Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-721/2015 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei R. M. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės R. M. priteisti 33490,47 Lt (9699,51 Eur) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1–2 b. l.).

Nurodė, kad 2006-05-11 ieškovas ir draudėja A. A. sudarė gyventojų turto draudimo liudijimą, kuriuo buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) 2014-01-06 iš buto Nr. 39 buvo aplietas ieškovo draustas butas, užlietos lubos, sienos, grindys, sugadintas kilnojamasis turtas. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir nukentėjusiam asmeniui atlygino 33490,47 Lt (9699,51 Eur) dydžio žalą. Dėl užliejimo metu padarytos žalos yra atsakingas patalpų, esančių virš ieškovo apdrausto turto, savininkas, t. y. R. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jai priklausančio turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 33490,47 Lt (9699,51 Eur) sumai.

Atsakovė R. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovės nuostolių kompensavimui priteisti 11 547,68 Lt (3344,44 Eur), kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, kad nei apžiūrint butą, nei sudarant remonto sąmatą, nei tikslinant išmokos sumą, atsakovė nebuvo kviečiama ir žalos reguliavimo procese nedalyvavo. Žala butui padaryta 2014 m. sausio mėnesį, o lokalinė sąmata sudaryta 2014 m. kovo mėnesio kainomis. Lokalinėje sąmatoje nurodyti įkainiai neatitinka tikrovės ir yra dirbtinai „išpūsti“, siekiant priskaičiuoti didesnę draudimo išmoką. Nelaimingo atsitikimo metu buvo aplietas ir žemiau esantis butas (duomenys neskelbtini) šio buto savininkė leido jį apžiūrėti ir remontą įvertino 1540 Lt (446,01 Eur). Atsakovės užsakymu kvalifikaciją turtinti atestuota specialistė D. K. atliko ieškovo pateiktų lokalinės sąmatos ir atliktų darbų akto patikrinimą, iš kurio akivaizdu, kad atstatomiems darbams bute (duomenys neskelbtini) turėjo užtekti 11 547,68 Lt (3344,44 Eur) (50–53 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės R. M. 3344,43 Eur žalos atlyginimą bei 507,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, civilinę bylą dalyje dėl 863,43 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutraukė, kitoje dalyje ieškinį atmetė (125–130 b. l.).

Teismas nurodė, kad žala A. A. (B.) kilo dėl atsakovės R. M. bute trūkusios skalbimo mašinos žarnelės. A. A. dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi su ieškove gyventojų turto draudimo sutartį. 2014 m. rugpjūčio mėnesį atliktų darbų aktas pasirašytas A. B. (draudėjos) ir rangovo UAB ,,Džiugo statyba“, remonto darbų atstatymo darbų kaina nurodyta 33690,47 Lt. Pagal pateiktą lokalinę sąmatą draudikas 2014-06-12 UAB ,,Džiugo statyba“ pervedė 20037,63 Lt avanso sumą ir A. A. 2014-09-22 pervedė likusią 13452,84 Lt sumą. Atsakovė R. M. į bylą pateikė išvadas atstatomųjų darbų lokalinės sąmatos dėl užliejimo skaičiavimui, kuriose remonto darbų vertė – 11 547,66 Lt su PVM, ir kurioje nurodyta, jog vanduo apgadino ne visas buto patalpas, kurių remonto išlaidos įtrauktos į ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą.

Teismas nurodė, kad ieškovės pateikta gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes į ją įtraukti ir nesusiję su buto apliejimo pasekoje atsiradusių sugadinimų pašalinimu remonto darbai, visi sąmatoje nurodyti nuostoliai neįrodyti. Ieškovo lokalinėje sąmatoje statybos darbų ir medžiagų sumos nebuvo mažinamos proporcingai medžiagų nusidėvėjimui. Tai buvo padaryta tik nagrinėjant bylą teisme, ieškovas atsisakė dalies reikalavimo – 863,43 Eur priteisimo. Turto apžiūros akte nenurodyta, kaip buvo nustatytas esamų laminuotų grindų tipas, ar buvo pateiktas atitikties sertifikatas. Lokalinėje sąmatoje priskaičiuoti labai geras lubų ir sienų dažymas, kai gyvenamose patalpose pakanka gerojo dažymo. Kadangi nėra pateiktas darbų kiekio žiniaraštis, nėra ir defektinio žiniaraščio, kuriame būtų nurodytas reikalavimas būtent tokiems dažymo darbams, teismas laikė, jog be pagrindo buvo daromas labai geras dažymas. Patalpose, pažymėtose indeksais 33-1; 33-4; 33-6; 33-7, pakabinamų lubų plotas 37,68 m², o sąmatoje tų pačių patalpų grindų plotas nurodytas 43,68 m². Kambario, pažymėto indeksu 33-7, išorinė siena buvo apšiltinta mineraline vata 5,0 cm storio, o pateiktame medžiagų poreikio žiniaraštyje duota 10 cm. Lokalinėje sąmatoje sienos šiluminė izoliacija taip pat priskaičiuota 10,0 cm storio.

Teismas konstatavo, kad ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų dalis yra nesusiję su remonto kaštais, jų įtraukimas į sąmatą yra nepagrįstas. Sienų, lubų dažymas, sienos apšiltinimas akivaizdžiai neatitinka buvusiai dažymo kokybei ir šiltinimo konstrukcijai. Kadangi lokalinė sąmata pateikta neišplėstoje formoje, teismas neturėjo galimybės patikrinti pridėto medžiagų poreikio žiniaraščio atitikimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo poreikis keisti bute duris, priskaičiuotas išlaidas teismas atmetė. Ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad ant sienų, lubų matosi dėmės, tačiau grindų danga neatšokusi, neišsikreipusi, nebanguota. Be to, statybinės atliekos buvo išvežamos 160 km atstumu, nors statybinių atliekų artimiausias sąvartynas yra už maždaug 25 km nuo Telšių miesto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas: 124 Eur žyminį mokestį ir 210,54 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (133–136 b. l.).

1. Teismas savo sprendime konstatavo, kad ieškovo pateikta sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, ir kad į sąmatą yra įtraukti su buto apliejimu nesusiję remonto darbai. Toks teismo sprendimas nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad atsakovės pateikti žiniaraščiai ir sąmatos yra atlikti kitokia programa, nei ieškovo. Ieškovas sąmatas paskaičiavo statybinių sąmatų skaičiavimo sistema „Sistela“, kuri yra vienintelė programa, rekomenduojama VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro, todėl svaresniu įrodymu laikytini skaičiavimai, atlikti sertifikuota ir rekomenduotina sistema „Sistela“.

2. Teismas, konstatuodamas, kad nėra aprašytas reikalaujamų darbų pobūdis, neatsižvelgė į ieškovo 2015-03-06 pateiktame prašyme nurodytus paaiškinimus dėl darbo įkainių skirtumų, vadovavosi tik atsakovės pateiktais paaiškinimais, taip pažeisdamas rungimosi principą.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad gyvenamosiose patalpose pakanka tik gero dažymo ir kad labai geras dažymas yra nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad prieš apliejimą butas buvo įrengtas brangiomis medžiagomis ir jame atliktas labai geras dažymas. Be to, jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad labai geras dažymas atliekamas tik viešosiose patalpose.

4. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas sąmatoje priskaičiavo 10 cm storio vatos. Tokį sprendimą teismas grindė tik atsakovės pateiktais patikrinimo išvadose nurodytais, jokiais dokumentais ar skaičiavimais nepagrįstais teiginiais. Nei ieškovo lokalinėje sąmatoje, nei medžiagų poreikio žiniaraštyje nėra nurodyta, jog remonto darbams buvo naudota 10 cm vata, o ne 5 cm.

