- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-09
- Bylos Nr.
- e2-707-727/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06144-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- V. S., K. A.-S.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Keista“, uždarosios akcinės bendrovės „Acinus“
- Advokatai
- Šarūnas Vegys, Gintas Andruška, Kristina Balevičienė
- Kategorijos
atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ atstovui advokatui Gintui Andruškai,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Keista“ atstovei advokatei Kristinai Balevičienei (dalyvavo 2023 m. lapkričio 27 d., 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdžiuose, 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. gegužės 8 d. ir 2024 m. liepos 2 d. teismo posėdžiuose nedalyvavo),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir K. A.-S. ieškinį atsakovei uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei „Celijus“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant uždarajai akcinei bendrovei „Acinus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Keista“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S.
ir K. A.-S. (toliau – ir ieškovai) 2023 m. balandžio 27 d. pareiškė teisme ieškinį (dok. Nr. CBP-6132) atsakovei uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Celijus“ (toliau – ir atsakovė) dėl nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovai prašo priteisti iš atsakovės: 5 289,99 Eur nuostolių atlyginimo, iš kurių 2 645 Eur ieškovo V. S. naudai ir 2 644,99 Eur K. A.-S. naudai; 6 999,04 Eur negautų pajamų ieškovo V. S. naudai; po 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovai 2022 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovės nekilnojamą turtą, tame tarpe ir butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Vykdant Buto įrengimo darbus paaiškėjo, kad jis turi paslėptų trūkumų buto konstrukcijoje, t. y. grindyse esantis smėlis yra šlapias, prisotintas vandeniu. Mano, kad dėl to yra pagrindas reikalauti iš pardavėjo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Pažymėjo, kad dėl šių galimų defektų kreipėsi į atsakovę, su kuria derino defektų šalinimo darbus. Atsakovė iš pradžių sutiko atlyginti defektų šalinimo išlaidas, tačiau vėliau pakeitė poziciją ir dėl atsiradusių defektų apkaltino ieškovus. Nurodė, kad ieškovai kreipėsi į statybos ekspertą, kuris 2023 m. sausio 9 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 23-2 aprašė defektus, jų atsiradimo priežastį ir momentą bei konstatavo, kad labiausiai tikėtina buto grindų trūkumo priežastis – vandens patekimas į grindų konstrukciją statybos metu iki Buto perdavimo pirkėjui.
Ieškovai 5 289,99 Eur tiesioginius nuostolius kildina iš ieškovų užsakymu UAB „Sausa“ pašalintus buto defektus 3 333,55 Eur sumai, 480,24 Eur UAB „Ignitis“ už elektros energiją, panaudotą šalinant defektus, t. y. džiovinant, šalinant drėgmę, 968 Eur už advokato teisines paslaugas. Ieškovas V. S. taip pat prašo priteisti 6 999,04 Eur negautų pajamų, kurios susidarė dėl to, kad pardavėjui nešalinant defektų laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. ieškovas buvo priverstas savo jėgomis organizuoti defektų priežasties nustatymo ir defektų šalinimo darbus, dėl ko negalėjo vykdyti darbo funkcijų ir vykti į apmokamas darbines komandiruotes ir patyrė nuostolių negautų darbinių pajamų forma. Pažymėjo, kad Butas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl nuostoliai priteistini lygiomis dalimis abiem ieškovams, o negautos pajamos tik jų negavusiam asmeniui, t. y. V. S..
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (dok. Nr. 90551), kuriame nurodė nesutinkanti su juo, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Butas buvo perduotas ieškovams be jokių paslėptų trūkumų, o smėlio drėkimas atsirado jau po buto perdavimo ieškovams ir ne dėl atsakovės kaltės. Butas ieškovams perduotas 2022 m. liepos 26 d., į buto apžiūrą ieškovai buvo pasikvietę savo konsultantą, Butą jie visi apžiūrėjo, jokių defektų nenustatė ir jokių pastabų, tame tarpe ir dėl drėgmės, pelėsio, ieškovai nepareiškė. Atsakovė pažymėjo, kad smėlbetonio grindys ieškovų prašymu nebuvo įrengtos dušo zonoje, todėl šlapias smėlio pagrindas būtų akivaizdžiai matomas. Dėl to, pasak atsakovės, drėgmės buto perdavimo metu nebuvo, o ji atsirado jau po perdavimo, tikėtina, ieškovams ir jų pasamdytiems darbininkams atliekant Buto apdailos darbus. Ieškovai praėjus po Buto perdavimo daugiau kaip dviem mėnesiams pateikė pretenziją atsakovei dėl sudrėkusios sienos kampo. Jeigu grindų smėlio pasluoksnis buvo drėgnas iki buto perdavimo, to nepastebėti apžiūros metu nebuvo galima. Pasak atsakovės, ieškovų pasitelkto eksperto tyrimo aktas negali būti laikomas įrodymu byloje, kadangi yra grindžiamas tikimybėmis ir prielaidomis, o ne konkrečiai nustatytomis aplinkybėmis ir faktais. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 6 999,04 Eur negautų pajamų (nuostolių) negali būti tenkinamas, nes nėra jokių įrodymų, kad negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, neįrodytas ir priežastinis ryšis, kad šios pajamos nebuvo gautos dėl paaiškėjusių buto defektų ir dėl to, kad jie turėjo būti šalinami, nes nurodomi defektai niekaip nekliudė ieškovui vykti į darbines komandiruotes, jis pats defektų priežasčių nenustatinėjo ir defektų nešalino, tą darė pasamdyti asmenys. Be to, drėgmės priežastys buvo nustatinėjamos 1-2 dienas, o džiovinimo darbus UAB „Sausa“ atliko tik 2022 m. sausio mėn., t. y. jau po laikotarpio, už kurį prašoma negautų pajamų. Dėl to, atsakovės nuomone, nėra jokio priežastinio ryšio tarp buto defektų, jų šalinimo ir ieškovo apsisprendimo nevykti į komandiruotes. Atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovai be kitų nuostolių prašo priteisti 480,24 Eur už elektros energiją už 2023 m. sausio mėn., taip pat bendrovei „Statybos tyrimų institutas“ sumokėtus 145,20 Eur už konsultacijas, 363 Eur už tyrimo aktą, 968 Eur už advokato konsultacijas ir pretenzijos parengimą, tačiau, pasak atsakovės, šios prašomos išlaidos kaip nuostoliai nebuvo būtini. Nėra įrodyti jokie atsakovės neteisėti veiksmai/neveikimas, kaip būtina sąlyga civilinei atsakomybei taikyti.
