Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atmestas M. K. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamas veikas ir sumažinti paskirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir nubaustas įvairios trukmės laisvės atėmimo bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2013-01-03.

2. 2020-01-27 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose buvo gautas nuteistojo M. K. 2020-01-20 pareiškimas, kuriuo jis prašė baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-351/2012 perkvalifikuoti nusikalstamas veikas ir sumažinti jam paskirtą bausmę. M. K. nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, įsigaliojusiu 2018-01-01, patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris šiuo metu yra 50 Eur. Padarytos turtinės žalos dydis reikšmingas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnį taikymo aspektu tuo atveju, kai nusikalstamais veiksmais (t. y. atlikus ir inicijavus finansinę operaciją) apgaule užvaldomas (ar kėsinamasi užvaldyti) svetimas turtas, kurio vertė yra 3 MGL (150 Eur). Tokiu atveju nusikalstami veiksmai apima ne tik BK 215 straipsnyje, bet ir BK 182 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto įgijimą apgaule, požymius, ir taikant baudžiamąją atsakomybę tokie nusikalstami veiksmai vertinami kaip šių abiejų nusikalstamų veikų sutaptis. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis M. K. prašė perkvalifikuoti nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir sumažinti jam paskirtą bausmę.

3. Skundžiama 2020-02-28 nutartimi Tauragės apylinkės teismas nuteistojo M. K. prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, jog minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019 ir kt.). Atsižvelgdamas į tokią kasacinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad bazinio bausmės dydžio pasikeitimas negali būti vertinamas kaip bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamojo įstatymo pasikeitimas, todėl nėra pagrindo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir sumažinti paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Skundas atmestinas.

6. Išnagrinėjęs M. K. skundą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo 2020-02-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas pagrįstai netenkino nuteistojo M. K. prašymo dėl jo padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi baudžiamuoju bei baudžiamojo proceso įstatymais, priimtas procesinis sprendimas atitinka įstatymo leidėjo valią ir teismų praktiką.

7. Kaip matyti iš nuteistojo M. K. skundo, jo nuomone, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018-01-01 patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, turėjo perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą ir bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

8. Priešingai nei teigia M. K., teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą ir bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą ir bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi, būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018-01-01 nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, kuris ir taikytinas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje Tauragės apylinkės teismo nutartyje, teismų praktikoje suformuota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 nuo 2018-01-01 nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (50 Eur), BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl švelninančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko šiuo atveju nėra taikomos, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės turi tik nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis.

9. M. K. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas nuo 2010-03-24 iki 2010-03-29. Pažymėtina, jog nuo 2008-10-22 iki 2015-01-01 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 130 litų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“). Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendis buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Klaipėdos apygardos teismas 2013-01-01 nutartimi atmetė nuteistojo M. K. apeliacinį skundą (minėtas nuosprendis kasacine tvarka apskųstas nebuvo), tai reiškia, kad aukštesniosios instancijos teismas netinkamo nusikalstamų veikų kvalifikavimo nenustatė. Kadangi, kaip minėta, MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimaliųjų dydžių, todėl jo nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Sprendžiant klausimą dėl turto ar turtinės teisės vertės atsižvelgiama į MGL dydį, kuris galiojo veikos padarymo metu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019, 2K-2-693/2019 ir kt.). Priešingai nuteistojo tvirtinimui, paminėta kasacinio teismo praktika, nurodyta skundžiamoje nutartyje, yra aktuli nagrinėjamu atveju, t. y. joje suformuluota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai.

10. Iš viso to, kas aptarta, matyti, jog nuteistojo M. K. atvejis nėra išskirtinis, nagrinėjamai situacijai taip pat yra taikomas kasacinio teismo išaiškinimas ir M. K. nusikalstamos veikos pagrįstai buvo kvalifikuotos, vadovaujantis jų padarymo metu galiojusiu MGL dydžiu, todėl nėra pagrindo jų perkvalifikuoti dėl nuteistojo skunde išdėstytų argumentų.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis minėta kasacinio teismo praktika, apygardos teismas visiškai sutinka su Tauragės apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad bazinio bausmės dydžio pasikeitimas negali būti vertinamas kaip bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamojo įstatymo pasikeitimas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nuteistojo M. K. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti ir sumažinti jam paskirtą bausmę.

12. Dėl išvardytų motyvų naikinti skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2020-02-28 nutartį M. K. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartį.