Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2015-09-25 · Civilinė byla Nr. 3K-3-484-686/2015

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2014-11-06Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-09-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-25
Bylos Nr.
3K-3-484-686/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14608-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Janina Januškienė (pirm.), Sigitas Gurevičius (pran.), Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Hidroprojektas“
Ieškovas
V. Ž.
Civilinė byla Nr. 3K-3-484-686/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14608-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.5; 2.5.1.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Hidroprojektas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Hidroprojektas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl netinkamai atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų atsiradusios turtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovas V. Ž. 2013 m. rugsėjo 5 d. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 3800 Lt (1100,56 Eur) nuostolių atlyginimo.

Pareikštą reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad kai B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus – 22,78 ha žemės ir 2,72 ha miško (duomenys neskelbtini), ji juos 1995 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo vaikaičiui V. Ž. Pagal tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektus rengė Valstybinis žemėtvarkos institutas, jie pagal įstatymo 20 straipsnio 2 dalį buvo rengiami valstybės lėšomis. Patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektus, valstybinis žemėtvarkos institutas paženklina žemės sklypų ribas vietovėje ir parengia žemės nuosavybės dokumentus (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal 1992 m. balandžio 2 d. žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ar paženklinimo vietoje aktą, žemės eksplikaciją, šie darbai nebuvo atlikti – dokumentuose nėra būsimo savininko parašų, kviestinių asmenų parašų, nepastatyti laikini matavimo ženklai, nenurodytos gretimybės, tik nurodyta, kad žemės sklypo plotas 25,5 ha. Apie šio akto buvimą ieškovas sužinojo iš Žemės ūkio ministerijos 2006 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 1510. Pagal nurodytą aktą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik vienas 25,5 ha sklypas. Ieškovo teigimu, neteisingai suformuotas tik vienas sklypas. Atsakovės UAB „Sweco Hidroprojektas“ kadastrinių matavimų byloje yra Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 27 d. raštas atsakovei dėl poreikio atlikti dar vieno sklypo kadastrinius matavimus, bet juos ji atliko tik 2007 m., o 2007 m. spalio 30 d. Nekilnojamojo turto registro rašte nurodyti kadastrinių matavimų byloje padaryti trūkumai. Ieškovas 2012 m. gegužės 11 d. sudarė su UAB Geodezijos centru sutartį dėl geodezinių matavimų, juos atlikus ir ištaisius UAB „Sweco Hidroprojektas“ klaidą, žemės sklypo plotas buvo patikslintas iki 22,76 ha. Pateikus geodezinių matavimų bylą, šio sklypo plotas buvo patikslintas Nekilnojamojo turto registre. Už atliktus darbus ieškovas sumokėjo UAB Geodezijos centrui 3800 Lt (1100,56 Eur), jų atlyginimą jis ir prašo priteisti iš atsakovės.