Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. B. (apeliantė) ir atsakovo E. B. (apeliantas) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių bei atsakovo E. B. patikslintą priešieškinį ieškovei S. B. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“ ir E. B., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2011 m. rugpjūčio 27 d. sudarė santuoką Šilalės RK bažnyčioje. Santuoka 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo įregistruota Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 123). Ieškovė ir atsakovas yra dviejų nepilnamečių vaikų, t. y. A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl apeliantės procesinių prašymų

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, atsakovas, teikdamas reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 4 108,52 Eur dydžio piniginę kompensaciją už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. sumokėtą dalį paskolos, palūkanų ir komunalinių mokesčių, teikė įrodymus (patikslintas 2023 m. balandžio 20 d. priešieškinis DOK-17113, 2022 m. rugsėjo 13 d. priešieškinis DOK-37550) ir teismas juos vertino. Kita vertus, visi prašymai, susiję su bylos nagrinėjimu, turi būti teikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos momento (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Taigi nurodomas reglamentavimas reiškia, kad tokio pobūdžio apeliantės prašymas negali būti tenkinamas. Atsižvelgus į tai, apeliantės prašymas netenkinamas. Trečia, atsakovas, atsiliepime reaguodamas į šį apeliantės prašymą, atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą pats pridėjo papildomai sugeneruotus rašytinius įrodymus už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. sumokėtą dalį paskolos, palūkanų ir komunalinių mokesčių, su jais apeliantė turėjo galimybę susipažinti bei pateikti savo pastabas.

11. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo pasiūlyti šalims nustatyti buto adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio naudojimo tvarką. Kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo pateikę tokio reikalavimo, tik ieškovė fragmentiškai buvo išreiškusi tokią nuomonę (apie tai detaliau skyriuje dėl lygių dalių principo). Atsižvelgdama į draudimą apeliacinės instancijos teisme kelti naujus materialinius reikalavimus, vertinant tai, kad toks reikalavimas yra šalių, o ne teismo prerogatyva, į tai, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nėra šios bylos dalykas, apeliantės prašymas dėl naudojimosi tvarkos siūlymo teismo iniciatyva netenkinamas.

Dėl apelianto procesinių prašymų

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis bei naujai pateiktais įrodymais, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo sprendžia, kad apeliantas pagrindė būtinybę nurodomus duomenis pateikti po sprendimo pirmosios instancijos teisme paskelbimo; pagrindė, kad naujai prašomi priimti įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą, apeliantas nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, dėl to apeliacinės instancijos teismas priima minėtus apelianto papildomai pateiktus duomenis kaip naujus įrodymus.

18. Apeliantas atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą prideda naujus įrodymus – darbo sutartį, pažymą apie gautas pajamas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., sąskaitos išrašą apie jo mokėtas komunalines išlaidas, „Swedbank“, AB, sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. ir prašo juos priimti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis bei naujai pateiktais įrodymais atkreipia dėmesį, kad atsakovas pateikė kaip tik apeliantės norimą išrašą, tokio laikotarpio išrašo apeliaciniu skundu prašė apeliantė. Be to, apeliantas pateikė kitus duomenis, kuriuos apeliacinės instancijos teisme ginčija apeliantė. Kolegija, įvertinusi tai, kad minėti įrodymai susiję su byla, jie turės įtakos teisiniam bylos rezultatui juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų

20. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

21. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

22. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

23. Akcentuotina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išlaikymas, skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti, yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė kartu su ieškiniu ir papildomais procesiniais dokumentais pateikė apskaičiavimus, t. y. nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingas pinigines sumas bei tai, kam tos sumos skiriamos ir akivaizdu, jog ieškovė pateikė pakankamai išsamius, realius išlaidų, kurios reikalingos dukterų išlaikymui apskaičiavimus. Jokių prabangos prekių šiame sąraše nėra. Kitas aspektas yra tas, kad apeliantė pati nusprendė kartu su dukromis išsikraustyti iš šalims priklausančio kotedžo ir apsigyventi atskirai. Kolegijos vertinimu, teigdama, kad ji išsinuomoti būstą už 500 Eur, jai reikia mokėti apie 130 Eur dydžio komunalinius mokesčius ir dėl to reikia skirti didesnę – 350,00 Eur per mėnesį sumą, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (po 274,00 Eur per mėnesį), neproporcingai perkeliama per didelė išlaikymo našta atsakovui bei pačiai ieškovei. Kaip teisingai pastebi atsakovas, nors ieškovė, teigdama, kad atsakovas yra nesugyvenamo būdo, todėl ji buvo priversta išsikelti iš buto ir dėl to patirti išlaidas būsto nuomai, tuo pačiu jau kelia naują reikalavimą – ne tik priteisti jai didesnę buto dalį, bet ir nustatyti naudojimosi juo tvarką iš dalies pripažindama, kad įmanoma kartu su atsakovu gyventi viename būste. Kolegijos vertinimu, į išlaikymo sumą įtraukta ieškovės nurodoma suma dėl nuomojamo būsto yra pernelyg didelė, dėl to, nepasisakydama apie teismo atliktus aritmetinius apskaičiavimus dėl išlaikymo dydžio (34 punktas), konstatuoja, kad teismo nustatytas 274,00 Eur per mėnesį išlaikymo dydis kiekvienai dukrai yra teisingas, įvertintas pagal visus byloje pateiktus įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

26. Vertinant atsakovo turtinę padėtį reikia atkreipti dėmesį į tai, tą padarė ir pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas objektyviai neturi galimybių teikti didesnį negu dukroms priteistas 274,00 Eur per mėnesį išlaikymas. Bylos duomenys ir apelianto papildomai pateikti įrodymai apie jo pajamas patvirtina (CPK 314 straipsnis), kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 1 000,00 – 1 200,00 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį ir, kaip jis nurodo, jo galimybės Lietuvoje susirasti kitą darbą pagal turimą specialybę (naftos surinkimo įrangos operatorius) yra itin ribotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas dviem dukroms – iš viso 700 Eur per mėnesį, yra per didelė turtinė našta atsakovo turtinei padėčiai, t. y. iš jo gaunamos, pvz., 1 200,00 Eur sumos jam liktų tik 500,00 Eur suma, o iš jos jis turėtų ir save išsilaikyti, ir dengti kreditą, ir papildomai skirti išlaidų dukroms, joms būnant su atsakovu.

27. Papildomai pridėtina, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 274 Eur išlaikymo suma vadovaujantis teisės aktais bus indeksuojama ir atitinkamai po tam tikro laikotarpio sudarys / gali sudaryti žymiai didesnę sumą.

28. Atsižvelgus į nurodytus argumentus apeliantės prašymas dėl didesnio išlaikymo priteisimo atmetamas.

30. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio. CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, būtina įvertinti tą laikotarpį, už kurį apeliantė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, egzistavusias faktines aplinkybes, tuo pačiu atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnis), protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad šalims gyvenant skyriumi, atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. iš dalies prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas privalo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą.

32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu ir patvirtina, kad išlaikymo mokėjimo trukmė laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. sudaro 10,5 mėnesio, o ne 9,5 mėnesio, kaip apskaičiavo pirmosios instancijos teismas (43 punktas). Atitinkamai dėl aritmetinės klaidos perskaičiuotina atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma, ji sudaro 5754 Eur (274,00 Eur x 2 dukrų išlaikymas x 10,5 mėn.). Atitinkamai, kadangi atsakovas nurodomu laikotarpiu teikė 3 100,00 Eur išlaikymą, galutinė išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 2654 Eur (5 754 Eur - 3 100 Eur).

33. Atsižvelgus į nurodytus argumentus apeliantės prašymas dėl didesnio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas.

35. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

36. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 43 punktą). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022 75 punktą).

37. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

38. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

39. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

40. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad ieškovei ir vaikams reikalinga didesnė turto dalis, bet ji nesugebėtų atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį sumokėti kompensaciją, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad yra tinkamas pagrindas taikyti taisyklės išimtį bei nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien nurodytų argumentų dėl atsakovės materialinės padėties netikslinga nukrypti nuo turto padalijimo natūra ir apriboti / sumažinti atsakovo nuosavybės teises į dalį santuokoje įgyto turto. Apeliantės nurodomi galbūt konfliktiški santykiai taip pat nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes skirdamiesi sutuoktiniai turi prisiimti tam tikrų nepatogumų naštą bei ieškoti sprendimo būdų bendromis pastangomis (pvz.: ateityje parduoti būstą, po to įsigyti atskirą, atidalyti būstą, kt.). Apeliantės priimtas sprendimas nuomotis atskirą būstą, taip išleidžiant dideles lėšas irgi nėra priežastis sumažinti atsakovo nuosavybę ne kompensacijos.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdami į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, procesiniame sprendime aiškiai ir išsamiai nurodė kriterijus, kurie, padalijant nurodytu būdu šalių nekilnojamąjį turtą ir nustatant kiekvienai iš jų tenkančias atitinkamas šio turto dalis, nepagrindžia nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtinybės. Teismas pagrįstai nusprendė, kad toks turto padalijimo būdas, nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovės naudai, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

43. Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas turto padalijimą natūra, turėjo įvertinti ir savo iniciatyva arba pasiūlyti šalims nustatyti būsto naudojimo tvarką.

44. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.49, 3.49 straipsniai). Taigi nurodytas reglamentavimas reiškia, kad santuokos nutraukimo metu būsto naudojimosi tvarkos klausimas nėra neatskiriama sudėtinė dalis klausimų, kuriuos privalu spręsti.

45. Kitas aspektas tas, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023). Tik nustačius faktą, kad šalys tarpusavyje negali sutarti dėl vieno iš jų (ar abiejų) pasiūlytos tvarkos, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo išsprendimo. Taigi ieškovė, ateityje neradusi sprendimo su atsakovu dėl buto / žemės sklypo naudojimosi tvarkos, turės galimybę kreiptis į teismą dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Šis klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to kolegija plačiau dėl to nepasisako.

46. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės įsiskolinimas atsakovui yra 4108,52 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., tačiau, jos nuomone, išsamių banko pavedimų ir išrašų, pagrindžiančių šios sumos tikslumą ir teisingumą iš atsakovo pateikta nebuvo. Jos nuomone, vertinant, kad dalis mokėjimų, susiję su paskolos kreditoriui dengimu, tuo pačiu tai laikytina ir dalies nepilnamečių vaikų poreikių galimu tenkinimu, teismas turėjo ir šioje dalyje atsakovo reikalavimą sumažinti bei įpareigoti jį pateikti tikslius ir išsamius pagrindžiančius įrodymus– mokėjimų tikslius pavedimus už visą ginčo laikotarpį.

47. Kolegija, atsakydama į šiuos apeliantės argumentus, pastebi, kad ji pirmosios instancijos teisme neginčijo prašomos priteisti prievolės dalių ir dydžio, šias abejones išreiškė apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui su priešieškiniu, su patikslintu priešieškiniu buvo pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai, kuriuose buvo nurodyta, kokios sumos ir už ką yra pervedamos, nes atsikaitymas visada vyko per elektroninę bankininkystę, o ieškovei kas mėnesį atsakovas atsiųsdavo SMS žinutę su paskaičiuota komunalinių išlaidų, paskolos ir mokesčių bendrijai suma. Pažymėtina, kad atsakovas papildomai gavo iš kreditoriaus ir savo banko sąskaitų išrašus ir pateikė apeliacinės instancijos teismui, juose atvaizduota tuo laikotarpiu būtent tik komunalinių mokesčių mokėjimas: TELIA, UAB Ignitis ir GNSB „(duomenys neskelbtini)“ bei suma, kiek sumokėta banko paskolos ir palūkanų (CPK 314 straipsnis). Apeliantė turėjo galimybę paneigti šiuos duomenis, tačiau atsiliepimo nepateikė, papildomo termino neprašė. Nors apeliantė teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti šią priteistiną iš atsakovės sumą vaikų išlaikymo sąskaita, tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog „įskaityti į šią sumą atsakovo nurodomą ieškovės tuo laikotarpiu nemokėtos paskolos dalį ir komunalinių mokesčių dalį nėra jokio pagrindo, kadangi išlaikymas privalo būti teikiamas vaikų poreikiams ir interesams tenkinti, o ne motinos skolų dengimui. Šalys tarpusavio sutarimu gali atlikti tarpusavio įskaitymus“. Dėl nurodomų priežasčių apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų

48. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio reikalavimų, t. y. dėl priteisimo iš ieškovės 5 068,00 Eur dydžio piniginės kompensacijos atsakovui už jo asmeninių lėšų panaudojimą santuokinio turto įgijimui; dėl priteisimo ieškovei iš atsakovo E. B. 1750 Eur dydžio piniginės kompensacijos už lengvąjį automobilį Citroen C4 Picasso ir dėl 0,0486 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe atmetimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų.

