- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-2980-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25535-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donata Kravčenkienė, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- M. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės apeliantės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė arba draudikas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. V. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 2 063,06 Eur žalos atlyginimui, 200,37 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. draudimo bendrovė gavo pranešimą apie tai, kad buvo sugadintas namų turtas – lova ir sofa bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo fiksuota, kad sofa yra dėmėta, o lovos galvūgalis suplyšęs, trupa oda. Įvykio metu minėtas butas buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Draudimo bendrovė, vadovaudamasi būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (toliau – Taisyklės) ir sąskaitomis faktūromis apskaičiavo, kad nuostolio sumą sudaro 2 063,06 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Apdraustas turtas buvo sugadintas nuomos sutarties, sudarytos su atsakovu, galiojimo laikotarpiu. Šis turtas nuomos sutarties sudarymo metu buvo perduotas be defektų, tačiau 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovui grąžinant išsinuomotą turtą jo savininkei R. V. D. buvo fiksuojami lovos ir sofos apgadinimai, nepriskirtini natūraliam turto nusidėvėjimui. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi: 1) neprižiūrėjęs jam perduoto valdyti turto ir padaręs jam žalos elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl atsakovui perduoto valdyto turto nepriežiūros ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Ieškovė vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.483 straipsniu, 6.485 straipsniu, 6.1015 straipsniu ir prašė ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
5. Atsakovo teigimu, ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė į bylą visos draudiminio įvykio administravimo medžiagos, tame tarpe 2018 m. kovo 20 d. jo atsakymo į ieškovės pretenziją, kuriame detaliai buvo paaiškinti nesutikimo sumokėti draudimo bendrovės reikalaujamą sumą argumentai. Atsakovas 2018 m. kovo 20 d. parengė bei atsakovo vardu pateikė draudimo bendrovei minėtą rašytinį atsakymą. Nurodė, kad: 1) neįrodytos visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos; 2) neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas; 3) nėra jokių duomenų, kada ir kas įsigijo minėtus baldus, kurie buvo eksploatuojami virš dešimties metų; 4) skaičiuojant žalą nebuvo paskaičiuotas joks baldų nusidėvėjimas, nors tai ir numatyta draudimo taisyklėse; 5) nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų aplinkybę, jog atsakovas būtų sugadinęs sinteponą, kurį reikėtų keisti; 6) nebuvo įrodyta baldų realaus suremontavimo aplinkybė, tame tarpe, kad nuomotoja R. V. D. sumokėjo 2 063,06 Eur.
6. Draudimo išmoką draudikas išmokėjo remdamasis 2017 m. gruodžio 15 UAB „Nikanoros baldai“ PVM sąskaita faktūra NBZ Nr. 01308. Šioje sąskaitoje nėra nurodyta, kad išvardintos medžiagos (natūrali oda Classic collection, natūrali oda Articolo Congo, dirbtinė oda, sinteponas ir kt.) yra ne naujos, t. y., kad būtų buvusios dėvėtos. Iš to darytina išvada, kad sąskaitoje yra nurodyta naujų medžiagų kaina. Tuo tarpu ginčo lova ir sofa, kaip jau buvo minėta, eksploatuojamos nuo 2005 metų, todėl nebuvo naujos. Reikalaudama iš atsakovo (kuris nebuvo draudimo sutarties šalimi) sumokėti, tame tarpe, visą naujų medžiagų kainą draudimo bendrovė elgiasi neteisėtai, nes netaiko daiktų nusidėvėjimo. Atsakovo vertinimu, draudimo bendrovė byloje neįrodė, kad draudiminę bylą administravęs draudimo bendrovės darbuotojas, kuris nusprendė įvykį pripažinti draudžiamuoju, net nenuvykęs į butą ir natūroje neapžiūrėjęs/neištyręs baldų, nenustatęs jų gamybos bei eksploatacijos metų, turėjo atitinkamą kvalifikaciją/specialiųjų žinių, kurių pagalba nustatė, jog lova ir sofa yra „staiga ir netikėtai“ sugadintos atsakovo ir kad tai nėra natūralus baldų nusidėvėjimas, nors minėti baldai buvo eksploatuojami virš dešimties metų. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kokios būklės lova ir sofa buvo iki 2016 liepos 1 d. nuomos sutarties tarp nuomotojos R. V. D. ir atsakovo sudarymo, kas patvirtina, jog neįrodyti jo neteisėti veiksmai – tariamas lovos ir sofos sugadinimas. Atsakovo vertinimu, byloje esantis 2017 m. rugsėjo 5 d. UAB „Muse LT“ raštas, kuriame nurodytos įvairios kainos, nepatvirtina ieškinio pagrįstumo. Pirma, iš minėto rašto nėra aišku, kam (kokiam asmeniui) jis adresuotas, kada ir kokiu konkrečiu būdu jį gavo draudimo bendrovė. Antra, rašte nenurodyta apie kokio konkretaus baldo (modelis, gamybos metai ir pan.) ir pagalvių pervilkimą yra nurodyta informacija, t. y. kokiam baldui buvo parengtas minėtas pasiūlymas (neįrodytas ryšys su byloje nagrinėjamais baldais). Trečia, iš minėto rašto nėra aišku, kokią konkrečią užduotį buvo gavusi pasiūlymą parengusi įmonė.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atmesti atsakovo pareiškimą.
8. Ieškovės nuomone, teisiškai nėra reikšminga, kad su ieškiniu nebuvo pateiktas atsakovo atsakymas į draudimo bendrovės pretenziją ir šio dokumento nepateikimas negali būti sąlyga naikinti priimtą teismo sprendimą už akių. Ieškovės teigimu, atsakovas, ginčydamas žalos dydį, negali remtis draudimo sutarties – šiuo atveju Būsto draudimo taisyklių Nr. 067, nuostatomis. Nuomos sutarties sudarymo metu nebuvo nuostatų apie tai, kad baldai yra nusidėvėję, atsakovas atitinkamų pastabų į nuomos sutartį irgi neįrašė. Nutraukiant nuomos sutartį, baldų pažeidimai buvo fiksuojami, kas reiškia, kad turtas buvo grąžintas prastesnės būklės, nei buvo perduotas atsakovui nuomos sutarties sudarymo metu. Pažymėjo, kad su ieškiniu pateiktas draudimo išmokos apskaičiavimo aktas, pranešimas apie žalos atlyginimą, kuriuose matosi, kaip buvo apskaičiuota žala, taipogi, kad besąlyginė išskaita nebuvo taikyta. Jos taikyti nebuvo pagrindo, nes pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 A skyriaus VII skirsnio 1.1 punktą tais atvejais, kai draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų veiksmų, ir yra nustatyti kaltininkai, besąlyginė išskaita nėra išskaičiuojama.
9. Ieškovė taipogi pateikė draudimo išmokos išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, duomenis, kad siekiant nustatyti turto remonto kainą buvo kreiptasi į keletą įmonių, iš kurių viena – UAB „Muse LT“. Ieškovės vertinimu, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai, kad nėra aišku, kam šis dokumentas buvo skirtas, yra teisiškai nepagrįsti. Tai yra komercinis pasiūlymas, kurio pagrindu buvo vertinamos baldų remonto kainos, o paslaugas draudėja nusprendė pirkti iš UAB „Nikanoros baldai“, kurių PVM sąskaita faktūra buvo pateikta į bylą ir kuri minima draudimo išmokos apskaičiavimo akte. Ši baldų remonto kaina buvo suderinta su draudiku ir ši sąskaita yra pakankamas dokumentas, patvirtinantis, kad baldų remonto darbai buvo atlikti. Kadangi baldai buvo remontuojami, o ne keičiami naujais, nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Draudimo bendrovė, apskaičiuodama ir išmokėdama draudimo išmoką, vertino, kad žalos likvidavimo kaštai būtų pakankami atstatant turtą į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Tai, kad draudimo bendrovės darbuotojas nebuvo nuvykęs į vietą apžiūrėti sugadintų baldų, neturėjo įtakos žalos administravimo proceso efektyvumui, kadangi draudėja pateikė nuotraukas, dokumentus, kuriuos žalų ekspertas-vertintojas analizavo ir priėmė atitinkamus sprendimus dėl žalos buvimo, jos dydžio. Draudimo bendrovė žalos dydį grindžia rašytiniais dokumentais, kurių atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenuginčijo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Argumentas, kad nėra įrodytas 674,68 Eur sumos dydis yra nepagrįstas, nes tai buvo avansinis mokėjimas, kaip sudedamoji viso nustatyto žalos dydžio, t. y. 2 063,06 Eur, ir būtent visą žalos dydį ieškovė ir įrodinėja.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-31271-1098/2020, ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
11. Ieškovė papildomai paaiškino, kad baldai buvo apdrausti ne pagal sąrašą, o bendrai pagal visą plotą, baldų įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti, nes sutarties sudarymo metu toks klausimas nebuvo aktualus. Nėra galimybės pasakyti, kokia buvo baldų vertė draudimo sutarties sudarymo metu. Nuotraukos, kurios buvo daromos nuomos sutarties sudarymo metu, draudimo bendrovei nebuvo pateiktos, prieš sudarant draudimo sutartį baldų įsigijimo dokumentai taip pat nebuvo pareikalauti. Nuomos sutartyje nėra duomenų apie baldų būklę. Draudimo bendrovė atlygino žalą pagal UAB „Nikanoros baldai“ sąskaitą. Taip pat nėra galimybės iš UAB „Nikanoros baldai“ sąskaitos paaiškinti, ką reiškia sąskaitoje nurodytos pagalbinės medžiagos, kiek vyniukų buvo panaudota, su kokia transporto priemone buvo suteiktos pervežimo paslaugos, kur buvo perkama oda.
Atsiliepimas
12. Atsakovas papildomai paaiškino, kad prieš sudarant buto nuomos sutartį agentas buvo padaręs buto nuotraukas. Nuomos sutartyje jokių įrašų apie baldų būklę nebuvo pažymėta, buto savininkė tik žodžiu pasakė, kad baldai pirkti daugmaž prieš dešimt metų. Visi bute esantys daiktai atrodė nusidėvėję, prieš išsikeliant iš buto, šaldytuvas sugedo, prašė pataisyti, nes nebuvo įmanoma juo naudotis pagal paskirtį, tačiau buto savininkė nepataisė. Ieškovė nepateikė duomenų, kokia buvo baldų būklė prieš sudarant draudimo sutartį, kada sofa ir lova buvo pagamintos, nupirktos, kada pradėtos eksploatuoti. Jeigu nuomotojas nepateikė nuomininkui jokių odinių baldų naudojimosi instrukcijų, rizika tenka pačiam verslininkui, kuris verčiasi tokia veikla. Taip pat neįrodytas žalos dydis, neaiški baldų įsigijimo kaina. Sofa ir lova buvo dėvėtos ilgą laiką, nuo 2008 metų, sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2016 metais. Byloje nustatyta, kad pagalvės nebuvo sugadintos, tačiau pateiktoje sąskaitoje nurodyta, kad pagalvės buvo pervilktos. Nėra aišku, kam reikėjo naudoti 18 metrų sintepono, jokių įrodymų, paaiškinimų šiuo klausimu nėra. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyti žalos dydį neįmanoma, nes nebuvo nustatyta tų daiktų būklė prieš sudarant nuomos sutartį. Joks nusidėvėjimas nebuvo taikytas apskaičiuojant draudimo išmoką. Odą pirko pati buto savininkė, todėl odos kaina negali būti įtraukta į sąskaitą. Draudimo bendrovė savo taisyklėse nurodo, kad yra galimas baldų nusidėvėjimas, natūralus nusidėvėjimas yra nedraudžiamasis įvykis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) atsakovui M. V. 945,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi būsto draudimo sutartimi ir gavusi 2017 m. rugsėjo 8 d. pranešimą apie tai, kad buvo sugadintas namų turtas – lova ir sofa, esantys bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo išnuomotas atsakovui, draudėjai (R. V. D.) išmokėjo 2 063,06 Eur draudimo išmoką.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neteisėtus atsakovo veiksmus iš esmės grindžia pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. grąžinus draudėjai prastesnės būklės daiktus, nei buvo perduota atsakovui nuomos sutarties sudarymo metu. Byloje nėra objektyvių duomenų, kokia buvo minėtų daiktų būklė iki nuomos sutarties su atsakovu sudarymo. Atsakovas paaiškino, kad nors jokių įrašų nuomos sutartyje apie baldų būklę nebuvo padaryta, tačiau buto savininkė žodžiu paaiškino, kad bute esantys baldai pirkti daugmaž prieš dešimt metų, tą patvirtino ir pati buto savininkė, kuri buvo apklausta kaip liudytoja bei parodė, kad 2008 metų gale pirko sofą su kitais baldais, sofą pirko už 11 000 Lt, lovą pirko už 8 582,00 Lt, baldų pirkimo dokumentų neturi.
16. Teismas įvertino, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog atsakovas jam išnuomotame bute esančiais daiktais – sofa ir lova – naudojosi pažeisdamas elementarius naudojimosi standartus. Tiek ieškovės atstovė, tiek buto savininkė (liudytoja) patvirtino, kad perduodant atsakovui butą su jame esančiais daiktais valdyti ir naudoti, jokios specialios sofos ir lovos gamintojo naudojimosi instrukcijos, skirtos odos priežiūrai, atsakovui nebuvo pateikta. Tokia informacija nebuvo nurodyta ir buto nuomos sutartyje. Ieškovė iš esmės nenurodė, kokie konkrečiai neteisėti atsakovo veiksmai buvo padaryti ir sąlygojo prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Ieškovės atstovės ir liudytojos paaiškinimai, kad galimai ant sofos buvo išpiltas nagų lakas arba buvo juo valytas baldo paviršius, paremtos vien prielaidomis. Nuomotojui nepateikiant nuomininkui jokių odinių baldų naudojimosi instrukcijų, rizika dėl tokių baldų galimai netinkamo naudojimo tenka pačiam verslininkui, kuris verčiasi tokia veikla. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas atitinkamu laikotarpiu buvo draudėjos buto nuomininku ir naudojosi bute esančiais daiktais (baldais), ieškovei neįrodžius, kad atsakovo netinkami veiksmai ir/ar neveikimas lėmė baldų būklės pablogėjimą, nėra pakankama jo deliktinės atsakomybės kilimui. Teismas vadovavosi apygardos teismo praktika, jog ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo fakto, kitos sąlygos plačiau gali būti nenagrinėtinos.
17. Sprendime taip pat įvertinta 2017 m. gruodžio 15 d. UAB „Nikanoros baldai“ PVM sąskaita faktūra NBZ Nr. 01308, kuria remdamasi ieškovė išmokėjo žalos atlyginimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje sąskaitoje nėra nurodyta, kad išvardintos medžiagos (natūrali oda Classic collection, natūrali oda Articolo Congo, dirbtinė oda, sinteponas ir kt.) yra ne naujos, t. y., kad būtų buvusios dėvėtos, kas sudaro pagrindą išvadai, jog sąskaitoje nurodyta naujų medžiagų kaina. PVM sąskaita faktūra teismo įvertinta kritiškai. Liudytoja paaiškino, kad odinę medžiagą baldams pirko pati, tačiau sąskaitoje yra įtrauktos išlaidos už dirbtinę ir natūralią odą, kurios nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotos. Liudytoja paaiškino, kad sofos pagalvės nebuvo apgadintos, tačiau pagalvės buvo pervilktos. Nebuvo paaiškinta, kam ir kaip buvo panaudota 18 m. sintepono (sintetinio pluošto), jeigu galimai apgadinta buvo tik išorinė baldų dalis. Nepaaiškinta, kokia sąskaitoje nurodyta pagalbinė medžiaga buvo panaudota ir kam, kiek vyniukų vienoje dėžutėje, kokia transporto priemone buvo atliktas baldų transportavimas. 2017 m. rugsėjo 5 d. UAB „Muse LT“ raštas, kuriame nurodytos įvairios kainos, taip pat nepatvirtina žalos fakto ir dydžio, jame nenurodyta, apie kokio konkretaus baldo (modelis, gamybos metai ir pan.) ir pagalvių pervilkimą yra rašoma, t. y., kokiam baldui buvo parengtas minėtas pasiūlymas (neįrodytas ryšys su byloje nagrinėjamais baldais). Iš minėto rašto taip pat nėra aišku, kokią konkrečią užduotį buvo gavusi minėtą pasiūlymą parengusi įmonė.
18. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kokia baldų būklė buvo iki nuomos sutarties sudarymo ir/ar draudimo sutarties sudarymo (draudimo sutartis sudaryta likus dviem mėnesiams iki nuomos santykių pabaigos), koks buvo baldų nusidėvėjimas bei baldų sugadinimo mechanizmas, ar dėl baldų būklės pablogėjimo sumažėjo daiktų vertė ir jų funkcionalumas, dėl kurių tolesnis daiktų naudojimas pagal paskirtį neteko savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės, yra pagrindas sutikti su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamoje byloje taip pat neįrodytas žalos dydis. Būsto draudimo taisyklėse Nr. 067 yra reglamentuotas nusidėvėjimas, nurodyta minkštųjų baldų nusidėvėjimo metinė procentinė išraiška, o taip pat, jog natūralus nusidėvėjimas nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
20. Apeliantė nurodo, kad sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kokia buvo sugadintų baldų būklė iki nuomos sutarties su atsakovu sudarymo. Sudarant nuomos sutartį joje nebuvo padaryta jokių įrašų apie tai, kad daiktai būtų susidėvėję, suplyšę, dėmėti ir pan. Atitinkamas aplinkybes dėl baldų apgadinimo nurodė ir liudytoja teismo posėdžio metu. Be to, ir pats atsakovas neginčijo aplinkybės dėl baldų būklės: byloje atsakovas nesigynė nuo ieškinio reikalavimų tuo aspektu, kad baldai sudarant nuomos sutartį jau buvo perduoti suplyšę, dėmėti. Atsakovas byloje pateikė paaiškinimus apie baldų apgadinimų atsiradimo aplinkybes, kad patvirtina, kad baldai buvo perduoti tinkami naudoti, nesugadinti, nedėmėti ir pan. Taigi, priešinga teismo išvada yra padaryta netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus. Nutraukus nuomos sutartį turtas buvo grąžintas prastesnės būklės nei buvo perduotas, taigi, atsakovas, būdamas nuomininku, pažeidė pareigą tausoti jam išnuomotą ir perduotą valdyti turtą, kadangi baldams padaryta žala šiuo atveju negali būti vertinama kaip natūralus nusidėvėjimas – lovos oda buvo įplyšusi, sofa dėmėta, kas reiškia, kad dėl tokių atsiradusių apgadinimų itin sumažėjo baldų vertė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovui nebuvo perduotos lovos arba sofos gamintojų instrukcijos, kaip prižiūrėti atitinkamus baldus, neatleidžia nuo atsakomybės naudotis išsinuomotu turtu taip, kad nebūtų pabloginta jo būklė. Ieškovė kildina savo reikalavimus iš netinkamų nuomininko pareigų vykdymo, dėl šios priežasties teismas nepagrįstai nurodo, kad nėra atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju užtenka konstatuoti faktą, kad turtas nuomotojui nuomos sutarties nutraukimo momentu buvo grąžintas prastesnės būklės nei buvo perduotas nuomos sutarties sudarymo metu ir tas pablogėjimas negali būti laikomas natūraliu nusidėvėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
21. Atsakovas, ginčydamas žalos dydį, nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų, kurie pagrįstų jo poziciją, jog ieškovės atliktas žalos dydžio vertinimas yra neteisingas ar klaidingas. Teismas ieškovės įrodymus atmetė, nurodydamas, kad neaišku, kam yra adresuoti pasiūlymai, kokiu būdu ieškovė juos gavo, tačiau tai nėra teisiškai reikšminga šioje byloje, nors juos gavo iš draudėjos. Pasiūlyme dėl darbų kainos, sąskaitoje faktūroje darbų kainos ir kiekiai yra itin tiksliai nurodyti, todėl juose esančios informacijos pakanka nustatyti žalos dydžiui. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovė žalos dydį pagrindė rašytiniais įrodymais, o teismas juos nepagrįstai atmetė.
