- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2639-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14089-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei A. S. (A. S.) dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo V. S. (toliau – ieškovas, apeliantas) ieškinys atsakovei A. S. (toliau – atsakovė), kuriuo ieškovas prašo nustatyti jo ir atsakovės dukters L. A. S. bendravimo su dukterimi tvarką. Teisme taip pat priimtas ir atsakovės A. S. priešieškinis ieškovui dėl bylos šalių vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiko tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką: i) ieškovas bendrauja su dukra telefonu ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo 16 val. iki 18 val. (vaiko buvimo valstybės vietos laiku), atsakovę įpareigojant užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama; ii) ieškovas bendrauja su dukra 2023 m. rugsėjo 28 d., pasiimdamas dukrą iš darželio 16.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., grąžindamas dukrą atsakovei į vaiko gyvenamąją vietą 20.00 val.; iii) ieškovui būnant Lietuvoje, įspėjus atsakovę prieš 7 dienas, pasiimant dukrą penktadienį po darželio ar iš vaiko gyvenamosios vietos, bet ne vėliau nei 17.00 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 18.00 val.; 2) uždrausti atsakovei išvežti dukrą į užsienį be notariškai patvirtino ar jam prilyginamo ieškovo sutikimo arba teismo leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su dalimi ieškinio reiškiamų reikalavimų dėl pačios tarp šalių kilusio ginčo esmės.
Šalies argumentai
4. Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį, ieškovas šią nutartį apskundė atskiruoju skundu, taip pat 2023 m. spalio 6 d. pateikė pakeistą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuri skiriasi nuo nurodytos ieškinyje. 2023 m. spalio 6 d. prašymu ieškovas prašė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad ieškovas V. S. bendrauja su dukra L. A. S. telefonu ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis pirmadieniais, trečiadieniais ir sekmadieniais nuo 16 val. iki 18 val. (vaiko buvimo valstybės vietos laiku), atsakovę įpareigojant užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama; 2) uždrausti atsakovei išvežti dukrą L. A. S. į užsienį be teismo leidimo. 2023 m. spalio 6 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. atsakovė pranešė, jog išvyko su dukra į Rusijos Federaciją. Ieškovo teigimu, tą dieną ieškovas buvo susitaręs su atsakove, kad pasiims vaiką su savimi, tačiau atsakovė, nederindama su ieškovu, nesudarė jam galimybės susitikti su vaiku, o galimai netgi išsivežė į Rusijos Federaciją. Nuo to laiko atsakovė neleido ieškovui bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, nenurodė jos buvimo vietos, neatsako telefonu ir neatrašo į žinutes, neteikia jokios informacijos apie dukrą. Ieškovui nėra žinoma nei mažametės dukters buvimo vieta, nei jos gyvenimo sąlygos, sveikatos būklė. Ieškovas nurodė, kad atsakovė tyčia, dėl nesuprantamų priežasčių riboja ieškovo bendravimą su dukra. Ieškovo giminaitei pavyko sužinoti, kad šiuo metu atsakovė su dukra yra Lietuvoje. Ieškovo teigimu, siekiant užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei be teismo leidimo išvežti dukrą iš Lietuvos. Netaikius šio draudimo ir atsakovei savo nuožiūra išvežus dukrą į Rusijos Federaciją, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir Rusijos tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų nevykdymą, vėlesnis teismo sprendimo įgyvendinimas gali tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Ieškovui apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties pagrindu iš naujo išnagrinėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo ieškinyje nurodytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė ieškovo V. S. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra L. A. S. tvarką, pagal kurią 1) ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra telefonu ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo 16 val. iki 18 val. (vaiko buvimo valstybės vietos laiku); 2) atsakovė įpareigotina užtikrinti, kad bendravimo metu ryšio priemonė būtų veikianti ir vaikui pasiekiama; 3) tėvai turi teisę bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios ieškovo bendravimo su mažamete dukra tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodyta nutartimi prašymo dalies dėl draudimo atsakovei išvežti dukrą į užsienį be teismo leidimo netenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Išnagrinėjęs 2023 m. spalio 6 d. ieškovo prašymą, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2023 m. spalio 9 d. nutartimi šį prašymą atmetė.
8. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas yra nepagrįstas, nes ieškovo nurodomos aplinkybės apie bendravimą su dukra yra prieštaringos. Viena vertus, ieškovas nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. – spalio 1 d. buvo grįžęs į Lietuvą ir kasdien matydavosi su dukra. Kita vertus, ieškovas nurodo, kad: ,,2023 m. rugsėjo 23 d. atsakovė pranešė, kad išvyko su dukra į Rusijos Federaciją. Pažymėtina, kad tą dieną ieškovas buvo susitaręs su atsakove, kad pasiims vaiką su savimi, tačiau atsakovė, nederindama su ieškovu, nesudarė jam galimybės susitikti su vaiku, o galimai netgi išsivežė į Rusijos Federaciją. Nuo to laiko atsakovė neleido ieškovui bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, nenurodė jos buvimo vietos, neatsako telefonu ir neatrašo į žinutes, neteikia jokios informacijos apie dukrą. Ieškovui nėra žinoma nei mažametės dukters buvimo vieta, nei jos gyvenimo sąlygos, sveikatos būklė. Atsakovė tyčia, dėl nesuprantamų priežasčių riboja ieškovo bendravimą su dukra.“ Teismas vertino, kad ieškovas nurodo skirtingas aplinkybes apie tą patį laikotarpį (2023 m. rugsėjo 5 d. – spalio 1 d.).
9. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad uždraudimas atsakovei išvežti dukrą į užsienį be teismo leidimo būtų neproporcinga priemonė, be to, ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, nepateikdamas pakankamai objektyvių duomenų apie ieškovo turimas galimybes tinkamai įgyvendinti prašomą ieškiniu nustatyti bendravimo su dukterimi tvarką, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis ieškovas asmeniniais, socialiniais ir ekonominiais interesais yra labiau susijęs su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nei su dukros gyvenamosios vietos valstybe Lietuva.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovas, atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 2 d. nurodytus teismo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas kitokią laikino bendravimo su vaiku tvarką ir draudimą išvežti vaiką į užsienį be teismo leidimo, tačiau teismas taip pat nepagrįstai šį prašymą atmetė.
10.2. Prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pridėti lėktuvo bilietai, patvirtinantys, kad ieškovas buvo grįžęs į Lietuvą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. spalio 1 d. Būdamas Lietuvoje jis kasdien matydavosi su dukra, kol atsakovė 2023 m. rugsėjo 23 d. nebeleido jam su vaiku susitikti, nurodydama, kad išvyko į Rusijos Federaciją – šios aplinkybės nurodytos ieškinyje, prie kurio pridėtas ir jas pagrindžiantis susirašinėjimas su atsakove. Teismas nutartį motyvavo visiškai neįsigilinęs į bylos medžiagą, pateiktus įrodymus.
10.3. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti bendrauti su vaiku tris kartus per savaitę nuotolinio ryšio priemonėmis. Ieškovas turi tiek telefoną, tiek kompiuterį, interneto ryšį (ką patvirtina prie ieškinio pridėtas susirašinėjimas su atsakove), todėl tokie teismo argumentai dėl realios galimybės ieškovui bendrauti nuotoliniu būdu yra ne tik nepagrįsti, bet net ir nelogiški.
10.4. Prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su vaiku tvarka niekaip nesuvaržo atsakovės teisių, nes iš esmės nesukuria jai jokių pareigų, išskyrus sudaryti galimybę ieškovui nuotoliniu būdu bendrauti su vaiku. Laikinoji bendravimo tvarka nustatoma ne tik siekiant užtikrinti ieškovo, kaip tėvo, teisę bendrauti su vaiku, bet ir paties vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais – šiuo atveju ieškovu. Teismui nenustačius laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovei sudarytos nepagrįstos galimybės nevaržomai pažeidinėti vaiko teises, trukdant tėvui bendrauti su vaiku. Tokiu būdu nėra užtikrinama vaiko teisė matytis, bendrauti su tėvu, nutraukiamas emocinis ryšys, daroma psichologinė žala vaikui.
10.5. Netenkindamas prašymo dėl draudimo be teismo leidimo išvežti vaiką iš Lietuvos, teismas pažymėjo, kad tai neproporcinga priemonė, tačiau nepateikė jokių motyvų, t. y. nei kieno atžvilgiu tai neproporcinga priemonė, nei kodėl jis padarė tokią išvadą. Ieškovas neprašė teismo uždrausti pačiai atsakovei išvykti iš Lietuvos, t. y. apriboti atsakovės laisvę, o prašė taikyti draudimą išvežti iš Lietuvos ieškovo ir atsakovės dukrą, nes atsakovė ne tik grasina, kad ketina išvežti dukrą į Rusijos Federaciją, bet netgi buvo tai padariusi be ieškovo žinios ir šiai dienai ieškovui netgi nėra tiksliai žinoma, ar dukra grįžo į Lietuvą. Atsakovei išsivežus vaiką į Rusijos Federaciją, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė realiai egzistuoja – atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, būtų faktiškai neįmanoma priverstinai įgyvendinti teismo sprendimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kitas įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
14. Vienas svarbiausių šeimos teisinių santykių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
15. CK 3.161 straipsnyje, reglamentuojančiame vaikų teises, nustatyta, kad vaikas, be kitų šiame straipsnyje išvardintų teisių, turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).
16. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
17. Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, reikalaudamas nustatyti bendravimo su dukterimi tvarką. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką ir uždrausti atsakovei be teismo leidimo išvežti dukterį į užsienį. Sprendžiant dėl prašymo pagrįstumo šiuo atveju būtina išsiaiškinti, ar iki bylos išnagrinėjimo pabaigos vaiko teisės ir teisėti interesai bendrauti su abiem tėvais nebus pažeisti ir vaikas turės realias galimybes bendrauti su abiem tėvais, kol teisme bus sprendžiamas tėvų ginčas.
19. 2023 m. spalio 6 d. ieškovo prašymu, kurio pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino, ieškovas prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad ieškovas V. S. bendrauja su dukra L. A. S. telefonu ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis pirmadieniais, trečiadieniais ir sekmadieniais nuo 16 val. iki 18 val. (vaiko buvimo valstybės vietos laiku), atsakovę įpareigojant užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama; 2) uždrausti atsakovei išvežti dukrą L. A. S. į užsienį be teismo leidimo.
20. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo ieškinyje nurodytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė ieškovo V. S. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra L. A. S. tvarką, pagal kurią 1) ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra telefonu ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo 16 val. iki 18 val. (vaiko buvimo valstybės vietos laiku); 2) atsakovė įpareigotina užtikrinti, kad bendravimo metu ryšio priemonė būtų veikianti ir vaikui pasiekiama; 3) tėvai turi teisę bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios ieškovo bendravimo su mažamete dukra tvarkos.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į 2023 m. lapkričio 29 d. pirmosios instancijos teismo nutartį, papildomai nustatyti ir kitą bendravimo su vaiku tvarką šiuo atveju nėra pagrindo, nes ieškovo reikalavimas šioje dalyje buvo patenkintas, nustatyta iš esmės tokia pat laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, kurios jis prašė ir 2023 m. spalio 6 d. prašymu, tik nurodytos skirtingos savaitės dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius šią laikinąją apsaugos priemonę ginčo šalių vaikui bus sudaryta galimybė bendrauti su abiem tėvais per laikotarpį, kol bus išnagrinėtas bylos šalių ginčas.
22. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pateikė tik lakoniškus motyvus dėl kitos ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, t. y. uždraudimo atsakovei išvežti dukrą į užsienį be teismo leidimo, neproporcingumo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų), ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. A. S.. Ieškovas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose, o atsakovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tačiau turi leidimą gyventi Lietuvoje. Priešieškinyje nurodyta, kad ieškovo ir atsakovės dukra L. A. S. turi (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pilietybę, į bylą pateikta ginčo šalių bendro vaiko (duomenys neskelbtini) paso kopija. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad Rusijos Federacijoje gyvena jos motina ir kiti giminaičiai, kuriuos lankydama atsakovė ilgesnį laiką būna Rusijos Federacijoje. Tarp šalių nėra ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, vertintina, kad laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei išvežti ginčo šalių dukterį į Rusijos Federaciją, šiuo atveju ne padėtų laikinai sureguliuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją iki tarp šalių kilusio ginčo išsprendimo iš esmės (šis tikslas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau yra pasiektas pirmosios instancijos teismui nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką), o neproporcingai apribotų atsakovės, su kuria gyvena ginčo šalių dukra, teisę aplankyti šalį, kurios (duomenys neskelbtini) yra atsakovė, taip pat atsakovės asmeninį gyvenimą, bendravimą su artimaisiais, juolab, kad pats ieškovas nuolat Lietuvoje nebūna, kadangi dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taigi nurodyta laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamos situacijos atveju laikytina pertekline, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios priemonės netaikė.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti ieškovo atskirojo skundo šiame skunde nurodytais argumentais ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.