- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-66-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14089-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo V. S. ieškinys atsakovei A. S., kuriuo jis prašo nustatyti jo bendravimo su dukterimi tvarką.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti, kad ieškovas V. S. bendrauja su dukra L. A. S.: (i) 2023 m. gruodžio 18-28 d. ir 2023 m. sausio 1-15 d. 16-19 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas sutinka, kad matymosi su vaiku valandos būtų nustatytos ir kitu metu, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą; (ii) 2023 m. gruodžio 29-31 d., pasiimant vaiką 2023 m. gruodžio 29 d. 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant 2023 m. gruodžio 31 d. į jos gyvenamąją vietą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovas nuo pat dukters gimimo, net gyvendamas užsienyje, nuolat grįždavo į Lietuvą, kad matytųsi su dukra. 2023 m. birželio 5-26 d. ieškovas buvo grįžęs į Lietuvą, kasdien siekė pasimatyti su dukra, kartu su vaiku ir atsakove atostogavo Palangoje. Šių metų liepos 1-27 d. mėnesį atsakovė su dukra ir kitu jos vaiku buvo atvykę pas ieškovą ir gyveno jam priklausančiame name kartu su ieškovu. 2023 m. rugsėjo 5 d. – spalio 1 d. ieškovas buvo grįžęs į Lietuvą ir kasdien matydavosi su dukra. Ieškovą su dukra sieja labai geras emocinis ryšys, mergaitė jį atpažįsta kaip tėvą, supranta lietuviškai, labai džiaugiasi susitikusi.
2.2. 2023 m. rugsėjo 23 d. ieškovas buvo susitaręs su atsakove, kad pasiims vaiką su savimi, tačiau atsakovė, nederindama su ieškovu, nesudarė jam galimybės susitikti su vaiku, o galimai išvyko su dukra į Rusijos Federaciją. Nuo to laiko atsakovė neleido ieškovui bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, nenurodė jos buvimo vietos, neatsako telefonu ir neatrašo į žinutes, neteikia jokios informacijos apie dukrą. Ieškovui nėra žinoma nei mažametės dukters buvimo vieta, nei jos gyvenimo sąlygos, sveikatos būklė. Atsakovė tyčia, dėl nesuprantamų priežasčių riboja ieškovo bendravimą su dukra.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Atsakovė su savo abiem vaikais išvykusi į Rusijos Federaciją - į Murmansko miestą, pas savo motiną. Ieškovo nurodomas laikotarpis yra šventinis, todėl atsakovė šiuo periodu lanko savo motiną kartu su vaikais. Šiuo laikotarpiu, kada ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė neplanavo grįžti į Lietuvą, todėl toks ieškovo prašymas objektyviai neįgyvendinamas.
3.2. Šalių dukra L. A. S. yra ne tik Lietuvos Respublikos pilietė, bet ir Rusijos Federacijos pilietė, todėl vaikas su motina, kuri taip pat yra Rusijos pilietė, turi neginčijamą teisę vykti į valstybę, kurios pilietis jis yra.
3.3. Ieškovas, bendraudamas su vaiku ir pačia ieškove, kito ieškovės vaiko M. S. akivaizdoje, kursto nacionalines nuotaikas, įžeidinėja atsakovę dėl jos tautybės karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos kontekste, vartoja necenzūrinius žodžius. Visa tai vyksta nepilnamečių vaikų akivaizdoje, jiems girdint, taip pat siunčiant žinutes atsakovei. Minėtos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas atskirai nuo atsakovės būdamas su vaiku, daro neigiamą, žalingą įtaką vaikui. Tokie ieškovo veiksmai akivaizdžiai yra darantys žalą nepilnamečių vaikų formavimuisi, psichologinei būsenai, gali turėti neigiamą įtaką vaiko požiūriui į savo motiną, su kuria jie auga ir vystosi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, nes ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti objektyviai įgyvendinamos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ir ieškovo nurodytu laikotarpiu, kada ieškovas ketina atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovės ir ieškovo dukters nebus Lietuvos Respublikoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas apribojo šalių mažametės dukters teisę bendrauti su tėvu ir ieškovo, kaip tėvo, teisę ir pareigą bendrauti su mažamete dukra, remdamasis išimtinai atsakovės paaiškinimu, kad minėtu laikotarpiu ji tariamai lankys savo artimuosius. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad prašomu nustatyti bendravimo su ieškovu laikotarpiu atsakovė išties bus išvykusi iš Lietuvos. Taigi, teismas iš esmės nutartį grindė niekuo nepagrįstu atsakovės teiginiu. Taigi teismas, pažeisdamas vaiko pamatines teises, dėl nesuprantamų priežasčių gina išimtinai atsakovės norus ir neteisėtą elgesį, nesant jokių objektyvių priežasčių riboti ieškovo bendravimą su vaiku.
