Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo – antstolė Jūratė Blažienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi ir joje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes neatsižvelgė į tai, jog kitos pareiškėjai siūlomos gyvenamosios patalpos jai nėra tinkamos ir ji jų atsisakė. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

9. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė papildomus įrodymus: atsisakymą persikelti į kitą būstą, Nekilnojamojo turto registro išrašą.

10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su šiais įrodymais, į tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę su jais susipažinti, yra pagrindas priimti naujai teikiamus įrodymus ir vertinti juos kartu su visa medžiaga.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio (pareiškimo, prašymo) pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, prašymo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).

15. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra įtvirtinta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

16. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020 ir palikto nepakeisto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas dėl atsakovės (pareiškėjos) Z. Č. iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu iš Ukmergės rajono savivaldybei priklausančių nuomojamų patalpų – socialinio būsto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, suteikiant jai teisę išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą – socialinį būstą (vykdomosios bylos t. 1, b. l. 16). Šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0086/21/00737. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė 2021 m. birželio 10 d. siuntė pareiškėjai raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-86-7308, 2021 m. spalio 8 d. – pranešimą dėl priverstinio iškeldinimo. 2021 m. lapkričio 3 d. antstolės pranešimu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo Nr. S-21-86-12952 pareiškėjos iškeldinimas atidėtas iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjos prašymą dėl priverstinio iškeldinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. atmetė pareiškėjos prašymą sustabdyti pareiškėjos iškeldinimo veiksmus, kol jai nebus suteiktas kitas socialinis būstas (vykdomosios bylos t. 1, b. l. 77-79). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl priverstinio iškeldinimo atšaukimo (vykdomosios bylos t. 1, b. l. 81-83). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį (vykdomosios bylos t. 1, b. l. 106-108).

17. Antstolės 2022 m. kovo 28 d. patvarkymu priverstinio iškeldinimo data perkelta į 2022 m. balandžio 12 d. 2022 m. balandžio 6 d. patvarkymu priverstinio iškeldinimo veiksmai sustabdyti iki teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eA2-3072-627/2022 dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1602-467/2020, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020 netenkintas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1791-936/2022, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos kasacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties panaikinimo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsisakytas priimti ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. 2022 m. lapkričio 3 d. antstolės patvarkymu priverstinis iškeldinimas paskirtas 2022 m. lapkričio 8 d., prašymas dėl iškeldinimo vykdymo sustabdymo atmestas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi neteisėtų antstolės veiksmų nenustatė; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi pastarąją pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. 2023 m. birželio 13 d. antstolės pranešimu informuota apie iškeldinimo vykdymą 2023 m. birželio 28 d. Pareiškėja padavė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydama, kad iškeldinimas nėra galimas, nes pareiškėjai nėra suteiktas kitas socialinis būstas. 2023 m. birželio 26 d. antstolės patvarkymu skundas atmestas. 2023 m. birželio 27 d. antstolės patvarkymu vykdymo veiksmai atidėti ir nurodyta, kad iškeldinimas bus vykdomas 2023 m. liepos 25 d. 2023 m. birželio 29 d. antstolės patvarkymu atmestas pareiškėjos prašymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ar sustabdymo.

18. Pareiškėja 2023 m. birželio 27 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų (iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų) stabdymo, argumentuodama, kad kitos siūlomos gyvenamosios patalpos jai nėra tinkamos ir ji jų atsisakiusi. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2023 m. birželio 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pareiškėja dėl šios teismo nutarties padavė nagrinėjamą atskirąjį skundą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu bei teisėtumu.

20. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjai (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos (šiuo atveju – skundo dėl antstolio veiksmų) įrodinėjimo dalyko, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti tokių priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo iš esmės bus pasisakyta ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, o nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareiškėjos pareikšto skundo vertinimas, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

21. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja neįvykdė pareigos įrodyti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese (CPK 185 straipsnis), nes, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nenurodė įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad susidarė ypatingai nepalanki situacija ir nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai, bei konstatuoti esant išimtinę situaciją, dėl kurios būtina stabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 178 straipsnis).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog aplinkybė, kad, pareiškėjos nuomone, jai suteiktas kitas gyvenamasis būstas neatitinka jos poreikių ir / ar teisės aktų reikalavimų, nesudaro pagrindo stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl pareiškėjos iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra suteikta kita gyvenamoji vieta. Šis teismo sprendimas dėl iškeldinimo yra įsiteisėjęs, pareiškėja yra išnaudojusi procesines galimybes ir pasinaudojusi teisės aktų įtvirtintomis teisėmis jį ginčyti, todėl šiuo metu, esant užtikrintai pareiškėjos teisei į būstą (taip pat ir vykstant ginčui dėl suteikto naujo būsto tinkamumo), nėra pagrindo paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumo bei privalomumo, o ypatingų aplinkybių, kaip buvo minėta, dėl kurių turėtų būti sustabdomas sprendimo vykdymas ar dėl kurių pareiškėja sprendimo vykdyti negali, pareiškėja neįrodė.

23. Preliminariai vertinant, teismo sprendime nurodyta pareiškėjos teisė į kitą būstą yra įgyvendinta – jai suteiktas kitas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėja šio būsto atsisako ar vertina jį kaip netinkamą, nepaneigia antstolės vykdomo teismo sprendimo dėl pareiškėjos iškeldinimo vykdytinumo bei privalomumo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-914-603/2023, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, jau konstatavo, jog byloje pateiktas 2021 m. balandžio 4 d. įsakymas dėl socialinio būsto, kuriuo nutarta neterminuotam laikotarpiui socialinio būsto nuomos sąlygomis išnuomoti Z. Č. vieno kambario 36,74 kv. m naudingo ploto socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad apeliantės teisės ir interesai nėra pažeidžiami, o ji nėra paliekama be gyvenamosios vietos. Tai, kad apeliantei, jos vertinimu, nėra tinkamas toks būstas, nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl iškeldinimo. Priešinga išvada sudarytų prielaidas situacijai, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas dėl užsitęsusių pareiškėjos lūkesčius atitinkančio būsto paieškų ir išimtinai pareiškėjos interesų tenkinimo, paneigiant socialinio būsto suteikimo tikslus, paskirtį bei tokio būsto laukiančių asmenų lygiateisiškumą. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl pareiškėjos iškeldinimo ir pareiškėjai suteikus kitą socialinį būstą, nėra pagrindo spręsti, jog būtina stabdyti teismo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą iki tol, kol bus išspręstas ginčas dėl suteikto kito būsto (ne)tinkamumo, nes tokio pobūdžio ginčas nepaneigia pareiškėjos prievolės išsikelti vykdant teismo sprendimą ir nepažeidžia pareiškėjos interesų, esant suteiktam kitam būstui. Pareiškėjos nurodoma asmens teisė rinktis, kur gyventi, nėra susijusi su galimybėmis rinktis jos lūkesčius bei / ar pageidavimus visiškai atitinkantį būstą, nes socialinis būstas suteikiamas teisės aktų nustatyta tvarka pagal įtvirtintus kriterijus bei galimybes, atsižvelgiant į visų turinčių teisę į socialinį būstą ir jo laukiančių asmenų interesus bei lygiateisiškumą.

24. Taigi, nustatytos aplinkybės ir skundžiamos nutarties turinys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė nepagrįstai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties rezultatas neatitinka pareiškėjos lūkesčių, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė esminius bylos teisinius argumentus bei nagrinėjamam klausimui aktualią teismų praktiką, taip pat argumentavo, kodėl netaiko laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

26. Atsižvelgiant į nurodytą ir įvertinus tai, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.