- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-402-493/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00229-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pažeidėjas
- P. S.
- Advokatai
- Andrius Bubulis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. (toliau– ir pareiškėjas, ir apeliantas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 28 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR _N-2670-2025 dalinio panaikinimo buvo tenkintas iš dalies (ROIK 25263982255).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2670-2025 P. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 17 d., 16.53 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ,,Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, pažeidimą padarė pakartotinai, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Jam paskirta 900 eurų dydžio bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesių bei automobilio ,,Audi A7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės ( 41 780,00 eurų) išieškojimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. kovo 10 d. buvo gautas P. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas, kuriame buvo prašoma Institucijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR-N-2670-2025 panaikinti ir nutraukti pradėtą tyrimą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo skundą palaikė jame nurodytais motyvais, tačiau papildomai parodė, kad jis prašo sumažinti teisės atėmimo terminą bei netaikyti automobilio konfiskavimo.
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo atstovo skundą, kurio reikalavimus teismo posėdyje papildė pareiškėjas, tenkino iš dalies, pakeitė skundžiamą Institucijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR-N-2670-2025, neskiriant administracinio poveikio priemonės – automobilio „Audi A7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Kitoje dalyje Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
3.1. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas P. S. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartimi ir apygardos teismo prašo šią nutartį panaikinti ir pakeisti priimtą sprendimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo bei skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų mėnesių terminui, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
3.2. Skundo autorius nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, padarė nepagrįstą išvadą.
3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių visumos dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nesant veikos pavojingumo (ANK 5 straipsnio 1 dalis), neteisingo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo ir procesinių pažeidimų (ANK 567 straipsnis), kurie lėmė nepagrįstą pirmos instancijos teismo nutartį palikti galioti nesutrumpintą pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.
3.4. Akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, jog „Teismas pažymi, kad P. S., nepaisant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, automobilį vairavo ne vieną kartą, reguliariai, todėl nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu paskirta 900,00 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 (dvidešimčiai) mėnesių taikyta pagrįstai, atsižvelgus į didelį padarytų administracinių nusižengimų kiekį“.
3.5. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su šiuo pirmos instancijos teismo argumentu, kad jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kadangi akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo pateiktų duomenų (administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-375-1129/2025 DOK-119099; DOK-119601). Taip pat, apelianto vertinimu, iš skundžiamos nutarties motyvų nėra aišku, kokiais duomenimis vadovaujantis pirmos instancijos teismas daro tokią prielaidą. Todėl mano, kad tiek Institucija, tiek pirmos instancijos teismas nustatinėjo ne bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, o rinko išskirtinai pareiškėją kaltinančius įrodymus.
3.6. Toliau apeliantas pastebi, kad ši aplinkybė susidarė todėl, jog iki šio nusižengimo padarymo pareiškėjui Institucijos procesiniai dokumentai buvo surašyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir apie tokių procesinių dokumentų egzistavimą nieko nežinant (administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-375-1129/2025 DOK-119099; DOK-119601 su priedais). Pabrėžia, jog viso proceso metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuosekliai tvirtino, kad jokių procesinių dokumentų iš Institucijos nėra gavęs, baudų asmeniškai taip pat nėra mokėjęs. Todėl akivaizdu, jog apie tai, kad jam atimta ir teisė vairuoti transporto priemones, jis nežinojo, nutarimų, kuriais jis buvo nubaustas, iš policijos negavo nei elektroniniu, nei paprastu paštu, o paskirtos baudos buvo užskaitytos automatiniu būdu iš VMI esančios PVM permokos. Atkreipiamas dėmesys, kad visi Institucijos procesiniai dokumentai iki šio nusižengimo užfiksavimo buvo išsiųsti ne pareiškėjo elektroninio pašto adresu, kurių jis negavo (administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-375-1129/2025 DOK-119099; DOK-119601 su priedais).