6.2. Be to, atsakovė, kuri niekur nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, todėl gali laisvai suderinti savo kelionės aplankyti savo motiną laiką su ieškovo atvykimu į Lietuvą, turi ne tik teisę, bet pareigą imtis visų nuo jos priklausančių priemonių, kad užtikrintų mažametei dukrai galimybę bendrauti ir matytis su tėvu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ir jos tėvai yra pravoslavų tikėjimo, todėl ir šiuo atžvilgiu ieškovo prašomas nustatyti bendravimo su dukra laikas nesutampa su pravoslavų šventiniu kalėdiniu laikotarpiu.
6.3. Nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. atsakovė yra visiškai apribojusi bet kokį ieškovo bendravimą su vaiku, neteikia jokios informacijos apie vaiką. Atsakovė neteikia paaiškinimų, kodėl nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. neleidžia su vaiku bent trumpai pabendrauti bent nuotoliniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis. Vienintelė atsiliepime į prašymą nurodyta priežastis – jos ir ieškovo nesutarimas dėl Rusijos vedamos užsienio politikos ir dabartinės geopolitinės padėties. Atsakovė mano, kad tai yra pakankamas pagrindas ieškovui neleisti bendrauti su 2 metų vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovo prašytą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką 2023 m. gruodžio – 2024 m. sausio mėnesiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose (2 dalis). Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
10. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
11. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. S. ir atsakovė A. S. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. A. S.. Ieškovas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, tačiau turi leidimą gyventi ir gyvena Lietuvoje. Ieškovo ir atsakovės dukra L. A. S. turi Lietuvos Respublikos bei Rusijos Federacijos pilietybes. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašomos nustatyti laikinos bendravimo su dukra tvarkos 2023 m. gruodžio – 2024 m. sausio mėnesio laikotarpiu. Pažymėtina, kad šioje byloje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo laikinosios bendravimo su dukra tvarkos nustatymo:
12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismui 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį, pakartotinai išsprendęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė ieškovo laikiną bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią: (i) ieškovas V. S. bendrauja su nepilnamete dukra L. A. S. telefonu ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo 16 val. iki 18 val. (vaiko buvimo valstybės vietos laiku); (ii) atsakovė A. S. įpareigotina užtikrinti, kad bendravimo metu ryšio priemonė būtų veikianti ir vaikui pasiekiama; (iii) tėvai turi teisę bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios ieškovo bendravimo su mažamete dukra tvarkos. Likusioje dalyje (dėl ieškovo bendravimo su dukra 2023 m. rugsėjo mėn. 28 – 30 d.; dėl ieškovo bendravimo tvarkos, jam būnant Lietuvoje; dėl draudimo atsakovei išvežti dukterį į Rusijos Federaciją), prašymo netenkino.
12.2. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį, kuria buvo sprendžiamas ieškovo pakartotinas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo ir draudimo atsakovei išvežti šalių dukrą į Rusijos Federaciją, 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, pasisakydamas, kad (i) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi, ieškovo prašymą tenkindamas iš dalies, jau yra nustatęs laikiną bendravimą su nepilnamete dukrą tvarką, todėl esant nustatytai iš esmės tokiai pat laikinai bendravimo su vaiku tvarkai (skiriasi tik savaitės dienos), nėra pagrindo dar kartą ją nustatinėti; (ii) nors pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai pateikė motyvus dėl kitos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo ieškovei be teismo leidimo išvežti šalių dukrą į Rusijos Federaciją, neproporcingumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritarė, laikydamas ją pertekline, kadangi draudimas atsakovei išvežti dukrą į Rusijos Federaciją šiuo atveju ne padėtų laikinai sureguliuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją, o neproporcingai apribotų atsakovės, su kuria gyvena ginčo šalių dukra, teisę aplankyti šalį, kurios pilietė yra atsakovė, taip pat atsakovės asmeninį gyvenimą, bendravimą su artimaisiais, juolab, kad pats ieškovas nuolat Lietuvoje nebūna, kadangi dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti jo laikiną bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką 2023 m. gruodžio – 2024 m. sausio mėnesiais. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės objektyviai nebus galima įgyvendinti, kadangi prašomu nustatyti laikinojo bendravimo laikotarpiu atsakovės ir ieškovo dukters nebus Lietuvos Respublikoje. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grįsdamas tuo, jog teismas apribojo šalių mažametės dukters teisę (taip pat ir ieškovo teisę bei pareigą) bendrauti su tėvu vien tik atsakovės nurodytos aplinkybės – kad atsakovė su vaiku išvyko į Rusijos Federaciją ir šiuo metu (šventiniu laikotarpiu) jos nėra Lietuvoje, pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiems apelianto argumentams.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, be kita ko, pirmiausiai turėjo įsitikinti atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybe, kuriai pagrįsti atsakovė nebuvo ir iki šiol nėra pateikusi teismui jokių objektyvių įrodymų – ar atsakovės su šalių mažamete dukra prašomu nustatyti laikinąsias apsaugos priemones laikotarpiu (2023 m. gruodžio – 2024 m. sausio mėnesiais) iš tikrųjų jau nebuvo Lietuvos Respublikoje (ar jos tuo metu buvo Rusijos Federacijoje, kaip nurodoma procesiniuose dokumentuose) ir dėl to ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimas būtų neįmanomas, tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo.
15. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų objektyviai spręsti dėl atsakovės ir šalių mažametės dukros išvykimo iš Lietuvos Respublikos / jų buvimo Rusijos Federacijoje prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpiu. Tuo tarpu byloje, sistemiškai vertinant procesinius dokumentus ir netiesioginius įrodymus, egzistuoja aplinkybės, kurios sudaro prielaidą pagrįstoms abejonėms dėl atsakovės nurodomo jos ir dukros buvimo Rusijos Federacijoje / nebuvimo Lietuvos Respublikoje:
15.1. Atsakovės pozicija dėl jos su šalių dukra išvykimo iš Lietuvos Respublikos / buvimo Rusijos Federacijoje pateiktuose skirtinguose procesiniuose dokumentuose nėra nuosekli: (i) atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė nurodo, kad atsakovė su vaikais išvyko į Rusijos Federaciją tik šventiniam laikotarpiui aplankyti savo motinos; (ii) tuo tarpu iš atsakovės 2023 m. lapkričio 24 d. pateikto priešieškinio ir 2024 m. sausio 4 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį turinių matyti, kad atsakovė su dukra planuoja pasilikti ilgesniam laikotarpiui arba likti gyventi Rusijos Federacijoje; (iii) taip pat iš teismui 2023 m. lapkričio 30 d. pateiktos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnybos) išvados turinio matyti, kad atsakovė Tarnybos specialistams nurodė, jog šiuo metu ji su vaikais gyvena pas savo motiną Rusijos Federacijoje Murmansko mieste, į Lietuvą grįžti neplanuoja, o artimiausiu metu planuoja įsigyti trijų kambarių butą.
15.2. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2023 m. lapkričio 30 d. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad šalių šeimos aplinkos sąlygų Tarnybos atstovai neturėjo galimybės ištirti, 2023 m. lapkričio 15 d. Tarnybos specialistė susisiekė su atsakove naudojantis pokalbių ir susirašinėjimo programėle Viber, kas reiškia, kad atsakovė vis dėlto naudojasi Lietuvos operatoriaus paslaugomis.