49. Kaip žinoma, sutuoktinis turi teisę į kompensaciją <...>, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis).

50. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

52. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas pateikė savo asmeninio turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį jis buvo įsigijęs 2003 m. lapkričio 26 d., t. y. iki santuokos su ieškove sudarymo, 2013 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad pardavęs šį turtą atsakovas gavo 121 000 Lt (35044 Eur) sumą. Pripažintina, kad atsakovas faktiškai iškart 2013 m. rugpjūčio 23 d. pagal Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjui M. T. už perkamą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), pervedė į jo sąskaitą 35000 Lt (10136 Eur). Notarinė pirkimo-pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta 2013 m. lapkričio 26 d. ir šioje sutartyje buvo nurodyta, kad Pardavėjas iš Pirkėjo (atsakovas) jau yra gavęs 35 000 Lt. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenų visumą šiuo aspektu pritaria atsakovo pozicijai, kad byloje esantys įrodymai buvo pakankami nuspręsti, kad atsakovas E. B. šioje byloje dalytino turto - buto, unikalus Nr. 4400-4084-3058:5795 ir 287/450 dalių 0,0450 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2589-1474, esančių (duomenys neskelbtini), sav., pirkimui panaudojo 35 000 Lt (10136 Eur) asmeninių lėšų, kurių dalis, apelianto įsitikinimu – 5 068,00 Eur – dalinant santuokoje įgytą turtą, turėjo būti priteista iš ieškovės atsakovui. Pritartina atsakovui, kad jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šalys galėjo turėti savo santuokinių lėšų avansui už perkamą butą sumokėti, teismui nebuvo pateikta. Ieškovė S. B. taip pat negalėjo nurodyti, iš kokių lėšų buvo sumokėta dalis pinigų pagal preliminarią sutartį turto pardavėjui. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas prašo priteisti būtent 5 068,00 Eur kompensaciją už jo asmeninį indėlį į bendrą sutuoktinių turtą, tokia situacija galima (CK 3.90 straipsnis), pakeičia šio sprendimo dalį ir tenkina apelianto reikalavimą.

53. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti ieškovei l 350,00 Eur kompensaciją už lengvąjį automobilį Citroen C4 Picasso, o minėtą transporto priemonę priteisti jam natūra. Atsakovas nurodė, kad lengvojo automobilio Citroen C4 Picasso pirkimui jis panaudojo l 000,00 Eur savo asmeninių lėšų, kurias gavo pardavęs savo iki santuokos turėtą lengvąjį automobilį VW Passat. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį priešieškinio reikalavimą nurodydamas, kad lengvasis automobilis Citroen C4 Picasso buvo nupirktas 2020 m. lapkričio 3 d., o lengvasis automobilis VW Passat buvo parduotas 2020 m. lapkričio 5 d. Teismo nuomone, tai įrodo, kad dalytino lengvojo automobilio pirkimui buvo panaudotos ne asmeninės atsakovo lėšos, o bendros santuokinės lėšos (sprendimo 71 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad dažniausiai norint pirkti naują automobilį, turimas automobilis parduodamas tuo pačiu, arba labai artimu momentu. Atsižvelgiant, kad automobilis kiekvienai šeimai, ypač turinčioms nepilnamečių vaikų, gyvenančioms užmiestyje, būtinas kasdieną, norima, esant galimybėms, pirma nupirkti automobilį, tik vėliau parduoti turėtą automobilį. Taigi vienos ar dviejų dienų skirtumas tarp pirkimo–pardavimo tikrai negali lemti, kad perkamam automobiliui nebuvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos. Tai atitinka gyvenimišką praktiką, kad tiek parduoti automobilį, tiek ir nupirkti per vieną dieną neįmanoma, nes pirmiausia surandama atitinkanti poreikius transporto priemonė, susitariama dėl kainos, o tik po to vykstama sandorį įforminti. Kaip matyti, atsakovas ir neteigė teisme, kad jis visus 1700 Eur panaudojo kitam automobiliui įgyti, o tik 1000 Eur, todėl konstatuotina, kad ši 1000 Eur dydžio suma turėjo būti išskaičiuota iš dalytino turto vertės ir atitinkamai ieškovei priteista ne l 850,00 Eur piniginė kompensacija, o 1350 Eur. Atsižvelgiant į tai, ši spendimo dalis keistina.

54. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti 0,0486 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo E. B. nuosavybe ir sprendime nurodė, jog atsakovo ir jo motinos - trečiojo asmens paaiškinimai dėl žemės sklypo pirkimo aplinkybių nesutampa, atsakovas nurodo, jog jam motina padovanojo savo asmenines lėšas ginčo žemės sklypo pirkimui, tuo tarpu trečiasis asmuo teismui nurodė, kad sklypas buvo perkamas jai ir sutuoktiniui, turint tikslą patiems statytis, tik įregistruotas sūnaus vardu, nes jai nebuvo jokio skirtumo, kieno vardu įregistruoti (sprendimo 61 punktas). Be to, teismo nuomone, pirkimo- pardavimo sandoris sudarytas 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. daugiau nei po mėnesio nuo pinigų išėmimo iš E. B. sąskaitos, tad padaryti abejonių nekeliančias išvadas, kad minėti pinigai buvo panaudoti būtent šio ginčo turto pirkimui, teismas negali (sprendimo 67 punktas).

55. Į bylą pateikta 2017 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas 0,0486 ha, naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nekilnojamojo turto pirkimo kaina: 5 000,00 Eur. Vidutinė rinkos vertė: 6 980,00 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad po sutarties pasirašymo bus registruojamas juridinis faktas: „Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“.

56. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

57. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

58. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 42 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė ar atsakovas tuo laikotarpiu disponavo 5000 Eur dydžio pinigų suma (CPK 12, 178 straipsniai) ir turėjo galimybę vienas ar abu įgyti žemės sklypą nuosavybės teise.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą pritaria apelianto argumentams bei konstatuoja, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas 2017 m. gruodžio 5 d. ne už šalių santuokines lėšas, o už trečiojo asmens - E. B. lėšas. Žinoma, kad teismui buvo pateiktas trečiojo asmens E. B. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Iš šios banko sąskaitos 14 grynųjų pinigų išėmimo operacijų metu buvo paimta 5 600,00 Eur suma ir po mėnesio pagal 2017 m. gruodžio 5 d. Pirkimo-Pardavimo sutartį 5000 Eur grynais pinigais buvo sumokėta iki sandorio sudarymo Pardavėjui. Teismas neįvertino, kad pati ieškovė S. B. negalėjo nieko paaiškinti apie šio žemės sklypo įgijimą, t. y. ji nežinojo, kur jis yra, kaip buvo atsiskaityta už jį ir iš kokių lėšų, ji nedalyvavo sandorio sudaryme. Trečiasis asmuo E. B. teisme patvirtino, kad žemės sklypas buvo nupirktas už jos asmenines lėšas, buvusias banko sąskaitoje. Ji leido sūnui pasinaudoti jos banko kortele, nes ji tuo metu gyveno užsienyje ir leido nuimti pinigus žemės sklypo pirkimui. E. B. patvirtinto, kad ji pasitikėjo sūnumi ir jai nebuvo svarbu, kieno vardu bus nupirktas žemės sklypas, tačiau jos valia buvo šiame žemės sklype vykdyti namo statybas. Šio sumanymo ji atsisakė tik prieš du metus, kai mirė vyras.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienas iš esminių liudytojų parodymų yra tas, kad jos pinigai nebuvo skirti ieškovės ir atsakovo šeimos turtui įsigyti (atsakovo šeimai), o tai, kad pirkimo– pardavimo sandoris sudarytas 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. daugiau nei po mėnesio nuo pinigų išėmimo iš E. B. sąskaitos, negali būti priežastis atsakovui už iš trečiųjų asmenų gautas lėšas įgytą turtą laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Akcentuotina tai, kad nei atsakovas, nei liudytoja neminėjo, kad lėšos turėjo būti naudojamos atsakovo šeimai.

