Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2625-861/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-19
Bylos Nr.: e2A-2625-861/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06144-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Donata Kravčenkienė, Kristina Lysionok, Renata Volodko
Ieškovas: V. S., K. A.-S.
Atsakovas: Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Acinus“, uždaroji akcinė bendrovė „Keista“

Kategorijos

2.1.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2625-861/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06144-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.4; 2.6.10.2; 2.6.10.6; 2.6.18.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. S. ir K. A.-S. bei atsakovės Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir K. A.-S. ieškinį atsakovei Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei „Celijus“ dėl nuostolių už netinkamos kokybės daikto pardavimą atlyginimo ir negautų pajamų priteisimo, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Acinus“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Keista“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. S. ir K. A.-S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai uždarajai akcinei bendrovei „Celijus“ (toliau – atsakovė, UTIISI) 5 289,99 Eur nuostolių atlyginimo, iš kurių 2 645 Eur ieškovo V. S. naudai ir 2 644,99 Eur K. A.-S. naudai; 6 999,04 Eur negautų pajamų ieškovo V. S. naudai; po 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovės nekilnojamą turtą, tame tarpe ir butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Vykdant Buto įrengimo darbus paaiškėjo, kad jis turi paslėptų trūkumų Buto konstrukcijoje, t. y. grindyse esantis smėlis yra šlapias, prisotintas vandeniu. Pažymėjo, kad dėl šių galimų defektų kreipėsi į atsakovę, su kuria derino defektų šalinimo darbus. Atsakovė iš pradžių sutiko atlyginti defektų šalinimo išlaidas, tačiau vėliau pakeitė poziciją ir dėl atsiradusių defektų apkaltino ieškovus. Taip pat nurodė, kad kreipėsi į statybos ekspertą, kuris 2023 m. sausio 9 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 23-2 aprašė defektus, jų atsiradimo priežastį ir momentą bei konstatavo, kad labiausiai tikėtina Buto grindų trūkumo priežastis – vandens patekimas į grindų konstrukciją statybos metu iki Buto perdavimo pirkėjui.

3. Ieškovai 5 289,99 Eur tiesioginius nuostolius kildina iš ieškovų užsakymu UAB „Sausa“ pašalintus Buto defektus 3 333,55 Eur sumai, 480,24 Eur UAB „Ignitis“ už elektros energiją, panaudotą šalinant defektus, t. y. džiovinant, šalinant drėgmę, 968 Eur už advokato teisines paslaugas. Ieškovas V. S. prašo priteisti 6 999,04 Eur negautų pajamų, kurios susidarė dėl to, kad pardavėjui nešalinant defektų laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. ieškovas buvo priverstas savo jėgomis organizuoti defektų priežasties nustatymo ir defektų šalinimo darbus, dėl ko negalėjo vykdyti darbo funkcijų ir vykti į apmokamas darbines komandiruotes ir patyrė nuostolių negautų darbinių pajamų forma. Pažymėjo, kad Butas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl nuostoliai priteistini lygiomis dalimis abiem ieškovams, o negautos pajamos tik jų negavusiam asmeniui, t. y. V. S..

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovų ieškinį atmesti.

5. Nurodė, kad Butas buvo perduotas ieškovams be jokių paslėptų trūkumų, o smėlio drėkimas atsirado jau po jo perdavimo ieškovams ir ne dėl atsakovės kaltės. Butas ieškovams perduotas 2022 m. liepos 26 d., į Buto apžiūrą ieškovai buvo pasikvietę savo konsultantą, Butą jie visi apžiūrėjo, jokių defektų nenustatė ir jokių pastabų, tame tarpe ir dėl drėgmės, pelėsio, ieškovai nepareiškė. Atsakovės teigimu, drėgmė Bute atsirado ieškovų pasamdytiems darbininkams atliekant Buto apdailos darbus. Ieškovai, praėjus po Buto perdavimo daugiau kaip dviem mėnesiams, pateikė pretenziją atsakovei dėl sudrėkusios sienos kampo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad, jei grindų smėlio pasluoksnis buvo drėgnas iki Buto perdavimo, to nepastebėti apžiūros metu nebuvo galima. Atsakovės teigimu, ieškovų pasitelkto eksperto tyrimo aktas negali būti laikomas įrodymu byloje, kadangi yra grindžiamas tikimybėmis ir prielaidomis, o ne konkrečiai nustatytomis aplinkybėmis ir faktais. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 6 999,04 Eur negautų pajamų (nuostolių) negali būti tenkinamas, nes nėra jokių įrodymų, kad negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, neįrodytas ir priežastinis ryšis, kad šios pajamos nebuvo gautos dėl paaiškėjusių Buto defektų ir dėl to, kad jie turėjo būti šalinami, nes nurodomi defektai niekaip nekliudė ieškovui vykti į darbines komandiruotes, jis pats defektų priežasčių nenustatinėjo ir defektų nešalino, tą darė pasamdyti asmenys. Be to, drėgmės priežastys buvo nustatinėjamos 1-2 dienas, o džiovinimo darbus UAB „Sausa“ atliko tik 2022 m. sausio mėn., t. y. jau po laikotarpio, už kurį prašoma negautų pajamų. Atsakovės teigimu, ieškovų nurodytos kitos išlaidos (už elektros energiją, konsultacijas, pretenzijos parengimą, tyrimo aktą) nebuvo būtinos. Nėra įrodyti jokie atsakovės neteisėti veiksmai/neveikimas, kaip būtina sąlyga civilinei atsakomybei taikyti.