Atsiliepimas
22. Atsakovas M. V. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsiliepime, pasisakydamas dėl baldų būklės sudarant nuomos sutartį ir neteisėtų veiksmų, nurodo, kad tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės atveju ieškovė turėjo įrodyti visas civilinė atsakomybės sąlygas. Ieškovės teigimu, nuomininkas grąžino nuomotojui lovą ir sofą neva blogesnės būklės, nei kad buvo nuomos sutarties sudarymo metu. Apeliantė skunde teigia, kad vien tos aplinkybės, jog nuomos sutartyje niekaip nebuvo aprašyti baldai (tame tarpe, sofa ir lova) savaime reiškia, kad minėti baldai buvo geros būklės (nebuvo trupanti oda, įplyšę ir pan.). Atsakovo vertinimu, nebūtų pagrįsta teigti, kad vien tai, jog nuomos sutartyje nebuvo aprašyta daiktų būklė, sudarytų prielaidas juos laikyti naujais baldais. Juo labiau, kad jie nėra nauji, patvirtino ir nuomotoja, nurodydama, kad sofą pirko 2008 m. pabaigoje, neginčijo, kad dėl eksploatacijos baldų vertė mažėja. Nuomos sutartyje niekaip neaprašius lovos ir sofos būklės, tai savaime nereiškia, kad minėti baldai buvo nauji ar geros būklės, kadangi tokie vertinimai subjektyvūs. Jei nuomos sutartyje baldų būklė nebuvo aprašyta, tai galėtų reikšti, kad šalys matė, jog baldai (lova, sofa) yra seni bei nusidėvėję, todėl nematė prasmės juos aprašyti. Ieškovė byloje privalėjo įrodyti konkrečią lovos ir sofos būklę nuomos sutarties sudarymo dienai, tačiau šios pareigos neįvykdė, o savo teiginius grindžia tik prielaidomis, nes į bylą apskritai nepateikė nuomos sutarties.
24. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino tokias aplinkybes, kad sudarant draudimo sutartį ieškovė nei lovos, nei sofos neapžiūrėjo, neturi lovos bei sofos nuotraukų, kurios būtų padarytos iki nuomos sutarties sudarymo, nebuvo žinoma baldų vertė nuomos sudarymo metu, neturi duomenų, kad R. V. D. būtų atsiskaičiusi su lovos bei sofos remontą tariamai atlikusia UAB „Nikanoros baldai“, nepatikslino kitų aplinkybių. Taigi, dar sudarant draudimo sutartį, ieškovei nebuvo žinoma lovos ir sofos būklė, nes ji jų neapžiūrėjo nei prieš sudarant draudimo sutartį, nei po pranešimo apie tariamą draudžiamojo įvykio atsiradimą. Pažymi, kad nuomos terminas buvo 1 metai, o liudytoja R. V. D. teismo posėdyje patvirtino, jog lovos odos trupėjimas buvo nulemtas natūralaus nusidėvėjimo. Atsakovas nuo pat 2017 m. rugsėjo 1 d. Perdavimo priėmimo – akto bei 2018 m. kovo 20 d. atsakymo į ieškovės pretenziją laikėsi pozicijos, jog baldai buvo seni bei nusidėvėję. Dar 2016 m. sudarant sutartį nuomotoja patvirtino atsakovui, kad baldai (sofa ir lova) buvo įsigyti apie 2005 m. ir nuo to laiko buvo nuolatos eksploatuojami. Iš esmės tas pačias aplinkybes liudytoja R. V. D. patvirtino teismui.