62. Taigi ne už šalių santuokines lėšas, o už trečiojo asmens E. B. lėšas įgytas (kitokių duomenų nėra) turtas nepagrįstai teismo buvo priskirtas bendrajai jungtinei nuosavybei ir tarp šalių padalytas priteisiant ieškovei S. B. 2850 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

63. Dėl nurodytų priežasčių ši sprendimo dalis keistina pripažįstant ginčo sklypą asmenine atsakovo nuosavybe.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

64. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

65. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl nustatytinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, taip pat padarė iš esmės teisingas išvadas išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir vaikui skirtų pinigų iš valstybės (savivaldybės) priteisimo, tačiau ne iki galo teisingai sprendė turto padalijimo klausimus.

66. Tenkinti ieškovės skundo jame nurodytais motyvais visa apimtimi nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas tenkinti jį iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas padidinant iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 2654 Eur sumos, atsižvelgiant į šios nutarties motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

67. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais yra teisinis pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas priteisiant atsakovui iš ieškovės 5 068,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jo asmeninių lėšų panaudojimą santuokinio turto įgijimui; sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistą piniginę kompensaciją už lengvąjį automobilį Citroen C4 Picasso iki 1350 Eur dydžio; 0,0486 ha dydžio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), pripažįstant asmenine atsakovo nuosavybe, atsižvelgiant į šios nutarties motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

69. Ieškovei nagrinėjamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. valstybė patyrė 572,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, jog už turto vertinimus patyrė 120,00 Eur ir 200,00 Eur, iš viso 320,00 Eur išlaidų.

70. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 90,50 Eur (9,50 Eur jai buvo grąžinta kaip permoka), valstybė patyrė 210 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso ieškovė patyrė 410,50 Eur, valstybė 782 Eur. Bendra suma sudaro 1192,50 Eur.

71. Atsakovas pirmosios instancijos teisme pateikdamas priešieškinį sumokėjo 300,00 Eur žyminio mokesčio, o 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartimi atidėtas dalies – 1751,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos. Atsakovą atstovavo advokatė, atsakovas patyrė 1 000,00 Eur teisinių paslaugų teikimo išlaidų. Taip pat atsakovas už turto vertinimą sumokėjo 250,00 Eur bei VĮ Regitra sumokėjo 8,60 Eur už pažymą. Iš viso atsakovas patyrė 1 558,60 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme.

72. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 238 Eur, 600 Eur už apeliacinio skundo paruošimą, 400 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tai sudaro 1238 Eur. Iš viso proceso metu atsakovas patyrė 2796,60 Eur išlaidų.

73. Šalys sutiko su bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo metodu, apeliacinės instancijos teismas jo nekeičia.

74. Byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos pagrindinius reikalavimus dėl: 1) santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (tenkinta 50 proc.); 2) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 3) išlaikymo vaikams priteisimo (tenkinta 78 proc.); 4) bendravimo tvarkos nustatymo (iš esmės tenkinta 100 proc.) 5) įsiskolinimo už vaikų išlaikymą priteisimo (tenkinta 68 proc.); 6) santuokoje įgyto turto adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo pagal jos pateikiamą būdą (tenkinta 0 proc.); 7) kompensacijos priteisimo už žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (tenkinta 0 proc.); 8) kompensacijos priteisimo už automobilį (tenkinta 73 proc.); 9) neturtinės žalos priteisimo (tenkinta 0 proc.). Tenkinta ieškinio reikalavimų 52 proc.

75. Byloje atsakovas su patikslintu priešieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos pagrindinius reikalavimus dėl: 1) santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (tenkinta 100 proc.); 2) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 3) išlaikymo vaikams priteisimo (tenkinta 90 proc.); 4) bendravimo tvarkos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 5) santuokoje įgyto turto adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo pagal jo pateikiamą būdą (tenkinta 100 proc.); 6) žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine nuosavybe (tenkinta 100 proc.); 7) dėl automobilio padalijimo ir kompensacijos priteisimo (tenkinta apie 100 proc.); 8) dėl kompensacijos priteisimo už asmeninių lėšų panaudojimo perkant būstą (tenkinta 100 proc.); 9) dėl kompensacijos priteisimo už paskolos, palūkanų, mokesčių mokėjimą (tenkinta 100 proc.). Tenkinta priešieškinio reikalavimų 99 proc.

76. Vadinasi, ieškovė bylą laimėjo 26,5 proc. (52 proc. tenkinta ieškinio + 1 proc. atmesta priešieškinio / 2). Atsakovas laimėjo bylą 73,5 proc. (99 proc. tenkinta priešieškinio + 48 proc. atmesta ieškinio / 2).

