl ieškovo argumentų (sąlygos), kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta Europos Sąjungos valstybės narėje, o ieškovo reikalavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo faktiškai neišsprendė.
36. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta vaiko teisė nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Remiantis CK 3.155 straipsnio 2 dalimi tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to vadovaujantis CK 3.156 straipsnio nuostatomis tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
37. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
38. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1-4 dalių nuostatomis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Galiojantis teisinis reguliavimas (CK 3.175straipsnis) numato, kad ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant gali būti sprendžiami teisme, o kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina. Taigi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
39. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
41. Taigi, tiek įstatymų leidėjas, tiek gausi teismų praktika nustato ir įtvirtina, jog vaiko interesus įprastai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais, išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas.
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos faktiškai nenustatė – nustatė, jog abi ginčo šalys turi derinti bendravimo su vaiku klausimus, t. y. suderinti bendravimo su vaiku laiką bei formą, sutarti tiek dėl nuotolinio ieškovo ir dukters bendravimo, tiek dėl kontaktinio ieškovo matymosi su nepilnamete dukra.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas kreipėsi į teismą nurodydamas, jog tarp šalių yra ginčas ir šalys susitarti negali, būtent dėl to jis prašo nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, kadangi šalys nesugeba susitarti (suderinti savo pozicijų) dėl bendravimo tvarkos (vaiko pasiėmimo laiko, trukmės, bendravimo formos), tarp šalių kilo ginčai ir nesutarimai. Ieškovas teigė, kad atsakovė kliudė jam bendrauti su dukra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka neišsprendžia tarp šalių kilusio ginčo, kadangi visą derinimą dėl tėvo ir dukros bendravimo palieka spręsti pačioms ginčo šalims, kurios dėl jos nesugeba susitarti. Yra pakankamas pagrindas manyti, jog skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nesudarytų galimybės skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaiką, be to ieškovas taptų priklausomas nuo atsakovės valios leisti arba neleisti bendrauti su vaiku.
44. Dėl išlaikymo vaikui teikimo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis).
45. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
46. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
47. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
48. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
49. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).
50. Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
51. Kad būtų galima įvertinti tėvų turtinę padėtį, turi būti surinkti tai pagrindžiantys įrodymai. Kiekviena šalis turi pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jei viena iš šalių vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, o teismas, matydamas, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi ex officio (pagal pareigas) surinkti duomenis apie šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2022, 33 punktas).
52. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 1 000 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, faktiškai nevertino ir nenustatė vaiko poreikių, nevertino patiriamų išlaidų vaiko išlaikymui jo buvimo vietos valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatinėjo vaiko tėvų (ginčo šalių) turtinės padėties, jų finansinių galimybių teikti išlaikymą vaikui.
53. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.).
54. Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas).
55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra atskleista bylos esmė dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, nenustatyti teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tokio pobūdžio teisinius santykius, pažeistos civilinio proceso normos, kadangi ieškovas ir ar jo atstovė nebuvo išklausyti teismo posėdyje, dėl šių proceso normų pažeidimo galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas. Nustatyti esminiai proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, ir civilinė byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.