Šalies argumentai

6. Ieškovai teismui pateiktame dublike nurodė, kad jau 2022 m. spalio 12 d. žemiau esančio kito kaimyninio buto savininkas D. P. ieškovui rašė, jog rado liepos mėnesio nuotrauką, kurioje matosi, kad lubos drėgnos, bet sienos tvarkingos, kad panašių bėdų buvo ir jo įsigytame bute. Ieškovų teigimu, liepos mėnesį Butas ieškovams dar nebuvo perduotas ir jie jokių darbų jame neatlikinėjo, todėl atsakovės versija neteisinga ir nepagrįsta. Papildomai nurodė, kad ieškovams apžiūrint Butą, grindyse esantis šlapias smėlis buvo uždengtas kitomis konstrukcijomis ir/ar statybinėmis medžiagomis, be specialaus tyrimo galimų defektų pastebėti nebuvo įmanoma, todėl nėra jokių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti didelį pirkėjų neatsargumą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad defektai atsirado jau po Buto perdavimo ieškovams.

Atsiliepimas

7. Atsakovė pateiktame triplike nurodė, kad Buto grindų drėgmė atsirado ne dėl darbų technologijos pažeidimo, o dėl apdailos darbų Bute darymo metu pažeisto (įpjauto) vamzdžio, kas buvo nustatyta pirminės apžiūros metu ir ką nurodyti ieškovai vengė. Ant Buto lubų buvo ne vandens, o klojinių tepalo dėmės, kurios įprastai lieka pagal technologiją statybos metu naudojant klojinius.

Šalies argumentai

8. Tretieji asmenys UAB „Acinus“ ir UAB „Keista“ pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose prašo ieškovų ieškinį atmesti.

9. Nurodė, kad smėlio pasluoksnis buvo įrengtas kokybiškai, pagal statybos darbų technologijas, neviršijo leistinų drėgmės ribų, darbai buvo patikrinti ir priimti, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, o atsiradusią grindų drėgnumo problemą sąlygojo, tikėtina, Bute atliekamos apdailos metu tualeto patalpoje įpjautas šalto vandens tiekimo vamzdis, ką užfiksavo UAB ,,Keista“ pirminio po ieškovo gautos pretenzijos atlikto apsilankymo 2022 m. spalio 18 d. metu.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

10.1. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei (pardavėjai) dėl parduoto daikto, neatitinkančio kokybės reikalavimų, kai su pirkėjais nebuvo aptarti to daikto trūkumai, kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnį už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus;

10.2. nagrinėjamu atveju ieškovai įrodinėja, kad Buto grindyse esantys defektai yra atsiradę iki Buto perdavimo pirkėjams, defektai nebuvo ieškovams žinomi ir matomi, nes buvo paslėpti. Atsakovė, kaip pardavėja, nurodo, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą, be defektų, o nurodoma smėlio grindų pasluoksnyje drėgmė atsirado po Buto perdavimo ieškovams, jiems ar jų rangovams netinkamai atliekant apdailos darbus Bute, todėl atsakovei nekyla pareiga atsakyti, nes nėra sąlygų ir pagrindo civilinės atsakomybės jos atžvilgiu taikymui;

10.3. teismas nustatė, kad ieškovai 2022 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) įsigijo iš atsakovės nekilnojamą turtą, tame tarpe ir butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 10.1.3 p. nurodė sąlygą, kad pardavėjas, t. y. atsakovė, įstatymų nustatyta tvarka atsako už trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po turto perdavimo dėl pirkėjo, trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimo jėgos;

10.4. 2021 m. sausio mėn. ieškovai atliko rezervaciją Buto įsigijimui. 2022 m. liepos 26 d. Butas apžiūrėtas ir perduotas ieškovams. Buto apžiūra nurodytą dieną atlikta pačių ieškovų, jiems pasikvietus ir savo konsultantą, apžiūros metu jokių defektų nebuvo nustatyta, jokių pastabų nebuvo pareikšta. 2022 m. liepos 26 d. šalių pasirašytas Buto statybos baigtumo ir turto apžiūros aktas;

10.5. nurodė, kad ieškovai po Buto įsigijimo pradėjo vykdyti intensyvius Buto apdailos darbus, Bute lankėsi dažnai ir reguliariai;

10.6. 2022 m. spalio 13 d. ieškovas el. laišku pateikė objekto, kuriame yra Butas administratoriui UAB „Domus tersus“ pretenziją ir nurodė, kad 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje pastebėjo sudrėkusį sienos kampą. Atsakyme į ieškovo pretenziją nurodyta, kad drėgmė atsirado ieškovams vykdant Buto įsirengimo darbus, drėgmės atsiradimo metu darbus jau buvo pradėję meistrai, kurie, tikėtina, ir pažeidė klozeto vandens vamzdį. Po nustatyto įpjauto vamzdžio fakto UAB „Keista“ savo lėšomis jį užaklino, padarė privalomus pakartotinius šildymo ir vandentiekio sistemų sandarumo hidraulinius bandymus, jokių pažeidimų nenustatė. Pats ieškovas pasirašė bandymo aktus. Bandymo metu nustatė, kad sistemos yra sandarios ir veikia tinkamai, o ieškovų Buto WC patalpos sienoje prie kolektoriaus esanti dėmė po vamzdžio užaklinimo pradėjo džiūti. 2022 m. gruodžio 1 d. UAB ,,Keista“ atliko smėlio pasluoksnio drėgmės matavimus, jie atitiko leistinas normas;

10.7. nors ieškovas yra išsakęs nuomonę, kad panaši grindų ir sienų bei lubų drėkimo situacija buvo ir kituose butuose, teismas šių aplinkybių išnagrinėjęs bylą nenustatė ir nurodė, kad tokie ieškovo išreikšti teiginiai deklaratyvūs, be jokio esminio įrodomojo pagrindimo ir gana spekuliatyvūs. Teismui į bylą pateiktose fotonuotraukose esantys užfiksuoti vaizdai drėgnų apačioje esančių butų sienų ir lubų fakto nepatvirtina ir neįrodo. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais (kurie, be kita ko, patvirtinti visų liudytojų paaiškinimais), kad nuotraukose matomos dėmės yra klojinių tepalo, o ne vandens. Ieškovas neįrodė teiginių, kad drėko ir kitos jo Buto sienos ir net buvo atsiradęs pelėsis;

10.8. teismas kritiškai vertino ir nesivadovavo ieškovų į bylą pateiktomis 2023 m. sausio 9 d. specialisto prof. dr. S. M. tyrimo akto išvadomis. Teismo vertinimu, atliktas tyrimas neobjektyvus, netikslus, grindžiamas tikėtinomis prielaidomis, ko faktiškai neginčijo ir pats tyrimą atlikęs asmuo jo apklausos teisme metu;

10.9. įvertinęs visą į bylą pateiktą medžiagą, teismas konstatavo, kad civilinė atsakomybė pardavėjui negali būti taikoma, nes Butas ieškovams buvo perduotas be jokių paslėptų trūkumų, o ieškovų nurodytas Buto grindų defektas atsirado jau po Buto perdavimo ir yra sąlygotas jų pačių neatsargių veiksmų netinkamai ar aplaidžiai vykdant Buto apdailos darbus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Ieškovai V. S. ir K. A.-S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė specialisto prof. dr. S. M. tyrimo išvadą. Teismo padaryta išvada dėl specialisto tyrimo rezultatų įrodomosios reikšmės nepagrįsta. Teismas nenustatė ir sprendime nenurodė motyvų dėl prieštaravimų tarp S. M. tyrimo akto ir kitų byloje esančių įrodymų. Teismas ieškojo formalių priežasčių minėto specialisto tyrimo išvadą atmesti ir jos nevertino objektyviai. Nurodo, jog nėra pagrindo nesiremti šia išvada visiškai;

11.2. teismo padaryta išvada dėl defektų atsiradimo priežasties ir momento yra neteisinga, visiškai neinformatyvi ir nėra aiškūs šios išvados motyvai. Ieškovams nėra ir negali būti tiksliai žinomas defektų atsiradimo momentas ir mechanizmas, kadangi tai paslėpti defektai, ieškovai daiktą įsigijo jau sukurtą. Ieškovai neeliminuoja smėlio užliejimo pro pažeistą vamzdį galimybės, bet pažymi, kad tokio užliejimo požymiai būtų matomi, pastebimi;

11.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrindžia ieškinį – 2023 m. spalio 3 d. ieškovų prašymo priedais. Pažymi, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylą reikšmingus įrodymus apie tai, kad santechnikas į Butą pateko tik po defektų aptikimo ir kad likus mažiau nei dviem savaitėms Butas dar nebuvo užlietas, ar bent nebuvo jokių to požymių. Kuo grindžiama tikimybė, kad pažeistą vamzdį diskiniu pjūklu įpjovė ieškovų rangovai, nėra paaiškinta. Atkreipia dėmesį, kad pažeistas vamzdis yra konstrukcinė Buto dalis, kurią įrengė atsakovės rangovai. Liudytojo V. K. paaiškinimai teismo naudoti tik tais aspektais, kiek tai reikalinga ieškiniui atmesti;

11.4. teismas netinkamai pritaikė CK 6.333 straipsnio 3 dalį. Ieškovai pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju Butas įsigytas fizinių asmenų (vartotojų) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jų verslu ar profesija, tenkinti, o atsakovės (pardavėjo) elgesyje yra nesąžiningo veikimo vartotojų atžvilgiu apraiškų. Nurodo, kad teismas taikė per žemą įrodinėjimo standartą atsakovės atsakomybei pašalinti, neatsižvelgė į CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl minėto straipsnio taikymo;