77. Ieškovei iš atsakovo priteistina 108,65 Eur bylinėjimosi išlaidų už turto vertinimą (410 Eur x 26,50 proc. / 100 proc.).

78. Atsakovui priteistina iš ieškovės 2055,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą, turto vertinimą, žyminio mokesčio mokėjimą (2796,60 Eur x 73,50 proc. / 100 proc.).

79. Iš atsakovo valstybei už antrinę teisinę pagalbą ieškovei priteistina 207,23 Eur (782 Eur x 26,50 proc. / 100 proc.).

80. Iš atsakovo valstybei priteistina 464 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas (1751,00 Eur x 26,50 proc. / 100 proc.).

81. Ieškovė nuo išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista 100 proc.

82. Bylinėjimosi išlaidos šalims nebus įskaitomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti santuokos, sudarytos Šilalės RK bažnyčioje 2011 m. rugpjūčio 27 d., įregistruotos 2011 m. rugpjūčio 31 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 123), civilinių teisinių pasekmių pabaigą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Panaikinti įrašą, kuriuo Šilalės RK bažnyčioje 2011 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta santuoka tarp ieškovės S. B. (pavardė iki santuokos – J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo 2011 m. lapkričio 31 d. įregistruota Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 123).

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. B. palikti santuokinę pavardę – „B.“, atsakovui E. B. palikti jo prigimtinę pavardę „B.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove S. B. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienai po 274,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. birželio 15 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2654 Eur išlaikymo už nepilnamečių vaikų A. B. ir E. B. įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d.

Nepilnamečių vaikų A. B. ir E. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Nustatyti tokią atsakovo E. B. bendravimo su dukromis A. B. ir E. B. tvarką, t. y. atsakovas turi teisę ir pareigą:

- Kas antrą savaitgalį nuo penktadienio paimti dukras iš ugdymo įstaigos ir pristatyti jas sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Du kartus per savaitę - pirmadienį ir trečiadienį, paimti iš ugdymo įstaigų ir 20 val. pristatyti į jų gyvenamąją vietą.

- Praleisti 2 savaites savo atostogų metu ir 2 savaites mergaičių vasaros atostogų metu, konkrečią datą suderinant su ieškove prieš 1 mėnesį elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis.

- Poriniais metais praleisti visas valstybės nustatytas švenčių dienas nuo 10 val. iki 18 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą.

- Poriniais metais praleisti su vaikais jų gimtadienius, paimant mergaites iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą 18 val.

- Kiekvienais metais praleisti savo gimtadienį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą 18 val., jeigu tai nedarbo diena, o esant darbo dienai - nuo 17 val. iki 20 val. paimant iš ugdymo įstaigos ar kitos jų buvimo vietos ir pristatant į jo gyvenamąją vietą.

- Visais metais Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą.

- Jeigu dėl pateisinamų priežasčių, t. y. vaikų ligos, ar kitų pateisinamų priežasčių, negalima bus jam pasimatyti su dukromis aptartu laiku, šis laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieškove prieš savaitę elektroniniu paštu.

- Ieškovė įpareigotina informuoti atsakovą apie vaikų lankomą ugdymo įstaigą, jų ligos atveju ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms.

- Bendrauti su dukromis visomis ryšio priemonėmis, dalyvauti jų šventėse ugdymo įstaigose.

Padalyti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 287/450 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 1/2 dalį natūra ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo vardu registruotą transporto priemonę Citroen C4 Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 350,00 Eur kompensaciją už jai priklausiusią 1/2 dalį transporto priemonės Citroen C4 Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kuri buvo priteista atsakovui natūra.

Priteisti atsakovui E. B. iš ieškovės S. B. 4 108,52 Eur kompensaciją už laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. sumokėtus mokesčius AB „Swedbank“ bankui pagal Būsto paskolos sutartis Nr. 16-067087-FA ir Nr. 16-067091-FA ir komunalinius mokesčius už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovei S. B. iš atsakovo E. B. 108,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui E. B. ir ieškovės S. B. 2055,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. B. valstybei 464 Eur žyminio mokesčio. Žyminis mokestis privalo būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5661.

Priteisti iš atsakovo E. B. valstybei 207,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630) ir mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir viešųjų registrų tvarkytojams“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.