Dublike (dok. Nr. 101511) ieškovai nurodė, kad jau 2022 m. spalio 12 d. kito, žemiau esančio, kaimyninio buto savininkas D. P. ieškovui Facebook messenger programėlėje rašė, jog rado liepos mėnesio nuotrauką, kurioje matosi, kad lubos drėgnos, bet sienos tvarkingos, kad panašių bėdų buvo ir jo įsigytame bute – drėko lubos, sienos. Ieškovų teigimu, liepos mėnesį Butas ieškovams dar nebuvo perduotas ir jie jokių darbų jame neatlikinėjo, todėl atsakovės versija neteisinga ir nepagrįsta. Papildomai nurodė, kad ieškovams apžiūrint Butą, grindyse esantis šlapias smėlis buvo uždengtas kitomis konstrukcijomis ir/ar statybinėmis medžiagomis, be specialaus tyrimo galimų defektų pastebėti nebuvo įmanoma, todėl nėra jokių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti didelį pirkėjų neatsargumą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad defektai atsirado jau po Buto perdavimo ieškovams.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike (dok. Nr. 113610) atkartojo atsiliepimo į ieškinį argumentus. Papildomai nurodė, kad buto grindų drėgmė atsirado ne dėl darbų technologijos pažeidimo, o dėl apdailos darbų Bute darymo metu pažeisto (įpjauto) vamzdžio, kas buvo nustatyta pirminės apžiūros metu ir ką nurodyti ieškovai vengė. Ant žemiau ieškovams priklausančio buto esančio buto lubų buvo ne vandens, o klojinių tepalo dėmės, kurios įprastai lieka pagal technologiją statybos metu naudojant klojinius.
Į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtrauktos UAB ,,Acinus“ (bendrovė, įrengusi grindų pagrindą) ir UAB ,,Keista“ (bendrovė, teikusi statybos valdymo ir darbų organizavimo paslaugas) atsiliepimais į ieškinį (dok. Nr. 168220 ir 168222) prašė ieškinį atmesti, nurodydamos, kad smėlio pasluoksnis buvo įrengtas kokybiškai, pagal statybos darbų technologijas, neviršijo leistinų drėgmės ribų, darbai buvo patikrinti ir priimti, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, o atsiradusią grindų drėgnumo problemą sąlygojo, tikėtina, Bute atliekamos apdailos metu tualeto patalpoje įpjautas šalto vandens tiekimo vamzdis, ką užfiksavo UAB ,,Keista“ pirminio, po ieškovo gautos pretenzijos atlikto, apsilankymo 2022 m. spalio 18 d. metu.
Teisminio nagrinėjimo metu šalys palaikė savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos pozicijas.
Teisminio nagrinėjimo metu, tenkinus abiejų ginčo šalių prašymus, buvo apklausti liudytojai.
2024 m. sausio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. M. (posėdžio garso įrašo 00:08:01 – 01:18:36 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog dirba UAB ,,Statybos tyrimų instituto“ direktoriumi, yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Bylos ieškovo prašymu atliko ekspertinį tyrimą, S. telefonu jam paaiškino, kad jo buto grindų konstrukcijoje yra drėgmė, prašė konstatuoti priežastis. Liudytojas Butą apžiūrėjo, be jo ir S., dalyvavo UAB ,,Sausa“ atstovas, kažkas iš rangovų ar pardavėjų, nepamena. Matavo drėgmę grindų konstrukcijoje, pasluoksnio smėlis buvo šlapias beveik 100 proc., ant sienų drėgmės nebuvo. Kadangi taip neturi būti, surašytame akte konstatavo defektus. To pasekmės gali būti neigiamos – drėgmė po truputį išeina, bet formuojasi pelėsis, gali pakilti deformuotis grindys, reikia drėgmę šalinti. UAB ,,Sausa“ jau buvo pateikusi šalinimo būdus, jie racionalūs. Buvo padaryta ne kategoriška išvadą, o būtent, tai, kad labiausiai tikėtina, jog Butas buvo perduotas su drėgme grindyse, smėlis buvo uždengtas juodgrindėm, jas teko ardyti. Tikėtina, kad juodgrindės buvo uždėtos ant šlapio smėlio, nors taip daryti negalima. Vonioje ant dalies grindų juodgrindžių nebuvo, nežino kodėl. Kadangi buvo sudėtos juodgrindės, šlapio smėlio vizualiai nebuvo galima pamatyti nei profesionalui, nei juolab neprofesionalui. Jeigu juodgrindžių nebūtų, vanduo susigertų į smėlį, o joms esant pasimatytų drėgmė palei sienas. Atsakydamas į advokatų klausimus liudytojas aiškino, kad apžiūra buvo atliekama lapkričio 4 d., pertvaros gipso jau buvo sudėtos, nepamena, ar buvo sumontuota santechnika. Nepamena, koks sienos stovis buvo apžiūros metu prie kolektoriaus. Apžiūros metu jam buvo žodžiu pasakyta apie įpjautą vamzdį WC patalpoje, tačiau atlikdamas tyrimą jis to nevertino. Jei vamzdis įpjautas, vanduo po slėgiu teka srove, prasisunktų po juodgrindėmis, bet jokių paliktų žymių ant juodgrindžių nebuvo. Jam nebuvo perduoti statybos žurnalai, jų jis nevertino ir iš patirties žino, kad ne viskas būna taip, kaip juose parašyta. Žymės ant sienų vandeniui garuojant atsirastų per kelis mėnesius, bet apžiūros metu palei sienų perimetrą jokios drėgmės nebuvo. Žymės gali atsirasti ir po metų. Liudytojas teigė, kad akte nurodė dokumentus, kurie jam buvo pateikti, ieškovas žodžiu jam pasakė apie spalio 18 d. nustatytą vamzdžio įpjovimą, bet jis to netyrė ir vietos neapžiūrėjo, pripažino, kad akto 14 pozicija surašyta klaidingai, teigė, jog užsukus sklendę vanduo nebėga, taip pat pripažino, kad dėl nustatytos drėgmės kiekio apačioje esančio buto lubos galėjo sudrėkti.