15.3. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės teisinių paslaugų sutartis su ja atstovaujančiu advokatu sudaryta dar 2022 m. sausio 21 d. Iš šios sutarties turinio matyti, kad advokatui pavedama atstovauti atsakovę teismuose dėl šalių dukters L. A. S. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos ir sąlygų nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir kt. klausimų (susijusių būtent su šalių dukra), nors byloje yra duomenų (abi šalys juos nurodo arba neginčija šių aplinkybių), kad 2023 m. birželio 5-26 d. ieškovas buvo grįžęs į Lietuvą, kartu su dukra ir atsakove atostogavo Palangoje; 2023 m. liepos 1-27 d. mėnesį atsakovė su dukra ir kitu jos vaiku buvo atvykę pas ieškovą ir gyveno su ieškovu ieškovui priklausančiame name Jungtinėse Amerikos Valstijose; 2023 m. rugsėjo 5 d. – spalio 1 d. ieškovas buvo grįžęs į Lietuvą ir iki 2023 m. rugsėjo 23 d. (kuomet atsakovė nepranešė ieškovui, kad su vaikais išvyko iš Lietuvos į Rusiją) matydavosi su dukra. Taigi, iki pat 2023 m. rugsėjo tarp šalių nebuvo jokių ginčų, įskaitant teisminių, dėl bendravimo su dukra. Tad teismui kelia abejonių šios Teisinių paslaugų sutarties sudarymo data: teoriškai ši teisinių paslaugų teikimo sutartis, kuri, atkreiptinas dėmesys, atsakovės pasirašyta ranka, sudaryta dar 2022 m. sausio mėn., tuo tarpu nėra absoliučiai jokių duomenų, kad ginčas, susijęs su šalių nepilnamete dukra, tarp šalių būtų kilęs anksčiau nei 2023 m. rugsėjo mėn. (kuomet atsakovė pranešė ieškovui apie savo ir dukros išvykimą į Rusijos Federaciją) ir būtų atlikti kokie nors teisiniai veiksmai, nurodyti teisinių paslaugų teikimo sutartyje (pvz., teikiamos pretenzijos dėl turtinių / neturtinių santykių, susijusių su šalių dukra; derinta / pasirašyta taikos sutartis; teikti procesiniai dokumentai teismui ir pan.).
16. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, be kita ko, visų pirmą turėjo pareigą įpareigoti atsakovę, su kuria nuolat gyvena šalių nepilnametė dukra ir kuri turi pareigą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, įrodyti aplinkybę, jog prašomu taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikotarpiu (2023 m. gruodžio mėn. – 2024 m. sausio mėn.) ji su dukra realiai buvo išvykusi iš Lietuvos / buvo Rusijos Federacijoje ir dėl to objektyviai negalėjo įgyvendinti / užtikrinti vaiko teisės pasimatyti / bendrauti su tėvu.
17. Kita vertus, net ir išvykimas iš Lietuvos Respublikos, nulemtas subjektyvių vaiko motinos norų, savaime negali būti laikomas pateisinama priežastimi atmesti bet kokius vaiko tėvo, turinčio teisę bei pareigą bendrauti su vaiku, prašymus dėl laikinosios jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvas (motina), su kuriuo lieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑444/2014; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-687/2018).
18. Nurodytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnametę dukra laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio – 2024 m. sausio mėnesio, vien tik tuo pagrindu, kad ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti objektyviai įgyvendinamos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ir ieškovo nurodytu laikotarpiu, atsakovės ir ieškovo dukters nebus Lietuvos Respublikoje, ne tik nenustatė vienos iš esminių nagrinėjamu atveju aplinkybės – atsakovės su šalių nepilnamete dukra realaus buvimo / nebuvimo Lietuvos Respublikoje, bet ir privalėdamas būti aktyvus šeimos bylose, nesvarstė dėl galimos alternatyvios ieškovo prašomai jo bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo, siekiant užtikrinti tėvo teisę į tokį bendravimo, dėl ko nagrinėjamas klausimas dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių galėjo būti išspręstas neteisingai. Jeigu iš tikrųjų pasitvirtintų aplinkybė dėl faktinio atsakovės išvykimo iš Lietuvos Respublikos su nepilnamete dukterimi, tai tik pagrįstų būtinąją sąlygą laikinosios apsaugos priemonės byloje taikymui – realią grėsmę galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo byloje įvykdymui.
19. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą (šiuo atveju – nutartį) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, konstatuoja, kad klausimas dėl prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių - laikinosios ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, turėtų būti nagrinėjamas iš naujo pilna apimtimi (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, kuriam ieškovo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2023 m. gruodžio 18 d. - 2024 m. sausio 1-15 d.) jau iš esmės yra nebeaktualus ir praktiškai pasibaigęs (per laikotarpį nuo 2024 m. sausio 11 – 15 d. teismas objektyviai neturės galimybės nustatyti aplinkybės dėl atsakovės su šalių dukra buvimo vietos), o apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, koks bendravimo su dukra laikotarpis ieškovui šiam momentui yra aktualus, grąžina klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris turėtų pasiūlyti ieškovui patikslinti datas / nurodyti naujas datas ir/ar bendravimo tvarką, kuri būtų aktuali laikinajai apsaugos priemonei taikyti.
Vilniaus apygardos teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti ieškovo V. S. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra L. A. S. tvarką laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. sausio 15 d., panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.