25. Ieškovas byloje neįrodė, jog draudiminę bylą administravęs darbuotojas turėjo atitinkamą kvalifikaciją/specialiųjų žinių, kurių pagalba nustatė, kad lova ir sofa yra „staiga ir netikėtai“ sugadintos atsakovo veiksmais ir kad tai nėra natūralus baldų nusidėvėjimas (nuotraukose matosi senai eksploatuotų baldų natūralaus nusidėvėjimo pasekmės). Atsakovo teigimu, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo, o esant natūraliam nusidėvėjimui. Atsakovo vertinimu, ieškovė turėjo savalaikiai atlikti ekspertizę, kuri nustatytų tariamų pažeidimų susidarymo mechanizmą (ar lovos galvūgalis įplyšo kaip natūralaus nusidėvėjimo pasekmė – atsirėmus galva į lovos atlošą, nes jos savybės nėra tokios kokios būna esant naujam baldui; ar buvo „pažeistas peiliu“, ar sofos oda yra prasitrynusi, ar užpilta „nagų lako“, „acetono“ ir pan.). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų liudytojos R. V. D. subjektyvią nuomonę, kad lova sugadinta peiliu, o sofa aplieta nagų laku arba acetonu, nei kad ji buvo sudraskyta. Liudytoja R. V. D. byloje negalėjo įvardinti konkretaus tariamo baldų pažeidimo mechanizmo, juos nurodė skirtingus, taigi liko nepaneigta tikėtina pagrindinė ir vienintelė odos trupėjimo, prasitrynimo ar įplyšimo priežastis – normalus baldų nusidėvėjimas.
Šalies argumentai
26. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidė nuomos sutartį, ieškovė jos nepateikė į bylą, nenurodė, koks sutarties punktas buvo pažeistas. Pažymi, kad buto nuoma buvo nuomotojos R. V. D. verslas, dėl to jai taikomi didesni atidumo, apdairumo bei rūpestingumo reikalavimai. Nepagrįsta verslininko pareigą (perduoti nuomininkui naudojimosi odiniais baldai ar odinių baldų priežiūra instrukcijas) bandyti perkelti fiziniam asmeniui (vartotojui), kuris asmeniniams šeimos ūkio poreikiams sudarė nuomos sutartį. Nurodo, kad neperduodamas minėtų instrukcijų verslininkas prisiima visą su tuo susijusią riziką.
27. Pasisakydamas dėl neįrodytos žalos fakto, atsakovas nurodo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad kokia nors pinigų suma būtų buvusi pervesta ar sumokėta grynaisiais pinigais UAB „Nikanoros baldai“ naudai, todėl 2 063,06 Eur išlaidų (tariamos žalos) patyrimo realumas nėra įrodytas. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. UAB „Nikanoros baldai“ sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad lovos ir sofos remontas buvo atliktas UAB „Nikanoros baldai“ medžiagomis, tačiau liudytoja R. V. D. paaiškino, jog odą remontui pirko ji, o ne UAB „Nikanoros baldai“, nurodė, kad ji odą pirko iš kažkur kitur, pateikė „Nikanoros baldams“ ir jie persiuvo. Byloje nėra jokių įrodymų, už kokią pinigų sumą, kokį konkretų kiekį, kokio gamintojo, kokią konkrečią odą (-as) įsigijo liudytoja R. V. D., taigi ieškovė neįrodė žalos patyrimo fakto. Nebuvo paaiškintos ir kitos reikšmingos aplinkybės, neatitikimai, kuriuos teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas ir ieškinį atmetė.
Atsiliepimas
28. Atsiliepime nurodo, kad dar 2018 m. kovo 20 d. atsakovo atsakyme į ieškovės pretenziją, atsakovas buvo nurodęs baldų nusidėvėjimo skaičiavimo teisinį reglamentavimą. Pagal pačios ieškovės parengtose Draudimo taisyklėse nurodytą minkštųjų baldų nusidėvėjimo procentinę išraišką, po 11 metų ir vieno mėnesio minkštųjų baldų nusidėvėjimas yra 100 proc., šiuo atveju baldai buvo eksploatuojami virš 10 metų, t. y. buvo pilnai (natūraliai) nusidėvėję.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl žalos, išmokėjus draudimo išmokas, priteisimo.
31. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. liepos 1 d. nuomotoja R. V. D. ir atsakovas sudarė Patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovui buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
32. 2017 m. liepos 3 d. nuomotoja R. V. D. ir ieškovė sudarė Būsto draudimo sutartį, (draudimo liudijimas TIA Nr. 430706810).
33. 2017 m. rugsėjo 1 d. Patalpų grąžinimo – priėmimo aktu atsakovas perdavė/grąžino nuomotojai R. V. D. butą. Akte nurodyta, jog nuomotoja R. V. D. ir atsakovas nesutaria dėl: a) sofos svetainėje būklės (dėmių), b) lovos pagrindiniame miegamajame (galvūgalis suplyšęs ir trupanti oda), c) šaldytuvo gedimo.
34. 2018 m. kovo mėn. atsakovas gavo ieškovės 2018 m. kovo 2 d. pretenziją Nr. R0001971095, kuria ieškovė reikalavo iš atsakovo sumokėti 2 063,06 Eur regreso tvarka. 2018 m. kovo 20 d. atsakovas pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su draudimo išmokos priteisimu iš atsakovo, neegzistuoja deliktinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos.