3.7. Nors pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas yra laikytinas, kaip vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nustatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, pareiškėjas mano, kad net ir minimalus 18 mėn. terminas, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, administracinio nusižengimo bylos aplinkybių dėl susidariusios situacijos įvertinimo, būtų neproporcingas ir neracionalus.
3.8. Akcentuoja ir tai, kad duotuoju atveju dėl pareiškėjui inkriminuojamo nusižengimo jokių neigiamų padarinių nebuvo sukelta, nebuvo padaryta jokios žalos, kiti asmenys nenukentėjo, nebuvo pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Todėl mano, kad apylinkės teismas šias ir kitas aplinkybes vertino kaip pavienes, tačiau ne kaip visumą aplinkybių, šią teisinę situaciją išskiriančių iš kitų. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai įvertinto ne tik tai, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas Institucijos jau buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3.9. Pirmos instancijos teismas, apelianto vertinimu, taip pat netinkamai įvertino tai, kad pareiškėjas dirba ne tik samdomą darbą, kuris lokalizuojasi kitame mieste, tačiau yra ir ūkininkas bei vykdo individualią veiklą, dėl kurios dažnai turi išvažiuoti į dirbamus laukus bei valdyti žemės ūkio techniką, o negalėdamas tinkamai vykdyti savo darbinių funkcijų, patirtų nepakeliamus finansinius nuostolius ne tik jis, bet visa pareiškėjo šeima. Pareiškėjo darbo specifikoje autotransporto vairavimas yra neatsiejama kasdienio darbo dalis. Darbai (kurie yra susijęs su vairavimu) yra pareiškėjo ir jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Netekęs teisės vairuoti jis negalėtų tinkamai atlikti darbo pagal savo darbinius įgūdžius, o tai pažeistų asmens konstitucinę teisę į darbą. Taip pat pastebi, kad pareiškėjo darbas (atliekamos darbinės funkcijos) nuo gyvenamosios vietos yra nutolęs įvairiais atstumais.
3.10. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas turi kreditorinių įsipareigojimų, kiekvieną mėnesį privalo mokėti nustatyto dydžio įmokas, kurių mokėtina suma kiekvieną mėnesį siekia daugiau nei 1100,00 eurų. Be kita ko, kaip ūkininkas išperkamosios nuomos būdu jis yra įsigijęs kombainą, už kurį kas mėnesį taip pat turi mokėti nustatyto dydžio įmokas. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonių pareiškėjas netektų savo ir tuo pačiu savo šeimos pagrindinio pajamų ir tuo pačiu pragyvenimo šaltinio, o tai labai apsunkintų pareiškėjo turimų finansinių įsipareigojimų įgyvendinimą bei šeimos gerovę. Viešojo transporto eismas nuo jo gyvenamosios vietos iki darbo vietos nėra gerai išvystytas, todėl patekti į darbovietę praktiškai neturėtų realios galimybės.
3.11. Pastebima, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai įvertino ir tai, kad pareiškėjas šeimoje augina tris mažamečius vaikus, kurie lanko ugdymo įstaigas bei įvairius būrelius. Pati šeima gyvena kaimiškoje vietovėje, kurioje susisiekimas viešuoju transportu nėra įmanomas. Be kita ko, pareiškėjo žmona dirba samdomą darbą ir jos darbo laikas yra 8.00–17.00 val. kiekvieną darbo dieną. Todėl pareiškėjui tenka didesnė atsakomybė rūpintis vaikais, kuriems yra reikalinga ypatinga priežiūra bei pagalba juos nuvežant į ugdymo įstaigas kiekvieną dieną.
3.12. Todėl akivaizdu, vertina apeliantas, kad susidariusi situacija yra sudėtingesnė kasdieniniame gyvenime nei paprastai bei sukurianti papildomus įpareigojimus, įsipareigojimus bei sunkumus, dėl kurių, neturint galimybės vairuoti transporto priemonių ilgesnį laiko tarpą, pareiškėjui ir jo aplinkai sukelia dideles papildomas neigiamas finansines pasekmes ir perteklinius nepatogumus bei suvaržymus.
3.13. Be kita ko, nors pareiškėjui nežinant buvo taikomos administracinio poveikio priemonės, tačiau jis tik sužinojęs šią informaciją, po to kai jam buvo inkriminuojamas šis kaltinimas, ėmėsi visų priemonių, kad tinkamai susigrąžintų teisę vairuoti. Pareiškėjo įsitikinimu, tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo tinkamai nustatytos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
3.14. Neabejotina ir tai, toliau nurodoma skunde, kad toks elgesys, kuomet vairuojama neturint teisės vairuoti, nėra pateisinamas elgesys ir tokiu neatsakingu elgesiu asmuo kartu turi prisiimti ir dėl to kilsiančias pasekmes, tačiau, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei jų taikymo aiškinimą teismų praktikoje, visuma šios bylos aplinkybių leidžia konstatuoti, jog sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymas pilna apimtimi šiuo konkrečiu atveju nebūtų proporcinga priemone bei prieštarautų teisingumo principui. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių pakankamai gerai charakterizuoja pažeidėją, todėl, pareiškėjo vertinimu, jos leidžia daryti išvadą, kad atsakomybės ir neigiamų savo padaryto nusižengimo padarinių Pareiškėjas nesiekia išvengti (Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-15-491/2025).
3.15. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-130-574/2021).
Šalies argumentai
3.16. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad analizuojant ANK 424 straipsnį, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teises atėmimas taikoma tiek asmenimis neturintiems teisės vairuoti, kurie šios teises niekada nebuvo įgiję ir kurių nusižengimo pavojingumas yra kur sunkesnis, tiek asmenims, kuriems ši teisė buvo sustabdyta ar atimta, tiek ir neturintiems teisės vairuoti, nes nustatyta tvarka šios teisės nesusigrąžino. Tokiu būdu identiška griežta atsakomybė taikoma ir už žymiai pavojingesnius veiksmus, kuomet asmenys piktybiškai nesilaiko draudimo vairuoti transporto priemones, aiškiai suvokdami, kad teisės vairuoti jie neturi ir apskritai jos niekada neturėjo.
3.17. Be to, specialiosios teisės atėmimas 20 (dvidešimties) mėnesių terminui duotuoju atveju už tokio pobūdžio nusižengimą nėra proporcingas ir kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais, kontekste.
3.18. Toliau teigiama, kad duotuoju atveju vertinant inkriminuojamo nusižengimo pavojingumą, net už gerokai pavojingesnius nusižengimus įstatymų leidėjas numato gerokai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemones skyrimo klausima palieka pareigūno (teismo) diskrecijai (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-875/2024).
3.19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2017 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2017).
3.20. Toliau skunde akcentuojama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015).
3.21. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad formalus ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti — tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). K. T. yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
3.22. Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas (Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212- 493/2022).
3.23. Mano, kad apeliacinio skundo argumentų ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visuma nepaneigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomos. Visos aukščiau aptartos aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Visos aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, rodo, kad pareiškėjas atsakingai suvokia padaryto nusižengimo – vairavimo neturint teisės vairuoti, pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir pats šio įvykio procesas pareiškėjui padarė auklėjamąjį poveikį, kadangi jau nuo nusižengimo užfiksavimo dienos ir sužinojęs, jog yra praradęs teisę vairuoti, susidūrė su pertekliniais sunkumais bei išgyvenimais. Dėl viso šio proceso buvo praradęs darbą ir tik susigrąžinęs teisę vairuoti įsidarbino kitoje įmonėje.
3.24. Skundas apibendrinamas, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti apeliantui pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskiriant administracinio poveikio priemonės — uždraudimo vairuoti transporto priemones dvidešimčiai mėnesių. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį ir į veikos realų pavojingumo lygį; į išskirtinai teigiamą pažeidėjo asmenybės charakterizavimą, ilgą vairavimo stažą, į tai, kad visa ši situacija susidarė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo aktyvių veiksmų, į asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdį bei šeimos narių priežiūrą ir turimus įsipareigojimus, į administracinio nusižengimo padarinius, į finansinę padėtį (ypač kurioje jis atsidūrė praradęs teisę vairuoti), į ankstesnius asmens nusižengimus ,dėl kurių jis buvo traukimas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, yra ne per griežta ir adekvati padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-60-387/2022, 2AT-4-511/2023).
6. Apeliaciniame skunde apeliantas P. S. nurodo, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, nėra. Tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 20 (dvidešimčiai) mėnesių ir prašo šį terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.
7. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimu P. S. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas skirtas už administracinį nusižengimą, numatytą 424 straipsnio 5 dalyje. Pažymėtina, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų(ANK 424 straipsnio 7 dalis). Tai yra įstatymų leidėjas numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui aptariamą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kita vertus, galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba visai jos neskirti yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje.
8. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).
11. Šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos I 2025 m. vasario 10 d. nutarimu P. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas dvidešimčiai mėnesių. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, įvertinęs šio klausimo narinėjimui reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad administracinio poveikio priemonė yra paskirta pagrįstai ir nustatytas terminas yra tinkamai individualizuotas. Apygardos teismas su tokia apylinkės teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti.
12. Apeliaciniame skunde P. S. nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad jis, nepaisant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, automobilį vairavo ne vieną kartą, reguliariai, Institucijos nutarimu paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvidešimčiai mėnesių jam taikyta pagrįstai, atsižvelgus į didelį padarytų administracinių nusižengimų kiekį. Apeliantas nurodo, kad nėra jokio pagrindo sutikti su šiais pirmos instancijos teismo nutarties motyvais, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kadangi akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai neįvertino bylos nagrinėjimo metu jo pateiktų duomenų (administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-375-1129/2025 DOK-119099; DOK-119601). Skunde apeliantas laikosi pozicijos, kad iki nagrinėjamu atveju aktualaus nusižengimo padarymo pareiškėjui kiti Institucijos procesiniai dokumentai buvo surašyti jam nedalyvaujant ir apie tokių procesinių dokumentų egzistavimą nieko nežinant, nutarimų, kuriais jis buvo nubaustas, iš policijos negavo nei elektroniniu, nei paprastu paštu, o paskirtos baudos buvo užskaitytos automatiniu būdu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos esančios Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) permokos. Pabrėžia, kad tokios pozicijos apeliantas laikėsi ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, pateikė papildomus duomenis (administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-375-1129/2025 DOK-119099; DOK-119601).
13. Aukštesnis teismas pažymi, kad iš pareiškėjo minimų apylinkės teismui pateiktų duomenų (administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-375-1129/2025 DOK-119099; DOK-119601) matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. P. S. atžvilgiu buvo surašyta daugiau nei vienas šimtas administracinio nusižengimo protokolų su administraciniais nurodymais už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – viršijo leistiną greitį, vairavo transporto priemonę ir ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros. Nusižengimai fiksuoti vaizdo registratoriumi. Teismui pateiktuose administracinių nusižengimų protokoluose (kopijose) pareiškėjas pabrėžia (šios vietos protokoluose pažymėtos), kad šie protokolai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis protokoluose nurodytais elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei, kad protokolai buvo surašyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (tai yra pareiškėjui) nedalyvaujant. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, jog tokių duomenų pateikimu pareiškėjas siekia įrodyti, kad jis šių administracinio nusižengimo protokolų negavo ir, kad apie jo atžvilgiu iškeltas administracines bylas jam nebuvo žinoma.
14. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
15. Apeliaciniame skunde nepateikiama informacija, kokį elektroninį pašto adresą pareiškėjas yra nurodęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose. Skunde nėra paneigimo, kad pareiškėjas naudojasi ir / ar nesinaudoja elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu apylinkės teismui pateiktame skunde P. S., analogiškai teigdamas, jog apie skunde minimus procesus administracine tvarka jam nebuvo žinoma ir tai įvyko todėl, kad Institucija administracinio nusižengimo byloje procesinius dokumentus jam išsiuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris nepriklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau dėl objektyvių priežasčių Institucijos siųsti priimti procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo įteikti. Tai yra pareiškėjas pripažįsta, kad iki nagrinėjamu atveju aktualaus pažeidimo dėl jo prieš tai padarytų administracinių nusižengimų Institucijos procesiniai dokumentai buvo siunčiami jam priklausančio elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei jo gyvenamosios vietos adresu.
16. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad apeliantas, neigdamas, jog iki nagrinėjamo atvejo jam apie kitus jam inkriminuotus pažeidimus nebuvo žinoma (atitinkamai – negalėjo įvertinti ir pažeidimų pakartotinumą, už ką jis yra nubaustas nagrinėjamu atveju), nagrinėjamo klausimo kontekste nori sumenkinti savo veiksmų neteisėtumą, teigiant, kad jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Su tokia apelianto versija aukštesnis teismas nesutinka. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų išsiuntimas asmens gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu ANK 573 straipsnio 1 dalies prasme laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad iki nagrinėjamu atveju aktualaus nusižengimo padarymo pareiškėjui nebuvo žinoma nei apie vieną jo atžvilgiu egzistavusį Institucijos jo atžvilgiu surašytą procesinį dokumentą.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnis teismas Teismų informacinėje sistemoje esančiais Liteko duomenimis nustatė, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-634/2025 Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi atmetė P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo įgalioto atstovo skundas buvo atmestas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 13 d. nutarimas, kuriuo P. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2024 m. gegužės 7 d. 17.06 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu. Šiais veiksmais P. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 75,00 eurų dydžio bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieno mėnesio laikotarpiui.
18. Tuo tarpu kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-248-1259/2025 Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atmetė P. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria jo įgalioto atstovo skundas buvo atmestas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-11391-2024, kuriuo P. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2024 m. liepos 17 d. 16.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nenaudodamas laisvųjų rankų įrangos. Institucijos nutarimu, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, P. S. už tai paskirta 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).
19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Institucija tiek apygardos teismui, tiek ir apylinkės teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo skundus nurodė, kad kitoje administracinio nusižengimo bylos teisenoje ROIK 25263472562 pareiškėjas 2025 m. sausio 9 d. buvo fiziškai sustabdytas policijos pareigūnų ir jam įteiktas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-1062-2025 dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, 2025 m. sausio 9 d. buvo pritaikyta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas (tos pačios „Audi A7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip ir narinėjamu atveju aktualioje teisenoje ROIK 25263982255). Institucija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo eisenoje ROIK 25263472562 2025 m. sausio 10 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl transporto priemonės „Audi A7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo iki administracinio nusižengimo bylos ROIK 25263472562 išnagrinėjimo. Transporto priemonė 2025 m. sausio 10 d. sprendimu dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Nr. 20-ANR_SG-14-2025 buvo grąžinta savininkui.
20. Pirmiau paminėtų aplinkybių visuma paneigia P. S. apeliacinio skundo argumentus, kad jis 2025 m. sausio 17 d. (ROIK 25263982255) pakartotinai vairavo transporto priemonę, nežinodamas apie jo atžvilgiu priimtų procesinių dokumentų egzistavimą kitose administracinio nusižengimo teisenose. Pažymėtina ir tai, kad visi su ankstesniais baustumais administracine tvarka susiję duomenys taip pat yra svarbūs sprendžiant nagrinėjamu atveju aktualų klausimą dėl galimybės P. S. taikyti AK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Aukštesnio teismo vertinimu, apelianto padaryti pakartotiniai administraciniai nusižengimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, padarytų pažeidimų skaičius ir jų pobūdis rodo pažeidėjo neatsakingą požiūrį į KET laikymąsi, o anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė. Pažymėtina ir tai, kad nors apylinkės teismui P. S. jo atžvilgiu surašytus administracinio nusižengimo protokolus (administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-375-1129/2025 DOK-119099; DOK-119601) teikė turėdamas tikslą įrodyti, kad jis jų negavo, visgi aukštesnis teismas pažymi, kad kartu su šiais administracinio nusižengimo protokolais pateikti vaizdo registratoriumi užfiksuoti duomenys patvirtina daugybės Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo faktą. Tai, kad apeliantas daugybę kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o jam kartu su nuobaudomis (baudomis) ne kartą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o nagrinėjamu atveju aktualų pažeidimą P. S. padarė nepraėjus vieniems metams nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, patvirtina Institucijos kartu su skundu apylinkės teismui pateiktoje asmens administracinio nusižengimo byloje esatis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus (asmens administracinės b. l. 183–198). Šios aplinkybės patvirtina, kad P. S. yra itin nepavyzdingas vairuotojas ir priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, toks pažeidėjas negali būti vertinamas išskirtinai teigiama asmenybe. Esant tokioms aplinkybėms, pritardamas apylinkės teismo pozicijai aukštesnis teismas konstatuoja, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik palikus galioti paskirtą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą dvidešimčiai mėnesių, šio termino trumpinti pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalį pagrindo nėra.
21. Šios išvados nekeičia ir tai, kad P. S. nepadarė žalos, nesutrikdė eismo, nes jam inkriminuoti administraciniai nusižengimai yra formalūs, t. y. nereikalaujantys atitinkamų padarinių kilimo, atsakomybė už juos kyla vien už veiksmų, nurodytų ANK straipsnio dispozicijoje, padarymą.
22. Teigiamai vertintina apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis ėmėsi visų priemonių, kad tinkamai susigrąžintų prarastą specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, tačiau tai iš esmės yra natūralus šią teisę praradusio asmens elgesys ir tai negali būti vertinama išskirtine aplinkybe ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Išskirtinumo šiuo atveju nesuteikia ir skunde akcentuojamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ilgas vairavimo stažas. Netgi atvirkščiai – tai kaip tik ilgą vairavimo patirtį turintį eismo dalyvį įpareigoja eisme dalyvauti atsakingai ir pavyzdingai, išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytus reikalavimus, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Nagrinėjamu atveju P. S. šių imperatyvių reikalavimų nepaisė.
23. Apygardos teismui apeliantas pabrėžia, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, atitinkamai – darbo vietai ir pragyvenimo šaltiniui išlaikyti, taip pat teisė vairuoti transporto priemones jam būtina šeimos poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad nubaustasis dar iki pažeidimo padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, pavėžėjant šeimos narius pagal jų poreikius, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pakartotinio pažeidimo darymo. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neturinčius teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę vairuotojus. Nors nurodytos aplinkybės egzistavo ir anksčiau, t. y. dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, kaip matyti, jos P. S. nebuvo reikšmingos. Vairuodamas automobilį, kai ši teisė yra atimta, akivaizdu, kad tokiu savo neatsakingu elgesiu apeliantas buvo abejingas galimoms neigiamoms pasekmėms. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbiniams ar asmeniniams interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju P. S. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes. Kitų naujų esminių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ar kurių apylinkės teismas nebūtų aptaręs savo skundžiamoje nutartyje, apeliantas nepateikė.
24. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiama apeliantui palanki teismo praktika. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta praktika nelaikytina precedentu šioje byloje, kadangi administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo procesas yra individualus procesas, kuriam negali turėti įtakos kitose bylose kitiems asmenims paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės). Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai administracinio poveikio priemonės terminas nėra sutrumpinamas, todėl apelianto jam palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas vertina, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad simbolinės, pažeidėjo interesus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (prašoma terminą sumažinti iki trijų mėnesių) nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis), nes tokia sankcija už padarytą pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl būtų neteisinga.
26. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas pripažįsta, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.