Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Šalčius

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. S. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas atmestas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus sprendimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 4 dalį ir ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2024 m. liepos 17 d. 16.08 val. (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nenaudodamas laisvųjų rankų įrangos. Tokiais veiksmais P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 20 punktų reikalavimus. Institucijos nutarimu, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, P. S. paskirta 500 Eur dydžio bauda ir administraciniu poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo pateiktas P. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 5 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

3. Nesutikdamas su Institucijos sprendimu P. S. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas), kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2025 m. kovo 5 d. sprendimą ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą bei administracinę teiseną P. S. atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nėra padaręs administracinių nusižengimų. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi P. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas netenkintas ir Institucijos sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. atskirasis skundas netenkinamas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauko P. S. atskirojo skundo ir Institucijos atstovo atsiliepimo į jį argumentus, įvertinęs skundžiamą nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi buvo išsamiai įvertinti skundo argumentai, teisingai aiškintos bei taikytos ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos ir pagrįstai spręsta, jog Institucija ėmėsi visų įmanomų būdų ir išnaudojo visus galimus administracinės nusižengimo bylos procesinių dokumentų siuntimo būdus, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo juos gautų, o administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ANK 661 straipsnyje nurodytais pagrindais.

10. ANK 657 straipsnis numato, kad administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta ANK XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nutarimu ar nutartimi nustatyta, kad liudytojo ar nukentėjusiojo parodymai arba ekspertizės aktas melagingi, taip pat kad kiti įrodymai, kuriais paremti nutarimas ar nutartis, netikri; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, teisėjai ar pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, tirdami administracinį nusižengimą, pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas) įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą, negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

11. Atskirajame skunde teigiama, kad tiek Institucija tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad procesiniai dokumentai P. S. buvo įteikti tinkamai, siunčiant juos elektroniniu paštu ir per E. pristatymo sistemą. Taip pat akcentuojama, kad Institucija neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas jam siųstus procesinius dokumentus iš tikrųjų gavo.

12. Siekiant nustatyti, ar P. S. buvo tinkamai įteikti procesiniai administracinio nusižengimo bylos dokumentai, kurie buvo išsiųsti elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini), bei per E. pristatymo sistemą į aktyvią P. S. dėžutę, yra būtina nustatyti, ar elektroninio pašto adresai yra naudojami. Nors byloje nėra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad P. S. turi galimybę naudotis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami ne vienu būdu. Vis dėl to pažymėtina, kad teisės aktai nereikalauja asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu buvo tinkamas, todėl spręstina, jog Institucijos nutarimo siuntimas per E. pristatymą buvo pasitelktas kaip papildoma, o ne pagrindinė procesinių dokumentų įteikimo priemonė. ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad policija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

13. ANK yra aiškiai įtvirtinta, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš Gyventojų registro ar valstybės informacinių sistemų ar registrų. Vienas iš tokių valstybės registrų yra Administracinių nusižengimų registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 9 d.) 3, 38 punktai). Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai, registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Tai yra, Institucijai Administracinių nusižengimų registre įvedus administracinėn atsakomybėn trauktino asmens (šiuo atveju – P. S.) duomenis, šis registras Institucijai automatiškai sugeneravo šio asmens valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytą elektroninio pašto adresą.

14. Asmuo, jungdamasis prie Mano VMI, turi patvirtinti savo kontaktus, taip pat ir elektroninio pašto adresą. Tokią nuostatą patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 patvirtintos „Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad „Asmeniui, kuris registruojasi Mano VMI, yra pateikiamos šios Taisyklės, su kuriomis asmuo turi susipažinti ir patvirtinti, kad suprato šių Taisyklių nuostatas bei sutinka jų laikytis. Registruojantis Mano VMI, būtina nurodyti Mano VMI atstovo elektroninio pašto adresą, į kurį bus siunčiama su elektroninių paslaugų vykdymu bei kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija. <...> Patvirtinto elektroninio pašto adresu asmeniui bus siunčiami pranešimai apie Mano VMI paskyroje VMI paskelbtą dokumentą elektroninės paslaugos gavėjui ir kita su elektroninių paslaugų vykdymu ir kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija“.

15. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų apie dokumentų siuntimo statusus matyti, kad Institucija P. S. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 22 d. 14.58 val. išsiuntė elektroninį laišką su kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolu. Nutarimas P. S. buvo išsiųstas minėtu elektroniniu paštu ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei per E. pristatymą, esant aktyviai dėžutei. P. S. elektroninis paštas buvo nurodytas be klaidų. Įvertinus tai, kad Institucija procesinius dokumentus išsiuntė keliais būdais, nėra jokio pagrindo sutikti, kad P. S. nežinojo apie jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

16. Atskirajame skunde nurodomi P. S. argumentai niekaip nepatvirtina, kad dokumentai jam nebuvo išsiųsti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš esmės analogiški argumentai dėl procesinių dokumentų negavimo buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo skunde pateiktus argumentus ir motyvuotai juos atmetė. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.

17. Analizuojant procesinių dokumentų įteikimą P. S., pažymėtina, kad dokumentai jam buvo siunčiami ne tik elektroniniais paštais, bet ir per E. pristatymo sistemą. Bylos duomenimis P. S. turi aktyvią E. pristatymo dėžutę, duomenų, kad dokumentai būtų neįteikti per E. pristatymo sistemą, byloje nėra. Aplinkybių, kad P. S. negavo per E. pristatymą siųstų dokumentų taip pat nenurodyta nei atskirajame skunde nei skunde apylinkės teismui.

18. Elektroniniai paštai, kuriais P. S. buvo siunčiami procesiniai dokumentai yra galiojantys. Tai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas (b. l. 156). Vien tai, kad P. S. teigia nurodytą dieną negavęs institucijos siųstų dokumentų, savaime negali būti laikoma netinkamu dokumentų įteikimu. Pareiškėjo įsitikinimu tai patvirtina UAB „L. S. I.“ pateiktas atsakymas. Vis dėl to, iš įmonės pateikto atsakymo matyti, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) pašto paskyrų „Gauti laiškai“ aplanką ir pašto įrašus buvo nustatyta, kad laiškas, siųstas iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2025 m. rugsėjo 12 d. datomis nebuvo gautas (b. l. 158). Vis dėl to, tai nepaneigia, kad procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti per E. pristatymo sistemą ir neįrodo, kad dokumentai nebuvo gauti. Pažymėtina, kad vien dokumentų nebuvimas aplanke „Gauti laiškai“, nepaneigia galimybės, kad laiškas buvo ištrintas arba buvo gautas kitą dieną.

19. Analizuojant, ar dokumentai buvo siunčiami tinkamu elektroniniu paštu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės, kad elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) siųsti dokumentai buvo įteikti tinkamai, lemia tai, kad minėti elektroninio pašto adresai yra naudojami, o P. S. gauna į šiuos elektroninius paštus atsiųstą informaciją.

20. Apibendrinant darytina išvada, kad Institucijos procesiniai dokumentai P. S. buvo siųsti oficialiais, viename iš valstybės registrų nurodytais elektroniniais paštais, bei per E. pristatymo sistemą, tokie dokumento siuntimo būdai atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką, todėl tiek Institucijos 2024 m. rugpjūčio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas, tiek ir Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimas P. S. buvo išsiųsti ir įteikti tinkamai.

21. Atskirajame skunde P. S. taip pat nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė ne jis. Pareiškėjas teigia, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos ir vaizdo įrašo nėra įmanoma nustatyti, kad transporto priemonę vairavo būtent jis, nuotrauka yra neryški, o vaizdo įrašas yra darytas iš šono. P. S. taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo Lietuvoje, nes buvo pakviestas į ūkio technikos parodą Vokietijoje.

22. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuotas administracinį nusižengimą darantis asmuo. Matoma, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, naudojasi mobiliojo ryšio priemone, laikydamas pastarąją rankoje. Taigi, aiškiai matyti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas. Nors P. S. teigia, kad administracinio nusižengimo nepadarė, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, tačiau teigdamas, kad transporto priemonę vairavo ne jis, P. S. nenurodo, kas galėjo vairuoti transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu. Priešingai, byloje esančiame pranešime apie turimą informaciją užfiksuota, kad UAB „N.“ įmonių grupės akcininkas M. Z. informavo Kauno apylinkės teismą, kad P. S., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo kasdien vairuoja vieną iš automobilių: „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 115). Ši aplinkybė nors ir netiesiogiai, tačiau rodo, kad P. S. nuolat naudojosi automobiliu „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo padarytas administracinis nusižengimas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, kad transporto priemonės „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nurodė, jog transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu valdė P. S. (b. l. 91), šios informacijos pagrindu pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

23. Tai, kad administracinį nusižengimą padarė būtent P. S. patvirtina ne tik transporto priemonės savininko pateikta informacija, kad transporto priemonę vairavo P. S., bet ir kiti administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai, kuriuos išanalizavo pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas teigia, kad administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra be akinių, o P. S. transporto priemones privalo vairuoti būdamas su akiniais. Ši aplinkybė, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neturi jokios įtakos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, nes vietoje akinių asmuo gali naudoti kontaktinius lęšius, kurie yra akinių alternatyva.

24. Aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo skirti portretinę ekspertizę. Pažymėtina, kad įrodymų tyrimo procesas byloje nėra begalinis. Byloje esant pakankamai įrodymų pagrįsti ar paneigti asmens kaltę, nėra jokio pagrindo rinkti papildomus įrodymus, kurie patvirtina ankstesnę išvadą. Lyginant administracinio nusižengimo byloje esančias administracinį nusižengimą padariusio asmens nuotraukas bei vaizdo įrašą ir P. S. nuotraukas iš gyventojų registro, matyti, kad nuotraukose yra pakankamai daug panašumų. Šiuos panašumus vertinant aukščiau aptartų įrodymų kontekste, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.

25. Pažymėtina, kad sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis proceso dalyvio teisėmis, todėl būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju aptarti P. S. veiksmai sudaro pagrindą manyti, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą buvo pateiktas deklaratyviai nurodant, jog administracinio nusižengimo padarymo metu P. S. nebuvo Lietuvos Respublikoje, nepateikiant duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų asmens išvykimą, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

26. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nebuvo aktyvus nagrinėjant skundą, analizavo tik Institucijos surinktus kaltinančius įrodymus, tačiau akcentuotina, jog ne vien teismas turi būti aktyvus. Šioje konkrečioje byloje sprendžiant susiklosčiusią situaciją pareiškėjas taip pat turi būti aktyvus bei rūpestingas, nes jis žinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo byla, teikė dėl jos prašymus ir skundus, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog administracinio nusižengimo padarymo metu P. S. buvo išvykęs iš Lietuvos, nėra. Apygardos teismo vertinimu vien tik UAB „N. C.“ direktoriaus, kuris analizuojamu metu ir buvo P. S., pasirašytas įsakymas „Dėl direktoriaus darbo nuotoliniu būdu“, kuriame nurodyta, kad direktorius dėl asmeninių priežasčių liepos 15-18 dieną išvyksta į Vokietiją ir dėl šios priežasties savo pareigas atliks nuotoliniu būdu, nepatvirtina, jog P. S. išties buvo išvykęs į komandiruotę Vokietijoje. Viso proceso metu nebuvo pateikti nei kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai nei kiti duomenys, patvirtinantys, kad P. S. buvo išvykęs į užsienį. Nors P. S. į administracinio nusižengimo bylą ir pateikė „I.“ kvietimą į gamyklą, esančią Vokietijoje, tačiau vien kvietimo buvimas savaime nereiškia, kad P. S. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje 2025 m. birželio 12 d. nutartyje padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad P. S. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad P. S. neturėjo objektyvios galimybės sužinoti ir nežinojo apie jo atžvilgiu priimtą administracinio nusižengimo protokolą ir administracinio nusižengimo nutarimą, nes nebuvo Institucijos apie tai tinkamai informuotas. Jo pareiškime dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ANK 661 straipsnyje nurodytais pagrindais. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti P. S. atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. atskirojo skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.