5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos nėra galimybės nustatyti žiniaraščio atitikties, ir kad dėl to netinkama ieškovo pateikta sąmata. Ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytos visos darbų ir medžiagų apimtys bei kainos, šis dokumentas yra išsamus ir aiškus, todėl teismas negalėjo pripažinti, kad ieškovo pateikta sąmatą yra netinkama.

6. Apeliantas nesutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais dėl žalos dydžio nustatymo, nes teismas neatsižvelgė į ieškovo specialistų motyvus.

7. Teismas savo iniciatyva nepagrįstai nusprendė atmesti ieškovo reikalavimą dėl durų keitimo, nes atsakovė ginčijo ne pačių durų keitimą, o spynos duryse įmontavimą. Be to, remdamasis atsakovės pateiktomis išvadomis, teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai gabeno atliekas į šiukšlyną, esantį už 160 km, o ne į sąvartyną už 25 km. Atsakovė nenurodė nei sąvartyno pavadinimo, nei jo lokalizacijos. Statybinių atliekų kaina nurodyta ne tik išvežimo, bet ir su pridavimo į sąvartyną mokesčiu. Po tokio stambaus remonto statybinių atliekų kiekis buvo didelis, todėl buvo skaičiuojamas mokestis už kiekvieną atliekų toną.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodė, kad teiginys, jog statybinių sąmatų skaičiavimo sistema „Sistela“ yra vienintelė programa, rekomenduojama VĮ Statybos sertifikavimo centro, yra neteisingas. Atsakovės pateiktos sąmatos sudarytos Statybų ekonominių skaičiavimų programoje SES2004, kurios normatyvinę duomenų bazę sudaro įkainių rinkiniai statybos ir montavimo darbams, sudaryti UAB „Sistela“ ir patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Ieškovo pateiktoje sąmatoje nematyti darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvų panaudojimas, įvairūs pataisos koeficientai paslėpti, normatyvuose daromi skaičiavimais nepagrįsti pakeitimai, sąnaudų užaukštinimai. Be paskaičiuoto detaliojo resursų poreikio žiniaraščio, sąmatos pateikimas siauroje formoje negalimas. Sąmatą skaičiuojant UAB „Sistela“ programa, pirmiausia buvo paskaičiuotas detalusis resursų poreikio žiniaraštis ir tik po to sudarytos įvairios išvestinės sąmatos kitoje siauroje formoje, tačiau detalusis resursų poreikio žiniaraštis nebuvo pateiktas. Apeliaciniame skunde pateikti paaiškinimai įtikinamai rodo, kad ieškovo pateikta sąmata nepagrįstai užaukštinta, sąmatoje naudojami skaičiavimai nepagrįsti, padidinti sąnaudų pataisos koeficientai. Šie koeficientai, didinantys darbų vertę, sąmatoje nerodomi, slepiami. Dalis darbų skaičiuojami sustambintais įkainiais, kurie vykdant paprastąjį remontą nenaudotini. Medžiagų poreikio žiniaraštyje neįrašomas medžiagų kodas ir matosi tik tai, kad jos brangios. Be kainų kodų negalima patikrinti teisingumo, įsitikinti, ar kainos įrašytos su PVM ar be jų. Sąmata turi būti skaičiuotojo ir eksperto pasirašyta, nurodant kvalifikacijos atestatų numerius ir galiojimą. Deja, ieškovo sąmatoje to nėra. Be parašų, kvalifikacijos įrodymo sąmata yra neteisėta ir atsiskaitymui už atliktus darbus nenaudotina (142–149 b. l.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. (B.) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (pirmame aukšte) (11-12 b. l.). A. R. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (trečiame aukšte), virš A. A. (B.) buto (18-19 b. l.). A. A. 2006-05-11 apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį butą gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas GT Nr. 209320, draudimo sutarties pabaiga 2035-05-10) (7 b. l.). Ieškovas, 2014-01-07 gavęs draudėjos A. A. pranešimą apie įvykį (buto apliejimą) (14 b. l.) ir apžiūrėjęs apdraustą turtą, 2014-01-15 turto apžiūros akte užfiksavo bute esančius apgadinimus (15-17 b. l.). Pagal turto apžiūros akte nurodytus duomenis buvo sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta buto (duomenys neskelbtini), bendra remonto išlaidų suma – 33690,47 Lt (22-23 b. l.), kurią ieškovas išmokėjo dalimis: 20037,63 Lt kaip avansinę įmoką UAB “Džiugo statyba”, kuri A. A. pasirinkimu atliko buto remonto darbus (21, 24, 25 b. l.), 13452,84 Lt draudėjai A. A. (26, 31 b. l.). UAB “Džiugo statyba” atliktų darbų akte nurodyta darbų kaina 33690,47 Lt (29-30 b. l.). 2014-09-23 ieškovas išsiuntė atsakovei R. M. pretenziją, kuria pareikalavo, kad atsakovė iki 2014-10-11 sumokėtų 33490,47 Lt/9699,51 Eur žalos atlyginimą regreso teise (32 b. l.). Byloje nustačius, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2014-01-06 įvykusio apliejimo priežastimi buvo atsakovės R. M. bute Nr. 39 esančios skalbimo mašinos žarnelės trūkimas, o ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ atlyginus apdrausto buto savininkei apliejimu padarytą žalą, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti sumokėtą sumą. Ginčo dėl apliejimo fakto byloje nėra. Ginčas kilo dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, ir draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovo ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kaip jau minėta, ginčo dėl kaltės šioje byloje nėra, ginčas kilo dėl žalos atlyginimo dydžio, ką, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ privalėjo įrodyti.

Žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Subrogacija užtikrina, jog nei draudėjas, nei draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų praradimų, taipogi nepagrįstai nepraturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui (asmenims) išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o šiam reikalavimo teisę perleidus – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Pagal CK 6.251 straipsnį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, tačiau visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, tai reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.

CK 6.987 straipsnis draudimo sutartį apibūdina kaip sutartį, kuria viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.997 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu, ir draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Kaip jau buvo minėta, tarp aplieto buto savininkės A. A. (B.) ir ieškovo buvo sudaryta atlygintinė turto draudimo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo įsipareigojęs atsitikus draudiminiam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, kuri savo ruožtu paskaičiuojama pagal tam tikras taisykles. Apdrausto buto draudimo būdas – visa vertė, taigi, tai reiškia visišką nuostolių atlyginimą ir nukentėjusiosios grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jai nepadarius žalos.

Ieškovas UAB DK “PZU Lietuva” žalos dydį įrodinėja 2014-01-15 sudarytu turto apžiūros aktu (15-17 b. l.), lokaline sąmata (22-23 b. l.), ir prašo priteisti 33490,47 Lt (9699,51 Eur) atsakovė R. M., nesutikdama su prašomos priteisti žalos dydžiu, pateikė D. K., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas (pateiktas kvalifikacijos atestatas), paruoštą lokalinės sąmatos ir atliktų darbų akto patikrinimo išvadą, palyginamąją lokalinę sąmatą - detalųjį resursų poreikio žiniaraštį, darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio žiniaraštį, mechanizmų, medžiagų poreikio žiniaraščius bei pakoreguotą lokalinę sąmatą (56-68, 72-74, 75, 76, 77, 78-81, 82-83, 84, 85 b. l.). Minėtuose atsakovės pateiktuose dokumentuose paskaičiuota remonto darbų vertė yra 11547,66 Lt įskaičiavus PVM (3344,43 Eur) (68 b. l.), tokia apimtimi apylinkės teismas ir patenkino ieškinį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami žalos dydžiui nustatyti. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Be to, kilus ginčui dėl padarytos žalos dydžio, esant šalių pateiktiems priešingiems įrodymams, teismas gali pasiūlyti šalims atlikti ekspertizę. Pažymėtina, jog ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte atlikti darbai nėra detalizuojami, yra neaiškūs, nepateikti darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio žiniaraščiai, mechanizmų bei medžiagų poreikio žiniaraščiai, medžiagų atitikties deklaracijos ir t. t., kuriuos apylinkės teismas turėtų išsireikalauti. Vieninteliai duomenys byloje, iš kurių būtų galima spręsti apie aplieto buto būklę iki jo užliejimo, yra apeliacinės instancijos teismo išreikalautos spalvotos buto nuotraukos žalos sureguliavimo byloje (pateikta per EPP, LITEKO duomenų bazėje), tačiau vertinant šias nuotraukas kyla pagrįstų abejonių, jog minėtam butui buvo padaryti tokie apgadinimai, koks yra buto remonto darbų mastas, nurodytas lokalinėje sąmatoje bei turto apžiūros akte. Ieškovo pareiga ir yra įrodyti, kokia buvo buto būklė iki apliejimo, kad ta apimtimi ir atlyginti nukentėjusiajai žalą nesudarant jai sąlygų nepagrįstai praturtėti. Ne kartą bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde ieškovas teigė, kad byloje pateikti įrodymai, jog prieš apliejimą nukentėjusiosios butas buvo įrengtas brangiomis medžiagomis, jame sudėtos brangios grindys, tačiau nežinia kuo tai grindžiama. Pažymėtina ir tai, jog tarp atsakovės R. M. ir nukentėjusiosios buto yra dar vienas butas (antrame aukšte), kuris tuo metu taip pat buvo aplietas, tačiau antrame aukšte esančiam butui buvo padaryta tik nedidelė žala.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir visapusiškai neištyrė faktinių aplinkybių dėl žalos dydžio, o šios aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjant bylą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjus draudimo išmoką A. A. (B), jam perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

CK 6.1015 straipsnio 4 dalis numato, kai jei draudėjui įgyvendinti savo reikalavimo teisę tapo negalima dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaltės, tai draudikas atleidžiamas visiškai ar iš dalies nuo draudimo išmokos mokėjimo ir turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką. Taigi, išnagrinėjus bylą ir paaiškėjus, jog galimai draudėja pateikė draudikui tikrovės neatitinkančius duomenis, ko pasekoje nepagrįstai buvo išmokėta per didelė draudimo išmoka, draudikas įgytų teisę reikalauti grąžinti draudėjai jau išmokėtą išmoką. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje sprendžiamas ginčas yra tiesiogiai susijęs ir su draudėjos A. A. (B) materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Ji byloje turėtų teisę ir pareigą teikti įrodymus dėl bylai reikšmingų aplinkybių (buto remontui naudotų medžiagų sertifikatus, atitikties deklaracijas, medžiagų įsigijimo sąskaitas faktūras, duomenis apie aplieto buto būklę iki apliejimo (turto vertinimą imant paskolą būstui pirkti arba duomenis apie ankščiau bute atliktą remontą ir pan.)), pasisakyti jai aktualiais klausimais, t. y. teismo sprendimas šioje byloje jai gali sukelti materialines teises ir pareigas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė ir jos atstovas prašė aplieto buto savininkę įtraukti byloje trečiuoju asmeniu, tačiau šį jų prašymą apylinkės teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog aplieto buto savininkės tiesioginio suinteresuotumo nėra, su ja atsiskaityta, ji pinigus gavo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu A. A. (B).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neištyrė faktinių aplinkybių, negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo. Neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, todėl byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų analizę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą, panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, ieškovui grąžinamas 124 Eur žyminis mokestis. Mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, ieškovui pateikus šią nutartį. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantui UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) 124 Eur (vienas šimtas dvidešimt keturi eurai) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.