35. CK 6.1015 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
36. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos).
37. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).
38. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, ir veiksmų neteisėtumą kildina iš bendrųjų nuomininko pareigų elgtis rūpestingai, grąžinti nuomotą daiktą ne blogesnės kokybės, negu jis buvo perduotas. Tokius teiginius apeliaciniame skunde grindžia tuo, kad sudarant nuomos sutartį joje nebuvo padaryta jokių įrašų apie tai, kad daiktai jų perdavimo momentu būtų susidėvėję, suplyšę, dėmėti, atsakovas šių aplinkybių neįrodinėjo, be to, nutraukus nuomos sutartį turtas buvo grąžintas prastesnės būklės nei buvo perduotas, baldams padaryta žala negali būti vertinama kaip natūralus nusidėvėjimas – lovos oda buvo įplyšusi, sofa dėmėta, kas reiškia, kad dėl tokių atsiradusių apgadinimų itin sumažėjo baldų vertė, daiktai buvo grąžinti prastesnės būklės.
39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju kai ieškovo ir atsakovo nesieja tiesioginiai sutartiniai santykiai, tačiau egzistuoja sutartys, siejančios byloje dalyvaujančius asmenis, šių sutarčių sąlygų pažeidimai gali turėti esminę reikšmę bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimui konstatuoti ir deliktinei atsakomybei taikyti. Taigi, nors šiuo atveju ieškovės ir atsakovo nesieja tiesioginiai sutartiniai teisiniai santykiai ir sutartinės atsakomybės taikymas šiuo atveju negalimas, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos sprendžiant, ar egzistuoja atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, be kitų reikšmingų aplinkybių, atsižvelgti ir įvertinti tai, kad atsakovą ir naudos gavėją siejo nuomos santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).
40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ieškovei, siekiančiai įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, galinčius lemti deliktinės atsakomybės taikymą (kad nuomos laikotarpiu buvo sugadinta sofa ir lova), teko pareiga tokius jo veiksmus įrodyti ir pagrįsti, t. y. pateikti įrodymus, kad iki nuomos sutarties sudarymo 2016 m. liepos 1 d. atsakovui buvo perduoti geresnės kokybės baldai, palyginus su jų būkle po nuomos santykių pabaigos. Tik tokiu atveju būtų galima daryti prielaidą, kad atsakovas nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos vykdant nuomos sutartį, dėl ko buvo apgadinti daiktai.
41. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų, kad sudarant nuomos sutartį perduodami daiktai buvo ženkliai geresnės būklės, negu po nuomos nutraukimo, šalys apie daiktų būklę sudarydamos nuomos sutartį nepasisakė, nebuvo pažymėta, kokios kokybės baldai perduodami sudarant nuomos sutartį, nebuvo padaryta jokių įrašų apie daiktų kokybę, tik buvo akivaizdu, kad baldai nėra nauji, yra naudoti. Nesant jokių kitų įrodymų, nėra galimybės nustatyti baldų kokybės pokytį nuo nuomos sutarties pradžios iki jos nutraukimo. Liudytoja R. V. D. teismui nurodė ir patvirtino atsakovo poziciją, kad baldai sudarant nuomos sutartį buvo ne nauji, pirkti 2008 m. Būtent ieškovei, siekiančiai, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, kilo pareiga įrodyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tuo tarpu, apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad atsakovas nesigynė ir neįrodinėjo, kad jam jau sudarant nuomos sutartį buvo perduoti baldai su defektais, nešalina būtent ieškovei tenkančios pareigos minėtas aplinkybes įrodyti. Pažymėtina, jog ieškovė, siekdama įrodyti, kad nebuvo laikytasi nuomos sutarties, jos į bylą nepateikė, nenurodė, kokių konkrečių pareigų be jos nurodomos bendrosios rūpestingumo pareigos atsakovas nesilaikė. Svarbu pažymėti, kad pareiga atlyginti žalą negali būti grįsta prielaidomis, kiekviena iš įrodinėtinų aplinkybių privalo būti įrodyta ir pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju neegzistuoja jokie objektyvūs įrodymai, kad būtent atsakovo nuomos laikotarpiu (baldams juos perduodant ne naujus) minėti apgadinimai atsirado, šiam netinkamai vykdant nuomininko pareigas.
42. Be to, Draudimo taisyklių II skyriuje „Draudimo sutarties sudarymas, galiojimo laikotarpis“, 2 punkte įtvirtinta, kad draudimo sąlygos nustatomos susitarimu, atsižvelgus į draudėjo pateiktą ir turto apžiūros metu gautą (jeigu turto apžiūra buvo atliekama) informaciją bei dokumentus. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė, prieš sudarydama draudimo sutartį, būtų apžiūrėjusi, užfiksavusi ir įvertinusi draudžiamą turtą (konkrečiai – baldus), nėra pateikta duomenų, kad prieš sudarydama sutartį būtų įvertinusi jų būklę (baldų apgadinimai jau egzistavo ar ne), taigi prisiėmė riziką dėl apgadinimo įrodinėjimo.
43. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių įrodymų taip pat nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad baldų apgadinimai atsirado dėl kokių nors aktyvių nuomininko veiksmų, o ne kaip natūralus nusidėvėjimas. Ieškovė, turėdama tokią pareigą, nepateikė draudimo bylos administravimo dokumentų (apžiūros, įvertinimo aktų ar pan.), iš kurių būtų galima matyti, kokiais įrodymais remdamasi bendrovė padarė išvadą dėl baldų apgadinimo aplinkybių, o liudytojos R. V. D. paaiškinimai prieštaringi, grįsti prielaidomis, jog lova sugadinta peiliu, o sofa aplieta nagų laku arba acetonu. Ieškovė, profesionaliai besiversdama draudimo paslaugomis, turėjo pareigą išsamiai ir visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes, tokių veiksmų neatliko ir į bylą nepateikė jokių įrodymų apie apgadinimo kilmę bei mechanizmą. Į bylą ieškovė nepateikė turto sunaikinimo/sugadinimo akto ar panašių įrodymų, kuriuose būtų atsakingų darbuotojų nustatytos sugadinimų priežastys. Draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Šiuo atveju iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantės netenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau skunde iš esmės nenurodo, kokius konkrečius pažeidimus pirmosios instancijos teismas padarė. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų dėl baldų apgadinimo, todėl neegzistuoja būtino sąlyga – neteisėti veiksmai – civilinei atsakomybei kilti.
45. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų dėl žalos nustatymo ir dydžio vertinimu ir teigia, kad atsakovas nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų, teismas ieškovės įrodymus nepagrįstai atmetė, nurodydamas, kad neaišku, kam yra adresuoti pasiūlymai, kokiu būdu ieškovė juos gavo, įrodymuose darbų kainos ir kiekiai yra itin tiksliai nurodyti, todėl teismas juos įvertino netinkamai.
46. Viena iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėtų veiksmų sąlygotas žalos faktas. Žala yra apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje - žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Žala gali pasireikšti esamų turtinių vertybių sunaikinimu, jų vertės sumažėjimu (tiesioginė, reali žala arba pozityvūs nuostoliai) arba tam tikrų materialiųjų vertybių negavimu (negauta nauda, negautos pajamos arba negatyvūs nuostoliai). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Visiško nuostolių kompensavimo principas (CK 6.251 str.) reiškia, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.).
47. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
48. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nei žalos faktas, nei, juolab, jos dydis nėra preziumuojami. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, kurie pateikti kaip patvirtinantys žalos dydį ir realumą (2017 m. gruodžio 15 d. UAB „Nikanoros baldai“ PVM sąskaita faktūra NBZ Nr. 01308 ir 2017 m. rugsėjo 5 d. UAB „Muse LT“ raštas), visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, kad šiuose dokumentuose pateikta informacija yra nepatikima. Teismas sprendime motyvuotai pagrindė, kodėl šie minėti įrodymai atmetami. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad turėtos išlaidos detaliai išvardintos. Nors išlaidos ir yra išvardintos pakankamai detaliai, tačiau nepagrįsta, kad jos realiai patirtos. Apeliantė apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad sąskaitose yra paskaičiuotos naujų medžiagų kainos, nors byloje net keletas skirtingų įrodymų šaltinių patvirtina, kad sofa ir lova buvo ne nauji, be to, liko nepaneigtos teismo išvados, kad niekur nebuvo minima apie pagalvių apgadinimą, tačiau į sąskaitą ši paslauga taip pat buvo įtraukta. Apeliaciniame skunde taip pat nepaneigiamos teismo padarytos išvados, jog R. V. D. nurodė, kad odą aptraukimui pirko atskirai, tuo tarpu į sąskaitą faktūrą ši prekė yra įtraukta. Kiti apeliacinio skundo teiginiai, susiję su tuo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl žalos dydžio ir realumo laikytini deklaratyviais, todėl detaliau apie juos nepasisakytina. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad atsakovas nepateikė alternatyvių žalos paskaičiavimų. Kaip minėta, atsakovas tokios pareigos neturi, kadangi būtent ieškovei, siekiančiai žalos atlyginimo, kaip minėta, kyla pareiga detaliai pagrįsti ir įrodyti kilusią žalą.
49. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, pritaikė materialinės teisės normas, vadovavosi taikytina teismų praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
50. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, tuo tarpu tokią teisę įgijo atsakovas (CPK 98 straipsnis). Atsakovas pateikė prašymą priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2021 m. spalio 18 d. PVM sąskaita faktūra ir 2021 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymas. Prašomos priteisti išlaidos proporcingos, realiai patirtos, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės apeliantės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) atsakovui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą