Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau - Ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“ (toliau – Atsakovė) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Motyvuojamoji dalis

Antra, byloje pateikiamos turto žalos nuostolio apskaičiavimas, tačiau iš jo neįmanoma identifikuoti, kaip jis yra susijęs su nagrinėjamu atveju. Minėtame dokumente nenurodoma sudarymo data, adresas, sudarytojo duomenys, todėl laikytina, kad apskaičiavimas visiškai nepagrįstas.

Trečia, byloje Ieškovė yra pateikusi nuostolio apskaičiavimo sąmata, kuri niekaip neidentifikuojama, t. y. sąmatoje nėra nurodoma jos sudarymo data, adresas, iš ko būti pagrįstai sprendžiama, jog ji yra susijusi su aptariamu įvykiu.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Atsakovė UAB “Mano būstas Dainava” yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Juo buvo paskirta 2024 m. balandžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės mero potvarkio Nr. M-355 pagrindu (e. b. l. 76-77).

Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, 2023 m. gruodžio 27 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (draudimo poliso Nr. 220 0394859 / 2023). Prie apdraustų rizikų buvo priskirta ir vandens užliejimo rizika (e. b. l. 36-29). 2024 m. rugpjūčio 20 d. apdraustame bute įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu apdraustas butas buvo užlietas vandeniu. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajam K. L. iš viso 320,35 draudimo išmoką ( e. b. l. 56).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pareiškė ieškinį atsakovei naudodamasi savo, kaip draudiko, subrogacijos teise (CK 6.1015 straipsnis).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 1 dalyje). Vis dėlto, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (pavyzdžiui, butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022). Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (pvz., dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

Taigi nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo prievolė kildinama iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

Vertinant civilinės atsakomybės sąlygas, pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).

Nagrinėjamoje byloje Ieškovė, t. y. draudikas, laikosi pozicijos, kad minėto buto apliejimas įvyko dėl pro bendrojo naudojimo vamzdyno jungtį prasiskverbus skysčiams už kurio priežiūrą atsakinga yra Atsakovė. Tuo tarpu Atsakovė teigia, kad ji nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus. Ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jai civilinė atsakomybė dėl įvykusio buto užliejimo, dėl kurio buvo padaryta žala, nekyla. Ji daugiabučio namo administravimą iš buvusio administratoriaus perėmė su bendro naudojimo objekto defektais, todėl už žalą yra atsakinga prieš tai buvusi daugiabučio namo administratorė.

Remiantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; teikia nurodytą planą derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose (Nuostatų 4.7 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (ginčui aktuali redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.) (toliau – ir STR 1.07.03:2017). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (STR 1.07.03:2017 10.3 papunktis). Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (STR 1.07.03:2017 11 punktas). Vieni pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (STR 1.07.03:2017 12.2, 12.5 punktai).

Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (išskyrus STR 1.07.03:2017 87.1 papunktyje nurodytus atvejus) (STR 1.07.03:2017 34 punktas). Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus (STR 1.07.03:2017 37 punktas). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (STR 1.07.03:2017 38 punktas). Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami STR 1.07.03:2017 44.1, 44.2 punktuose nurodytuose dokumentuose. Statinio būklės įvertinimai esamo statinio tyrimų bei audito metu aprašomi techninėse ataskaitose ar projektuose priklausomai nuo sudarytų sutarčių šiems darbams atlikti ir registruojami įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (STR 1.07.03:2017 45 punktas). Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų, jų finansinio aprūpinimo planai; statinio remonto ir rekonstravimo darbai atliekami vadovaujantis Statybos įstatymu ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (STR 1.07.03:2017 48 punktas). Statinio techninės priežiūros dokumentai nurodyti STR 1.07.03:2017 51 punkte.

STR 1.07.03:2017 84 punkte taip pat nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją; kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (STR 1.07.03:2017 85 punktas).

Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. (STR 1.07.03:2017 91 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (STR 1.07.03:2017 96 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, draudžiamojo įvykio metu Atsakovė buvo atsakinga už šio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir bendrojo naudojimo vamzdynų, techninę priežiūrą.

Teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

Byloje pateiktos fotonuotraukos ir turto apžiūros aktas, iš kurių matyti, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), vonioje dėl išsiliejusio vandens fiksuoti apdailos defektai, deformuota vamzdžių uždengimo apdaila, atkibę plytelės. Skysčiai į butą pateko per bendrojo naudojimo vamzdyno jungtį (e. b. l. 32-51).

Pati Atsakovė, nurodė ir neginčijo fakto, kad vanduo pratekėjo pro naujai sumontuoto bendrojo naudojimo vamzdyno jungtį. Be to, į bylą pateikė atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. MB:0059942, kuriame fiksuota, kad buvo paveržta bendro naudojimo vamzdyno jungtis. Atsakovė pažymėjo, kad šių vamzdynų keitimą inicijavo ir atliko UAB „Civinity namai Kaunas“, kuri ir yra atsakinga už kilusią žalą, kadangi Atsakovė jokių vamzdynų keitimo darbų po namo perėmimo neatliko. Perminat daugiabučio namo administravimą jokia dokumentacija susijusi su vamzdyno privačiose butuose keitimu, perduota nebuvo.

Teismas pažymi, kad nors Atsakovės teigimu už šią padarytą žalą atsakinga prieš tai buvusi daugiabučio buto administratorė UAB „Civinity namai Kaunas“, tačiau Atsakovė būdama atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), turėdama pareigą palaikyti tinkamą bendro naudojimo objektų būklę, atlikti prevencinius planinius darbus, organizuoti bendro naudojimo objektų remontą, taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytas pastato bendrojo naudojimo objektas, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai, kaip administratorei, priskiriamų pareigų.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju tai, kaip Atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionalė, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo. Kadangi ginčo buto patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto, už kurio techninę priežiūrą atsakinga Atsakovė, trūkumų, būtent Atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog Atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių problemai išspręsti.

Pažymėtina, kad jei nagrinėjamu atveju Atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi ir rūpestinga, ji būtų organizavusi nustatytų trūkumų pašalinimą (informavusi gyventojus dėl būtinumo tvarkyti vamzdyną), taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Šiuo atveju būtent Atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo vamzdyno priežiūros įgyvendinimas lėmė Ieškovės prašomos subrogacijos tvarka atlyginti žalos atsiradimą. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp Atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovei kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra Atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Todėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymas yra svarbi įrodinėtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą, neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Atsakovė kvestionavo žalos dydį, teigdama, kad, ieškovės pateiktame apžiūros akte yra nurodoma, kad paskutinė buto remonto data yra 2011 m., tačiau apskaičiuojant sąmatoje nurodomą sumą, nusidėvėjimas turi būti vertinamas. Kaip matyti iš sąmatoje esančių duomenų, nusidėvėjimas taikytas nebuvo. Tačiau teismas pažymi, jog Atsakovė teismui neteikė jokių duomenų, kuriais grindžia atsikirtimus bei poziciją dėl reikalaujamos žalos (nuostolių) sumos bei reikalingumo taikyti turto nusidėvėjimą. Byloje nesant duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo nusidėvėjusios ar prastos būklės, nėra pagrindo laikyti, kad nuostolio dydis turėtų būti mažinamas kokia nors apimtimi.

Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju 320,35 Eur žalos dydis yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais – Ieškovės pateikta nuostolio apskaičiavimo- sąmata, kurioje nurodytos darbų ir medžiagų kainos, darbų kiekiai, jų aprašymas, mokėjimo nurodymu. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitoks žalos dydžio apskaičiavimas byloje nėra pateikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos Atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp Atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis). Taigi, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti Atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei. Esant pagrindui konstatuoti visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas Ieškovei iš Atsakovės priteisti 320,35 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas – Ieškovei iš Atsakovės priteistina 320,35 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš Atsakovės Ieškovei priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (320,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas Ieškovės naudai, Ieškovei iš Atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 22 Eur žyminis mokestis.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“, juridinio asmens kodas 302709722, Ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 320,35 Eur (trijų šimtų dvidešimt eurų 35 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (320,35Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.