2024 m. sausio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. (posėdžio garso įrašo 01:20:53 – 01:43:27 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad praėjusių metų rugsėjį darė remontus ieškovo Bute, montavo gipsokartoną, daugiau ten nieko nebuvo, tik išlietos grindys. Dirbo su porininku ukrainiečiu, darė pertvaras iš gipsokartono. Oficialiai dirba firmoje ,,Teisingas požiūris“, ji ir pasiuntė atlikti darbus. Pradėjus dirbti reikėjo pajungti akumuliatorius, jungdamas pastebėjo sienos apačioje ties grindimis drėgną dėmę, vakare apie tai informavo savininką. Rado šlapią smėlį sanmazge po betonu, ten buvo padaryti trapai dušinei, ten betono nebuvo, smėlis šitoje zonoje buvo labai šlapias, jie su porininku vandens Bute nejungė, nebuvo tokio poreikio ir niekada montuodami gipsokartoną to nedaro, tai neįprasta, naudoja savo taroje atsineštą vandenį. Jis su porininku turėjo sumontuoti sienas, profilio karkasus unitazui, o tada dirba santechnikai, įrenginėja santechniką. Jiems baigus darbus Bute, maišytuvai ir klozetas jau buvo sumontuoti. Gipsokartono montuotojai profilius profilius pjauna diskiniu pjūklu, tą darė ir jie.
2024 m. sausio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. I. (posėdžio garso įrašo 01:45:58 – 03:32:25 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad dirba UAB ,,Keista“ statybos inžinieriumi, organizuoja darbus statybų objektuose, sutarties pagrindu atlieka techninę priežiūrą atsakovės įmonėje ir statybos valdymo priežiūrą bendrovėje ,,Domus tersus“. Ieškovą pažįsta, apibūdino jį kaip teises žinantį ir dėl jų kovojantį asmenį, jis nevengė kritikuoti statybos procesų, to, kas buvo padaryta, kažkas jam netiko, kėlė priekaištus dėl grindinio šildymo, norėjo mažesnės šildymo zonos nei statytojas padarė pagal projektą. Liudytoja teigė, jog UAB ,,Keista“ iš bendrovės ,,Domus tersus“ gavo persiųstą ieškovo el. laišką su nuotrauka, kad dešiniame kampe nuo įėjimo yra dėmė. Ji nuvyko apžiūrėti, Bute buvo meistrai - gipsokartono montuotojai. Dėmė buvo prie kolektoriaus sienos, ėjo juosta nuo grindų į viršų apie 10 cm nuo apačios 1 m ilgio iki kolektoriaus, ant juodgrindžių dėmės nebuvo. Apžiūrėjus vietą, darė išvadą, kad gali būti kažkoks vamzdžio nesandarumas. Kadangi laiptinėje (kolektorinėje spintoje) jau buvo vandens skaitliukai, o sklendė buvo laiptinėje, nuėjo pažiūrėti. Rado vieną – karšto vandens – sklendę atsuktą, o šalto užsuktą. Atsuko užsuktą šalto vandens sklendę ir tuoj pat atbėgo meistrai iš ieškovo Buto šaukdami, kad bėga vanduo. Ji sklendę užsuko. Ieškovo Bute tualeto patalpoje prie klozeto purškė šaltas vanduo, purškė į nebetonuotą dušo zoną, smėlis neuždengtoje dušo zonoje ir siena priešais buvo sudrėkę. Santechnikos įranga nebuvo sumontuota, bet paruošta – stovėjo prie sienos atremtas surinktas klozeto rėmas. Hidrauliniai bandymai prieš grindų betonavimą buvo atlikti, viskas atitiko normatyvą, pažeidimų nebuvo. Apžiūros metu ji padarė foto, surašė atsakymą, nurodydama problemos priežastį – pažeistas vandens įvado vamzdis prie aklės. Tuo metu smėlio drėgmė nebuvo tikrinama. Buvo informuoti ir iškviesti rangovai, lapkričio mėnesį iškviesti specialistai jai pamatuoti. Atsakydama į atsakovės advokato klausimus, liudytoja teigė, kad pirminę buto apžiūrą ieškovas atliko liepos 26 d., jokių pretenzijų nebuvo, iš apatinių butų taip pat. Ieškovas pretenziją pirmą surašė spalio 13 d. Jo Butą ji apžiūrėjo spalio 18 d., o atsakymą surašė spalio 19 d. Ieškovo Buto WC mazgas yra už drėkstančios sienos, ant kurios ir buvo dėmė. Liudytoja patvirtino, kad buvo nuėjusi ir į žemiau ieškovo Buto esančias patalpas, kur taip pat dirbo meistrai, bet jie jokių nusiskundimų neturėjo. Nusiskundimų neturėjo ir butų savininkai. Aplinkybė, kad jie darėsi apdailą savo butuose, rodo, kad drėgmės nebuvo. Žemutinių butų lubose yra ne vandens o tepalo dėmės. Teigė, jog rangovai ieškovo Bute lankėsi jau nuo rugpjūčio mėnesio. Butą priduodant buvo padaryti hidrauliniai bandymai, viskas buvo gerai. Pašalinus nustatytą pažeidimą – įpjovimą vamzdyje – spalio 26 d. buvo padaryti pakartotini hidrauliniai bandymai, vanduo nebėgo. Mano, kad kaltė dėl vandens prasiskverbimo yra ieškovo darbuotojų, t. y. apdailos darbų eigoje padarytas vamzdžio įpjovimas, jų ir juos samdžiusio Buto savininko neatsargumas ir neapsižiūrėjimas.
2024 m. vasario 26 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. (posėdžio garso įrašo 00:07:28 – 00:36:10 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad turi nusipirkusi butą, esantį žemiau ieškovo. Jis kreipėsi į ją, prašė foto, kaip atrodė butas nusipirkus, ji davė. Ji pati pirmą kartą bute apsilankė 2022 m. gegužės mėnesį, pastebėjo, kad sienos tarsi užlietos, drėgnos tarp langų ir svetainėje kampe palei lubas. Klausė pardavėjo atstovės I. A., ji atsakė, kad vyksta dar darbai, taip gali būti, reikia palaukti. V. kreipėsi į ją 2022 m. spalio mėn., minėjo, kad yra didelė drėgmė jo Bute, bet tuo momentu jos bute jau viskas buvo gerai ir visi darbai apdailos jau beveik buvo baigti. Jos meistrai rugpjūčio mėnesį džiovino patalpą naudodami džiovintuvą, po to pradėjo daryti ir darė apdailą, sakė, kad drėgmės likutis normalu, kad viskas išgaruos, kad jie yra matę ir daug blogesnių atvejų. Taip pat kalbėjo ir pardavėjo atstovė. Viskas taip ir buvo. Spalio mėnesį jos bute lubos jau buvo sudėtos. Siena, jungianti sanmazgą ir virtuvę, nedrėko. Šiuo metu bute viskas yra gerai. Jokių problemų nėra atsiradę. Prieš vieną mėnesį neveikė rekuperatorius, tai rasojo langas, sutvarkius rekuperatorių (pakeitus jo filtrus) langas neberasoja.
2024 m. vasario 26 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. (posėdžio garso įrašo 00:38:34 – 01:54:28 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad dirba UAB ,,Citus construction“ nekilnojamo turto eksploatacijos vadovu. Ieškovą pažįsta, labai aktyvus, kelia įvairias problemas, kiek priekabus. 2022 m. spalį grįžo į Lietuvą, susipažino su el. laiškais, vienas buvo iš ieškovo, susisiekė su juo, nuėjo į Butą, rado šlapią smėlį – drėgnomatis rodė beveik 100 proc. Liudytojas teigė iš J. I. gautų el. laiškų jau žinojo apie pažeistą vamzdį ieškovo Buto WC patalpoje, apžiūrėjo, vamzdis buvo izoliuotas – apklijuotas izoliacija. Tai nėra statybos darbų brokas. Smėlis ant grindų dedamas drėgnas, tokia technologija, kitaip jo nepaskirstysi, jis turi išdžiūti natūraliai, priklausomai nuo oro sąlygų ir sezono, dažnai yra džiovinamas, bet vistiek kažkiek drėgmės lieka, ji išgaruoja. Liudytojas teigė nežinąs, kas sutvarkė žarnelę ieškovo Bute, greičiausiai rangovai, tai padaryti buvo būtina iki pakartotinų hidraulinių bandymų, o padaryti šiuos bandymus reikėjo idant įsitikint, kad viskas sutvarkyta ir vanduo nebėga. Pakartotinai atlikti hidrauliniai bandymai parodė, kad po žarnelės sutvarkymo viskas yra gerai. Liudytojo teigimu, drėgmės priežastis įpjautas vamzdis, o tai yra ieškovo ir jo rangovų kaltė. Tikėtina, kad vanduo galėjo sunktis po truputį apie 2 mėnesius laiko, jei ilgiau ir daugiau vandens – būtų šlapios sienos, o jos nebuvo šlapios, buvo tik apipurkšta vandeniu ieškovo Buto WC patalpos siena. Be to, smėlis ieškovo Buto dušo zonoje nors ir buvo šlapias, bet nebuvo parūgęs, kas rodo, jog drėgmė nesikaupė ilgą laiką, kitaip vanduo smirdėtų. Neišdžiūvusi drėgmė paprastai eina link kraštų, kyla siena, o šiuo atveju to nebuvo. Jis apėjo Butą perimetru, drėgnų sienų nebuvo. Kuomet jis buvo Bute, matė tualeto patalpoje sukonstruotą sieninio klozeto rėmą, buvo praštrubuotos grindys, pertvaros, apdailos darbai buvo tęsiami. Kadangi smėlis 5 cm storio ir buvo sutrombuotas, tai ir apie 200 litrų vandens ant tokio smėlio būtų daug, bet toks kiekis vandens kubo rodmenims įtakos nedaro. Iš kaimyninių butų skundų nebuvo gauta. Liudytojui parodžius žemiau ieškovo Buto esančio liudytoja apklaustos S. buto foto, liudytojas paaiškino, kad statybų eigoje iki 3 aukšto yra perdangos iš gatavų gamyklinių blokų, o virš – gelžbetonio konstrukcijos, joms naudojami klojiniai, ant kurių montuojant pilamas tepalas, kad klojiniai geriau atšoktų, tada dedamas betonas, ant jo dėl tokios statybų technologijos visada lieka tepalo dėmės, kurios ir yra rodytoje foto. Jeigu būtų ne tepalo, o vandens dėmės, liktų žymės ant sienų, nes vanduo linkęs bėgti, o ne įsisunkti kaip tepalas, o dėmių ant sienų nėra. K. S. buto foto yra terasa, ant terasos grindų smėlis nėra pilamas, todėl ir drėgmė neturėtų būti, o jei yra – ji dėl kitų priežasčių.
2024 m. vasario 26 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. (posėdžio garso įrašo 01:56:57 – 02:57:04 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad atsakovės prašymu 2023 m. rugsėjo 13 d. atliko tyrimą ir surašė aktą smėlio drėgmei ieškovo Bute nustatyti. Akto išvadas palaiko visiškai. Mano, kad vanduo prasisunkė per įpjautą vamzdį, tam nereikėjo didelių jo sąnaudų – užtektų 200-300 litrų, nes smėlis gerai filtruoja vandenį, viskas lėtai pamažu gėrėsi į smėlio pasluoksnį. Liudytojo teigimu, akivaizdu, kad tai įvyko ne statybų metu, nes liepą ieškovas Butą buvo apžiūrėjęs, negalėjo nepastebėti drėgmės, to požymiai negalėjo atsirasti vėliau. Jam buvo parodyti dokumentai, jis juos vertino. Smėlis buvo pilamas 2021 m. lapkritį, o gruodį betonuojama. Techninis prižiūrėtojas stebėjo ir nebūtų leidęs betonuoti ant standartų neatitinkančio drėgno smėlio, be to, drėgmė laikytųsi visur, per aukšto perimetrą, tačiau tai nebuvo nustatyta, dėl to kitų asmenų pretenzijų nebuvo. Užpylus šlapią ir užbetonavus po metų 100 proc. drėgmės taip pat nebūtų, nes didžioji dalis drėgmės išeitų, išgaruotų, o tai matytųsi ant sienų, pastebėtų ir kaimynai, to nebuvo. Per 6 mėn. būtų ir pelėsis atsiradęs. Liudytojui parodžius žemiau ieškovo Buto esančių butų (S. ir P. butų) foto, paaiškino, kad spalva gali skirtis dėl tinkavimo mechanizmo – jei įdėta daugiau tinko, džiūvimas yra nevienodas, keičiasi spalva, nes kita tinko tekstūra. Be to, viena yra kai naudoji monolitines pertvaras, visai kita kai naudoji klojinius, klojiniams reikalingas tepalas, juo jie tepami, kad greičiau pasišalintų, tepalas paprastai lieka daugiau ar mažiau įsigėręs ir yra matomas, jis neišdžiūna. Jeigu būtų vanduo, būtų nuvarvėjimas ant sienų, o to nėra. Naudojant monolitines perdangas tepalas nenaudojamas, todėl perdangos šviesios. Liudytojo teigimu, parodytose foto ne vandens, o tepalo, dėmės. Tos dėmės, kur buvo prie kolektoriaus, sienoje prie ieškovo WC patalpos, kur buvo įtrūkusi žarnelė, praėjus savaitei po užtaisymo išnyko. Pagal protokolus pakartotiniai hidrauliniai bandymai pašalinus vandens nutekėjimo priežastį (užaklinus) yra privalomi. Tai buvo padaryta. Atsakydamas į klausimus, liudytojas paaiškino, kad byloje esančios M. išvados nevertino, vertino pateiktus dokumentus, kurių pakako akte pateiktoms išvadoms padaryti, jos - labiausiai tikėtinos, ne kategoriškos. Nekvietė tyrime dalyvauti kitų asmenų, tai ne privalu. Akte minimi asmenys- kiti darbuotojai, kolegos, kurie galėjo patarti. Liudytojas teigė, UAB ,,Sausa“ aktą matė, vertino jį kartu su kitais dokumentais, dalį jame nurodytų faktinių aplinkybių perkėlė į savo aktą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo pardavėjui už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovai, reikšdami ieškinį, remiasi 3 punktu, ir įrodinėdami parduoto daikto paslėptus, kokybės neatitinkančius, Buto statybos eigoje atsiradusius trūkumus, prašo išieškoti išlaidas, kaip patirtus nuostolius, jiems ištaisyti, o ieškovas prašo išieškoti ir nuostolius, patirtus negautų darbinių pajamų forma.
Pardavėjo civilinės atsakomybės taikymui esminė sąlyga šiuo atveju yra parduoto daikto neatitikimas kokybės reikalavimams ir pardavėjui dėl to tenkanti kaltė. Ieškovai byloje įrodinėja, kad defektai Buto grindyse yra atsiradę iki Buto perdavimo pirkėjams, kurie nebuvo jiems žinomi ir matomi, nes buvo paslėpti. Atsakovė, kaip pardavėja, ginasi tuo, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą, be defektų, o nurodoma smėlio grindų pasluoksnyje drėgmė atsirado po Buto perdavimo ieškovams, jiems ar jų rangovams netinkamai atliekant apdailos darbus Bute, todėl atsakovei nekyla pareiga atsakyti, nes nėra sąlygų ir pagrindo civilinės atsakomybės jos atžvilgiu taikymui.
Tokiu būdu byloje būtina nustatyti ir galimą nurodomų defektų atsiradimo momentą, galimas to priežastis kaip sąlygas civilinei atsakomybei taikyti arba atsisakyti tai daryti.
Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis), iš byloje esančių įrodymų visumos darydamas išvadą apie tai, kad pakanka duomenų, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, ir kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
Susipažinęs su bylos turiniu, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimų, teismas nerado pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieškovų reikalavimais, juos laikyti pagrįstais ir įrodytais, priešingai – tokiais laikytini atsakovės byloje pateikta nesutikimo su ieškiniu pozicija bei pateikti argumentai. Tokią išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovai 2022 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) įsigijo iš atsakovės nekilnojamą turtą, tame tarpe ir butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Sutarties 10.1.3 p. įtvirtina sąlygą pardavėjo, t. y. atsakovės, atsakomybei taikyti, o būtent, kad pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po turto perdavimo dėl pirkėjo, trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimo jėgos.
Nėra ginčo dėl to, kad rezervacija Buto įsigijimui ieškovų buvo atlikta 2021 m. sausio mėn., Butas ieškovų apžiūrėtas ir jiems perduotas 2022 m. liepos 26 d., Buto apžiūra nurodytą dieną atlikta pačių ieškovų, jiems pasikvietus ir savo konsultantą, apžiūros metu jokių defektų nebuvo nustatyta, jokių pastabų dėl nieko nebuvo pareikšta. Tai rodo byloje esantis šalių pasirašytas 2022 m. liepos 26 d. Buto statybos baigtumo ir turto apžiūros aktas, ieškovo šių aplinkybių pripažinimas.
Nėra ginčo dėl to, kad išlyginamojo smėlio sluoksnis objekto (duomenys neskelbtini) aukšte, kuri yra Butas, buvo įrenginėjamas 2021 m. spalio 26 d. – 2021 m. lapkričio 22 d., tai rodo byloje esantys atsakingų asmenų pasirašyti darbų patikrinimo aktai ir įrašai darbų atlikimo žurnale – apie tai, kad darbai atitinka technologinius reikalavimus ir yra priimami.
Nėra ginčo dėl to, kad smėlbetonio grindys ieškovų prašymu nebuvo įrenginėjamos WC patalpos dušo zonoje, kuri liko atvira. Nėra ginčo ir dėl šios WC patalpos lokacijos, o būtent dėl to, kad viena jos sienų ribojasi su kolektoriaus patalpa (tai rodo byloje esantys Buto planai, ieškovo ir kitų asmenų (liudytojų) paaiškinimai). Taip pat neginčytinai nustatyta, kad prieš priduodant objektą, kuriame yra Butas, buvo atlikti privalomi hidrauliniai bandymai ir nebuvo nustatyta jokių pažeidimų.
Nėra ginčo dėl to, kad ieškovai po Buto įsigijimo, vėliausiai 2022 m. rugsėjo mėnesį pradėjo intensyvius Buto apdailos darbus, nors bylos duomenys (byloje esantys apsilankymo objekte žurnalo įrašai dėl ieškovo atvykimo į objektą su rangovais, kitais asmenimis, paties ieškovo teiginiai) rodo, kad apdailos darbai arba paruošiamieji darbai jiems atlikti (medžiagų supirkimas ir pristatymas, potencialių rangovų atvykimas apžiūrėti objektą ir pan.) vyko daug anksčiau. Byloje esantys duomenys ir ieškovo teismui apklausos metu duoti paaiškinimai rodo, kad objekte ieškovai nuo Buto įsigijimo nuosavybėn lankėsi dažnai ir reguliariai.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. spalio 13 d. ieškovas el. laišku pateikė objekto, kuriame yra Butas, administratoriui UAB ,,Domus tersus“ (ne Buto pardavėjui), pretenziją, nurodydamas, kad 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje pastebėjo sudrėkusį sienos kampą. UAB ,,Domus tersus“ persiuntė laišką Buto pardavėjo ir statybos paslaugas teikusių subjektų atstovams (liudytojais byloje apklaustiems J. I. ir R. B.). J. I. 2022 m. spalio 18 d. apžiūrėjo Butą ir surašė argumentuotą atsakymą, jame iš esmės nurodydama, kad drėgmė koncentruota tik prie kolektoriaus ir WC zonoje prie vandentiekio vamzdžių, kad vyksta paruošiamieji darbai dažymo darbams, kad visur sumontuotos gipso konstrukcijos, matyti išardytos grindys, gipskartonio konstrukcijos, naujai sumontuoti trapai ir ruošiamasi montuoti klozeto rėmą, kad darbai vyksta ir jiems nėra jokių trukdžių; apžiūrėjus kolektorinę spintą buvo pastebėta atsukta viena vandens sklendė, atsukus šalto vandens sklendę atbėgo meistrai iš ieškovo Buto ir pasakė, jog Bute bėga vanduo; apžiūrėjus nustatyta, kad pažeistas klozeto vandens vamzdis netoli aklės į sienos pusę, įpjovos vieta užtaisyta meistrų duota izoliacija; rašte nurodoma, kad drėgmė atsirado ieškovams vykdant Buto įsirengimo darbus, drėgmės atsiradimo metu darbus jau buvo pradėję meistrai, tarp jų ir santechnikas, buvo pasiūlyta pirmiausia pasikalbėti su Bute dirbusiais meistrais, kurie galimai netyčia pažeidė vamzdį, nes esant žiedinei vandens sistemai, užsukus vieną sklendę vanduo vis tiek galėjo nutekėti ir nutekėjo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojais byloje apklausti laišką surašiusi J. I. ir jame minėtas tuo metu Bute buvęs vienas iš apdailininkų V. K.. Netikėti jų parodymais teismas pagrindo neturi. Byloje esanti prie šio el. laišku teikto atsakymo pridėta vamzdžio fotonuotrauka rodo jo pažeidimą, kuris (didelė tikimybė manyti) galėjo būti padarytas diskiniu pjūklu, kuriuo, kaip patvirtino V. K., dirba apdailininkai.
Byloje esantys įrodymai patvirtina ir nėra ginčo dėl to, kad netrukus po nustatyto įpjauto vamzdžio fakto UAB ,,Keista“ savo lėšomis jį užaklino, po ko (2022 m. spalio 26 d.) padarė privalomus pakartotinius šildymo ir vandentiekio sistemų Bute sandarumo hidraulinius bandymus, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Bandymo komisiją sudarė spec. statybos darbų techninės priežiūros vadovas ir rangovo atstovas, bandyme dalyvavo bei aktus pasirašė ir pats ieškovas. Bandymo metu nustatyta, kad sistemos yra sandarios ir veikia tinkamai, o ieškovų Buto WC patalpos sienoje prie kolektoriaus esanti dėmė po vamzdžio užaklinimo pradėjo džiūti. 2022 m. gruodžio 1 d. UAB ,,Keista“ atliko smėlio pasluoksnio drėgmės matavimus, jie atitiko leistinas normas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovų Bute pradėti apdailos darbai ieškovų buvo tęsiami visą šitą laiką ir, ieškovo teigimu, yra pilnai užbaigti. Darbų tęstinumas ieškovų bute netiesiogiai rodo, kad jokių galimų trikdžių tam, pavyzdžiui, drėgmės leistinų normų viršijimas, nebuvo.
Nors ieškovas yra išsakęs nuomonę, kad panaši grindų ir sienų bei lubų drėkimo situacija buvo ir kituose butuose, teismas šių aplinkybių išnagrinėjęs bylą nenustatė. Ieškovo šiuo išreikšti teiginiai deklaratyvūs, be jokio esminio įrodomojo pagrindimo ir gana spekuliatyvūs byloje nustatytų kitų faktų prasme. Ieškovo teismui į bylą pateiktose fotonuotraukose esantys užfiksuoti vaizdai drėgnų apačioje esančių butų sienų ir lubų fakto nepatvirtina ir neįrodo, ir visiškai tikėtina atsakovės teiginiais (kurie, be kita ko, patvirtinti visų liudytojų paaiškinimais), kad nuotraukose matomos dėmės yra klojinių tepalo, o ne vandens. Ieškovo nurodomi teiginiai, kad drėko ir kitos jo Buto sienos ir net buvo atsiradęs pelėsis, neįrodytos ir nepasitvirtino.
Byloje nenustatyta fakto, kad ieškovų kaimynai būtų reiškę asmenines pretenzijas dėl jų butuose padidėjusios drėgmės, šlapio smėlio, pelėsio ir pan., nors imant domėn ieškovo ieškinio faktinį pagrindą, tokių skundų tikėtinai turėjo būti, kadangi technologiškai smėlis į grindų konstrukcijas pilamas iš tos pačios atvežto smėlio partijos ir vienu kartu visam pastato aukštui arba keliems. Ttai rodo ir į bylą pridėtos technologinės kortelės duomenys, rodantys, kad ant perdangų yra dedamas smėlio išlyginamasis sluoksnis, taip pat įrašai, esantys teismo jau virš minėtame statybos darbų žurnalo paslėptų darbų patikrinimo akte, kurie patvirtina, kad visame (duomenys neskelbtini) objekto aukšte smėlis buvo išpiltas ir paskirstytas tą pačią dieną. Pagrindo pretenzijai teikti nebuvimą paaiškino ir liudytoja apklausta E. S.. Netikėti jos paaiškinimais teismas pagrindo neturi. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo su D. P., vertinant laiškų turinį viseto, tokių aplinkybių taip pat nenustatyta. Be to, elektroninio susirašinėjimo turinį formavo pats ieškovas, kiek tendencingai nurodydamas D. P. aplinkybes, į kurias jis turėtų atsakyti, ir pateiktą su juo elektroninį susirašinėjimą teismui teikė selektyviai atsirinkdamas ir vertindamas subjektyviai, jam (ieškovui) reikalingos informacijos pateikimo aspektu, be kita ko, neprašydamas apklausti D. P. liudytoju. Nepaisant kitų savininkų skundų nebuvimo, atsakovės užsakymu UAB ,,Keista“ 2022 m. gruodžio 1 d. atliko smėlio pasluoksnio drėgmės matavimus ir kituose laiptinės butuose, drėgmės normos atitiko leistinas arba buvo ženkliai mažesnės.
Teismas kritiškai vertina ir ieškovų reikalavimų pagrindimui į bylą pateikto 2023 m. sausio 9 d. S. M. suformuoto tyrimo akto išvadas.
Vertinant šio akto turinį, taip pat liudytoju apklausto S. M. teismui duotus paaiškinimus, matyti, kad užsakovas (bylos ieškovas) kiek tendencingai suformuoja pirminę užduotį tyrimo išvadai duoti, nes kalbėdamas telefonu su tyrimą atlikusiu asmeniu jau įvardijo galimas defektų priežastis. Pats S. M., apklaustas liudytoju byloje, kiek sukritikavo savo išvadą, pripažino joje esančius netikslumus, o taip pat tą aplinkybę, jog žinodamas apie įtrūkusį vamzdį, jo ir tos vietos WC patalpoje neapžiūrėjo, šio žinomo fakto netyrė ir nevertino, o jis, teismo manymu, yra esmingas. Visa tai, teismo manymu, rodo tyrimą esant neobjektyviu ir netiksliu, grindžiamu tikėtinomis prielaidomis, ko faktiškai neginčijo ir pats tyrimą atlikęs asmuo jo apklausos teisme metu, todėl šiuo aktu nesiremia ir juo nesivadovauja.
Teisminio nagrinėjimo metu ginčo šalys teismo ekspertizės atlikimu nesirėmė, faktiškai nesant tokiai galimybei dėl visiško remonto užbaigimo Bute (tikėtina, jai nesant ir ieškovų kreipimosi į teismą metu). Todėl teismas vertina ginčo šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir imant domėn virš išdėstytas faktines aplinkybes ir jomis nustatytų įvykių laiko chronologiją, daro išvadą, kad civilinė atsakomybė pardavėjui neatsiranda ir negali būti taikoma, nes Butas ieškovams buvo perduotas be jokių paslėptų trūkumų, o ieškovų nurodytas Buto grindų defektas atsirado jau po Buto perdavimo ieškovams ir yra sąlygotas jų pačių neatsargių veiksmų netinkamai ar aplaidžiai vykdant Buto apdailos darbus. Nesant minėta įstatymo norma ir Sutarties 10.1.3 punktu įtvirtintų sąlygų pardavėjo atsakomybei taikyti, ieškinys atmestinas visa apimtimi, plačiau nepasisakant dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio pagrįstumo.
Nacionalinės teisės ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl teismas nepasisako dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų išsakytų teiginių ir argumentų ir jų plačiau neanalizuoja, nes mano, kad teisiškai jie nėra reikšmingi ir neįtakoja priimto sprendimo turinio.
Procesiniai klausimai.
Ieškinio atmetimo atveju atsakovė ir jos pusėje buvę tretieji asmenys įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 96 straipsniais).
Atsakovė prašo atlyginti 12 969,63 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (dok. Nr. 101006), kurias sudaro 11 452,07 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teisme bei kitas atsakovei suteiktas teisines paslaugas, 1 210 Eur išlaidų už eksperto D. K. 2023 m. rugsėjo 13 d. surašytą Tyrimo aktą, 307,56 Eur už liudytojų iškvietimą. Atsakovė akcentuoja, kad pagal jos su advokatais pasirašytą teisinių paslaugų susitarimą apmokėjimui pateiktų sąskaitų apmokėjimo terminas yra 10 darbo dienų (3.6 p.), todėl prašymo teikimo dienai (2024 m. liepos 2 d.) nėra suėjęs paskutinės sąskaitos (2024 m. birželio 28 d.) apmokėjimo terminas, o remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aplinkybė, kad sąskaita nėra apmokėta, nėra kliūtis priteisti šias išlaidas, užtenka pateikti kliento ir advokato susitarimą dėl jų apmokėjimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024). Taip pat nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensuotinomis bylinėjimosi išlaidomis gali būti pripažintos išlaidos privačiai užsakytoms ekspertų išvadoms, jeigu tokios ekspertų išvados yra reikšmingos bylos nagrinėjimui ir teismas jomis vadovaujasi sprendime (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-302-302/2019).
Prašymas tenkintinas iš dalies, konstatavus esminį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrindimo trūkumą.
Pagal byloje esančius atsakovės atliktus mokėjimo pavedimus advokatui faktiškai sumokėta suma yra 5 426,86 Eur. Ši suma ir išieškotina atsakovei iš ieškovų.
Atsakovės nurodomų mokėjimo dokumentų (ar sąskaitų-faktūrų išankstiniam apmokėjimui) 2023 m. spalio 4 d. ir 2024 m. sausio 15 d. į bylą nėra pateikta, identifikuoti šių dienų sąskaitų sumas ir dydžius bei pavedimo pobūdį, jei tokie ir buvo surašyti, nėra galimybių. Terminas kitiems atidėtiems mokėjimams, išskyrus paskutinį 2024 m. birželio 28 d. yra suėjęs iki paskutinio teismo posėdžio (2024 m. liepos 2 d.) dienos, apmokėjimo dokumentai turėjo būti pateikti, bet nebuvo pateikti; terminas nurodytai paskutinei 2024 m. birželio 28 d. sąskaitai apmokėti šio sprendimo paskelbimo dieną taip pat yra suėjęs, apmokėjimo dokumentai į bylos kortelę neįkelti.
Teismas sutinka su atsakovės teiginiais, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog gali būti kompensuojamos bylinėjimosi išlaidos šalies patirtos privačiai užsakytoms ekspertų išvadoms, jeigu tokios ekspertų išvados yra reikšmingos bylos nagrinėjimui ir teismas jomis vadovaujasi, Tačiau šiuo atveju jokia ekspertizė nebuvo atliekama, atsakovės į bylą pateiktas UAB ,,EiCoSolution“ surašyta tyrimo išvada (dok. Nr. 150644) nelaikytina ekspertizės aktu, tyrimą atliko minėtos bendrovės specialistai, tyrimui buvo pateikti byloje esantys rašytiniai dokumentai, ši tyrimo išvada nebuvo vieninteliu ir esminiu įrodymu teismui priimant sprendimą byloje, be to, atsakovė nepateikė į bylą šių išlaidų pagrindimo ir sumokėjimo duomenų.
Tenkintinas atsakovės prašymas dėl 307,56 Eur išieškojimo už liudytojų iškvietimą, nes ši suma, atsakovės įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą, 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo pervesta apklausoje sudalyvavusiems asmenims.
Tokiu būdu teismas išieško iš ieškovų lygiomis dalimis 5 734,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai ir 726 Eur trečiojo asmens UAB ,,Keista“ naudai (pastarojo asmens byloje patirtos šios atstovavimo išlaidos pagrįstos mokėjimo įrodymais (dok. Nr. 30382).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur, jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą minimalią šių išlaidų sumą, todėl ieškinio atmetimo atveju išieškotinos iš ieškovų lygiomis dalimis (suma suapvalinama iki sveikojo skaičiaus).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 5 734,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei „Celijus“, j. a. k. 304452194, naudai (iš kiekvieno ieškovo po 2 867,21 Eur) ir lygiomis dalimis 726 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiuoju asmeniu byloje esančiai uždarajai akcinei bendrovei „Keista“, j. a. k. 302477195, naudai (iš kiekvieno ieškovo po 363 Eur).
Priteisti iš ieškovų V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 20 Eur pašto išlaidų valstybei, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 10 Eur.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.