Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-11-06 · Civilinė byla Nr. 2A-2306-657/2014

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2014-11-06Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-09-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-03-31Kauno apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-07-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-06
Bylos Nr.
2A-2306-657/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14608-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
V. Ž., L. Ž.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Sweco hidroprojektas“
Civilinė byla Nr. 2A-2306-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14608-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 24.; 35.1.; 35.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-488-920/2014 pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sweco hidroprojektas“ nuostolių atlyginimo. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 3.800,00 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5; 34-40). Nurodė, kad B. S. natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į 25,5 ha bendro ploto žemės ir miško sklypą, kurį padovanojo ieškovui V. Ž.. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymą Žemės reformos žemėtvarkos projektus valstybės lėšomis rengė Valstybinis žemėtvarkos institutas. Atsakovė teisės aktuose nustatytų darbų tinkamai neatliko. Vienas 25,5 ha ploto sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro registre. Apie tai, kad įregistruotas vienas 25,5 ha sklypas, kuris neatitiko faktinio ploto, ieškovas sužinojo 2000-03-23 gavęs iš Žemėtvarkos tarnybos žemės sklypo laikinąjį planą. Kadangi buvo padarytas grubus įstatymo pažeidimas formuojant žemės sklypus, neatlygintinai jį ištaisyti privalo rangovas, ką ne kartą yra nurodę kompetentingos institucijos. Atsakovė, nurodytų grubių klaidų neištaisė, kadastrinių matavimų bylos nepateikė, todėl ieškovas 2012-05-11 dėl geodezijos darbų atlikimo kreipėsi į UAB „Geocentras“. Atlikti geodeziniai matavimai patvirtino atsakovės padarytą klaidą, kad sklypo, pagal archyvinius dokumentus Nr. 55 (6) plotas sudaro 22,75 ha, o ne 25 ha. Pateikus geodezinių matavimų bylą, šio sklypo plotas buvo patikslintas Nekilnojamojo turto kadastro registre. Už atliktus darbus ieškovas UAB „Geocentras“ sumokėjo 3.800,00 Lt, todėl patirtas nuostolis turi būti priteistas iš atsakovės. Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, rodantys, jog jis pripažįsta prievolę. Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, jog ji 2007-11-05 kreipėsi į VĮ Registrų centras Alytaus filialą dėl kadastro duomenų patikslinimo, taigi, akivaizdu, jog savo klaidą pripažino (b.l. 34-40).

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 13-23; 45-54). Nurodė, kad žemės sklypo suformavimą patvirtinantys dokumentai yra galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog parengtuose dokumentuose yra klaidingai nurodytas žemės sklypo plotas, juolab, kad vėliau rengiant kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus bei atliekant kadastrinius matavimus gali būti tikslinami. Atsakovė negali būti atsakinga, jog preliminariame žemėtvarkos projekte suformuoto ir vietovėje paženklinto žemės sklypo plotas neatitinka UAB „Geocentras“ atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytam plotui, kadangi žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą, kurios atsakovė neturėjo. Ribų paženklinimo akto forma ir jo surašymo tvarka nebuvo nustatyta jokiuose teisės aktuose, Lazdijų rajono valdybos 1994-05-04 potvarkiu žemės sklypas B. S. buvo suteiktas tik naudotis. Žemės sklypas B. S. nuosavybės teise buvo įregistruotas remiantis tik preliminariame projekte nurodytais žemės sklypo duomenimis. Dėl tokių valdžios institucijų veiksmų B. S., pažeidžiant nustatytą tvarką įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurią vėliau realizavo padovanodama šį sklypą ieškovui. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojo atsakovę skubos tvarka atlikti kadastrinius matavimus, kadangi rašte nėra nurodyta pareiga atlikti konkretaus žemės sklypo kadastrinius matavimus, tai yra tik informacinio pobūdžio valstybės institucijos raštas, kuriame pateikiama šio rašto gavėjams aktuali informacija, nesuformuluojant ir nenustatant konkrečių pareigų ar teisių jo adresatams. Teisės aktuose nebuvo ir nėra įtvirtinta atsakovės pareiga neatlygintai atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovė, nebuvo sudariusi jokių sutarčių nei su ieškovu, nei su ŽŪM, Nacionaline žemės tarnyba, ar bet kokia kita valstybės institucija ar tarnyba dėl sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Atsakovės veiksmai (neveikimas) nelaikytini neteisėtais, dėl kurių jam galėtų kilti civilinė atsakomybė. Be to, atsakovė teismo prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad apie savo pažeistas teises sužinojo 2000-03-23 gavusi žemės sklypo laikinąjį planą, todėl yra praleidusi senaties terminą ieškiniui pareikšti.