11.5. ieškovų vertinimu, atsakovės specialistų D. K. ir A. K. išvada yra neleistinas įrodymas, kadangi, visų pirma, apie atliekamus tyrimus ieškovams nebuvo pranešta ir nesuteikta galimybė juose dalyvauti. Antra, byloje teisminė ekspertizė nepaskirta, o minėti specialistai dalyvavo liudytojų teisėmis. Trečia, A. K. dėl patirties stokos iš esmės davė priešingus paaiškinimus nei didesnę patirtį ir kvalifikaciją turintis prof. dr. S. M.. Atsakovės specialistų išvadoje remiamasi butų užliejimo atvejais, kurie neturi sąsajumo su nagrinėjama byla.

Atsiliepimas

12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

12.1. Buto apžiūros metu iš ieškovų pusės nebuvo jokių pastabų nei dėl drėkstančios sienos, nei dėl šlapio smėlio pasluoksnio. Tai patvirtina, kad Butas jau buvo perduotas be defektų;

12.2. byloje nėra nei vieno įrodymo, kad smėlio pasluoksnis būtų įrengtas blogai (per drėgnas);

12.3. visi įrodymai patvirtina, kad Buto grindų drėgmė atsirado ne dėl darbų technologijos pažeidimo, o dėl pažeisto (įpjauto) vamzdžio, vadinasi defektai atsirado po Buto perdavimo ieškovams. Kad Butas užlietas po jo perdavimo ir dėl įpjauto vamzdžio, patvirtina ekspertų D. K. ir A. K. ekspertinio tyrimo aktas;

12.4. UAB „Keista“ atliktas grindinio šildymo ir vandentiekio vamzdynų hidraulinis sistemų bandymas parodė, kad visos sistemos sandarios. Atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas dalyvavo tame bandyme, pasirašė protokolą. Be to, Buto apžiūroje dalyvavo keli reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai, kurie turėjo kompetenciją įvertinti tikrąsias grindų smėlio drėkimo priežastis. Be kita ko, UAB „Keista“ išvadas patvirtino ir liudytojais apklausti R. B. bei specialistas A. K.;

12.5. nepagrįsti ir neįrodyti ieškovų teiginiai, kad jų rangovai pradėję dirbti iš karto nustatė drėkstančią sieną. Taip pat nepagrįstas ieškovų teiginys, jog nėra aišku, kaip galėjo patekti vanduo iš įpjauto vamzdžio į smėlio pasluoksnį;

12.6. nepagrįstais vertintini ir ieškovų argumentai, kad UAB „Keista“ neteisėtai atliko Buto apžiūrą ir kad šios apžiūros duomenys neturėjo būti vertinami;

Šalies argumentai

12.7. ieškovai nepagrįstai prašo S. M. išvadoms taikyti CPK 212 straipsnyje įtvirtintas teismo ekspertizės akto vertinimo taisykles. S. M. išvada tėra vienas iš rašytinių įrodymų ir neturi jokios didesnės įrodomosios galios;

Atsiliepimas

12.8. atsakovė nurodo, kad ekspertai D. K. ir A. K. nėra liudytojai, todėl jiems nedraudžiama perduoti bylos medžiagą;

12.9. sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujus įrodymus ieškovai galėjo pateikti anksčiau, o kadangi jų nepateikė, teismas pagrįstai atsisakė juos priimti.

Šalies argumentai

13. Atsakovė Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė uždaroji akcinė bendrovė „Celijus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dalyje, kuria atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteista 5 426,86 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas ir iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovės naudai priteisti 11 452,07 Eur už teisines paslaugas, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovės naudai 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už 2023 m. rugsėjo 13 d. UAB „EicoSolution“ Tyrimo aktą. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

13.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei dalies bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė nurodo, jog prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų neįsikėlė į EPP sistemą ne dėl jos kaltės susidariusios situacijos, o dėl techninių kliūčių;

13.2. teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 1 210 Eur atsakovės išlaidas už UAB „EicoSolution“ tyrimo išvadą. Nors teismas sprendime pažymėjo, kad tyrimo išvada nebuvo vieninteliu ir esminiu įrodymu priimant sprendimą, tačiau teismas šia išvada sprendime rėmėsi, todėl šios išlaidos turėjo būti priteistos;

13.3. teismas, remdamasis CPK 256 straipsniu, turėjo pasinaudoti teise atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pareikalauti atsakovės pateikti minėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus;

13.4. atsakovė taip pat prašo priimti į bylą apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus.

Atsiliepimas

14. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

14.1. atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tikroji išlaidų nepateikimo į bylą priežastis nesukonkretinta ir nėra aiški;

14.2. prašomos atsakovės išlaidos yra per didelės ir neproporcingos paslaugų apimčiai;

14.3. atsakovės pasitelktų specialistų tyrimo atlikimo išlaidos į bylą nebuvo pateiktos, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą jų nepriteisti;

14.4. kadangi teismas dėl išvados nepasisakė, ieškovų vertinimu, teismas pritarė, jog nėra pagrindo vadovautis atsakovės išvada;

14.5. atsakovė ir jos pasitelkti specialistai glaudžiai bendradarbiauja, todėl turi tarpusavio finansinį suinteresuotumą. Teismas ir ieškovai apie atliktą tyrimą Bute buvo informuoti tik po jo atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo

18. Ieškovai pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – duomenis apie Buto būklę 2022 m. rugsėjo 15 d., duomenis apie santechniko patekimo į Butą derinimą. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

19. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

20. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 31 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti nauji įrodymai, vertinant byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis bei tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, šiuo nagrinėjamu atveju yra pertekliniai, kadangi pateikti įrodymai neatskleidžia byloje nežinotų, neaptartų naujų bylos aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė, kad prašomų priimti įrodymų pateikimo būtinybė objektyviai iškilo vėliau. Atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, ieškovų pateikti nauji rašytiniai įrodymai nepriimami ir toliau nevertinami (CPK 314 straipsnis).

22. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2023 m. spalio 4 d. atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2023 m. birželio 13 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. birželio 13 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę; 2023 m. liepos 17 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2023 m. liepos 17 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotinę; 2023 m. birželio 15 d. UTIISI UAB „Celijus“ mokėjimą; 2023 m. rugpjūčio 23 d. UTIISI UAB „Celijus“ mokėjimą; 2023 m. rugsėjo 13 d. UAB „EicoSolution“ PVM sąskaitą faktūrą; 2023 m. rugsėjo 15 d. UTIISI UAB „Celijus“ mokėjimą; 2024 m. sausio 15 d. atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2023 m. rugsėjo 21 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugsėjo 21 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotinę; 2023 m. gruodžio 12 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2023 m. gruodžio 12 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotinę; 2023 m. spalio 3 d. UTIISI UAB „Celijus“ mokėjimą; 2023 m. gruodžio 21 d. UTIISI UAB „Celijus“ mokėjimą; 2023 m. spalio 4 d. atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo metaduomenų vertimą; 2023 m. birželio 13 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) metaduomenų vertimą; 2023 m. liepos 17 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) metaduomenų vertimą; 2023 m. birželio 15 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. UTIISI UAB „Celijus“ mokėjimų metaduomenų vertimą; 2024 m. sausio 15 d. atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo metaduomenų vertimą; 2023 m. rugsėjo 21 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) metaduomenų vertimą; 2023 m. gruodžio 12 d. advokatų profesinės bendrijos „NOOR“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) metaduomenų vertimą; 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. UTIISI UAB „Celijus“ mokėjimų metaduomenų vertimą; 2023 m. rugsėjo 13 d. UAB „EicoSolution“ PVM sąskaitos faktūros metaduomenų vertimą; 2023 m. rugsėjo 15 d. UTIISI UAB „Celijus“ mokėjimo metaduomenų vertimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės (atsakovės) pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti reikšminga nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, ieškovai su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti bei dėl jų vertinimo pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą. Dėl to pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant šią apeliacinę bylą (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinių skundų argumentų

24. Apeliantai (ieškovai) V. S. ir K. A.-S. iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, klaidingai vertino arba visiškai nevertino byloje esančius įrodymus. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė specialisto prof. dr. S. M. tyrimo išvadą. Teismo padaryta išvada dėl defektų atsiradimo priežasties ir momento yra neteisinga, visiškai neinformatyvi ir nėra aiškūs šios išvados motyvai. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo kitais byloje esančiais įrodymais.

25. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

27. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

28. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji pirkėjui yra priimtina, jog šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

29. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).

30. Apeliaciniame skunde kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad Butas ieškovams buvo perduotas be jokių paslėptų trūkumų, o ieškovų nurodytas Buto grindų defektas atsirado jau po Buto perdavimo ieškovams.

31. Apeliaciniame skunde ieškovai akcentuoja, jog teismas nepagrįstai atmetė specialisto prof. dr. S. M. tyrimo išvadą. Teismo padaryta išvada dėl specialisto tyrimo rezultatų įrodomosios reikšmės nepagrįsta. Teismas nenustatė ir sprendime nenurodė motyvų dėl prieštaravimų tarp S. M. tyrimo akto ir kitų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nurodytus apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

32. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad bylos šalys turi teisę teikti įrodymus. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Tai reiškia, jog bylos šalis gali pasirinkti, kokiais leistinais įrodymais grįs savo reikalavimus ir atsikirtimus.

33. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

34. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023).

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo reikalavimams pagrįsti pateikė jų užsakymu 2023 m. sausio 9 d. S. M. tyrimo aktą. Pirmosios instancijos teismas šį suformuotą tyrimo aktą įvertino kritiškai. Nurodė, kad įvertinus šio akto turinį, taip pat liudytoju apklausto S. M. teismui duotus paaiškinimus, matyti, jog užsakovas (bylos ieškovas) kiek tendencingai suformuoja pirminę užduotį tyrimo išvadai duoti, nes kalbėdamas telefonu su tyrimą atlikusiu asmeniu jau įvardijo galimas defektų priežastis. Pats S. M., apklaustas liudytoju byloje, kiek sukritikavo savo išvadą, pripažino joje esančius netikslumus, o taip pat tą aplinkybę, jog žinodamas apie įtrūkusį vamzdį, jo ir tos vietos WC patalpoje neapžiūrėjo, šio žinomo fakto netyrė ir nevertino, o jis, teismo manymu, yra esminis. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad tyrimas neobjektyvus ir netikslus, grindžiamas tikėtinomis prielaidomis, dėl to teismas šiuo aktu nesivadovavo.

36. Dar kartą išklausius liudytojų paaiškinimų, matyti, kad liudytojas S. M. nurodė, jog ieškovas telefonu jam paaiškino, kad jo buto grindų konstrukcijoje yra drėgmė, prašė konstatuoti priežastis. Apžiūros metu jam buvo žodžiu pasakyta apie įpjautą vamzdį WC patalpoje, tačiau atlikdamas tyrimą jis to nevertino. Nurodė, kad žymės ant sienų vandeniui garuojant atsirastų per kelis mėnesius, bet apžiūros metu palei sienų perimetrą jokios drėgmės nebuvo. Nustatyti tikslią grindų defekto atsiradimo priežastį nėra galimybės. Taip pat nurodė, kad neturėjo statybos žurnalų, vadinasi nesiaiškino, kada paklotas smėlis, kada piltas betonas, nevertino hidraulinių bandymų aktų.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, ypač svarbi aplinkybė, kad tyrimo akte S. M. WC vandentiekio vamzdžio įpjovimo kaip galimos priežasties netyrė. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog žinodamas apie įtrūkusį vamzdį, jo ir tos vietos WC patalpoje neapžiūrėjo, šio fakto nevertino, taip pat pagrįstai pripažino esmine. Šios aplinkybės lėmė, kad teismas minėtu tyrimo aktu nesivadovavo.

38. Apeliantų teigimu, teismas dar pirmajame teismo posėdyje išreiškė nuomonę, kad byloje bus reikalinga skirti ekspertizę, tačiau vėliau bylos nagrinėjimo metu ieškovams užsiminus apie tokią galimybę teismas išreiškė aiškų nepasitenkinimą ir neigiamą nusistatymą ekspertizės skyrimo klausimu, o vėliau net ir nepriėmė ieškovų teikiamų įrodymų, kuriais buvo siekiama atsakyti į posėdyje teismo iškeltus klausimus. Tai leidžia ieškovams manyti, kad S. M. išvada, kaip reikšmingas įrodymas, buvo tikslingai pašalinta kaip nepatogi, nors ir pagrįsta. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

39. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).

40. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), spręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo CPK 212 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019).

41. Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

42. Priešingai nei nurodo apeliantai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovai prašė teismo suteikti terminą galutinai apsispręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo, kurią teismas rekomendavo šalims svartyti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo teisę prašyti skirti byloje teismo ekspertizę, tačiau šiomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

43. Apeliantų teigimu, atsakovės specialistų D. K. ir A. K. išvada yra neleistinas įrodymas, nes apie atliekamus tyrimus ieškovams nebuvo pranešta ir nesuteikta galimybė juose dalyvauti. Nurodo, kad byloje teisminė ekspertizė nepaskirta, o minėti specialistai dalyvavo liudytojų teisėmis. Mano, kad A. K. dėl patirties stokos iš esmės davė priešingus paaiškinimus nei didesnę patirtį ir kvalifikaciją turintis prof. dr. S. M.. Atsakovės specialistų išvadoje remiamasi butų užliejimo atvejais, kurie neturi sąsajumo su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad specialistų atlikti tyrimo aktai yra dokumentai, kurie negali būti laikomi ekspertų išvadomis, tačiau jie atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, kadangi juose yra žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl specialistų parengtų išvadų vertinimo, specialistus papildomai apklausė teismo posėdyje, jų išvadas vertino atsižvelgdamas į kitus byloje pateiktus įrodymus. Liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad jam buvo pateikti dokumentai, kuriuos jis ir vertino. Nurodė, kad pateiktų dokumentų pakako akte pateiktoms išvadoms padaryti, jos - labiausiai tikėtinos, ne kategoriškos, o tyrime dalyvauti kitų asmenų nekvietė, nes tai nėra privaloma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nenustatyta pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovų pateikti argumentai dėl tyrimo akto duomenų vertinimo ar ieškovų teikti įrodymai nebuvo įvertinti ar buvo neteisingai vertinti priimant skundžiamą teismo sprendimą.

45. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

46. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismo padaryta išvada dėl defektų atsiradimo priežasties ir momento yra neteisinga, visiškai neinformatyvi ir nėra aiškūs šios išvados motyvai. Ieškovams nėra ir negali būti tiksliai žinomas defektų atsiradimo momentas ir mechanizmas, kadangi tai paslėpti defektai, ieškovai daiktą įsigijo jau sukurtą. Ieškovai neeliminuoja smėlio užliejimo pro pažeistą vamzdį galimybės, bet pažymi, kad tokio užliejimo požymiai būtų matomi, pastebimi. Aiškina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrindžia ieškinį – 2023 m. spalio 3 d. ieškovų prašymo priedais. Pažymi, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylą reikšmingus įrodymus apie tai, kad santechnikas į Butą pateko tik po defektų aptikimo ir kad likus mažiau nei dviem savaitėms Butas dar nebuvo užlietas, ar bent nebuvo jokių to požymių. Kuo grindžiama tikimybė, kad pažeistą vamzdį diskiniu pjūklu įpjovė ieškovų rangovai, nėra paaiškinta. Atkreipia dėmesį, kad pažeistas vamzdis yra konstrukcinė Buto dalis, kurią įrengė atsakovės rangovai. Liudytojo V. K. paaiškinimai teismo naudoti tik tais aspektais, kiek tai reikalinga ieškiniui atmesti. Apeliantų vertinimu, teismas netinkamai pritaikė CK 6.333 straipsnio 3 dalį. Teismas taikė per žemą įrodinėjimo standartą atsakovės atsakomybei pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

47. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2022 m. rugpjūčio 19 d. sutartimi įsigijo iš atsakovės nekilnojamą turtą, tame tarpe ir butą/patalpą-butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai Butą apžiūrėjo kartu su savo pasikviestu konsultantu, Butas ieškovams perduotas 2022 m. liepos 26 d. Apžiūros metu jokių defektų nebuvo nustatyta, pastabų nepareikšta. Iš 2022 m. liepos 27 d. buto apžiūros akto matyti, jog buvo apžiūrėtos sienos, grindys, sanitariniai mazgai, WC, šildymas, grindinis šildymas. Jokių pastabų nenurodyta.

48. Nustatyta, kad išlyginamojo smėlio sluoksnis ginčo Bute buvo įrenginėjamas 2021 m. spalio 26 d. – 2021 m. lapkričio 22 d. Ieškovų prašymu dušo zona WC patalpoje nebuvo betonuota. 2022 m. spalio 13 d. ieškovas el. laišku pateikė Buto administratoriui UAB ,,Domus tersus“ pretenziją, nurodydamas, kad 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje pastebėjo sudrėkusį sienos kampą. UAB ,,Domus tersus“ persiuntė laišką Buto pardavėjo ir statybos paslaugas teikusių subjektų atstovams J. I. ir R. B.. J. I. 2022 m. spalio 18 d. apžiūrėjo Butą ir surašė argumentuotą atsakymą, jame iš esmės nurodydama, kad drėgmė koncentruota tik prie kolektoriaus ir WC zonoje prie vandentiekio vamzdžių, kad vyksta paruošiamieji darbai dažymo darbams, kad visur sumontuotos gipso konstrukcijos, matyti išardytos grindys, gipskartonio konstrukcijos, naujai sumontuoti trapai ir ruošiamasi montuoti klozeto rėmą.

49. Liudytoju apklaustas V. K. paaiškino, kad rado šlapią smėlį sanmazge po betonu, ten buvo padaryti trapai dušinei, ten betono nebuvo, smėlis šitoje zonoje buvo labai šlapias, drėgmę nustatė plika akimi atidengtoje dušo trapo vietoje. Nurodė, kad jie su porininku vandens bute nejungė, naudojo savo taroje atsineštą vandenį. Liudytoja apklausta J. I. nurodė, kad drėgmės dėmė buvo prie kolektoriaus sienos, ėjo juosta nuo grindų į viršų apie 10 cm nuo apačios 1 m ilgio iki kolektoriaus, ant juodgrindžių dėmės nebuvo. Apžiūrėjusi vietą, darė išvadą, kad gali būti kažkoks vamzdžio nesandarumas. Kadangi laiptinėje (kolektorinėje spintoje) jau buvo vandens skaitliukai, o sklendė buvo laiptinėje, nuėjo pažiūrėti ir rado karšto vandens sklendę atsuktą, o šalto užsuktą. Atsuko užsuktą šalto vandens sklendę ir tuoj pat atbėgo meistrai iš ieškovo Buto šaukdami, kad bėga vanduo; ji sklendę užsuko. Ieškovo Bute tualeto patalpoje prie klozeto purškė šaltas vanduo, purškė į nebetonuotą dušo zoną, smėlis neuždengtoje dušo zonoje ir siena priešais buvo sudrėkę. Santechnikos įranga nebuvo sumontuota, bet paruošta – stovėjo prie sienos atremtas surinktas klozeto rėmas. Hidrauliniai bandymai prieš grindų betonavimą buvo atlikti, viskas atitiko normatyvą, pažeidimų nebuvo. Pašalinus nustatytą pažeidimą – įpjovimą vamzdyje – spalio 26 d. buvo padaryti pakartotini hidrauliniai bandymai, vanduo nebėgo. Įvertinus tai, kad liudytojai nurodė, jog drėgmės dėmė buvo pakankamai didelė ir plika akimi matoma, ji buvo koridoriuje, spręstina, jog labiau tikėtina, kad ieškovai jau 2022 m. liepos 26 d. apžiūros metu būtų drėgmės dėmę matę.

50. Byloje, kaip minėta, nustatyta, jog smėlio pasluoksnis įrengtas 2021 m. lapkričio mėn., o drėgmė ant ieškovų sienos nustatyta tik 2022 m. rugsėjo mėn. Liudytojais apklausti S. M., A. K. ir R. B. patvirtino, kad drėgmė iš smėlio sienomis kyla pakankamai greitai, todėl būtų pasirodžiusi ant sienų per maždaug dvi savaites nuo smėlio sluoksnio įrengimo, o ne po metų laiko.

51. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad visur smėlis buvo pilamas 2021 m. lapkričio mėn., betonuojama - gruodžio mėn. Į bylą pateikti išrašai iš Statybos darbų žurnalo, kurie patvirtina, jog visame IV aukšte smėlis buvo klojamas vienu metu. Liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad techninis prižiūrėtojas stebėjo darbus ir nebūtų leidęs betonuoti ant standartų neatitinkančio drėgno smėlio, be to, drėgmė laikytųsi visur, per aukšto perimetrą, tačiau tai nebuvo nustatyta, dėl to kitų asmenų pretenzijų nebuvo. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad kitų to paties aukšto ir laiptinės butų smėlio drėgmės matavimai neviršijo leistinų nuokrypių. Pritariant pirmosios instancijos teismui, ieškovo pozicija, kad panaši grindų ir sienų bei lubų drėkimo situacija egzistavo ir kituose butuose, atmestina kaip nepagrįsta. Byloje tokios aplinkybės nenustatytos ir neįrodytos.

52. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, šalių, liudytojų paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog civilinė atsakomybė pardavėjui neatsiranda ir negali būti taikoma, nes Butas ieškovams buvo perduotas be jokių paslėptų trūkumų, o ieškovų nurodytas Buto grindų defektas atsirado jau po Buto perdavimo ieškovams.

53. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei dalies bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė nurodo, jog prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų neįsikėlė į EPP sistemą ne dėl jos kaltės, o dėl techninių kliūčių. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 1 210 Eur atsakovės išlaidas už UAB „EicoSolution“ tyrimo išvadą. Nors teismas sprendime pažymėjo, kad tyrimo išvada nebuvo vieninteliu ir esminiu įrodymu priimant sprendimą, tačiau teismas šia išvada sprendime rėmėsi, todėl šios išlaidos turėjo būti priteistos. Teismas, remdamasis CPK 256 straipsniu, turėjo pasinaudoti teise atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pareikalauti atsakovės pateikti minėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

54. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

55. Įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016).

56. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).

57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė iki sprendimo priėmimo nepateikė visų bylinėjimosi išlaidas bei jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Nors atsakovė ir suformulavo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus buvo apmokėtos, tačiau šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti.

58. Pažymėtina, kad jokių įrodymų, jog atsakovės minimi tam tikri sistemos trikdžiai, galėję turėti įtakos dokumentų (ne)pateikimui teismui, byloje nėra. Netgi tuo atveju, jeigu buvo sistemos sutrikimų, atsakovė turėjo galimybę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pasitikrinti, ar buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Ieškovų ieškinys teismui buvo pateiktas 2023 m. balandžio 27 d., o byla išnagrinėta iš esmės 2024 m. rugpjūčio 9 d., taigi atsakovė turėjo pakankamai ilgą laikotarpį pateikti teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), žinojo arba turėjo žinoti civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl turėjo pareigą veikti tokiu būdu, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai bei pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

60. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, jog nebuvo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o atsakovės nurodomos bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų nepateikimo aplinkybės suponuoja neatidų ir nerūpestingą atsakovės procesinį elgesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų pateikimas tik kartu su apeliaciniu skundu vertintinas kaip procesinio pasyvumo rezultatas, nulėmęs atsakovei nepalankias procesines pasekmes.

61. Apeliantė argumentuoja, kad teismas sprendime pažymėjo, jog tyrimo išvada nebuvo vieninteliu ir esminiu įrodymu priimant sprendimą, todėl nepriteisė išlaidų už tyrimo atlikimą. Pažymi, kad teismas šia išvada sprendime rėmėsi, todėl šios išlaidos turėjo būti priteistos.

62. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnis 1 dalis).

63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos; ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

64. Pritariant pirmosios instancijos teismui, nagrinėjamu atveju atsakovės į bylą pateiktas UAB ,,EiCoSolution“ surašyta tyrimo išvada nelaikytina ekspertizės aktu, tyrimą atliko minėtos bendrovės specialistai, tyrimui buvo pateikti būtent byloje esantys rašytiniai dokumentai. Teismas nurodė, jog ši tyrimo išvada nebuvo vieninteliu ir esminiu įrodymu teismui priimant sprendimą byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė į bylą šių išlaidų pagrindimo ir sumokėjimo duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų nepriteisė.

65. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

66. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus, jų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų (ieškovų) V. S. ir K. A.-S. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliantės (atsakovės) Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko